- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2011-10-24
- Bylos Nr.
- 1-159-496/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 1-67-1-00080-2011-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Daiva Valčiukienė
- Kaltinamasis
- L. A.
L. A., a.k (duomenys neskelbtini) gim. 1976-10-31, Kelmės r., lietuvė, LR pilietė, išsilavinimas 7 klasės, išsituokusi, 55 procentų darbingumo, bedarbė, gyv. (duomenys neskelbtini), neteista,
kaltinama pagal BK 178 str.1 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamoji L. A. laikotarpiu nuo 2010-09-18 iki 2011-02-16, tikslus laikas nenustatytas, Kelmės rajone Užvenčio sen., Minupių kaime pagrobė A. K. priklausiusioje nerakintoje daržinėje buvusius J. J. priklausančius daiktus: grūdų valomąją mašiną 300 litų vertės, trąšų barstyklę 900 litų vertės ir traktoriaus purkštuvą 1850 litų vertės, iš viso pagrobė turto už 3050 litų, tuo nukentėjusiajai J. J. padarydama 3050 litų turtinę žalą.
Kaltinamoji L. A. kalta prisipažino visiškai ir parodė, kad ji Kelmės rajone Minupių kaime turi sodybą, kurią paveldėjo po savo tėvo A. K. mirties. Jos tėvas mirė 2010-09-18. Šalia jos tėvo sodybos yra Mangirdui ir J. J. priklausanti sodyba. J. J. yra jos tėvo sesuo, ji su šeima padėdavo A. K. ūkininkauti, bendrai A. K. ūkiniuose pastatuose laikė padargus. Po tėvo mirties ji pastebėjo, kad iš tėvo ūkinio pastato dingo nemažai daiktų. Ji buvo supykusi, todėl ji sugalvojo paimti ir išvežti Jokubauskams priklausančius daiktus. Vieną kartą, tikslios datos ir laiko ji nepamena, tuo metu dar buvo sniego, kartu su dar dviem asmenimis, kurių ji nepažįsta, bei kurie norėjo pirkti žemės ūkio padargus, ji atvažiavo į Kelmės r., Minupių kaimą ir iš jos tėvui priklausiusios nerakintos daržinės pasiėmė ten buvusius, J. J. priklausančius daiktus: trąšų barstyklę ir traktoriaus purkštuvą. Ji paėmė ir grūdų valomąją mašiną, bet ji manė, kad ši priklausė jos tėvui. Visus šiuos daiktus ji pardavė ją atvežusiems asmenims už 1500 Lt. Ji mano, kad J. J. yra nurodžiusi per didelę pavogtų daiktų vertę, nurodo, kad purkštuvas turėtų kainuoti apie 1300 Lt. Kitų kainų nežino. Dėl neturtinės žalos atlyginimo ji nurodo, kad tokių pinigų neturi ir atlyginti negali.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamosios L. A. kaltė įrodyta.
Nukentėjusioji J. J. parodė, kad ji serga, gydosi, dėl to mažai būna savo namuose Kelmės r., Minupių kaime. Šalia jos namų gyveno brolis A. K., kuriam jos šeima padėdavo ūkininkauti ir jie bendrai jo ūkiniuose pastatuose laikė žemės ūkio padargus. Po brolio mirties, brolio dukra L. A. iš A. K. ūkinio pastato pagrobė jai priklausančius daiktus: grūdų valomąją mašiną 300 litų vertės, trąšų barstyklę 900 litų vertės ir traktoriaus purkštuvą 1850 litų vertės. Bendra daiktų vertė 3050 litų. Ji reiškia civilinį ieškinį ir prašo priteisti 3050 litų turtinės žalos, ir 10.000 litų neturtinės žalos. Neturtinę žalą ji pagrindžia tuo, kad ji yra serganti, neturi sveikatos dėl savo ligos, o turi važinėti į policiją bei į teismą, be to L. A. ja kaltina įvairiais nebūtais dalykais, kad ji su šeima pavogė daiktus iš A. K. pastatų, tuo ją juodina ir šmeižia. Dėl L. A. veiksmų ji patiria stresą.
Liudytojas M. J., nukentėjusiosios J. J. paaiškino, kad gyvena Kelmės r., Minupių kaime. Jis matė, kad L. A. kartu su dar dviem nepažįstamais asmenimis iš A. K. priklausiusios daržinės automobiline priekaba išsiveža daiktus. Kam šie daiktai priklausė jis tvirtinti negali, nes tuo nežino. Dėl padargų pirkimo tardavosi jo žmona su A. K.. Jis Linos pasiteiravo, kodėl ir veža svetimus daiktus. L. A. jo nesiklausė. Jis dar suspėjo iš automobilio priekabos iškelti akėčias.
Liudytojas A. J., nukentėjusiosios J. J. sūnus, paaiškino, kad A. K. buvo jo dėdė, kuris ketino savo turtą po mirties palikti jam. Jų šeima su A. K. kartu ūkininkavo. Jo mama dėdei priklausančiame ūkiniame pastate – daržinėje Minupių kaime laikė įvairią žemės ūkio techniką. Vieną dieną jam paskambino kaimynas ir pasakė, kad L. A. veža jo daiktus. Buvo išvežta daugiau jiems priklausančių daiktų, tačiau jie parašė pareiškimą į policiją dėl vagystės tik dėl trijų daiktų, kurių turėjo įsigijimo dokumentus, tai dėl trąšų barstytuvo, kuris buvo praktiškai naujas, purkštuvo, labai geros būklės, ir grūdų valomosios mašinos, kuri nuo pirkimo buvo dar pagerinta. Jis pats įvykio nematė. L. A. pas savo tėvą A. K. atvažiuodavo labai retai.
