Tauragės apylinkės teismo sprendimas

Šilutės rajono apylinkės teismo teisėja Irena Vilkienė, sekretoriaujant Rasai Vindžigelskytei, dalyvaujant ieškovui T. P., jo atstovui, advokatui P. O., atsakovui V. M., atsakovo atstovei, advokatei J. V. Flis,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo T. P. patikslintą ieškinį atsakovui V. M. dėl sumokėtų pinigų grąžinimo ir netesybų priteisimo ir pagal atsakovo priešieškinį ieškovui dėl preliminarios sutarties pripažinimo negaliojančia ir nuostolių priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Be to, 2011 m. spalio 4 d., tęsiant ir plėtojant ikisutartinius teisinius santykius, tarp šalių buvo sudarytas susitarimas, pagal kurį atsakovas įsipareigojo per trisdešimt kalendorinių dienų nuo tos dienos, kai bus atkurta bei Nekilnojamojo turto registre įregistruota nuosavybės teisė į žemės sklypą, parduoti ieškovui žemės sklypą už 25000 Lt, o ieškovas įsipareigojo žemės sklypą nupirkti iš atsakovo už 25000 Lt.

Susitarimo sudarymo metu atsakovas iš ieškovo grynaisiais pinigais gavo visą parduodamo žemės sklypo kainą, t.y. 25000 Lt. Susitarimo 3.1. punktu atsakovas iki pirkimo - pardavimo sutarties pasirašymo įsipareigojo „šio susitarimo I-ame punkte numatyto turto neparduoti ar kitaip neperleisti nuosavybės teisių į jį kitiems asmenims, nesudaryti jokių sąlyginių ar kitokių susitarimų dėl disponavimo turtu su trečiaisiais asmenimis, neišnuomoti, neperleisti neatlygintinai naudotis, neįkeisti ar kitaip neapsunkinti teisių į šį turtą, nepabloginti jo būklės". Susitarimo 5 punktu atsakovas įsipareigojo, ieškovui visiškai atsiskaičius pagal susitarimą išduoti jam arba ieškovo nurodytam asmeniui neatšaukiamą įgaliojimą su teise perįgalioti, atstovauti visose valstybės valdymo ir valdžios institucijose bei kitose įstaigose, įmonėse, bendrovėse ar organizacijose dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemės sklypą, tvarkyti visus su tuo susijusius reikalus, derinti matuojamo žemės sklypo planą, atlikti atkurtos nuosavybės teisinę registraciją Nekilnojamojo turto registre ir kitose institucijose, gauti nuosavybės teisės dokumentus, vėliau parduoti žemės sklypą visą ar dalimis už savo nuožiūra aptartą kainą ir sąlygas, tuo tikslu gauti Nekilnojamojo turto registro ir kitų institucijų pažymas, pažymėjimus ir kitus dokumentus, sudaryti ir pasirašyti žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartį bei perdavimo - priėmimo aktą, gauti pinigus už parduotą žemės sklypą, rašyti jo vardu prašymus, pareiškimus, sutikimus, už jį pasirašyti ir atlikti visus veiksmus, susijusius su šiais pavedimais.

Vykdant Susitarimo 5 punkte nurodytą atsakovo įsipareigojimą, 2011 m. spalio 4 d. Šilutės rajono 3-iame notaro biure pas notarę A. A. atsakovas pasirašė įgaliojimą, notarinio registro Nr. 3504, galiojantį iki 2016 m. spalio 4 d., kuriuo įgaliojo ieškovą atlikti susitarimo 5 punkte nurodytus veiksmus.

Veikdamas aukščiau nurodyto įgaliojimo pagrindu, 2012 m. sausio 9 d. ieškovas dalyvavo Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Šilutės žemėtvarkos skyriuje vykusiame Katyčių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto 8 eilės pretendentų žemės sklypų projektavimo susirinkime (protokolo Nr. 1), kurio metu laisvos valstybinės žemės plote (LVŽ) Nr. 54, 63, 64, bloke 3, 4, pasirinko žemės sklypą Nr. 772, bendro ploto - 63,04 ha. Aptarus žemės sklypo išdėstymą ir ribas, savo sutikimą dėl suprojektuoto žemės sklypo patvirtino parašu žiniaraštyje.

