Kauno apylinkės teismo nutarimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Violeta Miceikienė, sekretoriaujant Jurgitai Jasėnienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui L. K., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje L. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), administracine tvarka nebaustas, administracinėn atsakomybėn traukiamas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 3 d., 130 str. 1 d. ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2014 m. lapkričio 8 d., apie 01.30 val., Kaune, Stulginskio g. ties 61 namu, L. K., neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, vairavo automobilį VW Passat, v. n. (duomenys neskelbtini) jo nesuvaldė, atsitrenkė į elektros transformatorinę. Eismo įvykio metu apgadintas automobilis bei elektros transformatorinė. Eismo įvykį sukėlęs L. K. apie eismo įvykį nepranešė policijai, po įvykio pasišalino. Po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo vartojo alkoholį. Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvada Nr. T-A 10040/14(01) L. K. kraujyje rasta 1.49 promilės etilo alkoholio. Šiais savo veiksmais L. K. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14; 127; 219; 221 punktų reikalavimus.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo L. K. kaltę dėl padarytų pažeidimų pripažino, nuoširdžiai gailisi ir paaiškino, kad 2014 m. lapkričio 8 d., apie 01.30 val., Kaune, Stulginskio g., daugiabučių kieme, su draugu M. O. sėdėjo draugui priklausančiame automobilyje VW Passat, kur klausėsi muzikos. Besikalbant M. sugalvojo nueiti iki namų. L. K. liko automobilyje. Jam nuėjus, L. K. sugalvojo su automobiliu pasivažinėti. Kadangi rakteliai buvo palikti užvedimo spynelėje, tai persėdo į vairuotojo vietą ir pradėjo važiuoti. L. K. teisės vairuoti transporto priemones neturi jokios. Posūkyje automobilio nesuvaldė ir atsitrenkė į elektros transformatorinę. Ar buvo apgadinta transformatorinė, nežiūrėjo. Automobilis po atsitrenkimo į pastotę tapo nevažiuojantis. Įvykio metu susimušė krūtinę, nes vairavo be saugos diržo. Kadangi jo krūtinė buvo labai suspausta, tai išlipęs iš automobilio, nuėjo į kioską, kur nusipirko alkoholio ir išgėrė. Kodėl pasitraukė iš įvykio vietos, negali paaiškinti, bet mano, kad galbūt dėl patirto šoko.

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinkti rašytiniai įrodymai: administracinio teisės pažeidimo protokolas (b. l. 2-3), išrašas apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus (b. l. 4), tarnybinis pranešimas, kuriame nurodoma, kad 2014 m. lapkričio 8 d., apie 04.42 val. buvo gautas pranešimas, kad Stulginskio g. 61 automobilis VW Passat, v. n. (duomenys neskelbtini) atsitrenkė į elektros skydinę. Nuvykus minėtus adresu, policijos pareigūnai rado automobilį, kuris buvo atsitrenkęs į elektros skydinę. Priėjęs pilietis paaiškino, kad automobilis priklauso jam – R. O., automobilį naudojo jo sūnus M. O.. R. O. teigė, kad automobilį vairavo L. K. (b. l. 6), eismo įvykio vietos schema, kurioje nurodyti automobilio VW Passat techniniai defektai: apgadintas priekinis stiklas, variklio dangtis, priekinis bamperis, radiatoriaus grotelės, priekiniai žibintai kartu su posūkio žibintais, priekinis sparnas, radiatorius. Nustatyta žymė ant elektros skydinės sienos kampo (b. l. 7), foto nuotraukos, iš kurių matyti sugadintas automobilis bei nuskilusios pastotės plytos (b. l. 8; 9), policijos informacinės sistemos duomenys (b. l. 10-11), R. O. paaiškinimas, kuriame jis nurodo, kad sūnus pranešė, jog padarė autoįvykį – mokyklos stadione atsitrenkė į elektros pastotės kampą. Automobilį vairavo ne jis, o L. K.. L. K. buvo prasiskėlęs galvą, todėl žmona taksi palydėjo į medicinos traumatologinį skyrių (b. l. 12), asmens blaivumo testas, kuriame nurodoma, kad 2014 m. lapkričio 8 d., 06.34 val. L. K. nustatytas 1.72 promilių girtumas (b. l. 13), specialisto išvada Nr. T-A 10040/14(01), iš kurio matyti, kad L. K. kraujyje rasta 1.49 promilės etilo alkoholio (b. l. 15), L. K. paaiškinimas (b. l. 16-17), M. O. paaiškinimas, kuriame jis nurodo, kad 2014 m. lapkričio 8 d., apie 01.30 val., Kaune, Stulginskio g., daugiabučių kieme, jis su draugu L. K. sėdėjo automobilyje VW Passat, v. n. (duomenys neskelbtini) klausėsi muzikos. Formaliai automobilis priklauso jo tėvui R. O.. Kad nedrumsti ramybės, M. O. nuvažiavo iki vidurinės mokyklos stadiono ir ten sustojo. Vėliau M. O. reikėjo grįžti į namus, į tualetą. Jis, pasitikėdamas L., paliko raktelius užvedimo spynelėje, o pats nuėjo. Grįžęs maždaug po 10 minučių, rado automobilį atsitrenkusį į elektros pastotę. L. buvo šalia automobilio. Jis iškart prisipažino, kad vairuodamas sudaužė automobilį ir pasakė, kad žalą atlygins. Vėliau M. O. grįžo namo, nervinosi, todėl nutarė apie sudaužytą automobilį pasakyti tėvui. Tėvas nuėjo iki įvykio vietos, apžiūrėjo automobilį. L. pats geranoriškai pasižadėjo žalą atlyginti. Po eismo įvykio L. skaudėjo krūtinę ir tas skausmas stiprėjo. M. O. nurodo, kad dėl to L. vartojo alkoholį, o vėliau M. O. mama nutarė kartu su L. vykti į gydymo įstaigą (b. l. 18-19).

