Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2019-10-24 · Civilinė byla Nr. e2-13593-727/2019

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-10-24
Bylos Nr.
e2-13593-727/2019
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-08243-2019-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Natalija Daškovienė
Ieškovas
savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“
Atsakovas
O. R., V. R., E. V.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-13593-727/2019Teisminio proceso Nr. 2-68-3-08243-2019-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.16.11.2; (S) 3.2.6.6.2
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. spalio 24 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Natalija Daškovienė,sekretoriaujant Rasai Varaneckienei,

dalyvaujant ieškovo savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“ atstovei Rūta Sasnauskienė, atsakovei O. R., jos atstovui adv. Dmitrijui Bogdanovui,

atsakovams V. R. ir E. V. nedalyvaujant,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“ ieškinį atsakovams V. R., O. R., E. V. dėl skolos ir nuostolių priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas savivaldybės įmonė „Vilniaus miesto būstas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti jo naudai iš solidarių atsakovų V. R., O. R. ir E. V. 843,27 Eur skolos už būsto nuomą ir delspinigių, 44,52 Eur nuostolių už avarinį durų atidarymą, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas.

Ieškovas nurodė ir teisminio nagrinėjimo metu paaiškino, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), kuriam skaičiuojamas prašomas priteisti įsiskolinimas, pagal VĮ „Registrų centras” Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei. Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2008 m. gegužės 28 d. sprendimu Nr. 1-474 perdavė savivaldybės įmonei „Vilniaus miesto būstas” patikėjimo teise valdyti visas savivaldybei nuosavybės teise priklausančias gyvenamąsias patalpas, tame tarpe ir minėtą butą. Pagrindu apsigyventi savivaldybės gyvenamojoje patalpoje yra savivaldybės gyvenamosios patalpos nuomos sutartis (CK 6.576 str.). Vilniaus miesto savivaldybė nebuvo suteikusi teisės naudotis gyvenamąja patalpa, esančia (duomenys neskelbtini), atsakovams, nėra priėmusi sprendimo išnuomoti jiems šią patalpą, o savivaldybės įmonė „Vilniaus miesto būstas” nėra sudariusi gyvenamosios patalpos nuomos sutarties, tačiau atsakovai užėmė minėtą gyvenamąją patalpą ir faktiškai ja naudojosi. Šie faktai nustatyti 2016-06- 06 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu c. b. Nr. e2-21313-864/2016, kuriuo teismas nutarė atsakovus iškeldinti iš būsto, esančio (duomenys neskelbtini). Atsakovai geranoriškai pagal perdavimo ir priėmimo aktą ieškovui būsto nepridavė ir raktų negrąžino. Savivaldybės įmonė „Vilniaus miesto būstas“ kreipėsi į antstolių kontorą dėl priverstinio teismo sprendimo vykdymo. 2018-09-17 iškeldinimo protokolo Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis atsakovai iškeldinti. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovai skolos susidarymo laikotarpiu užėmė gyvenamąją patalpą, ieškovas mano, kad atsakovams kyla ir pareiga mokėti nuomos mokestį. Įsiskolinimas už buto nuomą laikotarpiu nuo 2018-04-01 iki 2018-09-17 sudaro 824,98 Eur, taip pat už termino sumokėti praleidimą paskaičiuota 18,29 Eur delspinigių. Delspinigiai skaičiuoti vadovaujantis 1995-01-26 Lietuvos Respublikos įstatymu „Dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims“ Nr. 1-775. Viso įsiskolinimo dydis, anot ieškovo, yra 843,27 Eur. Taip pat ieškovas nurodo, jog patyrė 44,52 Eur išlaidų, kurias sumokėjo UAB „Vitemus“ už minėto buto avarinį atrakinimą bei spynos cilindro keitimą atsakovų iškeldinimo procedūros metu.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 5 str. kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Atsakovai, naudodamiesi Vilniaus miesto savivaldybei priklausančiomis patalpomis, perduotomis ieškovui patikėjimo teise, nemokėdami nuomos mokesčio ir geranoriškai neatlaisvindami būsto, sukėlė ieškovui papildomų išlaidų, pažeidė ieškovo, kaip jam patikėto turto valdytojo, teises. Atsakovai žinojo, kad turi išsikelti, žinojo, kad dėl to yra priimtas ir priverstine tvarka vykdomas teismo sprendimas, jiems buvo paaiškinta, jog po buto atlaisvinimo turi būti surašomas aktas dėl buto priėmimo-perdavimo, tačiau jie išsikėlę jokios informacijos apie tai nei ieškovui, nei teismo sprendimą vykdžiusiems asmenims nesuteikė, raktų neperdavė, kas sukėlė papildomų rūpesčių ir išlaidų (el. b. t. I, psl. 11-3).