2012 m. sausio mėn. pabaigoje, nuvykęs į Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Šilutės žemėtvarkos skyrių pasidomėti dėl tolimesnių žemės sklypo projektavimo veiksmų, ieškovas sužinojo, kad 2011 m. gruodžio 30 d. atsakovas panaikino jam išduotą įgaliojimą ir tą pačią dieną sudarė naują įgaliojimą, kuriuo įgaliojo pilietį M. B. atlikti tuos pačius veiksmus, kuriuos buvo pavedęs atlikti ieškovui aukščiau paminėtu įgaliojimu. Vėliau atsakovo naujas įgaliotinis pasirinko tuos pačius žemės sklypus, kuriuos buvo pasirinkęs ieškovas, veikdamas jam išduoto įgaliojimo pagrindu, 2012 m. sausio 9 d. Šilutės žemėtvarkos skyriuje vykusio posėdžio metu. Pažymėtina, kad Susitarimo 6.3. punktu atsakovas buvo įsipareigojęs neatšaukti ieškovui išduoto įgaliojimo. Minėtame punkte numatyta, kad jeigu „PARDAVĖJAS pažeis šio susitarimo 5-ame punkte numatytus įsipareigojimus, t.y. atšauks išduota įgaliojimą, tai PIRKĖJAS turi teisę susitarimą nutraukti, o PARDAVĖJAS turės sugražinti visus įmokėtus pinigus pasai šią sutarti, t.v. 25000,- Lt (dvidešimt penki tūkstančiai litu) ir turės sumokėti 50000 Lt {penkiasdešimt tūkstančiu litu) bauda, kaip nuostolių atlyginimą. "

Kaip matyti iš to, kas aukščiau išdėstyta, atsakovas pažeidė savo sutartinius įsipareigojimus, t.y. 2011 m. gruodžio 30 d. pareiškimu, patvirtintu Klaipėdos miesto 10-ojo notaro biuro notarės G. K., notarinio registro Nr. 4195, atšaukė ieškovui išduotą įgaliojimą. Atsižvelgiant į tai, vadovaujantis Susitarimo 6.3. punktu, atsakovas ieškovui privalo sugrąžinti visus sumokėtus pinigus pagal susitarimą - 25000 Lt - ir sumokėti 50000 Lt nuostolių atlyginimą.

Susitarimo 6.3. punkte yra numatytos 50000 Lt sutartinės netesybos, kaip minimalių nuostolių atlyginimas. Susitarime numatytos netesybos yra ieškovo minimalūs nuostoliai, kadangi ieškovas yra ūkininkas, nuo 2012 m. liepos 9 d. įregistravęs savo ūkį (identifikavimo kodas 4349342). Sudarydamas susitarimą su atsakovu, jis jau turėjo ketinimus pradėti ūkininkauti, domėjosi perspektyviomis žemės ūkio sritimis ir numatė, kad žemės sklypas, kurį įsigys iš atsakovo, bus naudojamas, plėtojant ieškovo žemės ūkį. Būdamas įsitikinęs atsakovo sąžiningumu ir manydamas, kad sudarydamas susitarimą atsakovas buvo pakankamai atsakingas, ieškovas investavo daug asmeninio laiko, vykdydamas atsakovo jam išduotą ir vėliau atšauktą įgaliojimą, kurdamas savo būsimo verslo planus bei siekdamas parengti verslo planą savo būsimos ūkinės veiklos vykdymui žemės sklype.

Pagal 2012 m. sausio mėn. parengtą verslo planą žemės sklype buvo numatyta auginti žilvičius, t.y. greitai augančius gluosnius (lot. Salix viminalis), kurių derlius yra efektyviai naudojamas kaip biokuras. Verslo plane pagrįstais ekonominiais ir statistiniais skaičiavimais nustatyti prognozuojami finansiniai rodikliai: 2016 m. numatoma gauti 176033 Lt grynojo pelno, 2018 m. -177458 Lt grynojo pelno. Taigi, sudarydamas su atsakovu susitarimą, ieškovas turėjo teisėtus lūkesčius vykdyti ūkinę veiklą ir įgyvendinti savo numatytą verslo planą, pagal kurį per artimiausius penkerius metus numatoma gauti 353491 Lt grynojo pelno. Atsakovui nevykdant savo sutartinių įsipareigojimų, ieškovas prarado galimybę gauti minėtas pajamas. Atsižvelgiant į tai, akivaizdu, kad susitarime numatytos netesybos - 50000 Lt - yra ieškovo minimalūs nuostoliai.

