Telšių apylinkės teismo įsakymas

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.1.1; 1.1.8.6.2; 2.12.1.4; 1.1.8.7.13; 1.2.20.13; 1.1.7.2.4; 1.1.8.7.9 (S)

2024 m. birželio 5 d.

išnagrinėjusi Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros (Mažeikiai) prokurorės Alginos Giniotienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kurioje:

A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Mažeikiuose, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turi vidurinį išsilavinimą, deklaruota gyvenamoji vieta Mažeikių rajono savivaldybėje, gyvena Mažeikiuose, (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, registruojasi Užimtumo tarnyboje, teistas (teistumas neišnykęs):

1) 2013 m. kovo 10 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 246¹ straipsnio 1 dalį (galiojo iki 2003 m. gegužės 1 d.) - bauda 6250 Lt. 2013 m. kovo 8 d. bauda išieškota;

2) 2015 m. gegužės 8 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 198 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį 40 MGL dydžio bauda. Bauda sumokėta 2015 m. rugpjūčio 27 d.;

3) 2017 m. lapkričio 10 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 309 straipsnio 4 dalį 1129,8 Eur dydžio bauda;

4) 2019 m. vasario 21 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 8 mėnesiams; paskirta bausmė subendrinta su 2017 m. lapkričio 10 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda, kuri 2022 m. liepos 15 d. išieškota dalinai;

5) 2021 m. vasario 8 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 8 mėnesiams;

6) 2021 m. rugsėjo 3 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį 45 parų areštu; paskirta bausmė subendrinta su 2021 m. vasario 8 d. baudžiamuoju įsakymu skirta bausme ir paskirta galutinė bausmė - areštas 90 parų; 2022 m. balandžio 1 d. paleistas atlikęs bausmę;

7) 2023 m. vasario 23 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 6 mėnesiams; 2023 m. birželio 15 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų nutartimi laisvės apribojimo bausmė pakeista į 90 parų arešto bausmę; 2023 m. spalio 3 d. paleistas atlikęs bausmę,

kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. A. B. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, o būtent: 2024 m. kovo 15 d. apie 21.30 val. Mažeikiuose, (duomenys neskelbtini), konflikto metu tyčia kojomis užšoko ant lovoje pusiau sėdinčios savo motinos I. B. ir kumščiu sudavė ne mažiau kaip penkis smūgius į galvos sritį ir į kitas, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, kūno vietas, ir tokiais savo veiksmais sukėlė savo mamai I. B. fizinį skausmą. Už šią nusikalstamą veiką baudžiamoji atsakomybė numatyta BK 140 straipsnio 2 dalyje.

2. A. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad pripažįsta savo kaltę, jos neneigia, tačiau įvykio aplinkybių neprisimena. Parodė, kad gydytojų narkologo ar psichiatro įskaitose įrašytas nėra. Priklausomybę alkoholiui turi, nėra patyręs galvos traumų, kurios galėtų įtakoti jo mąstymą. Gyvena kartu su mama I. B., kartu su mama gyvena apie 40 metų Mažeikiuose, (duomenys neskelbtini). 2024 m. kovo 15 d. buvo išėjęs pas draugą - kaimyną E. P., kur gėrė alkoholį, gėrė alų, alaus išgėrė labai daug. Išėjęs iš draugo namų jis daugiau nieko neprisimena, nepamena, kaip grįžo pas mamą į namus. Neprisimena, dėl kokių priežasčių tarp jo ir mamos galėjo kilti konfliktas, taip pat neprisimena ir kaip mamai galėjo suduoti smūgius, tačiau neneigia to, kas yra parašyta pranešime apie įtarimą. Jis prigėręs yra durnas, agresyvus. Negali nieko paaiškinti, nes įvykio aplinkybių neprisimena. Prisimena tik tai, kai jau sėdėjo policijos tarnybiniame automobilyje, nesuprato, už ką buvo sulaikytas, nes, kaip ir minėjo, įvykio aplinkybių neprisimena. Prieš mamą anksčiau nėra smurtavęs, tačiau būdavo žodinių konfliktų. Labai gailisi, jeigu mamai sukėlė fizinį skausmą, čia pirmą kartą tokia nesąmonė. Jeigu reiktų atlikti akistatą, jis sutiktų ją atlikti, tačiau akistatos metu neturėtų ką pasakyti, nes nieko neprisimena. Su mama norėtų susitaikyti, mamos atsiprašys. Namuose su mama buvo dviese, dėl šios priežasties niekas jų konflikto negalėjo matyti bei girdėti. Jei mama sakė, kad jis prieš ją smurtavo, tai reiškia taip ir buvo, jis nuoširdžiai gailisi, mamos atsiprašė, su ja susitaikė. Prašo bylos procesą baigti teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka atlikti areštą.