Atsiliepimas

Atsakovė O. R. su ieškiniu nesutiko, pateiktu atsiliepimu į jį (el. b. t. I, psl. 59) prašė ieškinį atmesti, nurodydama bei teismo posėdžio metu paaiškindama, kad ieškovas nepagrįstai reikalauja nuomos mokesčio iki 2018-09-17 antstolių įvykdyto iškeldinimo, papildomų išlaidų dėl durų atidarymo. Atsakovė atlaisvino butą adresu (duomenys neskelbtini), 2018-05-30. Atitinkamai turi būti mažintina skola. Avarinio durų atidarymo, atsakovės teigimu, nereikėjo, nes raktas buvo paliktas pašto dėžutėje, be to, durys ir pats butas tokios būklės, kad nei buvo, nei reikėjo duris rakinti, jų faktiškai niekas ir nerakindavo, nes durys išlūžę. Rakto atiduoti antstoliui ar ieškovui ji neprivalėjo ir nežinojo, kad turi atiduoti. Jį paliko pašto dėžutėje ir su vaikais išsikėlė birželio 1 d.. Liepos 10 d. skambino antstoliui K. P. ir pranešė, kad išsikėlė iš buto ir kad raktą paliko pašto dėžutėje. Atsakovė teigė, nesuprantanti, kodėl antstolis tik 2018-09-17 surašė iškeldinimo protokolą. Mano, kad tuo dirbtinai sukelta įsiskolinimo suma. Atsakovė neginčijo, jog su šeima ieškovo nurodytu laikotarpiu (iki 2019 m. birželio 1 d.) gyveno minėtame bute, akcentavo tai, kad butas visiškai nepritaikytas žmonėms gyventi, jis eilę metų neremontuotas, avarinės būklės, tokių butų negalima nuomoti žmonėms, nes avarinė jų būklė kelia grėsmę amonių saugumui.

Atsakovai V. R. ir E. V. pozicijos dėl ieškinio neišreiškė, į posėdį neatvyko, informuoti tinkamai (el. b. popierinio priedo 137, 138). Jokių prašymų iki posėdžio pradžios iš šių atsakovų negauta. Byla išnagrinėta jiems nedalyvaujant (CPK 246 str. 2 d.).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas visiškai.

Atsakovė byloje ginčija savo (ir kitų atsakovų) prievolę padengti 44,52 Eur durų atidarymo ir spynos cilindro keitimo išlaidas, teigdama, jog poreikio tai daryti nebuvo. Ji taip pat nurodo, kad neprivalo mokėti nuomos mokesčio už visą ieškovo nurodomą laikotarpį, o tik iki birželio 1 d., kuomet faktiškai išsikėlė ir butą atlaisvino. Su tuo nesutiktina.

Iš ieškovo pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad ieškovas patikėjimo teise valdo Vilniaus miesto savivaldybei priklausantį butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) (el. b. t. I, psl. 5-9). Šio buto nuomos sutartis su atsakovais nėra sudaryta, bet atsakovė O. R. neginčijo aplinkybės, jog ji kartu su šeima gyveno šiame bute. Ši aplinkybė nustatyta ir įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-06-06 sprendimu už akių, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-21313-864/2016, kuriuo iš atsakovų E. V., O. R., Vytauto L. V. ir V. R., V. R. buvo išieškotas 1476,73 Eur įsiskolinimas už gyvenamųjų patalpų nuomą laikotarpiu nuo 2015-05-01 iki 2016-03-31. Šiuo sprendimu minėti asmenys kartu su nepilnamečiais vaikais buvo iškeldinti iš buto (duomenys neskelbtini) (el. b. t. I, psl. 10-12) (CPK 182 str. 2 p.).

Atsakovai geranoriškai pagal perdavimo ir priėmimo aktą ieškovui būsto nepridavė ir raktų negrąžino, nors apie tai jiems negalėjo būti nežinoma – tokia jų pareiga buvo nurodyta ieškovo atsakovei O. R. siųstame 2018-06-04 rašte Nr. 1.35-18/2641 (el. b. t. I, psl. 91). Todėl atsakovės teismo posėdžio metu išsakyti teiginiai, jog ji šito nežinojo ar nesuprato, atmetami kaip nepagrįsti.

