Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algirdo Jaliniausko, teisėjų Giedriaus Endriukaičio ir Evaldo Gražio, nerengdama teismo posėdžio, išnagrinėjo nuteistojo S. K. skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 29 d. nutarties, kuria atsisakyta tvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose (toliau – Komisija) 2016 m. kovo 30 d. nutarimą Nr. 354-133 „Dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos“, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. K., gimęs (duomenys neskelbtini) nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2009 m. liepos 2 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 147 straipsnio 2 dalį septynerių metų laisvės atėmimo bausme. Vilniaus apygardos teismo 2011 m. sausio 11 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, 9 dalimi, prie Vilniaus apygardos teismo 2009 m. liepos 2 d. nuosprendžiu S. K. paskirtos septynerių metų laisvės atėmimo bausmės iš dalies pridėta Šiaulių apygardos teismo 2008 m. gruodžio 10 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 26 d. nuosprendžiu, paskirta penkerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė ir S. K. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas vienuolikai metų. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2010 m. sausio 22 d., bausmės pabaiga – 2020 m. liepos 21 d. Neatlikta bausmės dalis Komisijos nutarimo priėmimo dienai – 4 metai 3 mėnesiai 21 diena.

Nuteistasis, siekdamas lygtinio paleidimo, pateikė prašymą Komisijai lygtinai paleisti jį iš pataisos įstaigos. Komisija, atsižvelgdama į tai, kad nuteistasis atliko įstatymu numatytą bausmės dalį, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, įvertinusi nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įvykdymo rezultatus, nusikalstamo elgesio riziką, atliktą pagal „OASys“ metodiką, ir kitas aplinkybes, padarė išvadą, jog tikslinga nuteistajam švelninti teisinę padėtį ir nuteistąjį lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos.

Alytaus rajono apylinkės teismas 2016 m. balandžio 29 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos 2016 m. kovo 30 d. nutarimą taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra S. K., konstatuodamas, kad nuteistojo elgesio korekcija bei jo nusikalstamumą galinčių paskatinti veiksnių suvokimas yra nepakankamas, nuteistojo pažanga mažinant kriminogeninius veiksnius nėra ženkli ir nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo S. K. skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal aptartą teisinį reguliavimą ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals sprendžiama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Šiame kontekste pažymėtina, kad iš BVK 157 straipsnio 1 dalies seka, jog pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką vertinama ne tik esant vidutinei arba aukštai nusikalstamumo rizikai, bet ir tuomet, kai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema.

Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad S. K. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs įstatymo nustatytą minimalią paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas leidžia svarstyti sprendimo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra klausimą. Tačiau, kaip minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. 2016 m. vasario 17 d. atlikus nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, kad S. K. priklauso žemos rizikos grupei – 35 balai. Vis dėlto, net ir šiuo atveju turi būti nustatyta pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Nors nuteistojo nuomone, jis atitinka visas sąlygas, sudarančias pagrindą taikyti lygtinį paleidimą, aukštesniojo teismo vertinimu akivaizdžios pažangos, mažinant veiksnius, praeityje lėmusius nuteistojo nusikalstamą elgesį, ir leidžiančios teismui pagrįstai tikėtis, jog ateityje jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, byloje nenustatyta.

Pažymėtina, kad iš Socialinio tyrimo išvados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-159, 15.2 punkte įtvirtinto teisinio reguliavimo matyti, kad pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai. Nors S. K. yra aktyvus įvairių programų pataisos namuose dalyvis, tačiau, socialinio tyrimo išvados rengėjų teigimu, vis dar egzistuoja net keturi kriminogeniniai veiksniai, prognozuojantys pakartotinį jo nusikalstamumą, t. y. netinkamas sprendimo būdų priėmimas, pasekmių suvokimas, ankstesni teistumai ir gyvenimas stilius bei draugai. Ankstesnių teistumų skaičiaus S. K. pataisos proceso metu niekaip negali pakeisti, tačiau aukštesniajam teismui nepateikta jokių duomenų, patvirtinančių, kad kitus kriminogeninius veiksnius jis siekia aktyviais veiksmais pašalinti. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis laikosi nuteistųjų tarpe vyraujančių taisyklių, yra linkęs savo elgesį pateisinti reakcija į aplinkinių stimuliaciją, stengiasi apgalvoti savo elgesio pasekmes, tačiau ne visada tai pavyksta, kartais pernelyg pasitiki sėkme. Šias aplinkybes patvirtina ir faktas, kad jis, neabejotinai žinodamas laisvės atėmimo bausmės sąlygas, net tris kartus pataisos namuose ryžosi nesilaikyti vidaus tvarkos taisyklių, už ką nubaustas drausmine tvarka. Tai rodo, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu nesielgė nepriekaištingai. Ir, nors iš tiesų drausminės nuobaudos šiuo metu negalioja, tačiau ši aplinkybė neabejotinai neigiamai charakterizuoja nuteistąjį, vertinant jo gebėjimą pasirinkti tinkamus elgesio modelius, prisitaikyti prie visuotinai priimtinų taisyklių bei paklusti nustatytai tvarkai ir reikalavimams. Be to, teisėjų kolegija visiškai sutinka su apylinkės teismo išvada, kad nuteistasis savo finansinius įsipareigojimus vykdo tik paviršutiniškai, nesistengdamas kuo greičiau atlyginti savo nusikalstamomis veikomis padarytą žalą. Ir tai taip pat rodo ne tik jo nepakankamą gebėjimą rinktis tinkamus elgesio modelius, bet ir atsainų požiūrį į nusikaltimų aukas, ypač atsižvelgiant į tai, kad pataisos namuose jis disponavo gana nemažomis pinigų sumomis.

Atsižvelgiant į šias aplinkybes, švelninti S. K. paskirtos laisvės atėmimo bausmės sąlygas, taikant lygtinį paleidimą jau šiuo metu nėra objektyvaus pagrindo. Aukštesniojo teismo manymu, toks sprendimas tik paneigtų baudžiamosios teisės esmę ir paskirtį, suformuotų nebaudžiamumo nuotaikas bei nepagarbą įstatymui.

Skundą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, jog Komisijos nutarime išdėstytos išvados iš esmės atitinka faktines aplinkybes, tačiau nuteistasis neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – nenustatyta pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri leistų tikėtis, kad S. K. ateityje laikysis įstatymų ir savo tikslų sieks tik teisėtais būdais. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 29 d. nutartis paliktina nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo S. K. skundą atmesti ir Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.