Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Procesinių sprendimų kategorijos: 76.4; 77.2; 77.4.2; 78.2.1; 125.3

2014 m. gruodžio 16 d.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei R. Ž.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės U. M. ieškinį atsakovui M. P., dalyvaujant institucijai, teikiančiai išvadą byloje, - Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl tėvystės nustatymo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos, išlaikymo priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2014-01-03 ieškovė U. M. pagimdė sūnų M. M. (t.1 b.l. 10).

I. U. M. pareiškė ieškinį, kuriame nurodė, kad atsakovas M. P. yra jos sūnaus M. tėvas, tačiau gera valia savo tėvystės nepripažįsta, su sūnumi nebendrauja ir materialinio išlaikymo jam neteikia. S. M. nuo gimimo ieškovė augina ir išlaiko viena, tačiau jos gaunamų pajamų neužtenka vaiko poreikiams patenkinti. Ieškovė mananti, kad tėvas taip pat privalo prisidėti prie sūnaus išlaikymo. Ieškovė prašo teismo nustatyti, kad M. P. yra jos sūnaus M. M., gimusio 2014-01-03, tėvas ir suteikti tėvo pavardę P.; nustatyti nepilnamečio M. M., gimusio 2014-01-03, gyvenamąją vietą su motina U. M.; priteisti iš tėvo M. P. išlaikymą sūnui M. po 1000 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos, t.y. 2014-02-14, kol sūnus sulauks pilnametystės (t.1 b.l. 2-6).

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė pabrėžė, kad nagrinėjant bylą tarp šalių neliko ginčo dėl tėvystės nustatymo. Vaikas nuo gimimo gyvena su motina, todėl jo gyvenamoji vieta neturėtų būti keičiama. Teismų praktikoje suformuluota nuostata, kad išlaikymą nepilnamečiui vaikui turėtų teikti abu tėvai proporcingai jų turtinei padėčiai, kad sudarytų vaikui tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia visapusiškam ir harmoningam jo vystymuisi (CK 3.178 str.).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas iš dalies šiais motyvais.

Dėl tėvystės nustatymo ir vaiko pavardės

Jei vaikas gimė nesusituokusiai motinai ir tėvystė nepripažinta, tėvystę gali nustatyti teismas (CK 3.146 str. 1 d.). Pagrindas tėvystei nustatyti yra moksliniai įrodymai, - ekspertizių įrodyti giminystės ryšį išvados (CK 3.148 str. 1 d.). Paskyrus DNR ekspertizę (t.1 b.l. 86-87), atsakovas M. P. į Serologijos ir DNR laboratoriją nenuvyko (t.1 b.l. 89). Atsakovas raštu buvo įspėtas, kad atsisakymas ekspertizės gali būti įvertintas kaip tėvystės įrodymas (CK 3.148 str. 2 d.). Liudytojų A. M., J. K., J. M. parodymais ir byloje esančiais rašytiniais įrodymais (t.1 129-132), nuotraukomis (t.1 b.l. 69-83), tarp kurių atsakovas nufotografuotas su naujagimiu M. (t.1 b.l. 83), patvirtinamos ieškovės išdėstytos aplinkybės, kad šalys artimai bendravo ir kartu leido laiką. Nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą 2012-11-22 apklaustas įtariamuoju M. P. parodė, kad atvažiuodavo pas U. M. pernakvoti ir turėjo lytinių santykių, kartu keliavo į šiltus kraštus, būdamas išvykęs darbo reikalais į Vokietiją sužinojo, kad U. M. nėščia (t.1 b.l. 130). Atsakovas stebėjo gimdymą, buvo su ieškove ir naujagimiu ligoninėje. Pagaliau, teismo posėdyje atsakovas pats pripažino, kad jis yra ieškovės sūnaus M. M., gimusio 2014-01-03, tėvas ((duomenys neskelbtini) str.).