Galimas raktų palikimas pašto dėžutėje neįrodo tinkamo šios pareigos atlikimo ir tinkamo bendradarbiavimo su nuomotoju ar iškeldinimo procesą kuruojančiu asmeniu. Be to, ši aplinkybė tėra tik deklaratyvus ieškovės teiginys.

Geruoju minėto teismo sprendimo už akių atsakovai neįvykdė. Ieškovas buvo pasikreipęs į antstolių kontorą dėl priverstinio teismo sprendimo už akių vykdymo. Atsakovė O. R. 2018-05-28 prašymu (el. b. t. I. psl. 83) prašė antstolio leisti išsikelti pačiai iki 2018-06-16, šis prašymas, kaip paliudijo antstolio padėjėjas K. P., buvo priimtas domėn ir buvo leista jai iki 2018-06-15 pagyventi bute. 2018-09-17 buvo surašytas iškeldinimo protokolas Nr. (duomenys neskelbtini) (el. b. t. I, psl. 17-19). Iškeldinimo procese atsakovai nedalyvavo, ir nėra ginčo dėl to, kad faktiškai šio protokolo surašymo momentu jie jau buvo išsikėlę.

Tačiau, minėta, byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovai būtų informavę iškeldinimą vykdančius asmenis ar ieškovą apie tai, kad jau yra išsikėlę, atidavę jiems buto raktus ar kitokiu kokiu būdu būtų bendradarbiavę su nuomotoju ar priverstinį iškeldinimo procesą kuruojančiu asmeniu. Imant domėn nagrinėjamo ginčo kontekstą, nėra pagrindo išvadai, kad apie tai atsakovai (subrendę ir suaugę asmenys) galėjo nežinoti ar nesuprasti, kad tokią pareigą turi.

Todėl teismas laiko, jog atsakovai privalo sumokėti buto nuomos įsiskolinimą, paskaičiuotą už laikotarpį iki iškeldinimo protokolo surašymo (CK 6.583 str. 1 d., CPK 178 – 185 str. str.). Ginčo dėl paskaičiavimo įkainių ir metodikos byloje nėra, nėra pagrindo manyti, kad įsiskolinimo suma nurodyta ar paskaičiuota neteisingai, nesivadovaujant ar netinkamai taikant ieškovo metodikas ir nustatytus įkainių dydžius (el. b. t. I, psl. 95-99).

Taip pat nėra pagrindo sutikti su atsakovės teiginiais, kad tokią atsakovų pareigą eliminuoja paties antstolio (jo padėjėjo) veiksmai, kuomet jis galimai delsė su iškeldinimo procesu, t.y. žinodamas nuo liepos 10 d. (atsakovės skambučio antstolio padėjėjui K. P.) apie tai, kad šeima išsikėlė, tik rugsėjo 17 d. surašė iškeldinimo protokolą. Ši atsakovės nurodyta aplinkybė (dėl skambučio antstolio padėjėjui liepos 10 d.) byloje neįrodyta – liudytoju apklaustas antstolio padėjėjas teigė, jog po gegužės 28 d. atsakovė jam nėra skambinusi, o ir pati atsakovė po liudytojų apklausos nebuvo tikra dėl skambinimo jam fakto ir laiko.

UAB ,,Vitemus“ yra išrašiusi sąskaitą ieškovui (el. b. t. I, psl. 16) sumokėti 44,52 Eur už avarinį durų atidarymą ir spynos cilindro pakeitimą. Dėl durų atidarymo ir spynos cilindro keitimo fakto ginčo taip pat nėra, atsakovė, minėta, ginčija savo pareigą už tai mokėti dėl neva objektyvaus poreikio tai daryti nebuvimo. Ši aplinkybė byloje taip pat neįrodyta. Toks poreikis savivaldybės turtą patikėjimo teise valdančiam subjektui perimant turtą savo žinion po priverstinio nuomininkų iškeldinimo, teismo supratimu, akivaizdus ir būtinas (CK 1.5 str.). Minėta, atsakovai raktų neperdavė, su nuomotoju, antstoliu nebendradarbiavo, todėl savo neatsakingu elgesiu ir veiksmais sąlygojo šių išlaidų buvimą, kurios negali būti laikomos nereikalingomis ar nebūtinomis.