Administracinio teisės pažeidimo protokole L. K. veika kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 3d., kuri numato atsakomybę už kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), padarytą neblaivaus asmens, taip pat pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d., kuri numato atsakomybę už nepaklusimą uniformuoto policijos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, taip pat pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 284 str. 2 d. numato, kad organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, turi teisę pakeisti nuorodą į šio kodekso straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, numatantį atsakomybę už šį pažeidimą, jeigu administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta administracinio teisės pažeidimo esmė yra įrodyta, tačiau suklysta nurodant šio kodekso straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, numatantį atsakomybę už padarytą administracinį teisės pažeidimą.

Administracinio teisės pažeidimo byloje nustatyta, kad L. K. padarė eismo įvykį, kurio metu buvo stipriai apgadindamas automobilis, kurį jis vairavo, bei buvo apgadintas ir kitam asmeniui priklausantis turtas – AB „Lesto“ mūrinė transformatorinė.

Bylos nagrinėjimo metu gautame AB „Lesto“ 2014 m. gruodžio 19 d. rašte „Dėl informacijos pateikimo“ (b. l. 32-33) nurodoma, kad dėl 2014 m. lapkričio 8 d. įvykio adresu Stulginskio g. 61, Kaunas kuomet transporto priemone buvo atsitrenkta į mūrinės transformatorinės TR-320 sieną, įmonė žalos nepatyrė ir pretenzijų neturi, tačiau iš byloje esančios eismo įvykio vietos schemos, kurioje nurodyta, kad po kontakto ant sienos yra likusi žymė, fotonuotraukų, kurioje užfiksuoti ženklūs automobilio apgadinimai, liudijantys apie buvusio smūgio stiprumą bei sienos kampo aptrupėjusios plytos matyti, kad AB „Lesto“ priklausančios mūrinės transformatorinės sienos apgadinimas akivaizdus. Šioje situacijoje atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d. nenustatė jokių padarytos žalos vertinamųjų požymių, todėl veikos kvalifikavimui svarbus tik sugadinimų (apgadinimų) atsiradimo faktas, neatsižvelgiant į jų dydį ar materialų padarytos žalos įvertinimą. Žalos dydis ir jos vertinimas gali būti reikšmingas vertinant kitas su eismo įvykių susijusias aplinkybes, pvz., sprendžiant ar iš eismo įvykio kaltininkas pasišalino tyčia, individualizuojant atsakomybę ir pan., tačiau, kaip minėta, veikos kvalifikavimui pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. įtakos neturi, todėl šis įvykis neabejotinai atitinka eismo įvykio sąvoką, nurodytą KET 3 punkte. Tuo remiantis konstatuojama, kad byloje surinktais įrodymais pilnai įrodyta, kad L. K. padarė kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą). Kaip buvo minėta, tokia L. K. veika administracinio teisės pažeidimo protokole buvo kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 3d., t.y. padarytą neblaivaus asmens. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad L. K. girtumas buvo tikrinamas tik po eismo įvykio bei buvo nustatyta, kad jis yra neblaivus. Jokių duomenų, jog jis automobilį vairavo, būdamas neblaivus, byloje surinkta nebuvo, todėl visos abejonės vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai.

Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, jog 2014 m. lapkričio 8 d., apie 4.42 val., Kaune, Stulginskio g. ties 61 namu, L. K., neturėdamas reikiamos kategorijos vairuoti motorines transporto priemones, vairavo automobilį VW Passat, v. n. (duomenys neskelbtini) tačiau iš L. K. paaiškinimo matyti, kad jis teisės vairuoti bet kokias transporto priemones pažeidimų padarymo metu nebuvo įgijęs, todėl dėl šios aplinkybės tikslinama pažeidimo esmė, nurodant, jog jis 2014 m. lapkričio 8 d., apie 01.30 val., Kaune, Stulginskio g. ties 61 namu, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, vairavo automobilį VW Passat, v. n. (duomenys neskelbtini)

Kelių eismo taisyklių 221 punktas nustato draudimą su eismo įvykiu susijusiems eismo dalyviams iškart po eismo įvykio vartoti psichiką veikiančias medžiagas (alkoholį, narkotines priemones, psichotropines ir kitas svaigiąsias medžiagas), kol bus patikrintas blaivumas ar apsvaigimas arba atsisakyta tai atlikti. Byloje nustatyta, kad L. K., po eismo įvykio iki bus nustatytos įvykio aplinkybės vartodamas alkoholinius gėrimus šio draudimo nepaisė. Alkoholio vartojimo faktą patvirtina Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvada Nr. T-A 10040/14(01) apie 2014 m. lapkričio 8 d. 06.00 val. paimtame L. K. kraujyje rastą 1,49% (promilės) etilo alkoholio. Alkoholio vartojimo neneigė ir L. K., teigdamas, kad alkoholį vartojo po eismo įvykio, siekdamas numalšinti stresą.

Atsižvelgiant į nurodytus argumentus ir į tai, kad teisės pažeidimas nekelia abejonių ir teisės pažeidimo veika yra įrodyta, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 284 str. 2 d., L. K. veikos dalis, kuri administracinio teisės pažeidimo protokole kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 3 d., perkvalifikuotina į Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d. ir 129 str., kuris numato atsakomybę už transporto priemonių vairavimą neblaivių ar apsvaigusių nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojų, neturinčių teisės vairuoti ar neturinčių teisės vairuoti tos rūšies transporto priemones, arba neblaivumo ar apsvaigimo patikrinimo vengimą, taip pat alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimą po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo Teismas mano, kad perkvalifikuojant veiką nėra pažeidžiamas staigmenų procese negalimumo principas, nes administracinio teisės pažeidimo protokole L. K. buvo pareikštas kaltinimas dėl eismo įvykio sukėlimo vairuojant transporto priemonę neturint teisės to daryti, pasišalinimo iš eismo įvykio vietos nepranešus apie eismo įvykį policijai, alkoholio vartojimo po eismo įvykio iki blaivumo patikrinimo, taip pažeidžiant KET 14, 127, 219, 221 punktų reikalavimus ir L. K. administracinio teisės pažeidimo byla iš esmės buvo nagrinėjama administracinio teisės pažeidimo protokole suformuluoto kaltinimo ribose, L. K. dėl visų aplinkybių, įskaitant ir alkoholio vartojimo po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, davė paaiškinimus tiek renkant medžiagą byloje, tiek teismo posėdžio metu ir buvo įrodinėjami Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d., 129 str. ir 130 str. 1 d. nurodytų administracinių teisės pažeidimų požymiai (tokiu teisės normų aiškinimu ir taikymu yra vadovaujamasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje – pvz. 2010 m. spalio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N63-2002/2010).

Kelių eismo taisyklės numato pareigą pranešti policijai apie eismo įvykį, jeigu eismo įvykio metu žuvo ar buvo sužeistas žmogus (219.4 punktas), kai su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai nesutaria dėl eismo įvykio aplinkybių (220 punktas), o taip pat, jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusiojo asmens eismo įvykio vietoje nėra (222 punktas). Asmuo, kuris padaręs eismo įvykį neįvykdo šios pareigos ir pasišalina iš įvykio vietos, administracinėn atsakomybėn traukiamas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d. Šio pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas asmens pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos. Taigi, asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju privalu nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Sprendžiant, ar buvo kaltininko tyčia, turi būti vertinamos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos žalos mastas, kontakto pobūdis, susiduriant eismo įvykyje dalyvavusiems automobiliams ar kliudant kitus objektus, kaltininko elgesys po eismo įvykio ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-4-2011).

