- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-11-19
- Bylos Nr.
- e2-1594-370/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-58-3-00153-2020-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danguolė Martinavičienė
- Ieškovas
- kooperatyvo „Žeimelio grūdai“
- Atsakovas
- N. D., R. B.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo kooperatyvo „Žeimelio grūdai“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 17 d. nutarties, kuria atmestas ieškovo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-571-569/2020 pagal ieškovo kooperatyvo „Žeimelio grūdai“ ieškinį atsakovėms N. D. ir R. B. dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas pateikė teismui ieškinį, kurį patikslinęs prašė priteisti iš atsakovių po 60 674,84 Eur skolos ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovas nurodė, jog jo pavedimu G. N. 2012 m. lapkričio 12 d. į B. S. asmeninę banko sąskaitą pervedė 30 000 litų (8 688,60 Eur) avansą. Ieškovas ir B. S. (pardavėja) 2013 m. birželio 3 d. sudarė žemės sklypo ir gyvenamojo namo, esančių (duomenys neskelbtini) (toliau – turtas) preliminariąją pirkimo – pardavimo sutartį, kurios pagrindu šalys susitarė, kad ieškovas iš pardavėjos už 300 000 litų (86 886 Eur) iki 2018 m. birželio 2 d. nupirks minėtą turtą. Ieškovas ir pardavėja 2013 m. birželio 3 d. taip pat sudarė panaudos sutartį Nr. 01, kurios pagrindu pardavėja perdavė ieškovui neatlygintinai naudotis turtu. Pagrindinė turto pirkimo – pardavimo sutartis nustatytu terminu sudaryta nebuvo dėl pardavėjos kaltės. Pardavėja 2020 m. gegužės 28 d. mirė, palikimą po jos mirties priėmė N. D. ir R. B.. Atsakovės, kaip pardavėjos įpėdinės, turi grąžinti ieškovui sumokėtą avansinį mokėjimą (8 688,60 Eur) bei atlyginti ieškovo patirtas išlaidas (112 661,08 Eur), susijusias su turto pagerinimu.
3. Ieškovas ieškinio reikalavimams užtikrinti taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti turtą, taip pat uždrausti perleisti B. S. paveldėjimo teises.
4. Ieškovas nurodė, jog ieškinio suma atsakovėms yra didelė, jos nuosavybės teise neturi jokio kito turto. Pažymėjo, kad atsakovių nuolatinė gyvenamoji vieta yra užsienyje, todėl, atsakovėms perleidus turtą arba paveldėjimo teises kitiems asmenims, bus apsunkintas ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Šiaulių apygardos teismas 2020 m. rugsėjo 17 d. nutartimi ieškovo prašymą atmetė.
6. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovo ieškinys yra preliminariai pagrįstas, nes ieškovas ieškinį grindžia faktinėmis aplinkybėmis ir teisiniais argumentais. Tačiau teismas nurodė, jog ieškovas neįrodė antrosios sąlygos taikyti laikinąsias apsaugos priemones – grėsmės galbūt palankaus ieškovui teismo sprendimo įvykdymui. Teismas vertino, jog vien didelė ieškinio suma ir aplinkybė, kad atsakovės gyvena užsienyje, nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
7. Ieškovas atskirajame skunde prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 17 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkinti. Ieškovas nurodė, kad ieškinio suma atsakovėms yra didelė ir teismas nepagrįstai neatsižvelgė į aplinkybę, jog atsakovės nuolat gyvena Ispanijoje ir Lietuvoje neturi jokių ekonominių interesų, todėl gali mėginti perleisti turtą.
Atsiliepimas
8. Atsakovės atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 14 d. nutartį. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Ieškovas neįrodė ieškinio preliminaraus pagrįstumo, nes ieškovas turtą valdė panaudos teisiniais santykiais, o pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.636 straipsnį panaudos gavėjas privalo išlaikyti ar saugoti jam pagal sutartį perduotą daiktą, taip pat daryti turto einamąjį ir kapitalinį remontą bei apmokėti visas daikto išlaikymo išlaidas, jeigu sutartis nenumato ko kita.
8.2. Ieškovas neįrodė grėsmės galbūt jam palankaus teismo sprendimo įvykdymui, nes vien aplinkybė, kad atsakovės gyvena Ispanijoje ir jos neturi jokio intereso išlaikyti turtą, nesuteikia pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atsakovės neatliko jokių veiksmų, kurie apsunkintų galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys) ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
10. Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria netenkintas apelianto prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų rašytinių įrodymų pridėjimo prie bylos
11. Vadovaujantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Lietuvos apeliaciniam teismui apeliantė kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus – VĮ Registrų centro 2020 m. rugsėjo 15 d. nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašą.