Ieškovas yra ne kartą įspėjęs atsakovą, kad dėl numatomo pirkti žemės sklypo panaudojimo esu investavęs nemažas lėšas į rengiamą žemės ūkio projektą, ir nurodęs, kad kuo greitesnis žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties sudarymas užtikrins parengto žemės ūkio projekto įgyvendinimą, taigi, atsakovas buvo informuotas apie tai, kad, jam nevykdant sutartinių įsipareigojimų, ieškovas patirs didelius nuostolius, kuriuos jis jam privalės atlyginti.

Dėl reikalaujamos 10 tūkstančių sumos atsakovas nurodo, kad šią sumos dalį jis yra sulaikęs tikėdamasis palankaus teismo sprendimo siekiant išieškoto iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas, tačiau likusią dalį – 15000 Lt atsakovas geranoriškai grąžino ieškovui, tačiau juos grąžino tik tada, kai jau bylą nagrinėjant teisme ieškovas nurodė sąskaitą į kurią reikia pervesti pinigus, tačiau iki tol, nors atsakovas to ir siekė, ieškovas nenurodydavo jo sąskaitos ir atsakovui nebuvo galimybės grąžinti visus pinigus. Ši aplinkybė rodo, kad ieškovas realiai net nesiekė atgauti sumokėto 25000 Lt avanso. Dėl sutarties negaliojimo atsakovas nurodo, kad Preliminarioji sutartis buvo sudaryta ieškovui apgavus atsakovą, t.y. pasiūlius žymiai mažesnę nei rinkoje yra žemės pirkimo-pardavimo kainą, įtikinėjant bei psichologiškai spaudžiant pasirašyti Preliminarią sutartį kuo greičiau, atsakovui nesudarius sąlygų susipažinti su Preliminariosios sutarties sąlygomis. Teismo posėdžio metu atsakovas paaiškino, kad Preliminariosios sutarties neskaitė, nes neturėjo pasiėmęs akinių, o ieškovas melagingai teigė, jog Preliminariosios sutarties sudarymas yra tik formalumas. Be to, ieškovas atsakovui nepaaiškino, kad Preliminariosios sutarties 6.3 punkte už Preliminariosios sutarties pažeidimą yra įtvirtintos 50 000 Lt dydžio netesybos.

Atsižvelgdami į aukščiau nurodytas aplinkybes, prašoma pripažinti Preliminariąją sutartį negaliojančią ab initio (CK 1.95 straipsnio 1 dalis). Jei, visgi, teismas nuspręstų, jog Preliminarioji sutartis yra galiojanti, teismo prašo pripažinti Preliminariosios sutarties 6.3 punktą negaliojančiu. Pastebėtina, kad Preliminariosios sutarties 6.3 punktas akivaizdžiai parodo ieškovo nesąžiningumą, nes Preliminariosios sutarties 6.3 leksinė-sintaksinė formuluotė suteikia ieškovui galimybę nesąžiningai, priklausomai nuo aplinkybių, savanaudiškai ir piktavališkai interpretuoti Preliminariosios sutarties 6.3 punktą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies, priešieškinys atmestinas.

