- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-09-16
- Bylos Nr.
- 2A-164-565/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Burdulienė
- Atsakovas
- L. S.
- Ieškovas
- G. M.-Z.
- Kategorijos
- 44.5.2.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Burdulienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės L. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. liepos 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės G. M.-Z. ieškinį atsakovei L. S. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovė G. M.-Z. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės L. S. 2893,14 Lt turtinę ir 10 000 Lt neturtinę žalą.
Ieškovė nurodė, kad 2011-12-24 gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), laiptinėje atsakovės šuo, kuris buvo be antsnukio, užpuolė ir sunkiai sužalojo ieškovės šunį, dėl sužalojimų šunį teko užmigtyti. Ant rankų paimtas sužalotas šuo iš skausmo įkando ieškovei į lūpą ir pirštą. Veterinaro paslaugos ieškovei kainavo 100 Lt. Už žuvusį šunį ieškovė buvo sumokėjusi 700 Lt. Įvykio metu buvo sužalota ir pati ieškovė, už atliktą ekspertizę sveikatos sutrikdymo mastui nustatyti ieškovė sumokėjo 65 Lt, taip pat patyrė kelionės į gydymo įstaigas išlaidas. Dėl atsakovės kaltės gydymo laikotarpiu ieškovė neteko dalies atlyginimo, t.y. nedarbingumas buvo apmokamas tik 80 procentų, taip pat papildomo priedo prie darbo užmokesčio. Be to, jai buvo padaryta moralinė žala, nes po įvykio patyrė psichologinį šoką, pablogėjo jos sveikata, teko vartoti vaistus. Jos gydymas yra iki šiol tęsiamas.
Atsiliepimas
Atsakovė su ieškovės reikalavimais sutiko iš dalies. Nurodė, kad ir pati ieškovė kalta, jog buvo užpultas jos šuo, nes ieškovė nekontroliavo savo šuns pavadžio ilgio, todėl ieškovės šuo nevaržomas nubėgo link laiptų, ant kurių buvo atsakovės šuo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012-07-19 sprendimu ieškinį patenkino iš dalies, priteisė iš atsakovės ieškovės naudai 1 000 Lt turtinei ir 2 500 Lt neturtinės žalai atlyginti.
Teismas pripažino, kad žala ieškovei padaryta dėl atsakovės kaltės. Nurodė, atsakovė savo šunį vedžiojo be antsnukio, kuris buvo privalomas vedžiojant tokio dydžio ir kilmės šunį, elgėsi neatsargiai, nepakankamai jį kontroliuodama, nesudrausmino savo šuns, kad būtų nutrauktas ieškovės šuns žalojimas.
Teismas sumažino ieškovės prašomos priteiti žalos dydį atsižvelgęs į tai, kad ir ieškovė elgėsi nepakankamai atsargiai ir apdairiai paleisdama savo šunį pernelyg toli nuo savęs, dėl ko jis pribėgo prie atsakovės šuns ir buvo šio užpultas. Tuo atveju, jei ieškovė būtų laikiusi savo šunį pakankamai arti savęs, stebėjusi aplinką, jos šuo nebūtų pribėgęs prie atsakovės šuns ir nebūtų jo sužalotas. Dėl nurodytų aplinkybių teismas sprendė, kad savo neapgalvotais veiksmais ieškovė dalinai prisiėmė žalos atsiradimo riziką, laisvai paleisdama savo šunį ir leisdama jam išbėgti link laiptų, nematydama, kas vyksta ant laiptų. Teismas taip pat atsižvelgė į šalių turtinę padėtį.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atsakovė pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują – ieškinį atmesti.
Atsiliepimas
Atsakovė nurodė, kad teismas neteisingai priteisė iš atsakovės su ieškovės sveikatos gydymu susijusias išlaidas, kadangi ieškovės sužalojimai (įkandimai į lūpą ir ranką) atsirado ne dėl atsakovės šuns veiksmų, o dėl ieškovės šuns įkandimų. Be to, pati ieškovė elgėsi neatsargiai, nes nusprendė paimti šunį ant rankų ir apžiūrėti šuns žaizdas jų nenuskausminus. Ieškovė įsigijo šunį jau suaugusį, auklėtą kitų šeimininkų, todėl pati kalta, kad negalėjo suvaldyti šuns ir išvengti įkandimų.