12. Pateiktais dokumentais apeliantas grindžia atskirajame skunde išdėstytus argumentus. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti apelianto pateiktą VĮ Registrų centro išrašą. Pažymėtina, kad VĮ Registro centro duomenys yra vieši, teismai turi prieigą prie jų, todėl, esant reikalui, gali jais naudotis savo iniciatyva (CPK 179 straipsnio 3 dalis).
Dėl preliminaraus ieškinio pagrįstumo vertinimo
13. Nagrinėjamu atveju apelianto prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones pirmosios instancijos teismo buvo atmestas nustačius, kad apelianto ieškinys yra preliminariai pagrįstas, tačiau nenustačius grėsmės apeliantui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymui.
14. Atsakovės atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, jog apelianto ieškinys preliminariai yra nepagrįstas, todėl apeliacinės instancijos teismas pasisakys dėl šios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos.
15. Pažymėtina, kad spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismas pirmiausiai turi atlikti pareikštų reikalavimų pagrįstumo prima facie (preliminarų) vertinimą. Pagal prima facie doktriną ieškinio tikėtino pagrįstumo vertinimo tikslas yra teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Kai vertinamas ieškinio prima facie pagrįstumas, patikrinama, ar ieškinys grindžiamas faktinį pagrindą sudarančiais argumentais, ar ieškinio argumentai grindžiami įrodymais. Tačiau toks ieškinio preliminaraus pagrįstumo vertinimas negali ir neturi virsti detalia ieškinio teisinių ir faktinių argumentų bei pateiktų įrodymų analize, t. y. laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas negali ir neturi pateikti kategoriško atsakymo dėl pateiktų įrodymų patikimumo, pakankamumo ieškovo nurodytiems argumentams patvirtinti, jų sąsajumo (jei aplinkybė, kad su ieškiniu pateikti įrodymai nesusiję su byla, nėra akivaizdi dar pradinėje bylos nagrinėjimo stadijoje) ir pan. (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1464-516/2016; 2020 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-732-943/2020).
16. Nagrinėjamu atveju apeliantas pareiškė ieškinį, kuriuo reikalauja priteisti iš atsakovių avansiniu mokėjimu sumokėtą 8 688,60 Eur sumą ir patirtas išlaidas (112 661,08 Eur) dėl atliktų ginčo turto pagerinimo darbų. Apeliantas kartu su ieškiniu pateikė įrodymus, jo manymu, įrodančius ieškinyje dėstomas aplinkybes.
17. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju nėra pakankamo pagrindo spręsti, kad apelianto reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti, ar kad jis savo interesus gintų aiškiai netinkamu būdu ir pan. Pareikštame ieškinyje aiškiai suformuluoti reikalavimai, ieškinys pagrįstas tiek faktinėmis aplinkybėmis, tiek apelianto poziciją pagrindžiančiais teisiniais pagrindais, pateikti ieškinyje išdėstytas aplinkybes patvirtinantys įrodymai, todėl, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškovo ieškinys prima facie yra pagrįstas. Atsakovių dėstomi argumentai, kuriais grindžia ieškinio prima facie nepagrįstumą, t. y. kad apeliantas vadovaujantis CK 6.636 straipsniu turėjo išlaikyti turtą, atlikti jo gerinimo darbus, nėra vertinami šioje proceso stadijoje, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą. Kaip jau minėta, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų, o tik preliminariai nustato tikimybę, kad pateiktų įrodymų viseto pagrindu dėl pareikštų reikalavimų gali būti priimtas ieškovui palankus sprendimas. Tai nėra ieškiniu pareikštų materialiųjų reikalavimų pagrįstumo vertinimas, kuris atliekamas bylos nagrinėjimo iš esmės metu, ir neturi jokios prejudicinės galios bylos išsprendimui, nes apeliantas bylos nagrinėjimo metu turi teisę pakeisti ieškinio pagrindą ar dalyką, pateikti naujus įrodymus, todėl į klausimą, ar apelianto reikalavimas yra pagrįstas, bus atsakyta tik ištyrus įrodymus, nustačius bylai teisiškai reikšmingas aplinkybes ir jas teisiškai kvalifikavus, t. y. išnagrinėjus bylą iš esmės. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas, kaip jau minėta, preliminariai įvertinęs ieškinio pagrįstumą (ieškinio pagrindą ir dalyką, faktines aplinkybes, kartu su ieškiniu pateiktus įrodymus), nenustatė akivaizdžių duomenų dėl apelianto ieškinio nepagrįstumo.
Dėl grėsmės galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui
18. Vertinant kitos sąlygos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui – grėsmės teismo sprendimo neįvykdymui – egzistavimą, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CPK nuostatos neįtvirtina jokių pavyzdinių kriterijų, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika, sąrašo. Šis klausimas gali būti teisingai išspręstas tik įvertinus kiekvienos atskiros situacijos faktines aplinkybes. Pažymėtina, kad šalis, prašanti taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turi pateikti priešingos šalies nesąžiningumo įrodymų.
19. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su apelianto argumentais, kad ieškinio sumos dydis gali patvirtinti būtinybę taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Pažymėtina, kad ieškinio sumos dydis gali būti tik vienas iš daugelio kriterijų, vertinant, ar gali kilti grėsmė teismo sprendimo įvykdymui, tačiau, vien šis kriterijus nėra pakankamas išvadai dėl tokios grėsmės buvimo padaryti. Didelės ieškinio sumos kriterijus gali būti vertinamas tik kaip papildomas argumentas, esant atsakovių nesąžiningumo įrodymų, tačiau ne kaip savaime pakankamas turto areštui, siekiant užtikrinti ieškinio reikalavimų įvykdymą, taikyti. Taip pat pažymėtina, kad apelianto nurodo aplinkybė, jog atsakovės gyvena Ispanijoje ir neturėdamos tikslo išlaikyti turtą, gali mėginti jį perleisti tretiesiems asmenims, nesudaro pagrindo šią aplinkybę vertinti kaip realią grėsmę apeliantui galbūt palankaus sprendimo įvykdymui, priešingai, atsakovėms nusprendus parduoti turtą, jos turės piniginių lėšų įvykdyti apeliantui galbūt palankų teismo sprendimą, nes apeliantas yra pareiškęs ieškinį tik dėl piniginių lėšų priteisimo.
20. Pagal civiliniame procese taikomą rungimosi principą ir bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę, pareigą įrodyti abi laikinųjų apsaugos priemonių taikymui privalomas sąlygas turi ta šalis, kuri prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones (CPK 12, 178 straipsniai).
21. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius faktinius duomenis ir apelianto nurodytas aplinkybes, konstatuoja, kad jis nepagrindė atsakovių nesąžiningų veiksmų buvimo, mėginimo nuslėpti, įkeisti ar kitaip apsunkinti savo turimą turtą siekiant išvengti patenkinto ieškinio reikalavimo įvykdymo. Taigi, apelianto prašyme nurodytos aplinkybės neatskleidė esminės laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – jog egzistuoja reali grėsmė, kad nesiėmus tokių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti / pasidaryti nebeįmanomas, atsakovės elgiasi nesąžiningai, bando perleisti ar nuslėpti savo turtą ir pan.
22. Įvertinęs bylos duomenų visumą apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad būtinybės areštuoti atsakovių turtą ieškinio reikalavimo sumai nenustatyta, aplinkybių ir įrodymų, leidžiančių pagrįstai daryti prielaidą, jog atsakovė nesąžiningai vengs ar gali vengti vykdyti apeliantui galbūt palankų teismo sprendimą, apeliantas nenurodė, todėl, įvertinęs visus pirmiau šioje nutartyje aptartus prašomos laikinosios apsaugos priemonės taikymui aktualius aspektus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo metu byloje nėra įrodyta grėsmė apeliantui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymui, taigi nėra ir teisėto pagrindo atsakovių turto areštui taikyti (CPK 178, 185 straipsniai).
Dėl žyminio mokesčio
23. CPK 80 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad už atskiruosius skundus žyminis mokestis nemokamas, išskyrus atskiruosius skundus dėl nutarčių dėl laikinųjų apsaugos priemonių. Už atskiruosius skundus dėl nutarčių dėl laikinųjų apsaugos priemonių mokamas penkiasdešimt eurų žyminis mokestis. CPK 80 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad CPK 80 straipsnyje nurodytus procesinius dokumentus ir jų priedus pateikiant teismui tik elektroninių ryšių priemonėmis, mokama 75 procentai už atitinkamą procesinį dokumentą mokėtinos žyminio mokesčio sumos, bet ne mažiau kaip penki eurai.
24. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad apeliantas už atskirąjį skundą sumokėjo 50 Eur, tačiau procesiniai dokumentai ir jų priedai teismui pateikti elektroninių ryšių priemonėmis. Dėl to apeliantas už atskirąjį skundą turėjo sumokėti 38 Eur.
25. CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad sumokėtas žyminis mokestis arba jo dalis suinteresuoto asmens pareiškimu grąžinami, kai sumokėta daugiau žyminio mokesčio, negu numato įstatymai. CPK 87 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad nustatęs šiame straipsnyje nurodytus žyminio mokesčio grąžinimo pagrindus, teismas nutartį dėl žyminio mokesčio grąžinimo gali priimti ir savo iniciatyva.
26. Apeliacinis teismas, atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytą, sprendžia, kad apeliantui gražintina 12 Eur permokėta žyminio mokesčio dalis.
Dėl procesinės bylos baigties
27. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kas nurodyta, daro išvadą, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336-339 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 17 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ieškovui kooperatyvui „Žeimelio grūdai“, juridinio asmens kodas 301340553, grąžinti 12 Eur (dvylika eurų) už atskirąjį skundą permokėtą žyminio mokesčio, sumokėto 2020 m. rugsėjo 17 d.