Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja Violeta MiliuvienėTeisėjas Svajūnas Bliudsukis Baudž. byla Nr. 1A-296-174/2015 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-01138-2015-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.; 1.2.14.1.2.4.; 1.1.8.1.1. (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2015 m. liepos 2 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Violetos Miliuvienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. Š. apeliacinį skundą dėl Skuodo rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 4 d. nuosprendžio, kuriuo A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį ir nuteistas vienerių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir A. Š. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas vieneriems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Nuosprendžiu priteista iš A. Š.: nukentėjusiajam A. V. 300 Eur neturtinės žalos atlyginimo; 111,86 Eur bylinėjimosi išlaidų už nukentėjusiajam ir kaltinamajam Valstybės suteiktą antrinę teisinę pagalbą, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą. Civilinio ieškovo A. V. ieškinys dėl 955,75 Eur turtinės žalos priteisimo paliktas nenagrinėtas.

A. Š. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą – nuspręsta palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. Š. nuteistas už tai, kad jis 2015 m. sausio 3 d., apie 21.30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (alkotesteriu nustatytas 1,59 promilės neblaivumas), slapta tyčia pagrobė A. V. priklausantį 955,75 Eur vertės automobilį „Volkswagen Lupo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), stovėjusį Birutės g., Skuodo m., ties 13 namu, prie šaligatvio. Pagrobto turto vertė – 955,75 Eur.

Nuteistojo A. Š. gynėjas advokatas A. Kvaščevičius prašo nuteistojo A. Š. apeliacinį skundą tenkinti.

Prokurorė prašo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus ir tiesiogiai teisiamajame teismo posėdyje ištirtus įrodymus, padarė motyvuotas išvadas dėl nuteistojo A. Š. kaltės pagrobus A. V. priklausantį automobilį „Volkswagen Lupo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Nuteistojo A. Š. nusikalstamą veiką tinkamai kvalifikavo, kartu teisingai taikė baudžiamojo įstatymo bei baudžiamojo proceso normas. Nuteistasis A. Š. apeliaciniame skunde neneigia kaltės padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, padarytos nusikalstamos veikos kvalifikacijos neginčija, tačiau nesutinka su jam paskirta bausme, teigia, kad teismas jam paskyrė per griežtą bausmę, ir prašo ją sušvelninti. Tačiau apelianto skundo argumentai dėl per griežtos bausmės paskyrimo atmestini kaip nepagrįsti.

Išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam A. Š. bausmę, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje, nepažeidė, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltininko asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą bei kitas bausmės skyrimui turinčias reikšmės aplinkybes.

Nuteistojo apeliacinio skundo argumentai dėl per griežtos bausmės paskyrimo yra nepagrįsti. Nuteistasis A. Š. yra recidyvistas, tyčines nusikalstamas veikas daro nuolat, niekur nedirbo ir neturėjo oficialaus pragyvenimo šaltinio, anksčiau devynis kartus buvo teistas, iš jų ne kartą už analogiško pobūdžio nusikaltimų nuosavybei padarymą, tyčinį apysunkį nusikaltimą, už kurį nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarė neišnykus teistumui. Tai rodo, kad A. Š. padaryta nusikalstama veika nėra atsitiktinė, akivaizdu, kad jis, nepaisant ankstesnių teistumų, nesistengia keisti gyvenimo būdo, gyventi dorai ir daugiau nebenusikalsti. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai jam už naują nusikalstamą veiką paskyrė griežčiausią BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą bausmę – laisvės atėmimą.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinys patvirtina, kad paskirdamas A. Š. už tyčinį apysunkį nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, sankcijos vidurkiui lygią laisvės atėmimo bausmę, šis teismas vadovavosi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (padarytas vienas apysunkis nusikaltimas (BK 11 straipsnio 4 dalis), apelianto kaltės formą ir rūšį (veikė tiesiogine tyčia), į nustatytą A. Š. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), bei į nustatytą jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tai neabejotinai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), taip pat į tai, kad pagrobtas automobilis grąžintas nukentėjusiajam. Be nurodytų aplinkybių, teismas įvertino ir apelianto asmenybę, t. y. kad jis nusikalto būdamas ne kartą teistas ir baustas administracine tvarka, naują nusikaltimą padarė turėdamas neišnykusį teistumą. Šie duomenys charakterizuoja A. Š. kaip asmenį, linkusį nusikalsti, rodo, kad jis išvadų dėl savo netinkamo elgesio nepadarė, nes ir toliau demonstruoja aiškų nenorą laikytis įstatymų reikalavimų bei stoti į dorą ir sąžiningą gyvenimo kelią.