3. Kaltinamojo kaltė be jo paties prisipažinimo grindžiama ir kitais ikiteisminio tyrimo metu surinktais rašytiniais įrodymais:

3.1. Informaciniame pranešime ROIK 0124000153744 nurodyta, kad pranešėja I. B. pranešė, kad jos sūnus A. B. namuose elgiasi agresyviai, puola ant pranešėjos. GMP atsisakė, vaikų nėra. Pokalbio metu sūnus puolė ant pranešėjos, ji laukia namuose.

3.2. Alkoholio kiekio matavimo prietaiso Alcotest 6810 Nr. ARZJ-0198 panaudojimo registracijos žurnale nurodyta, kad 2024 m. kovo 15 d., 23.56 val., I. B. buvo blaivi. Įtariamasis A. B. nusistatyti neblaivumą atsisakė.

3.3. 2024 m. kovo 15 d. įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad įvykio vieta yra Mažeikiuose, (duomenys neskelbtini). Pro duris patenkama į dviejų kambarių butą, nuo buto įėjimo patenkama į buto koridorių, jo gale, dešinėje matomas praėjimas, kuris veda į miegamojo kambario patalpas. Kambaryje kairėje pusėje matoma rudos spalvos spinta. Dešiniau prie sienos matoma rudos spalvos sekcija su televizoriumi. Kambario dešinėje pusėje matoma ištiesta dvigulė sofa su čiužiniu ir patalyne, pagalvėmis. Apžiūros metu tyrimui reikšmingų pėdsakų nerasta.

3.4. Nukentėjusioji I. B. 2024 m. kovo 16 d. apklausos metu parodė, kad 2024 m. kovo 15 d. apie 21.30 val. Mažeikiuose, (duomenys neskelbtini), į namus grįžo neblaivus jos sūnus A. B. Grįžęs namo sūnus ėjo prie buto balkono, atidarydamas duris jas draskė, t. y. atidarinėjo ir vėl uždarinėjo. Tai pastebėjusi ji liepė sūnui balkono duris uždaryti ir eiti miegoti, tačiau sūnus pradėjo ant jos šaukti, ką būtent sakė, nepamena. Ji žino, kai neblaivus sūnus pradeda ant jos šaukti, gali prieš ją smurtauti, dėl ko ji nedelsdama paskambino į bendrąjį pagalbos centrą. Kol ji bendravo su centru, sūnus įsibėgėjo ir šoko į lovą, kur ji gulėjo pusiau sėdom, užšoko ant jos ir pradėjo su ja grumtis. Ji išsigando ir sūnui pradėjo meluoti, kad ji neskambino į bendrąjį pagalbos centrą, nes norėjo ištrūkti, tačiau sūnus pradėjo ją mušti kumščiais į įvairias kūno vietas, veidą, ir taip sukėlė jai fizinį skausmą. Po grumtynių ji išsilaisvino ir iš buto pabėgo į laiptinę, kur apačioje laukė policijos pareigūnų.