Kaip nustatyta iš bylos faktinių aplinkybių, šalių parodymų, 2011-10-04 tarp šalių buvo sudarytas susitarimas, (toliau tekste – ir Susitarimas) kuriuo ieškovas įsipareigojo per trisdešimt dienų nuo tos dienos, kai bus atkurtos bei nekilnojamojo turto registre įregistruotos nuosavybės teisės į žemės sklypą ar sklypus, pagal 1998-12-01 Kauno apskrities Kauno rajono Rokų kaime išduotą išvadą kurios Nr. 2, dėl žemės, miško, vandens telkinio pardavimo neatlygintinai nuosavybėn žemėtvarkos skyriaus išvadą (1998-12-01 Nr. 2, valstybės išperkamas žemes 9904 Lt, 0,72 ha) (susitarimo 1 d., b.l. 8, 1 t.). Tuo iš esmės šalys susitarė, kad atsakovas, parduos žemės sklypą ar sklypus ieškovui, kuriuos jis (atsakovas) įgys pagal turimą išvadą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę. Šalys susitarė, kad žemės sklypas ar sklypai, bus perkami už bendrą 25000 Lt sumą. Šio fakto neneigia nei viena iš šalių. Taip pat neginčijamai nustatyta, kad ieškovas iš karto sumokėjo atsakovui visą pagal sutartį susitartą sumą – 25000 Lt, kurios dalį – 15000 Lt atsakovas grąžino ieškovui bylos nagrinėjimo metu. Susitarimu taip pat buvo sutarta, kad ieškovas pagal atsakovo suteiktą įgaliojimą atstovaus atsakovą Valstybinėse įstaigose dėl žemės sklypų nuosavybės pagal turimą Išvadą atkūrimą (susitarimo 5 p.) To paties susitarimo 6.3 punkte šalys numatė, kad jeigu atsakovas atšauks išduotą įgaliojimą, jis privalės grąžinti sumokėtus 25000 Lt bei įsipareigoja sumokėti 50000 Lt baudą kaip nuostolių atlyginimą. Atsakovas bei jo atstovė nesutinka ne tik su šiuo sutarties punktu bet ir su visa sutartimi nurodydama, kad sutartis arba jos minėtas 6.3 punktas turi būti pripažinti negaliojančiais ab initio, kadangi ieškovas, būdamas išsilavinęs žmogus apgavo atsakovą sudarydamas sutartį, kurios sąlygos yra nesąžiningos, t.y. sklypas (sklypai) parduoti už aiškiai žemesnę nei rinkos kaina, be to buvo nustatytos nesąžiningos ir nepagrįstos netesybos. Taip pat atsakovo nuomone, iš sutarties sąlygų matyti, kad šalys tarėsi šiame punkte dėl netesybų, o ne dėl nuostolių, todėl iš esmės netesyboms galima taikyti senaties institutą.

Dėl susitarimo

Teismas neturi jokio pagrindo pripažinti 2011-10-04 sudarytą susitarimą negaliojančiu. Šis susitarimas iš esmės atitiko abiejų šalių tikslus bei norus. Ieškovas norėjo įsigyti teisę į žemės sklypus, kuri būtų vėliau atkurta atsakovo vardu ir ėmėsi aktyvių veiksmų šią teisę įgyti. Atsakovas savo ruožtu norėjo šią teisę į žemės sklypus parduoti. Tuo pagrindu atsakovas ne tik pasirašė susitarimą, bet ir ėmėsi veiksmų šiam susitarimui įgyvendinti, t.y. suteikė ieškovui įgaliojimą realizuoti šių sklypų nuosavybės teisės atstatymą bei priėmė ieškovo sumokėtus pinigus. Atsakovo tikslą realizuoti žemės sklypus patvirtina ir vėlesni atsakovo veiksmai, t.y. jis šiuos žemės sklypus pardavė kitam asmeniui už didesnę sumą nei pradžioje buvo sutaręs su ieškovu. Visi šie veiksmai rodo, kad atsakovas turėjo tikslą parduoti savo įgyjamą nuosavybę. Nors atsakovas tikina, kad jį ieškovas apgavo nurodydamas nerealiai mažą kainą, šis jo teigimas vertintinas kritiškai. Pirma, susitarimo sudarymo metu dar nebuvo žinoma, kokie žemės sklypai ar sklypas taps atsakovo nuosavybe, buvo žinoma tik valstybinė šio sklypo ar sklypų vertė – 9904 Lt., taip pat neginčijamai nustatyta, kad atsakovas už visą įgyjamą žemę gavo ir priėmė pinigus – 25000 Lt, tuo patvirtindamas sandorio faktines aplinkybes. Be to, susitarimas buvo sudaromas 2011 m., kai Valstybėje buvo paskelbta krizinė ekonominė situacija, todėl teismas neturi jokio pagrindo konstatuoti, kad šalių sutarta suma tuo metu buvo gerokai žemesnė nei galima rinkos kaina. Remiantis išdėstytų aplinkybių visuma teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad 2011-10-04 sudarytas susitarimas yra negaliojantis, tokiu būdu priešieškinio dalis dėl preliminarios sutarties pripažinimo negaliojančia ab initio, atmestina, o žinant, kad ieškovas sumokėjo pagal sutartį 25000 Lt, dalį skolos atsakovas grąžino, todėl ieškovui iš atsakovo priteistina 10000 Lt pagal sutartį sumokėtos, tačiau negrąžintos sumos dalis.