Tuo atveju, kai vaiko tėvų pavardės skirtingos, vaikui suteikiama vieno iš tėvų pavardė tėvų susitarimu, o jei tėvai nesutaria – teismo nutartimi (CK 3.167 str.). To paties straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad vaiko pavardės pakeitimo pagrindus ir tvarką nustato Teisingumo ministro patvirtintos „Civilinės metrikacijos taisyklės“. Nagrinėjamuoju atveju U. M. pagimdė M. nesusituokusi, tėvystė buvo nepripažinta ir nenustatyta, todėl vaikui pagrįstai suteikta motinos pavardė M.. Pažymėtina, kad atsakovas prieštarauja pavardės pakeitimui. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad J. T. vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalis įtvirtina vieną iš vaiko teisių – nuo gimimo turėti vardą ir pavardę. Teismas, spręsdamas ginčą dėl vaiko pavardės pakeitimo, turi atsižvelgti į Vaiko teisių konvencijos 8 straipsnyje nustatytą valstybės pareigą užtikrinti vaiko teisę į savo identiškumo išsaugojimą. Vaiko pavardės keitimas neatitiktų jo interesų, juo labiau, kai atsakovas atsisako su sūnumi M. matytis, bendrauti, juo rūpintis. Teismas palieka nepilnamečiui M. nuo gimimo turimą motinos pavardę M..

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Kai tėvas su motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma su vienu iš tėvų (CK 3.169 str.). Nuo gimimo M. M. gyvena su motina. Valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija, ištyrusi vaiko aplinkos sąlygas, nustatė, kad nepilnametis auga jaukioje ir tvarkingoje aplinkoje, kambaryje yra jam skirtas vystymo stalas su reikalingais higienos reikmenimis. Apsilankymo metu berniukas nemiegojo, buvo linksmas, tvarkingai ir švariai aprengtas, paguldytas nešyklėje. Vaikui sudarytos tinkamos buitinės sąlygos augti, vystytis ir ilsėtis (t.1 b.l. 40-41). Nesant ginčo tarp tėvų, nepilnamečio M. gyvenamoji vieta nustatoma su motina U. M., kuri tinkamai vykdo savo pareigas.

Dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo

Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d.). Kilus ginčui dėl išlaikymo dydžio, teismas, siekdamas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, turi imtis, kad būtų nustatytos šios reikšmingos faktinės aplinkybės: a) vaiko poreikiai; b) kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis.

Kalbant apie vaiko poreikius, ieškovė ieškinyje nurodė, kad M. reikia skirti 1500 Lt per mėnesį (t.1 b.l. 4), prašyme prijungti papildomus įrodymus nurodė, jog M. poreikių tenkinimui per mėnesį reikia išleisti 2700 Lt (t.1 b.l. 149-151), posėdžio metu sakė, kad realiai išleidžianti apie 2000 Lt. Atsakovas teigė, kad tokio amžiaus vaikui pakanka skirti per mėnesį 500 Lt, iš kurių pusę, t.y. 250 Lt, jis sutinkąs mokėti M.. Atsakovo nuomone, U. M. nepagrįstai priskiria vaiko išlaidoms grąžinamos būsto paskolos įmokas, kuro išlaidas, nepateikė įrodymų apie M. pirktus baldus ir kambario remontą, auklės paslaugas, padidino M. perkamos aprangos ir avalynės kainas, pirko vaikišką vežimėlį už 3775 Lt. Atsakovo nuomone, jeigu ieškovė pirktų pigesnius vaikiškus daiktus, nuo to M. nesivystytų prasčiau. Tėvų nuomonės dėl būtino išlaikymo dydžio išsiskyrė, todėl teismas privalo įvertinti vaiko poreikius.

Iš bylos duomenų matyti, kad šalių sūnui M. greitai sueis vieneri metai. Vaikas ugdomas namuose, yra sveikas, tačiau jis auga, tėvai privalo dėti visas pastangas, kad lavintų sūnaus gabumus ir sudarytų galimybę įvairiapusiškai vystytis bei tobulėti. Siekiant, kad vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien tik minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu (LAT nutartis Nr.3K-3-2359/2004).

Kasacinio teismo formuojama praktika, pagal kurią orentaciniu kriterijumi nustatant išlaikymo dydį gali būti CK 6.461 str. 2 d. nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA), kuri šiuo metu yra 1035 Lt. Iš buities tyrimo akto matyti, kad M. nupirkta vaikiška lovelė, vystymo stalas, nešyklė, vaikas turi visas reikalingas higienos priemones, maitinamas mišinukais (t.1 b.l. 41). Tai patvirtina ieškovės teiginius, kad buvo nupirkti M. vaikiški baldai, jis yra valgus, rengiamas tvarkingais ir švariais rūbeliais. Tokiu būdu M. išlaikymui per mėnesį reikia skirti daugiau nei vienos minimalios mėnesio algos (MMA) 1035 Lt išlaikymą. Teismas sutinka su ieškinyje išdėstytais argumentais, kad, įvertinus visas išlaidas, per mėnesį M. reikia išleisti 1500 Lt (t. 1 b.l. 4). Augančiam vaikui išlaikyti būtina suma tik didėja, pragyvenimui būtinų išlaidų lygis per pastaruosius metus taip pat kyla, todėl 1500 Lt suma dabartiniu metu nėra per didelė išlaikyti šalių sūnų M..