3.5. 2024 m. kovo 21 d. papildomos apklausos metu nukentėjusioji I. B. parodė, kad ankstesnius duotus parodymus tvirtina ir nori papildyti, kad ji gyvena jai priklausančiame dviejų kambarių bute Mažeikiuose, (duomenys neskelbtini). Su ja kartu gyvena ir jos sūnus A. B.. Ne kartą sūnus A. B. yra prieš ją smurtavęs, yra pradėti ikiteisminiai tyrimai, kurie baigti, yra atlikęs bausmes. A. B. yra smurtavęs ir prieš jos mamą S. A., gyvenančią Mažeikiuose, (duomenys neskelbtini). Kai ji susitaiko su sūnumi, sūnus gyvena jos bute, savo kambaryje. Kai būna susipykę, sūnus gyvena jos mamos bute. 2024 m. kovo 15 d. ji grįžo apie 20.30 val. iš darbo, buto durys buvo atrakintos, sūnaus namuose nebuvo. A. B. grįžo apie 21.30 val., kažką panosėje burbuliavo. Iš sūnaus kalbos ji suprato, kad šis yra girtas. Girdėjo, kad sūnus ilgai prieškambaryje nusirenginėjo, paskui nuėjo į savo kambarį. Maždaug po 5 minučių sūnus atėjo į jos kambarį, kur yra balkonas, suprato, kad sūnus nori eiti į balkoną parūkyti. Vos įėjęs į balkoną, sūnus net neparūkė, išėjo iš jo ir pradėjo draskyti balkono duris. Ji išsigando ir pasakė „A., esi girtas, eik į savo kambarį“. Vos tik jai tai pasakius, A. B. kažką pradėjo ant jos šaukti, ji buvo išsigandusi, nesuprato, ką sūnus šaukė, suprato, kad sūnus vėl prieš ją smurtaus. Tai suprato, nes kai sūnus būna girtas ir pradeda šaukti, pasidaro agresyvus ir prieš ją smurtauja, kaip minėjo, ne vienas ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas. Taigi ji, nelaukdama kol ją sumuš, pasiėmė telefoną ir skambino bendruoju pagalbos numeriu 112. A. B. pamatęs ir išgirdęs, kad ji skambina 112, ėjo nuo balkono link išėjimo durų, atsistojo už spintos prie sienos ir, nieko nesakęs, bėgdamas link jos, pusiau sėdinčios lovoje, šoko ant jos, iš išgąsčio ji nebesuprato, ar užšoko, ar nukrito. Pamena, tik tai, kad sūnaus kūno priekinė dalis buvo virš jos, o ji šį stūmė nuo savęs. Sūnus jai kumščiu sudavė į galvą, tiksliai į kurią vietą, dabar negali pasakyti, nes buvo šoke, išsigandusi, norėjo sūnų nuo savęs nustumti. Sūnus jai sudavė kumščiu ne mažiau penkis smūgius, liko gumbas kaktoje, galvos plaukuotoje dalyje, kraujosruvos veide, kakle. Dar pamena, kad sūnus vėl buvo atsistojęs ar ji sūnų buvo nustūmusi, kad šis vėl nuo sienos šoko ant jos. Kaip ji iš jo išsilaisvino, negali pasakyti, nes tikrai buvo šoke, manė, kad ją užmuš. Ar sudavė tada jai smūgius, nepamena dėl šoko. Visi A. B. suduoti smūgiai jai sukėlė fizinį skausmą, tiksliai kiek buvo smūgių ir kur, negali pasakyti dėl sukelto šoko, bet visus skausmus 10 balų skalėje, vertina iki 5 balų. Vėliau apžiūrėjusi savo kūną matė kraujosruvas ir ant abiejų rankų, smūgiai ar buvo suduoti, ar grumtynių metu, negali pasakyti dėl šoko. Tik vieną ką žinojo, kad reikia išbėgti iš buto. Visą tą laiką ji buvo palikusi įjungtą telefoną, o telefonas, kai sūnus ant jos pirmą kartą užšoko, užkrito už pagalvės, ji nebespėjo jo pasiimti. Ar telefonas išsijungė, ar operatorė viską girdėjo, negali pasakyti. Taigi nežino kaip, bet kai ji iš sūnaus išsivadavo, išbėgo į laiptinę, sūnus jai iš paskos, ji šaukėsi pagalbos. Sūnus sugriebė ją iš priekio už naktinių ir tempė į buto vidų, bet neįtempė, nes ji šaukė ir priešinosi. Smūgių jai tada nebesudavė ir fizinio skausmo nesukėlė. Tuomet sūnus ją paleido, įėjo į butą, o ji palipo į penktą aukštą. Beldėsi pas kaimynus į butą tiesiai durys, niekas neatidarė, tada ji bėgo laiptais žemyn į apačią, į pirmą aukštą, sūnaus nebematė, pirmame aukšte atidarė pagrindines duris ir laukė pareigūnų. Atvykus pareigūnams kartu ėjo į jos butą. Trečiame aukšte stovėjo sūnus A. B., kuris pradėjo kalbėti su pareigūnu, o ji užlipo su pareigūne į savo butą. Sūnų sulaikė, pareigūnas grįžo į butą, užfiksavo įvykį, ją patikrino alkotesteriu, ji buvo blaivi. Medikai atvykę nebuvo, į medikus nesikreipė ir nesikreips, pas teismo med. ekspertą nevyko, užduotį gavo. Civilinio ieškinio byloje nereiškia.

3.6. 2024 m. kovo 15 d. asmens apžiūros protokole nurodyta, kad Mažeikiuose, (duomenys neskelbtini), asmens sutikimu apžiūrimas I. B. kūnas. Apžiūrint kūno sužalojimus galvos srityje, kaktoje matosi patinimas, gumbas. Kairysis žandas paraudęs. Toliau apžiūrint kūno sužalojimus, ant dešinės rankos vidinės pusės aukščiau alkūnės matoma viena kraujosruva, ir žemiau alkūnės dar viena kraujosruva. Ant kairės rankos vidinės pusės ties alkūne ir aukščiau matoma kraujosruva. Apžiūrint moteriškos lyties kūną, daugiau tyrimui reikšmingų sužalojimų nenustatyta.

