Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2018-11-23 · Administracinė byla Nr. I-4419-1047/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-11-23
Bylos Nr.
I-4419-1047/2018
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-02958-2018-8
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Beata Martišienė
Pareiškėjas
E. T.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-4419-1047/2018Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02958-2018-8Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 37.3; 55.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. lapkričio 23 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Beata Martišienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. T. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

E. T. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu (b. l. 12–13), kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K), 1 040 Eur neturtinei žalai atlyginti už laikotarpį nuo 2018 m. gegužės 25 d. iki 2018 m. rugsėjo 7 d.

Pareiškėjas nurodė, kad nuo 2018 m. gegužės 25 d. iki 2018 m. rugsėjo 7 d. buvo laikomas Lukiškių TI-K netinkamomis sąlygomis. Kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, vienam asmeniui tenkantis gyvenamasis plotas neatitiko teisės aktų reikalavimų, kadangi pareiškėjui tekdavo mažiau nei 3,6 kv. m. kameros ploto (kamerų plotas buvo maždaug 7 kv. m, jose buvo laikoma po 2 asmenis). Paaiškino, jog kamerų plotą mažino baldai, kadangi 1,33 kv. m kameros ploto užėmė sanitarinis mazgas, 0,3 kv. m – stalas, 1,56 kv. m – lova. Pareiškėjo teigimu, sanitarinis mazgas buvo atitvertas 1,2 m aukščio sienele. Lova buvo pastatyta šalia sanitarinio mazgo, todėl pareiškėjas jausdavo iš tualeto sklindančius nemalonius kvapus. Pažymėjo, jog tualete nebuvo įrengtos atskiros ventiliacijos, pareiškėjas girdėdavo nemalonius atliekamų gamtinių reikalų garsus. Pareiškėjo manymu, dėl šių pažeidimų buvo pažeistas pareiškėjo orumas, padidėjo jo nepasitikėjimas savimi, jis patyrė nepatogumus.

Atsiliepimas

Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Lukiškių TI-K atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 30–35).

Nurodė, kad pareiškėjas į Lukiškių TI-K atvyko 2018 m. gegužės 28 d. ir visą laiką minimalus kamerų plotas teisės aktų reikalavimus atitiko. Paaiškino, kad tualetas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas sienele, kuri yra ne žemesnė kaip 1,5 metro aukščio. Lukiškių TI-K kamerose langai vėdinimui pritaikyti, kameros yra vėdinamos natūraliu būdu per langus, todėl teisės aktų reikalavimai nebuvo pažeisti. Lukiškių TI-K teigimu, tam tikras suimtųjų ir / arba nuteistųjų asmenų privatumo, judėjimo laisvės apribojimas ir su juo susiję neigimai išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Pareiškėjo nusiskundimai yra bendro pobūdžio, nėra konkretumo dėl tariamai jam padarytos neturtinės žalos, žalos dydis nėra grindžiamas jokiais įrodymais, pareiškėjas nekonkretizuoja, kuo būtent pasireiškia jam tariamai padaryta neturtinė žala.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas tenkintinas iš dalies.

Byloje ginčas kilęs dėl neturtinės žalos pareiškėjui atlyginimo. Pasak pareiškėjo, žala kilo dėl netinkamų laikymo sąlygų Lukiškių TI-K laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 25 d. iki 2018 m. rugsėjo 7 d.

Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje nurodyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas, nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų / neveikimo ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą.

Teismas pažymi, kad pareiškėjas į Lukiškių TI-K atvyko 2018 m. gegužės 28 d. Kadangi pareiškėjas nuo 2018 m. gegužės 25 d. iki 2018 m. gegužės 27 d. nebuvo laikomas Lukiškių TI-K, jam negalėjo atsirasti neturtinė žala dėl pareiškėjo laikymo Lukiškių TI-K netinkamomis sąlygomis už šį laikotarpį. Taigi pareiškėjo prašymas atlyginti neturtinę žalą dėl pareiškėjo laikymo Lukiškių TI-K netinkamomis sąlygomis nuo 2018 m. gegužės 25 d. iki 2018 m. gegužės 27 d. atmetamas. Toliau teismas pasisakys dėl pareiškėjo prašymo atlyginti neturtinę žalą, patirtą laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 28 d. iki 2018 m. rugsėjo 7 d.