Nagrinėjant bylą atsakovas elgėsi nesąžiningai, stengdamasis įrodyti, kad jo pajamos minimalios, o turtinė padėtis itin sunki. Atsakovas, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi ir šios bendrovės akcininku, oficialiai gauna minimalų darbo užmokestį (t.1 b.l. 16-18, 141-142), tačiau atsakovo gyvenimo būdas nesutampa su gaunamomis pajamomis. Iš pateiktų nuotraukų matyti, kad M. P. turi lėšų poilsiui užsienyje, dėvi garsių firmų drabužius ir brangius aksesuarus (kaklo papuošalas, laikrodis), gali pirkti ir vaišintis brangiais alkoholiniais gėrimais. Liudytojos J. K. ir J. M. parodė, kad M. P. nešykštėjo U. M. dovanų, per trisdešimties metų jubiliejų dovanojo ieškovei žiedą su briliantu, auksinę grandinėlę su kryželiu, kartu važinėjo ilsėtis į Druskininkus, Klaipėdą. 2013 metų gruodžio mėnesį atsakovas lankėsi D. B. ir įsigijo daug daiktų, už kuriuos apmokėjo bankine kortele (t.2 b.l. 234-242). Tai, kad atsakovas, gyvendamas su ieškove, galėjo mokėti 1400 Lt nuomos mokestį už butą L. Vilniuje ir komunalines paslaugas (t.1 b.l. 210-214), rodo, jog atsakovo realiai gaunamos pajamos yra ženkliai didesnės, nei yra oficialiai deklaruojamos. Dabartiniu metu atsakovas neatlygintinai gyvena draugui priklausančiame kotedže G.Vilniuje, nepilnamečiui sūnui K., gimusiam 2010-05-28, skiria vos 250 Lt dydžio išlaikymą, nes jo sūnaus motinos, apklaustos liudytoja, A. N. teigimu, sūnų išlaikyti daug padedanti jos mama, nepilnamečiui sūnui L., gimusiam 1997-04-16, išlaikymas nepriteistas. Atsakovas finansinių įsipareigojimų tretiesiems asmenims neturi. Teismas mano, kad atsakovas turi galimybę mokėti reikiamą išlaikymą sūnui M., jokių objektyvių priežasčių priteisti jo siūlomą per mėnesį vos 250 Lt dydžio išlaikymą nėra. Atsakovas privalo elgtis rūpestingai ir sąžiningai, visų pirma prioritetiškai patenkinti nepilnamečio sūnaus M. poreikius, o ne tenkinti savo paties poreikius maksimaliai.

Tuo tarpu ieškovė yra motinystės atostogose (t.1 b.l. 135-136), turi įsigijusi nekilnojamojo turto (t.1 b.l. 138-139), už kurį grąžina bankui būsto paskolą (t.2 b.l. 34-42), moka lizingo įmokas už 2008 metais įsigytą automobilį K. P. Ceed (t.2 b.l. 31-33), išlaiko nepilnametę dukrą R., gimusią 2005-04-20. Įvertinęs surinktus byloje įrodymus, teismas daro išvadą, kad abiejų M. tėvų turtinė padėtis yra panaši, todėl kiekvienas iš tėvų privalo skirti M. kiekvieną mėnesį po 750 Lt (1500 Lt : ½) (CK 3.196 str. 1 d. 1 p.). Ieškovė pripažino, kad nuo kreipimosi į teismą dienos M. P. skyrė M. 200 Lt, todėl ši jau sumokėta išlaikymo suma turi būti išskaičiuota. Išlaikymą priteisus periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.). Sprendimas išlaikymo priteisimo dalyje nukreipiamas vykdyti skubiai ((duomenys neskelbtini) str. 2 d. 1 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Patenkinus ieškinį iš dalies, iš atsakovo ieškovei priteisiamas 144 Lt žyminis mokestis (t.1 b.l. 9), 242 Lt išlaidos už antstolių paslaugas (t.1 b.l. 108-109, t.2 b.l. 8-9) ir 2981 Lt (75 % nuo patenkintų reikalavimų sumos) išlaidos byloje dalyvavusių advokatų pagalbai apmokėti (t.2 b.l. 224), viso – 3367 Lt (CPK 93 str., 98 str.).