Dėl sutarties dalies pripažinimo negaliojančia

Šalys Susitarimo 6.3 p. susitarė, kad jei atsakovas pažeis susitarime numatytus įsipareigojimus ir atšauks išduotą ieškovui įgaliojimą, jis (atsakovas) turės grąžinti sumokėtą 25000 Lt sumą bei sumokės 50000 Lt baudą kaip nuostolių atlyginimą. Atsakovas iš esmės ginčija šią sutarties dalį nurodydamas, kad ši sutarties dalis buvo sudaryta apgaulės būdu, atsakovui nesuprantant apie šią baudą, nes atsakovas, būdamas nemokytas žmogus ir neturėdamas akinių, sudarė šią sutarties dalį pasitikėdamas ieškovu. CK 1.91 straipsnio 1 dalyje, kurioje inter alia nustatyta, kad sandoris gali būti teismo pripažintas negaliojančiu, jeigu jis sudarytas dėl apgaulės, nedetalizuojama apgaulės sampratos ir sandorio pripažinimo negaliojančiu šiuo pagrindu sąlygų, tačiau šios normos aiškinimo ir taikymo klausimais plačiai pasisakyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Apgaulė CK 1.91 straipsnio prasme – tai sandorį sudarančio asmens tyčinis suklaidinimas dėl esminių sandorio aplinkybių, kuris gali reikštis aktyviais veiksmais, taip pat svarbių sandorio aplinkybių nuslėpimu, sąmoningai siekiant galutinio tikslo – sudaryti sandorį. Apgaule galima pripažinti tik tokius tyčinius veiksmus, kurie turi lemiamą įtaką šalies valiai susiformuoti. Kai reiškiamas reikalavimas pripažinti negaliojančiu dėl apgaulės sudarytą sandorį, byloje turi būti tiriama ir vertinama, ar atsakovas atliko tyčinius nesąžiningus veiksmus (tyčia pranešė tikrovės neatitinkančias žinias arba nutylėjo svarbias aplinkybes dėl esminių sudaromo sandorio elementų, siekdamas suklaidinti ieškovą), dėl kurių ieškovas buvo paskatintas sudaryti ne tokį sandorį, kokį jis iš tikrųjų siekė sudaryti, taip pat turi būti tiriamas bei vertinamas ir ieškovo elgesys tiek prieš sandorio sudarymą, tiek ir sudarant sandorį bei po sandorio sudarymo. Sprendžiant dėl apgaulės konstatavimo, abiejų šalių veiksmai turi būti vertinami vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 26 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje D. T. v. V. G., bylos Nr. 3K-3-264/2013; 2013 m. rugsėjo 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje L. K. v. K. S., bylos Nr. 3K-3-429/2013; kt.). Teismas nenustatė jokio ieškovo piktavališkumo sudarant šią sutartį, tai kad atsakovas neturėjo su savimi akinių savaime nesuponuoja ieškovo piktavališkumo fakto, niekas atsakovui netrukdė šiuos akinius pasiimti ir sudarant sutartį, ją atidžiai perskaityti, o esant neaiškumams, pasamdyti teisininką, kuris galėtų išaiškinti sutartį. Be to, remiantis šia sutartimi šalys sudarė įgaliojimo sutartį, kurią tvirtino notaras, tokiu būdu atsakovas turėjo pakankamai laiko pagalvoti apie sandorio pasekmes. Nors atsakovas teigia, kad ieškovas jį apgavo dėl kainos, nėra jokių duomenų apie tai, kad ieškovas kaip nors būtų trukdęs atsakovui sužinoti realias rinkos kainas, kad ieškovo pasiūlyta kaina neatitinka rinkos kainų ir pan. Tokiu būdu, nenustačius ieškovo piktavališkumo sudarant Susitarimą, nėra teisinio pagrindo panaikinti šį Susitarimą ar jo dalį, pripažįstant juos negaliojančiais ab initio, todėl šio reikalavimo dalis priešieškinyje, atmestina.