Pirma, pareiškėjas savo neturtinę žalą kildina iš neteisėtų Lukiškių TI-K veiksmų, kurie pasireiškė ploto trūkumu Lukiškių TI-K kamerose. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakyme Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (toliau – ir Įsakymas) nustatytas reikalavimas, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m.

Iš Lukiškių TI-K pateiktų duomenų apie kamerų, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, plotą bei jose laikytų asmenų skaičių (b. l. 30–31, 104), nustatyta, kad ploto norma, turinti tekti kameroje vienam asmeniui, nebuvo pažeista, todėl Lukiškių TI-K neteisėtų veiksmų šiuo atveju nenustatyta.

Atsikreiptinas dėmesys, jog nacionaliniai teisės aktai nenustato, kad skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį kameros plotą, iš bendro patalpų ploto turi būti atimtas sanitarinio mazgo patalpos ar baldų užimamas plotas. Pažymėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas yra išaiškinęs, jog turėtų būti laikomasi aiškinimo, kad 3 kv. m plotas, tenkantis asmeniui daugiavietėse kamerose, yra minimalus standartas, taikomas vertinant Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio galimą pažeidimą. Šiuo aspektu svarbu, ar kalinamas asmuo turėjo galimybę normaliai judėti kameroje. Teismas išaiškino, kad kameroje esantys sanitariniai įrenginiai neturėtų būti įskaičiuojami į bendrą kameros plotą, kita vertus, į turimo ploto kameroje apskaičiavimą reikėtų įtraukti plotą, užstatytą baldais (2016 m. spalio 20 d. sprendimas byloje Muršić prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13). Taigi ploto norma, tenkanti vienam asmeniui, skaičiuojama atėmus sanitarinio mazgo plotą, tik vertinant, ar nebuvo pažeistas Konvencijos 3 straipsnis. Lukiškių TI-K sanitariniai mazgai kamerose užima 0,56 kv. m (b. l. 33). Kaip minėta, nacionalinėje teisėje nustatytas 3,6 kv. m minimalaus ploto, tenkančio vienam Lukiškių TI-K kameroje laikomam asmeniui, normatyvas, kuris, atskaičiavus 0,56 kv. m kamerose užimamą sanitarinio mazgo plotą, nėra mažesnis nei 3 kv. m. Taigi Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnis šiuo atveju nebuvo pažeistas.

Antra, pareiškėjas nurodė, kad neturtinė žala jam kilo dėl netinkamo sanitarinio mazgo įrengimo, kuris buvo atskirtas 1,2 m sienele. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktiką, privatumo naudojantis sanitariniais įrenginiais neužtikrinimas, gali būti vertinamas kaip viena iš aplinkybių, lemianti Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio pažeidimą (2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje S. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02)). Pažymėtina, kad EŽTT byloje A. M. prieš Rusiją 2009 m. kovo 12 d. priimtame sprendime (pareiškimo Nr. 15210/07) EŽTT konstatavo, kad nors sanitarinis mazgas buvo sumontuotas už pertvaros, tačiau ji neužtikrino suimtojo privatumo, kadangi jis vis tiek galėjo būti matomas kitų kameroje kalinamų asmenų ir sargybinių.

Iš byloje pateikto Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus 2018 m. rugsėjo mėn. pranešimo „Dėl E. T. skundo“ (b. l. 44–45) matyti, jog Lukiškių TI-K priežiūros postų Nr. 7, Nr. 23, Nr. 25 ir Nr. 26 gyvenamosiose kamerose sanitarinių mazgų patalpos įrengtos kaip atskiros kabinos su durimis: 2013 m. – posto Nr. 7 gyvenamosiose kamerose Nr. 252 – 257, 2012 m. – posto Nr. 23 gyvenamosiose kamerose Nr. 386–395, 2015 m. – posto Nr. 25 gyvenamosiose kamerose Nr. 406–417, 2016 m. – posto Nr. 26 gyvenamosiose kamerose Nr. 418–426. Pagal Lukiškių TI-K pateiktus duomenis apie kameras, kuriose buvo laikomas pareiškėjas (b. l. 30–31), nustatyta, kad pareiškėjas nebuvo laikomas kamerose, kuriose sanitarinis mazgas įrengtas kaip atskira kabina su durimis. Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus 2018 m. rugsėjo mėn. pranešime „Dėl E. T. skundo“ (b. l. 44–45) nurodoma, kad kitose Lukiškių TI-K gyvenamosiose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinų nėra techninių galimybių, todėl nuo likusio kameros ploto ši patalpa atitverta 1,5 m aukščio pertvara, asmens privatumui užtikrinti įrengtos užuolaidos, kurios uždengia matomumą iš kameros vidaus ir nuo apžiūros langelio duryse.