Remiantis administracinio teisės pažeidimo byloje esančiais ir teismo ištirtais įrodymais konstatuotina, kad pareiga L. K. pranešti apie eismo įvykį policijai ir likti eismo įvykio vietoje atsirado ir, kad šią pareigą atsakomybėn traukiamas asmuo ignoravo, pasišalindamas iš eismo įvykio vietos. Teismas tokią išvadą daro atsižvelgdamas į tai, kad eismo įvykio kaltininko vairuota transporto priemonė buvo apgadinta ženkliai (eismo įvykio schemoje nurodyta, jog apgadintas priekinis stiklas, variklio dangtis, priekinis bamperis, radiatoriaus grotelės, priekiniai žibintai kartu su posūkio žibintais, priekinis sparnas, radiatorius, b. l. 7), L. K. paaiškino, kad po atsitrenkimo į transformatorinę automobilis tapo nevažiuojantis, o tai rodo, kad smūgis atsitrenkiant į pastatą buvo stiprus. Eismo įvykį apžiūrėję pareigūnai konstatavo, kad ant pastato liko susidūrimo žymės (b. l. 7). Tuo tarpu L. K. teigė, kad po eismo įvykio nekreipė dėmesio į pastato apgadinimus ir jų neapžiūrėjo, nors privalėjo tai padaryti. Po eismo įvykio tranformatorinės savininkas nebuvo žinomas ir jo eismo įvykio vietoje nebuvo, todėl L. K. privalėjo apie eismo įvykį pranešti policijai.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad eismo įvykį padaręs asmuo negali vienašališkai nuspręsti apie turtinės žalos padarymą ir jos mąstą. Kelių eismo taisyklių nuostatos reikalauja, kad vertinant dėl eismo įvykio atsiradusią žalą turi dalyvauti nukentėjusysis, o kai jo eismo įvykio vietoje nėra, būtina pranešti policijai. Net ir manydamas, kad turtinė žala yra mažareikšmė, eismo įvykio kaltininkas privalo elgtis taip, kad nebūtų pažeistas nukentėjusiojo interesas sužinoti apie galimai padarytą žalą ir gauti jos atlyginimą. Darytina išvada, kad pareigos pranešti apie eismo įvykį atsiradimą konstatavimui pakanka, jog eismo įvykio padariniai leistų pagrįstai manyti, kad turtinė žala, nors ir nežymi, padaryta ir, kad turto savininkas gali pareikšti reikalavimą atlyginti tą žalą. Administracinio teisės pažeidimo byloje nustatyta, kad L. K., atsitrenkęs į mūrinę transformatorinę, stipriai apgadino automobilį, kurį vairavo, taip pat apgadino ir mūrinę transformatorinę, todėl nors nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, teisme gautas AB „Lesto“ raštas, kuriame nurodoma, kad įmonė žalos nepatyrė ir pretenzijų neturi, tačiau ši aplinkybė, t.y. kad savininkas, atsižvelgdamas į turto vertę, būklę, nusidėvėjimą, apgadinimo pobūdį ir kt., sienos apgadinimus vertina kaip itin mažareikšmius ir dėl jų kaltininkui jokių pretenzijų nereiškia, L. K. iš karto po eismo įvykio nebuvo žinoma ir atsiradusios pareigos pranešti apie eismo įvykį policijai neeliminuoja.

Taigi, L. K., turėdamas pareigą pranešti apie eismo įvykį policijai, to nepadarė bei pasišalino iš eismo įvykio vietos, taip padarydamas administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d. Svarbu tai, kad eismo įvykio metu L. K. neturėjo teisės vairuoti transporto priemones, po eismo įvykio vartojo alkoholinius gėrimus, todėl teismas, vertindamas šias aplinkybes, daro išvadą, kad nepranešdamas policijai apie eismo įvykį ir pasišalindamas iš eismo įvykio vietos, L. K. tokiu būdu siekė išvengti administracinės atsakomybės už minėtus administracinius teisės pažeidimus.

Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyti objektyvieji veikos požymiai (transporto priemonės vairavimas, neturint teisės vairuoti, atsitrenkta į elektros pastotę, apgadintas automobilis, alkoholio vartojimas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles) atitinka Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d., 129 str., 130 str. 1 d. nustatytų administracinių teisės pažeidimų požymius.