Patenkinus ieškinį iš dalies, iš ieškovės atsakovui priteisiamos 600 Lt (25 % atmestų reikalavimų sumos) išlaidos advokato pagalbai apmokėti (CPK 93 str., 98 str.).

Patenkinus ieškinį iš dalies išlaikymo dalyje, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteisiama 270 Lt žyminis mokestis, nuo kurio sumokėjimo ieškovė buvo atleista (CPK 83 str.1 d. 2 p., 85 str. 1 d. 3 p., 96 str. 1 d.) ir 37,50 Lt išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str.1 d. 3 p., 92 str., 96 str. 1 d.), viso – 307,50 Lt.

Patenkinus ieškinį iš dalies, iš ieškovės į valstybės biudžetą priteisiamos 12,50 Lt išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str.1 d. 3 p., 92 str., 96 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis (duomenys neskelbtini) 260, 263-270 straipsniais, 282 straipsnio antrosios dalies pirmuoju punktu, 389 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį patenkinti iš dalies.

Nustatyti, kad M. P. a.k(duomenys neskelbtini) yra M. M. a.k(duomenys neskelbtini) tėvas, o M. M. a.k(duomenys neskelbtini) yra M. P. a.k(duomenys neskelbtini) sūnus.

Nustačius tėvystę palikti M. M. a.k(duomenys neskelbtini) motinos pavardę M..

Nustatyti nepilnamečio M. M. a.k(duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su motina U. M. a.k(duomenys neskelbtini).

Priteisti iš M. P. a.k(duomenys neskelbtini) nepilnamečiui sūnui M. M. a.k(duomenys neskelbtini) išlaikymą po 750 Lt (septynis šimtus penkiasdešimt litų) tai atitinka 217,22 EUR (du šimtus septyniolika eurų 22 euro centus) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos, t.y. 2014-02-14, išskaičiavus jau sumokėtus 200 Lt (du šimtus litų) tai atitinka 57,92 EUR (penkiasdešimt septynis eurus 92 euro centus), kol sūnus sulauks pilnametystės, pavedant išlaikymo lėšomis uzufrukto teise disponuoti nepilnamečio sūnaus įstatyminei atstovei – motinai U. M. a.k(duomenys neskelbtini), priteistas išlaikymo sumas periodinėmis išmokomis kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Sprendimą išlaikymo priteisimo dalyje nukreipti vykdyti skubiai.

Priteisti iš M. P. a.k(duomenys neskelbtini) turėtas 3367 Lt (trijų tūkstančių trijų šimtų šešiasdešimt septynių litų) tai atitinka 975,15 EUR (devynis šimtus septyniasdešimt penkis eurus 15 euro centų) bylinėjimosi išlaidas U. M. a.k(duomenys neskelbtini).

Priteisti iš U. M. a.k(duomenys neskelbtini) turėtas 600 Lt (šešių šimtų litų) tai atitinka 173,77 EUR (vieną šimtą septyniasdešimt tris eurus 77 euro centus) bylinėjimosi išlaidas M. P. a.k(duomenys neskelbtini).

Priteisti iš M. P. a.k(duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 307,50Lt (trijų šimtų septynių litų 50 ct) tai atitinka 89,06 EUR (aštuoniasdešimt devynis eurus 06 euro centus) žyminį mokestį ir išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5660).

Priteisti iš U. M. a.k(duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 12,50 Lt (dvylikos litų 50 ct) tai atitinka 3,62 EUR (tris eurus 62 euro centus) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5660).

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Per tris darbo dienas po teismo sprendimo nustatyti tėvystę įsiteisėjimo dienos išsiųsti sprendimo patvirtintą kopiją civilinės metrikacijos įstaigai, įregistravusiai M. M. a.k(duomenys neskelbtini) gimimą, t.y. Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriui, kad šis įregistruotų tėvystės nustatymą.