Dėl reikalaujamų netesybų

Netesybų institutas detaliai reglamentuojamas CK 6.71 – 6.75 straipsniuose, įtvirtinančiuose netesybų sampratą, susitarimo dėl netesybų formą, netesybų ir realaus prievolės įvykdymo santykį, netesybų mažinimą ir kitas nuostatas. Netesybos taip pat įtvirtintos CK 6.245 straipsnio 1 dalyje, apibrėžiančioje civilinės atsakomybės sampratą, CK 6.256 straipsnio 2 dalyje, nustatančioje sutartinės atsakomybės atsiradimo pagrindus, CK 6.258 straipsnyje, įtvirtinančiame skolininko pareigą prievolės neįvykdymo atveju sumokėti netesybas (CK 6.258 straipsnio 1 dalis) ir teismo teisę mažinti pernelyg dideles netesybas (CK 6.258 straipsnio 3 dalis) bei kitose teisės normose.

Netesybų sąvoka CK įtvirtinta expressis verbis. Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Taigi, kreditoriaus teisė reikalauti netesybų atsiranda tada, kai skolininkas prievolės neįvykdo arba ją įvykdo netinkamai (CK 6.205 straipsnis). Netesybos CK 6.71 straipsnio prasme Lietuvoje mokamos išimtinai tik pinigais, kreditoriui nenumatant galimybės netesybų reikalauti kita forma, pavyzdžiui, pirkėjui nesuteikiama teisė iš pardavėjo reikalauti pristatyti daugiau prekių už tą pačią, anksčiau pirkėjo sumokėtą, kainą.

Netesybos tarp šalių nustatomos siekiant keleto tikslų. Pirmiausia, kaip yra išaiškinęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų skirta tam, kad kreditoriui nereikėtų įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais[13]. Kitaip tariant, vienas netesybų tikslų – sumažinti kreditoriaus įrodinėjimo naštą reikalaujant atlyginti nuostolius. Antra, netesybomis siekiama sukurti teisinį aiškumą tarp šalių dėl civilinės atsakomybės apimties, nes netesybos riboja prievolę pažeidusios šalies atsakomybę tam tikra sutartine ir iš anksto žinoma pinigų suma. Trečia, netesybos skirtos skatinti skolininką laiku ir tinkamai įvykdyti savo įsipareigojimus. Kita vertus, kaip nurodoma kasacinio teismo jurisprudencijoje, netesybos yra nukreiptos į minimalių kreditoriaus nuostolių atlyginimą ir negali būti kreditoriaus pasipelnymo šaltinis[14] bei negali leisti nukentėjusiai šaliai piktnaudžiauti savo teise bei nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita[15] (apie netesybų mažinimą žr. apžvalgos 7.1 skyriuje).