Teismo vertinimu, toks sanitarinio mazgo įrengimas užtikrina privatumą tik nuo prižiūrėtojų (užuolaidos pakankamai uždengia sanitarinio mazgo patalpą nuo kameros duryse esančių stebėjimo langelių), tačiau nepakankamai apsaugo asmens privatumą nuo kitų kameroje esančių asmenų, todėl tai laikytina pareiškėjo teisių pažeidimu, tačiau tik tais laikotarpiais, kai pareiškėjas kameroje buvo laikomas ne vienas, t. y. 2018 m. gegužės 30 d. – 2018 m. birželio 6 d., 2018 m. birželio 8 d. – 2018 m. birželio 10 d., 2018 m. birželio 12 d. – 2018 m. birželio 20 d., 2018 m. birželio 22 d. – 2018 m. liepos 1 d., 2018 m. liepos 3 d. – 2018 m. liepos 5 d., 2018 m. liepos 10 d. – 2018 m. liepos 15 d., 2018 m. liepos 24 d. – 2018 m. liepos 26 d., 2018 m. rugpjūčio 1 d. – 2018 m. rugpjūčio 13 d., 2018 m. rugpjūčio 15 d. – 2018 m. rugsėjo 3 d., 2018 m. rugsėjo 7 d. – iš viso 76 paras. Lukiškių TI-K nepaneigė pareiškėjo teiginių, kad Lukiškių TI-K kamerose sanitariniai mazgai nėra visiškai atitverti nuo gyvenamosios patalpos. Todėl darytina išvada, kad pareiškėjo teisės į privatumą neužtikrinimas blogino jo kalinimo sąlygas 76 paras. Tą laiką, kai pareiškėjas kameroje buvo laikomas vienas, jis galėjo naudotis tualetu užtraukęs užuolaidėles ir pareigūnai per kamerų stebėjimo langelį neturėjo galimybės stebėti pareiškėjo ir nepažeidė pareiškėjo privatumo naudojantis sanitariniu mazgu. Taigi teismas nustato neteisėtus atsakovo veiksmus, pasireiškusius 76 paras neužtikrinant pareiškėjo privatumo naudojantis sanitariniais mazgais.

Antra, pareiškėjas skunde nurodė, jog tualete nebuvo įrengtos atskiros ventiliacijos, pareiškėjo lova buvo pastatyta šalia tualeto, todėl pareiškėjas jausdavo iš tualeto sklindančius nemalonius kvapus.

Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad Lukiškių TI-K kameros yra vėdinamos natūraliu būdu per atidarytą langą, kaip tai numato Lietuvos higienos normos HN 134:2015 17 punktas. Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus 2018 m. rugsėjo mėn. pranešime „Dėl E. T. skundo“ pažymėta, kad kameros vėdinamos per langus. Kamerų langų rėmai lengvai atidaromi, pritaikyti vėdinimui (b. l. 44–45). Iš 2018 m. birželio 7 d. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos patikrinimo akto Nr. (10-12 15.4.8.)PA-3534 (b. l. 87) matyti, jog Lietuvos higienos normos HN 134:2015 17 punkto reikalavimai ginčui aktualiu laikotarpiu nebuvo pažeisti. Pažymėtina, kad buvo tiriama viena iš kamerų, kurioje 2018 m. liepos 27 d. buvo laikomas pareiškėjas. Taip pat Lukiškių TI-K pateiktame 2018 m. rugpjūčio 13 d. rašte „Dėl atliktų patikrinimų“ (b. l. 81) nurodoma, kad kameroje 106 buvo nustatyta pažeidimų, tačiau jie operatyviai pašalinti. Minėtoje kameroje pareiškėjas buvo laikomas 2018 m. liepos 7 d. Taigi Lukiškių TI-K tinkamai vykdo teisės aktų reikalavimus šiuo aspektu – t. y. atlieka nuolatinį ir realų kamerų patikrinimą, nustatytus pažeidimus operatyviai pašalina. Atsižvelgiant į tai, kad Lukiškių TI-K yra veikianti laisvės atėmimo įstaiga, o nuo 2015 m. lapkričio 1 d. galiojanti Lietuvos higienos norma HN 134:2015 nenustato reikalavimo sanitarinio mazgo patalpoje įrengti atskirą nuo gyvenamųjų patalpų ventiliaciją, nes tai susiję su pastato ir (ar) patalpų rekonstrukcijos darbais, konstatuotina, kad šiuo atžvilgiu pagrindo nustatyti pareiškėjo teisių pažeidimą, nėra.