3.7. 2024 m. kovo 25 d. apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrimi garso įrašas iš BPC prie informacinio pranešimo ROIK 0124000153744 ir vaizdo įrašas iš 2024 m. kovo 15 d. pareigūno kūno kameros. Atidarius garso įrašą iš BPC 2024/03/15_22:10:55, girdisi sujungimo signalas (girdisi vyriškas balsas, kuris šūkauja, ką - nesuprantama), pranešėja nurodė, kad Mažeikiuose, (duomenys neskelbtini), namuose jos sūnus elgiasi agresyviai, puola.

3.8. Apžiūrint vaizdo įrašą Nr. PSS-20240315-235438UTC+0200 matyti, kad pareigūnai įvykio vietoje - buto virtuvėje apklausinėja nukentėjusiąją I. B. Nustato, jog I. B. blaivi. I. B. teigia, kad anksčiau yra buvęs smurtas prieš ją, buvo nuteistas sūnus A. B. I. B. pasakoja, kad sūnus ėjo į balkoną ir pradėjo draskyti, tampyti atidarytas balkono duris, ji liepė sūnui ramintis ir eiti į savo kambarį. Tada šis pradėjo šaukti ant jos. Ji suprato, kad sūnus ant jos puls ir puolė ant jos. Ji paėmė mobilaus ryšio telefoną ir skambino 112. Ji sūnui pasakė, kad tuoj iškvies policiją. Kai vos sūnus įėjo į butą, suprato, kad jis neblaivus. Ką sūnus ant jos šaukė, nepamena. Sūnus įsibėgėjo ir šoko ant jos, kai ji buvo lovoje. Ji su juo pradėjo ristis, jis jai trenkė ir jis atsirado prieš ją, ji jį nuo savęs nustūmė. Sūnus vėl įsibėgėjo ir vėl šoko ant jos, ji saugojo savo krūtinę, kad neužšoktų, kumščiais sudavė į veidą, smulkiau papasakoti negali, nes saugojo savo galvą. Ji išbėgo į laiptinę, sūnus norėjo ją įsitempti į butą, bet ji nubėgo į penktą aukštą ir bėgo į pirmą aukštą, sūnus šaukė „kur yra raktai“. Ji nubėgo į pirmą aukštą ir laukė policijos pareigūnų.

4. BK 140 straipsnyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymaus sveikatos sutrikdymo padarymą, ši nusikalstama veika objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu, t. y. poveikiu į žmogaus kūną, sukeliant žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojant ar trumpam susargdinant. Šio straipsnio dispozicijoje įtvirtinti veiksmai – mušimas ar kitoks smurtavimas, suprantamas kaip poveikis į žmogaus kūną siekiant sukelti asmeniui fizinį skausmą, tačiau jo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną, pasireiškiantis smogimu ranka, koja, kietu daiktu, spaudimu, stūmimu, tempimu, laužimu ir panašiais veiksmais. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta kvalifikuota nusikalstamos veikos sudėtis, kai smurtinio pobūdžio veiksmai atliekami prieš artimuosius giminaičius ar šeimos narius. BK 141 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šeimos nariai be kita ko yra kartu su nusikalstamą veiką padariusiu asmeniu gyvenantys tėvai.

5. Kaltinamasis, apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, prisipažino padaręs nusikalstamą veiką. Nors neprisiminė įvykio aplinkybių, tačiau sutiko su motinos nurodytomis aplinkybėmis ir patvirtino, kad taip galėjo būti. Nukentėjusiosios parodymai tiek duoti tik į įvykio vietą atvykusiems pareigūnams tiek duoti ikiteisminio tyrimo metu tyrėjai, yra nuoseklūs ir patvirtinantys, kad prieš ją smurtavo jos sūnus A. B. Šią aplinkybę patvirtina ir ant nukentėjusiosios užfiksuoti sužalojimai bei garso įrašas iš BPC ir kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti įrodymai, todėl dėl kaltinamojo kaltės abejonių nekyla.