Netesybos yra vienas prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų (CK 6.70 straipsnis). Pagrindinis netesybų bruožas – akcesoriškumas, įtvirtintas CK 6.74 straipsnyje, nustatančiame, kad jeigu sandoris, kurio pagrindu atsirado prievolė, įstatymų nustatyta tvarka pripažįstamas negaliojančiu, tai negalioja ir susitarimas dėl tokios prievolės įvykdymo užtikrinimo netesybomis. Vadinasi, šalių susitarimas dėl netesybų yra ne savarankiška, o išvestinė prievolė, kurios vykdymo pareiga atsiranda tik tada, kai skolininkas neįvykdo arba netinkamai įvykdo pagrindinę prievolę. Kaip nurodoma Aukščiausiojo Teismo praktikoje, teismas, nagrinėdamas ieškovo reikalavimą priteisti netesybas, turi aiškintis ne tik aplinkybes, susijusias su netesybų nustatymu, jų dydžiu ir kt., bet pirmiausia turi nustatyti, ar pagrindinė prievolė, kurios įvykdymui užtikrinti nustatytos netesybos, yra galiojanti, ar skolininkas tinkamai įvykdė pagrindinę prievolę, ar nėra ginčo dėl pagrindinės prievolės ir kitas reikšmingas aplinkybes[16]. Tai reiškia, kad civilinėje byloje dėl netesybų priteisimo aplinkybės, susijusios su pagrindinės prievolės įvykdymu, įeina į įrodinėjimo dalyko sudėtį. Pažymėtina, kad tokiais atvejais įrodinėjimo pareiga, vadovaujantis CK 6.75 straipsnio nuostatomis, priskirta skolininkui: jeigu skolininkas ginčija savo pareigą mokėti netesybas motyvuodamas tuo, kad prievolę įvykdė, tai jis privalo įrodyti, kad ją įvykdė tinkamai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 8 d. Netesybas ir palūkanas reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvoje Aukščiausiojo Teismo praktikoje apžvalga Nr. AC-37-1. 37, p. 424-452)

Ieškovas aiškina, kad šias netesybas jis prašo priteisti kaip nuostolius nurodydamas, kad jis, tikėdamas įsigyti žemę, planavo verslą, auginti šioje žemėje žilvičius, tokiu būdu pagal sudarytą verslo planą jis šias netesybas prašo pripažinti kaip minimalius nuostolius, kurie atsirado atsakovui neįvykdžius sutarties ir nepardavus jam (ieškovui) žemės sklypus. Šie ieškovo teiginiai vertintini kritiškai. Nustatyta, kad ieškovas minėtą verslo planą sudarė ne prieš pasirašant Susitarimą, ar iš karto po Susitarimo pasirašymo, o žymiai vėliau, todėl teismas sutinka su atsakovo pozicija, kad ieškovo pateiktas Verslo planas niekaip negali patvirtinti Ieškovo patirtų nuostolių. Be to teismas sutinka su atsakovo pozicija, kad tarp šalių iš esmės susidarė ikisutartiniai santykiai, o tokiu būdu ieškovas privalo įrodyti savo nuostolius. Kadangi teismo nuomone ieškovas savo nuostolių dydžio, nurodyto reikalavime, nenurodė, teismas konstatuoja, kad tarp šalių Susitarimo 6.3 p. šalys aptarė sutarties netesybų sąvoką, tokių būdų šalių numatyta bauda laikytina kaip netesybos už nesudarytą pagrindinį susitarimą. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas į teismą kreipėsi 2013-06-25, t.y. praėjus daugiau nei pusei metų nuo tos dienos, kai jis įgijo teisę kreiptis į teismą (2012-04-12) ir esant atsakovo prašymui, šioms netesyboms taikytinas senaties institutas (CK 1.125 str. 5 d. 1 p.), tokiu būdu ieškovo reikalavimo dalis dėl 50000 Lt netesybų atmestina.

Taikant netesybų senaties institutą, teismas nepasisako dėl šių netesybų dydžio pagrįstumo Susitarime.

Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys tenkintinas iš dalies, priešieškinys atmestinas, ieškovui iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai. Kadangi patenkinta 50 procentų ieškovo reikalavimų, tokiu būdu tokia dalis iš atsakovo ieškovui ir priteistina. Nustatyta, kad ieškovas patyrė 9307 Lt bylinėjimosi išlaidų, todėl iš atsakovo ieškovui priteistina 4653,50 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Iš atsakovo taip pat priteistinos pašto išlaidos į valstybės biudžetą (CPK 88 str. 1d.3p., 93 str.1d., 96 str.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies, priešieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovo V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovo T. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 10000 Lt (2896,20 €) skolos, 4653,50 Lt (1347,75 €) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 77,20 Lt (22,36 €) pašto išlaidų valstybės naudai.

Sprendimas per 30d. apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Šilutės rajono apylinkės teismą.