Atsižvelgiant į tai, kad atsakovai skolos susidarymo laikotarpiu užėmė gyvenamąją patalpą, atsakovams kyla solidari pareiga mokėti nuomos mokestį. Įsiskolinimas už buto nuomą laikotarpiu nuo 2018-04-01 iki 2018-09-17 sudaro 824,98 Eur, taip pat už termino sumokėti praleidimą paskaičiuota 18,29 Eur delspinigių (el. b. t. I, psl. 13, 14, 15). Minėta, atsakovai bylos nagrinėjimo metu gavę išsamų ieškovo įkainių paskaičiavimo metodiką bei su tuo susijusius paaiškinimus, jau nebeginčijo ieškovo nurodytų sumų ir įkainių pagrįstumo. Delspinigiai pagrįstai ir teisėtai paskaičiuoti 1995-01-26 Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims“ Nr. 1-775 pagrindu. Tokiu būdu bendro įsiskolinimo dydis yra 843,27 Eur, jis išieškotinas iš atsakovų solidariai (CK 6.6 straipsnio 3 dalis, 6.38 straipsnis, 6.200 straipsnio 1 dalis, 6.205 straipsnis, 6.256 straipsnio 2 dalis, 6.487 straipsnio 1 dalis, 6.583 straipsnio 1 dalis, 6.584 straipsnis, 6.588 straipsnio 6 dalis, CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Teismas neturi pagrindo manyti, kad ieškovas nėra apmokėjęs UAB ,,Vitemus“ jam išrašytos PVM sąskaitos-faktūros 44,52 Eur sumai (el. b. t. I, psl. 16). Atsakovams dėl teismo virš išdėstyto nepaneigus jiems tenkančios pareigos padengti ieškovo papildomas būtinąsias su durų atidarymu ir spynos cilindro keitimu patirtas išlaidas, kurios šiuo atveju laikytinos ieškovo tiesioginiais nuostoliais, jos išieškotinos ieškovo naudai solidariai iš visų atsakovų (CK 6.6 straipsnio 3 dalis, 6.38 straipsnis, 6.200 straipsnio 1 dalis, 6.205 straipsnis, 6.256 straipsnio 2 dalis, 6.487 straipsnio 1 dalis, 6.583 straipsnio 1 dalis, 6.584 straipsnis, 6.588 straipsnio 6 dalis, CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).

CK 6.37 str. ir 6.210 str. 1 d. numato, kad skolininkas, neįvykdęs savo piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Vadovaujantis minėtomis įstatyminėmis nuostatomis, iš atsakovų solidariai ieškovo naudai priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo teisme 2019-03-26 iki visiško šio teismo sprendimo įvykdymo.

Dėl kitų atsakovės posėdžio metu išsakytų teiginių teismas plačiau nepasisako, nes jie neturi teisinės reikšmės dėl šio ginčo teismo pateiktai motyvavijai ir padarytoms išvadoms bei yra nesusiję su šio ginčo dalyku.

Ieškovas nuo žyminio mokesčio sumokėjimo yra atleistas (CPK 83 str. 1 d. 10 p., 7 d.). Atsižvelgiant į tai, CPK 96 str. 1 d. pagrindu iš atsakovų lygiomis dalimis išieškotina 20 Eur žyminio mokesčio, t. y. iš kiekvieno atsakovo po 6,66 Eur.

Iš atsakovų lygiomis dalimis taip pat išieškotina 29,26 Eur pašto išlaidų, teismo patirtų ryšium su procesinių dokumentų siuntimu (CK 92 str., Teisingumo ministro ir finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“), t. y. iš kiekvieno po 9,75 Eur. Viso valstybės naudai iš kiekvieno atsakovo išieškotina po 16 Eur (suma suapvalinta iki sveikojo skaičiaus).

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285-286 straipsniais, 307 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovui savivaldybės įmonei „Vilniaus miesto būstas“, j. a. .k. 124568293, solidariai iš atsakovų E. V., a. k. (duomenys neskelbtini) V. R., a. k. (duomenys neskelbtini), ir O. R., a. k. (duomenys neskelbtini) 843,27 Eur (aštuonis šimtus keturiasdšimt tris eurus 27 ct) skolos už būsto nuomos paslaugas ir delspinigių, 44,52 Eur (keturiasdešimt keturis eurus 52 ct) išlaidų už durų atidarymą ir spynos cilindro pakeitimą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 887,79 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2019-03-26 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti į valstybės biudžetą iš atsakovės E. V., a. k. (duomenys neskelbtini) 16 Eur (šešiolika eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti į valstybės biudžetą iš atsakovo V. R., a. k. (duomenys neskelbtini) Eur 16 Eur (šešiolika eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti į valstybės biudžetą iš iš atsakovės O. R., a. k. (duomenys neskelbtini) 16 Eur (šešiolika eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Natalija Daškovienė