Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

2020-01-07 · Civilinė byla Nr. e2YT-974-759/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-01-07
Bylos Nr.
e2YT-974-759/2020
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Snieguolė Bielskienė
Pareiškėjas
J. B., A. V.
Suinteresuotas asmuo
Valstybės įmonė Turto bankas
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-974-759/2020Teisminio proceso Nr. 2-49-3-01643-2019-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.5; 3.2.3.2; 3.2.4.11; 3.2.6.5; 3.4.5.2 (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. sausio 7 d.Ukmergė

Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėja Snieguolė Bielskienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų J. B. ir A. V. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – Valstybės įmonė Turto bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjos J. B. ir A. V. kreipėsi į teismą, prašydamos nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jų motina G. L. po savo sutuoktinio J. L. mirties (duomenys neskelbtini), per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą priėmė palikimą, faktiškai pradėjusi valdyti paveldimą turtą. Juridinę reikšmę turintį faktą prašoma nustatyti tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimą ir tinkamai įgyvendinti nuosavybės teises (el. b. l. 1-3, 37-38).

Pareiškėjos nurodė, jog jų motina G. L. (duomenys neskelbtini) Pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu įsigijo gyvenamąjį namą su priklausiniais. Minėtas turtas buvo įgytas santuokoje su J. L. ir yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. J. L. mirė (duomenys neskelbtini). Po jo mirties paveldėjimo byla užvesta nebuvo. Nepaisant to, kad G. L. po vyro mirties į notaro biurą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, tačiau liko ir toliau gyventi po vyro mirties likusiame name, jį tvarkė, prižiūrėjo aplinką ir jame gyveno iki mirties. Taip pat pradėjo valdyti po vyro mirties likusį kilnojamąjį turtą, dokumentus. G. L. mirė (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 1-3, 37-38).

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė (toliau - VĮ) Turto bankas pateikė atsiliepimą į pareiškimą. Jame nurodė, jog VĮ Turto bankas nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjo J. L. palikimo perėjimą valstybei. Jeigu byloje būtų nustatytas pareiškimo pagrįstumas, VĮ Turto bankas neprieštaraus, kad pareiškėjų pareiškimas dėl juridinio fakto nustatymo būtų patenkintas (el. b. l. 42-43).

Kadangi iki teismo posėdžio pradžios nėra ginčijamas juridinę reikšmę turintis faktas, kad G. L. po savo vyro J. L. mirties priėmė jo palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, byla nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 533 straipsnio 1 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Juridiniai faktai – tai įvairūs įvykiai, asmenų veiksmai ar neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, kurių pagrindu atsiranda, pasikeičia ar nutrūksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ar pareigos. Tais atvejais, kai juridiniai faktai nėra akivaizdūs arba nėra juos patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės, įstatymas numato galimybę suinteresuotam asmeniui kreiptis į teismą su prašymu nustatyti faktą.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas ypatingosios teisenos nuostatas dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo (CPK 444-448 str.) nurodė, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi būti juridinis; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali gauti kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą arba negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą. Šios įstatymo nuostatos yra imperatyviosios, todėl kai nėra bent vienos iš nurodytų sąlygų, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nepriklauso teismo kompetencijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-273/2011; 2011 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2011). Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nenagrinėtinas teisme.

Pagal teismui pateiktus rašytinius įrodymus nustatyta, jog J. L. ir G. L. susituokė (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 10). Pareiškėjos J. B. ir A. V. yra G. L. ir J. L. dukros (el. b. l. 9, 14, 33). G. L., būdama santuokoje su J. L., (duomenys neskelbtini) sudarė Gyvenamo namo su pagalbiniais pastatais pirkimo – pardavimo sutartį, kurios pagrindu bendroje jungtinėje nuosavybėje įsigijo nekilnojamąjį turtą – gyvenamąjį namą su priklausiniais, esančiais adresu: (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 34, 35). (duomenys neskelbtini) pareiškėjų motina sudarė Elektros energijos tiekimo vartojimo buitiniam šilumos vartotojui sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu mokėjo už suteiktą elektros energiją jos ir J. L. priklausančiame gyvenamajame name bei pagalbiniuose pastatuose (el. b. l. 30). Pareiškėjų tėvas J. L. mirė (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 27). Remiantis Ukmergės rajono 3-ojo notaro biuro notarės V. M. raštu „Dėl užvestos paveldėjimo bylos“ Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad po palikėjo J. L. mirties paveldėjimo byla užvesta nebuvo (el. b. l. 36). Teismui pateikti asmeniniai gyvenamojo namo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), dokumentai, G. L. ir J. L. santuokos liudijimas patvirtina, jog G. L. po vyro J. L. mirties paėmė jo asmeninius daiktus, t.y. dokumentus, ir pradėjo juos valdyti kaip savo (el. b. l. 10, 13-15, 17, 18, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 25, 28, 29, 31). G. L. mirė (duomenys neskelbtini). (el. b. l. 26). Po jos mirties palikimą priėmė pareiškėjos J. B. ir A. V. (el. b. l. 32). Įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, darytina išvada, kad teismui abejoti pareiškėjų nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis bei pateiktais rašytiniais įrodymais nėra pagrindo, todėl teismas pripažįsta, kad G. L. po vyro J. L. mirties pagal galimybes atliko aktyvius veiksmus, liko gyventi jiems priklausančiame name, faktiškai valdė palikėjo turtą (gyvenamojo namo su priklausiniais dalį, jo asmeninius daiktus), siekdama įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą.

Pažymėtina, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto pareiškėjos negali patvirtinti jokiais rašytiniais įrodymais, nes duomenys apie tai, kad asmuo priėmė palikimą faktiškai pradėjęs jį valdyti nėra registruojami.

Įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais bei atsižvelgiant į tai, kad prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas neprieštarauja įstatymui, šis reikalavimas tenkintinas, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas – kad G. L. po savo vyro J. L. mirties (duomenys neskelbtini), per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą priėmė palikimą, pradėdama faktiškai valdyti paveldimą turtą (CPK 185 straipsnis, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Šio juridinio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimo gavimui (CPK 448 straipsnio 1 dalis).

Valstybei teismo patirtos pašto išlaidos nepriteisiamos, nes jos nesiekia Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymo redakcija) nustatytos minimalios valstybei iš šalies priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (3 Eur) (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

Teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270 straipsniais, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po J. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), per 3 (tris) mėnesius palikimą priėmė ir faktiškai pradėjo valdyti paveldimą turtą G. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusi (duomenys neskelbtini).

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimą.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.

Teisėja Snieguolė Bielskienė