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pareiškėjas apibendrintai įvardina jam kilusią žalą ir jos nekonkretizuoja – sukelta įtampa, diskomfortas, dideli dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai. Teismas vadovaujasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika analogiškose bylose nustatinėjant neturtinės žalos padarymo faktą, kad ginčo dėl neturtinės žalos padarymo sprendimui negali būti taikomi tokie patys įrodymų konkretumo standartai kaip nagrinėjant turtinės žalos padarymo klausimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 6 d. nutartis Nr. A-444-619/2008 ir kt.). Nagrinėjamu atveju teismas konstatuoja, kad pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, t.y. papildomus neigiamus dvasinius išgyvenimus ir fizinius nepatogumus, kurių jis nebūtų patyręs, jei jis būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis. Pažymėtina, kad tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir pareiškėjo patirtos neturtinės žalos egzistuoja tiesioginis priežastinis ryšys, t. y. patirta neturtinė žala yra atsakovo veiksmų rezultatas (kaip apibrėžta CK 6.247 straipsnyje).

Pagal CK 6.250 straipsnį nustatyti neturtinės žalos dydį, t. y. teisingą piniginę kompensaciją už nukentėjusio asmens patirtus neturtinio pobūdžio praradimus, yra teismo diskrecija. Teismo pareiga nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą. Pažymėtina, jog piniginės kompensacijos neturtinei žalai atlyginti dydis kiekvienu konkrečiu atveju nustatomas teismo nagrinėjamoje byloje pagal įstatyme nustatytus ir teismo reikšmingais pripažintus kriterijus (CK 6.250 str. 2 d.), vadovaujantis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais (CK 1.5 str.), nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste atsižvelgiant į šiuo klausimu suformuotą teismų praktiką.

Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju egzistuoja pagrindas priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą, kadangi vien pažeidimo pripažinimo šiuo atveju nepakanka pažeistai teisei apginti. Nors pripažintina, kad privatumo sanitariniame mazge trūkumas tam tikrais laikotarpiais sukėlė pareiškėjui dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, tačiau, teismo vertinimu, nėra pagrindo visiškai tenkinti pareiškėjo skundą. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus dėl CK 6.250 straipsnio taikymo bei į anksčiau konstatuotą pareiškėjo teisių pažeidimą, pažeidimo mastą bei intensyvumą, pareiškėjo patirtos neturtinės žalos abstraktumą ir nekonkretumą, taip pat į Lietuvos valstybės ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, teismo vertinimu, pareiškėjo prašomas priteisti neturtinės žalos dydis yra mažintinas, todėl pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies ir nustatytinas atlygintinos neturtinės žalos dydis yra 250 Eur, kuris teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijų taikymo požiūriu yra adekvatus jo atžvilgiu padarytam teisės pažeidimui ir šiuo požiūriu yra teisingas.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo E. T. skundas tenkintinas iš dalies ir pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, priteistina 250 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1, 5 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,

nusprendžia:

Tenkinti pareiškėjo E. T. skundą iš dalies.

Priteisti pareiškėjui E. T. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) neturtinei žalai atlyginti už jo netinkamą laikymą Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime nuo 2018 m. gegužės 28 d. iki 2018 m. rugsėjo 7 d.

Likusią skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Beata Martišienė