Iš kaimynės J. M. pasakojimo atsakovė sužinojo, kad ieškovė, atplėšusi nuo savęs šunį, metė jį žemėn iš didelio aukščio. Tokiais savo veiksmais pati ieškovė galėjo padidinti šuns sužalojimus.
Dėl incidento nukentėjo ne tik ieškovė, bet ir atsakovė. Todėl teismas nepagrįstai laikė kalta tik atsakovę.
Ieškovė su apeliaciniu skundu nesutiko.
Šalies argumentai
Ieškovė nurodė, kad savo šunį ji pažįstą nuo gimimo, jis nėra jai svetimas, todėl nepagrįsti atsakovės teiginiai, kad . Atsakovės teiginiai dėl šuns metimo iš didelio aukščio ir sužalojimo nepagrįsti.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 2 d.). Šioje byloje nekonstatuotos aplinkybės, kurios būtų pagrindas peržengti apeliacinio skundo ribas, todėl byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad 2011-12-24 gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), laiptinės aikštelėje atsakovės šuo sunkiai sužalojo ieškovės šunį, kurį dėl sužalojimų reikėjo užmigdyti, ieškovei paėmus ant rankų sužalotą šunį, šis iš skausmo ir baimės įkando ieškovei į viršutinę lupą ir į dešinės plaštakos nykštį, ieškovė, gindamasi nuo ieškovės šuns, susižalojo dešinės plaštakos V-tą pirštą.
CK 6.267 str. 1 d. nustatyta, kad naminių gyvūnų padarytą žalą privalo atlyginti jų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo šio kodekso 6.270 str. 1 d. numatytos aplinkybės, t.y., kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusiojo asmens tyčios arba didelio neatsargumo. Taigi pagal šią normą civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės. Asmuo gali būti atleistas nuo atsakomybės tik įrodęs, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusiojo tyčios ar didelio neatsargumo.
Byloje nenustatyti ieškovės veiksmai, kuriuos būtų galima laikyti tyčia ar dideliu neatsargumu, dėl kurių atsakovės šuo sužalojo ieškovės šunį. Sunkus ieškovės šuns sužalojimas galėjo išprovokuoti tokią sužaloto šuns reakciją, kad šuo įkando jį ant rankų paėmusiai ieškovei. Todėl ta aplinkybė, kad ieškovei įkando jos šuo, nustatytų aplinkybių kontekste nepaneigia atsakovės atsakomybės, nes toks ieškovės šuns elgesys buvo išprovokuotas atsakovės šuns veiksmų. Byloje nėra duomenų, kad ieškovės šuo prieš tai būtų sužalojęs ieškovę ar būtų agresyvus jos ar kitų šeimos narių atžvilgiu.
Atmestinas kaip neįrodytas apeliacinio skundo teiginys, kad ieškovės šuns sužalojimus galėjo sąlygoti ir pačios ieškovės veiksmai. Atsakovė nurodė, kad kaimynė J. M. pro langą matė kaip ieškovė, išsinešusi savo šunį į lauką, suriko ir, atplėšusi nuo savęs, metė jį žemėn. Tokie ieškovės veiksmai, pasak atsakovės, galėjo sukelti didesnius ieškovės šuns organų plyšimus ir paspartinti vidinį kraujavimą. Pagal CPK 192 str. tinkamais įrodymais yra teismo posėdyje apklausto liudytojo parodymai. Atsakovės nurodyta J. M. nebuvo apklausta teismo posėdyje, todėl atsakovės nurodytos aplinkybės apie tai, ką šis asmuo matė, negali būti tinkamais įrodymais byloje. Kad ieškovės šuniui buvo padarytos kąstinės žaizdos, o ne plyšę vidaus organai, nurodyta 2011-12-24 išraše iš ligos istorijos.
Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovė yra atsakinga už jos šuns padarytą žalą ieškovei ir jos šuniui.
Atsakovės nurodytus ieškovės veiksmus, kad ieškovė leido savo šuniui pribėgti prie atsakovės šuns, pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino kaip veiksmus, padėjusius žalai atsirasti (CK 6.282 str. 1 d.), kurie sudaro pagrindą sumažinti priteistinos žalos dydį. Pažymėtina, kad atsakovė apeliaciniu skundu neginčijo priteistos turtinės ir neturtinės žalos dydžio.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo, todėl, nenustačius absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, apeliacinis skundas atmetamas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. liepos 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.