6. Teismo ištirti bei įvertinti įrodymai neabejotinai patvirtina A. B. inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, kadangi jis sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, o būtent: 2024 m. kovo 15 d. apie 21.30 val. Mažeikiuose, (duomenys neskelbtini), konflikto metu tyčia kojomis užšoko ant lovoje pusiau sėdinčios savo motinos I. B. ir kumščiu sudavė ne mažiau kaip penkis smūgius į galvos sritį ir į kitas, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, kūno vietas, ir tokiais savo veiksmais sukėlė savo mamai I. B. fizinį skausmą. Teismas, įvertinęs įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių ištyrimu, konstatuoja, kad kaltinamojo nusikalstama veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Dėl bausmės skyrimo

7. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 41 straipsnis, 54 straipsnis).

8. Kaltinamasis A. B. padarė nesunkų nusikaltimą veikdamas tiesiogine tyčia, kadangi suvokė pavojingą nusikalstamų veikų pobūdį, numatė, kad dėl jo atliekamų veiksmų gali atsirasti BK numatyti padariniai ir norėjo taip veikti (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Nusikalstama veika yra baigta. Kaltinamasis nedirba, tačiau yra registruotas Užimtumo tarnyboje, anksčiau teistas ne vieną kartą, įskaitant ir teistumus už smurtinius nusikaltimus, teistumas neišnykęs, administracine tvarka anksčiau taip pat baustas, baudas sumokėjęs, tačiau baustumas neišnykęs. A. B. pirmą kartą gydytojo psichiatro konsultuotas 1999 m. balandžio 29 d., jam nustatyta diagnozė – emociškai nestabilios tipo asmenybės sutrikimas, psichikos ir elgesio sutrikimai dėl alkoholio vartojimo, priklausomybės sindromas, tačiau pas specialistus nesilanko ir nesigydo. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, jog kaltinamasis pripažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybe sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas) bei tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

8.1. Pažymėtina, kad prokurorės pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu nenurodyta ši kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, tačiau bylos duomenys patvirtina, kad nusikaltimą padarė būdamas teistas už tyčinį nusikaltimą. Naują nusikalstamą veika jis padarė praėjus vos keliems mėnesiams po arešto bausmės atlikimo. Atsižvelgęs į tai, teismas konstatuoja, kad byloje yra pakankamas pagrindas pripažinti A. B. atsakomybe sunkinančią aplinkybę, t. y. kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu.

9. Teismas, atsižvelgęs į išvardintas aplinkybes bei įvertinęs kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis, į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančias aplinkybes, kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, daro išvadą, kad bausmės tikslai šiuo atveju gali būti pasiekti paskiriant kaltinamajam prokurorės siūlomą bausmės rūšį, su kuria sutiko ir pats kaltinamasis – areštą, jo trukmę atsižvelgus į nusikaltimo pobūdį, į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, nustatant maksimalią, galimą skirti už nusikaltimo padarymo, t. y. 90 (devyniasdešimt) parų.

10. Atsižvelgus į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu bei kaltinamasis pripažino savo kaltę, skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

11. BK 75 straipsnio nuostatos sudaro pagrindą teismui spręsti dėl paskirtos arešto bausmės vykdymo atidėjimo. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad A. B. prieš tai teistas 7 kartus, taip pat į tai, kad jam jau anksčiau buvo paskirstos arešto bausmės, šiuo konkrečiu atveju taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti bausmės vykdymą A. B. nėra teisinio pagrindo, nes įstatymo norma numato galimybę atidėti tik pirmą kartą paskiriamos arešto bausmės vykdymą (BK 75 straipsnio 1 dalis).

12. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytinas laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2024 m. kovo 15 d. 22.33 val. iki 2024 m. kovo 17 d. 11.15 val.

13. 2024 m. kovo 17 d. nutarimu A. B. paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios – paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420, 421 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 straipsniu, 64¹ bei 140 straipsnio 1 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 90 (devyniasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. B. paskirti sumažintą bausmę – 60 (šešiasdešimties) parų areštą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2024 m. kovo 15 d. 22.33 val. iki 2024 m. kovo 17 d. 11.15 val.

2024 m. kovo 17 d. nutarimu A. B. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Teismo baudžiamąjį įsakymą pasirašytinai įteikti A. B.

A. B. išaiškinti, kad nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, kai suėmimas nevykdomas, ne vėliau kaip per septynias dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo privalo atvykti į pataisos įstaigą atlikti arešto bausmės (Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjimą, Trakų g. 10, Šiauliai). Nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo iki nustatyto termino atvykti į pataisos įstaigą pabaigos apie tai pranešti pataisos įstaigos administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą.

Išaiškinti A. B., kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 (keturiolika) dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmams (Mažeikiai, V. Kudirkos g. 4A) prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Kaltinamajam pasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies bausmę (švelnesnę ar griežtesnę), negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis nepasinaudoja teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.