Byloje surinktų ir teismo ištirtų įrodymų visuma nustatyta, kad L. K., vairavo transporto priemonę, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, atsitrenkė į mūrinę transformatorinę ją pagadindamas, po eismo įvykio, su kuriuo buvo susijęs, vartojo alkoholį iki įvykio aplinkybių nustatymo, pasitraukė iš eismo įvykio, su kuriuo buvo susijęs, vietos pažeisdamas Kelių eismo taisykles, todėl toks jo pažeidimas kvalifikuojamas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d., 129 str., 130 str. 1 d. ir jo kaltė yra visiškai įrodyta.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d. nustatyta, kad Kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą) asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių litų. Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 129 str. nustatyta atsakomybė už asmenų, neturinčių teisės vairuoti transporto priemonių alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimą po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo numatant baudą nuo keturių tūkstančių iki penkių tūkstančių litų su transporto priemonės konfiskavimu ar be konfiskavimo arba administracinį areštą nuo dvidešimties iki trisdešimties parų su transporto priemonės konfiskavimu. Tuo tarpu Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d. už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, numatyta bauda nuo keturių tūkstančių iki penkių tūkstančių litų su transporto priemonės konfiskavimu ar be konfiskavimo arba administracinį areštą nuo dvidešimties iki trisdešimties parų su transporto priemonės konfiskavimu ar be konfiskavimo. L. K. skirtinos nuobaudos – baudos, numatytos Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2d. 129 str., 130 str. d., sankcijų ribose.

Analizuojant paminėtų kodekso straipsnių sankcijas matyti, kad skiriant nuobaudas dėl šių administracinių teisės pažeidimų, teismui suteikta diskrecija nuspręsti dėl papildomos administracinės nuobaudos – transporto priemonės konfiskavimo, išskyrus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 129 str. numatytą sankciją, kai skiriant administracinį areštą transporto priemonės konfiskavimas yra privaloma papildoma sankcija.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 26 str. 1 d. nustatyta, kad gali būti konfiskuotas tik toks pažeidimo padarymo įrankis ar objektas, kuris yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus minėtame straipsnyje įvardintus pažeidimus, kuriuos padarius konfiskuoti galima ir ne pažeidėjui priklausantį daiktą, ir kuris buvo pažeidimo padarymo įrankis ar objektas. Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 129 str. ir 130 str. 1 d. numatyti yra tokie pažeidimai, kuriuos padarius galima konfiskuoti ir ne pažeidėjui priklausantį daiktą, kuris buvo pažeidimo padarymo įrankis ar tiesioginis objektas.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 str. 2 d. nurodoma, kad skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Skiriama nuobauda turi būti proporcinga ir adekvati padarytam pažeidimui. Teisinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad L. K. eismo įvykį sukėlė vairuodamas ne jam priklausančią transporto priemonę, ja pasinaudojo savavališkai, Kelių eismo taisykles pažeidė tokiu metu, kai grėsmė, jog dėl to gali nukentėti kiti eismo dalyviai buvo nedidelė, dėl eismo įvykio metu apgadintos mūrinės transformatorinės sienos pretenzijų nepareikšta, mano, kad nuobaudos tikslai bus pasiekti neskiriant papildomos sankcijos – transporto priemonės konfiskavimo. Taip pat atsižvelgtina į tai, kad L. K. administracine tvarka nebaustas. Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad dėl padarytų pažeidimų administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nuoširdžiai gailisi (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 31 str. 1 d. 1 p.). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Manytina, kad pritaikius būtent tokias nuobaudas, bus pasiekti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 20 str. numatyti administracinės nuobaudos tikslai.

Jeigu asmuo padarė kelis administracinius teisės pažeidimus, kurių bylas nagrinėja tas pats organas, galutinai šiam asmeniui skiriama nuobauda parenkama sankcijos, nustatytos už sunkesnį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, ribose (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 str., 30² str., 286 str., 287 str. 1 d. 1 p., teismas

nutaria:

L. K., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d., 129 str., 130 str. 1 d. ir skirti administracines nuobaudas:

už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d., skirti 1000 (vieno tūkstančio) litų baudą;

už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 129 str., skirti 4000 (keturių tūkstančių) litų baudą be transporto priemonės VW Passat, v. n. (duomenys neskelbtini) indentifikacinis numeris (VIN kodas) (duomenys neskelbtini), konfiskavimo.

už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d., skirti 4000 (keturių tūkstančių) litų baudą be transporto priemonės VW Passat, v. n. (duomenys neskelbtini) indentifikacinis numeris (VIN kodas) (duomenys neskelbtini), konfiskavimo.

Pritaikyti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 str. 2 d. ir paskirti nuobaudą sankcijos, numatytos už sunkesnįjį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, ribose, t.y. galutinę nuobaudą paskirti 4000 Lt (keturių tūkstančių litų), kas atitinka 1158 Eur (tūkstantį šimtą penkiasdešimt aštuonis eurus), baudą be transporto priemonės VW Passat, v. n. (duomenys neskelbtini) indentifikacinis numeris (VIN kodas) (duomenys neskelbtini), konfiskavimo.

Nutarimą vykdyti nukreipti protokolą surašiusiam organui – Kauno apskrities Vyriausiajam policijos komisariatui.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.