Įvertinęs paminėtas nuteistąjį A. Š. apibūdinančias bei kitas anksčiau minėtas aplinkybes, teismas padarė pagrįstą išvadą, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti paskiriant A. Š. griežčiausią BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą bausmę – laisvės atėmimą, kurios dydis yra lygus sankcijoje numatytam šios bausmės vidurkiui. Šiame kontekste nebe pirmą kartą teisiamam A. Š. paskirta vienerių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri, taikant BK 64¹ straipsnio nuostatas, sumažinta vienu trečdaliu, paskiriant galutinę bausmę – vienerius metus laisvės atėmimo – negali būti laikoma aiškiai per griežta.

Nors apelianto skunde pabrėžiama, kad jis prisipažino ir gailisi nusikaltęs, tačiau, kaip minėta, šią aplinkybę teismas pripažino V. L. atsakomybę lengvinančia aplinkybe ir atsižvelgė į tai skirdamas bausmę apeliantui. Nors nuteistasis nurodo, kad jis turi pareigą pasirūpinti sugyventine ir mažamečiu vaiku, tačiau ši aplinkybė nesulaikė jo nuo naujų nusikaltimų darymo, nes, kaip minėta, jis anksčiau ne kartą buvo teistas, naują nusikalstamą veiką padarė turėdamas neišnykusį teistumą ir nepraėjus nė metams po to, kai buvo paleistas iš laisvės atėmimo vietos. Tai rodo, jog jis nesistengia keisti gyvenimo būdo, gyventi dorai ir daugiau nebenusikalsti, taigi akivaizdu, kad jo antivisuomeninės nuostatos yra susiformavusios. Todėl skunde nurodyta aplinkybė, kad jis turi pareigą pasirūpinti sugyventine ir mažamečiu vaiku, negali būti suabsoliutinama ir lemiama skiriant bausmę, juolab, kad byloje nėra duomenų, kad nuteistasis turėtų darbą ar kitą legalų pragyvenimo šaltinį.

Įvertinusi anksčiau nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, paskirdamas A. Š. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje, padarymą sankcijos vidurkiui lygią laisvės atėmimo bausmę, kuri, taikant BK 64¹ straipsnio nuostatas, sumažinta vienu trečdaliu, tinkamai vadovavosi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais bei tinkamai įvertino visas reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes ir savo sprendime bausmės skyrimo požiūriu baudžiamojo įstatymo taikymo klaidos nepadarė. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, A. Š., kaip recidyvistui, už tyčinį apysunkį nusikaltimą paskirta laisvės atėmimo bausmė yra teisinga, neperžengia BK 61 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų nuostatų, yra adekvati jo padarytai veikai bei atitinka BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą bausmės paskirtį ir nei savo rūšimi, nei dydžiu nėra per griežta.

Teisėjų kolegija daro išvadą, kad BK bendrosios dalies normos, reglamentuojančios bausmės skyrimą, taikytos tinkamai, pagal byloje nustatytas ir apylinkės teismo sprendime nurodytas aplinkybes A. Š. paskirta bausmė atitinka BK 54 straipsnyje numatytus bausmės skyrimo pagrindus, neprieštarauja teisingumo principui, todėl keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį nuteistojo A. Š. apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo A. Š. apeliacinį skundą atmesti.