Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Nijolės Matuzevičienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. D. apeliacinį skundą dėl Šiaulių rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 26 d. nuosprendžio, kuriuo V. D. pripažintas kaltu ir nuteistas:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 str. 2 d. dėl vagystės iš garažo laisvės atėmimu 1 metams 4 mėnesiams;

- pagal BK 178 str. 2 d. dėl automobilio vagystės laisvės atėmimu 2 metams 7 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 d., bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir paskirta V. D. galutinė bausmė – laisvės atėmimas 3 metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Tenkinti civiliniai ieškiniai ir iš V. D. nukentėjusiajai L. A. priteista 500 Lt, o nukentėjusiajam A. A. – 2750 Lt.

Aprašomoji dalis

Kolegija nustatė:

V. D. nuteistas už tai, kad 2011-01-16 apie 2 val., nupjovęs pakabinamą spyną, įsibrovė į L. A. priklausantį garažą, kuris yra Šiaulių r., (duomenys neskelbtini), ir iš jo pagrobė L. A. priklausantį turtą – benzininį pjūklą „Husqvarna 365“, kurio vertė 3 500 Lt, akumuliatorinį atsuktuvą „Einhel“, kurio vertė 300 Lt, ir kampinį šlifuoklį „Bosh“, kurio vertė 200 Lt, iš viso padarydamas nukentėjusiajai L. A. 4000 Lt turtinę žalą.

Be to, V. D. nuteistas už tai, kad 2011-01-17 apie 1 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, pagrobė Šiaulių r., (duomenys neskelbtini), ties namu Nr. 1 stovėjusį A. A. priklausantį automobilį ,,VW GOLF“, v/n (duomenys neskelbtini), kurio vertė 2500 Lt, tokiu būdu padarydamas nukentėjusiajam A. A. 2500 Lt turtinę žalą.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje V. D. gynėjas prašė tenkinti apeliacinį skundą, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Pirmosios instancijos teismas, ištyręs byloje surinktus įrodymus, V. D. pripažino kaltu įvykdžius dvi kvalifikuotas vagystes pagal BK 178 str. 2 d. Apeliaciniu skundu nuteistasis neginčija teismo nustatytų faktinių nusikaltimo aplinkybių, jam inkriminuotų nusikaltimų kvalifikacijos, tačiau nesutinka su jam paskirta bausme. Taigi apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 320 str. 3 d.).

Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, numatyti BK 54 str. reikalauja, kad teismas bausmę skirtų įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, nustatytos sankcijos ribose ir atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas šių nuostatų nepažeidė.

Parinkdamas V. D. bausmių rūšis už padarytas nusikalstamas veikas, pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad apeliantas praėjus trumpam laikui (mažiau nei trims mėnesiams) po pakankamai griežtos bausmės – laisvės atėmimo 4 metams 9 mėnesiams, paskirtos Šiaulių miesto apylinkės teismo 2007 m. gegužės 15 d. nuosprendžiu (88-91; 103-105 b. l.), atlikimo vėl, neišnykus teistumui, padarė du tyčinius apysunkius nusikaltimus, ir kaip recidyvistui (BK 27 str. 1 d.) – asmeniui keliančiam didesnį pavojų visuomenei, už abi nusikalstamas veikas pagrįstai paskyrė laisvės atėmimo bausmes (BK 56 str. 1 d.). Skirdamas bausmes už atskiras nusikalstamas veikas ir galutinę subendrintą bausmę, apylinkės teismas atsižvelgė ne tik į nustatytą apelianto atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi dėl to, bet įvertino ir tai, kad automobilio vagystę V. D. padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (60 b. l.), ką pagrįstai pripažino jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 str. 1 d. 9 p.) ir atitinkamai už vagystę iš garažo paskyrė BK 178 str. 2 d. sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę mažesnę už numatytą tokios bausmės vidurkį (vidurkis 3 metai 1 mėnuo 15 dienų), o už automobilio vagystę – artimą bausmės vidurkiui. Iš V. D. asmenį apibūdinančių duomenų matyti, kad jis skundžiamu nuosprendžiu nuteistas jau 5 kartą, daugiausia buvo teisiamas už kvalifikuotas vagystes, turi galiojančių administracinių nuobaudų (106 b. l.), pats teigia, kad su sugyventine susilaukė judviejų vaiko (189 b. l.), tačiau darbo biržoje užsiregistravo tik 2011-05-24, nedirba, nesimoko, o savo pragyvenimo šaltiniu įvardijo mažamečiui vaikui valstybės mokamas išmokas. Aptartos aplinkybės patvirtina neigiamą V. D. orientaciją visuomenėje, susiformavusias antivisuomenines nuostatas ir nenorą laikytis įstatymų. Kolegija sutinka su tuo, kad neseniai gimusiam vaikui reikalingas abiejų tėvų dėmesys ir rūpestis, tačiau iš to, kas aptarta, nėra pagrindo išvadai, kad apeliantas, niekur nedirbdamas, dėsningai pažeidinėdamas įstatymus, tinkamai vykdys savo kaip tėvo pareigas, teiks vaikui reikiamą pagalbą ir rūpinsis juo. Tai, kad nukentėjusiajai L. A. buvo grąžintas pagrobtas benzininis pjūklas (33 b. l.), o nukentėjusiajam A. A. – pagrobtas automobilis (66; 112 b. l.), V. D. atsakomybę lengvina tik tiek, kad iš pastarojo buvo priteistas atitinkamai mažesnis žalos atlyginimas, nes minėtus daiktus nukentėjusieji atgavo ne dėl nuteistojo geros valios, o policijos pareigūnų ir paties nukentėjusiojo A. A. pastangomis.

Įvertinus visumą bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių, kolegija konstatuoja, kad apeliantui už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės ir galutinė subendrinta bausmė nėra aiškiai per griežtos, ir mažinti jas remiantis apeliacinio skundo motyvais, nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo V. D. apeliacinį skundą atmesti.