Įvykio vietos apžiūros protokole (l. 13-14) aprašyta vieta Kelmės rajone, Minupių kaime, iš kur buvo pavogti daiktai.
Prekių (paslaugų) pirkimo – pardavimo kvite Nr.8128267 nurodyta, kad J. J. 2008-05-07 pirko naują trąšų barstyklę 900 Lt vertės, naują traktorinį purkštuvą 1850 Lt vertės.
Pirkimo – pardavimo sutartyje (l.18) nurodyta, kad 2005-07-03 J. J. pirko grūdų valomąją už 200 Lt.
Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijime (l.61-77) nurodyta, kad L. A. paveldėjo A. K. turtą, tame tarpe žemės sklypą su statiniais Kelmės r., Minupių kaime.
Kaltinamoji L. A. paaiškino žinojusi, kad purkštuvas ir trąšų barstyklė priklauso tetai J. J., o ne mirusiam jos tėvui, tačiau ji tyčia šiuos daiktus pasisavino ir pardavė. Ikiteisminio tyrimo metu ji nurodė žinojusi, kad ir grūdų valomoji priklauso J. J.. Minėti daiktų įsigijimo dokumentai patvirtina, kad grūdų valomąją mašiną, trąšų barstyklę, traktoriaus purkštuvą pirko J. J.. Pripažįstama, kad Valomosios mašinos vertė yra 300 Lt, nors ji buvo pirkta už 200 Lt, nes liudytojas A. J. paaiškino, kad ši po nupirkimo buvo pagerinta. Kitų daiktų vertės nurodomos pagal įsigijimo kvitą, nes visi apklausti asmenys nurodė, kad daiktų būklė buvo labai gera. Kaltinamosios L. A. išreikštos abejonės dėl purkštuvo kainos yra niekuo nepagrįstos ir nepaneigia kvite nurodytos kainos.
Kaltinamoji L. A. pagrobė turtą, žinodama, kad jis yra svetimas, tik laikytas jos tėvui priklausančiame pastate, pagrobto turto vertė didesnė, nei 3 MGL, todėl jos veika atitinka Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d. dispoziciją.
Kaltinamosios L. A. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstamas kaltės pripažinimas ir gailėjimasis. Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra nustatyta.
Nukentėjusiosios J. J. civilinį ieškinį 3050 litų turtinei žalai atlyginti yra tenkintinas visiškai, nes L. A. pagrobė nukentėjusiosios turtą, kuris nėra surastas ir iki šiol žala nėra atlyginta.
Nukentėjusioji J. J. pareiškė 10 000 Lt civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti. Nukentėjusioji nurodo, kad patyrė neturtinę žalą dėl to, kad buvo pavogti jos daiktai bei dėl to, kad L. A. apkaltino ją nebūtais dalykais, kad ji su šeimos nariais pavogė L. A. daiktus. Iš anksčiau aptartų įrodymų matyti, kad L. A. pavogė nukentėjusiosios turto už 3050 Lt, tuo nukentėjusiajai buvo sukeltos neigiamos emocijos, išgyvenimai. Dėl vagystės nukentėjusioji buvo priversta vykti į policiją, bei teismą, šie veiksmai atsižvelgiant į nukentėjusiosios sveikatos būklę, jai sukėlė sunkumų, reikėjo papildomų pastangų, todėl civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo iš dalies – dėl 500 Lt - yra tenkintinas. Tačiau nukentėjusioji nurodė, kad didžiausius išgyvenimus ji patyrė dėl šmeižimo, kaltinimų nebūtais dalykais, kaltinimu nusikaltimo padarymu, kad ji pavogusi L. A. daiktus. Tačiau šis reikalavimas nėra šios bylos dalykas. Dėl šių neigiamų išgyvenimų nukentėjusioji turi teisę kreiptis į teismą su ieškiniu civiline tvarka. Šioje byloje likusioje dalyje dėl 9500 Lt neturtinės žalos atlyginimo J. J. civilinis ieškinys paliktinas nenagrinėtu.
Netenkintinas prokuroro prašymas konfiskuoti 1500 Lt L. A. gautų už parduotus pavogtu daiktus, nes kaltinamoji privalo atlyginti nukentėjusiajai 3050 Lt pagrobto turto vertės civilinį ieškinį.
Kaltinamoji L. A. yra neteista, ji padarė nesunkų nusikaltimą, pripažįsta kaltę, todėl nėra pagrindo jai skirti griežčiausią – laisvės atėmimo bausmę, pripažįstama, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti paskyrus jai laisvės apribojimo bausmę.
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
L. A. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str.1d. ir nuteisti laisvės apribojimu (BK 48str.) 1 (vieneriems) metams, įpareigojant per 10 (dešimt) mėnesių atlyginti nusikaltimu padarytą turtinę žalą.
Priteisti J. J. iš L. A. 3050 Lt (tris tūkstančius penkiasdešimt litų) turtinės žalos atlyginimo ir 500 Lt (penkis šimtus litų) neturtinės žalos atlyginimo.
Palikti nenagrinėtu J. J. civilinio ieškinio dalį dėl 9500 Lt neturtinės žalos, susijusios su jos kaltinimu nusikaltimo padarymu, atlyginimo.
Kardomąją priemonę L. A. palikti rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir panaikinti įsiteisėjus nuosprendžiui.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Kelmės rajono apylinkės teismą.