Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aušra Ragelienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2020 m. liepos 27 d. nutarimo Nr. 59-128 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos be intensyvios priežiūros taikymo nuteistajam V. D., a.k. (duomenys neskelbtini) patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. D. nuteistas 2016 m. sausio 8 d. Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 129 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 10 (dešimties) metų laisvės atėmimo bausmė.

Bausmės vykdymo pradžia: 2015 m. liepos 7 d. Bausmės pabaiga: 2025 m. liepos 7 d. Pusę paskirtos bausmės atliko 2020 m. liepos 7 d. Neatliktos bausmės dalis 2020 m. liepos 23 d. – 4 metai 11 mėnesių 14 dienų.

Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija (toliau – ir Komisija) 2020 m. liepos 27 d. nutarimu Nr. 59-128 (toliau – ir Nutarimu) nutarė taikyti nuteistajam V. D. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Komisija siūlo nuteistajam nustatyti šiuos įpareigojimus: neišeiti iš namų tam tikrų nustatytu metu ir nevartoti alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.

Komisijos nutarimas priimtas atsižvelgus į nurodytas aplinkybes: nuteistojo žemą pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką – 26 taškus (statinių – 7, dinaminių – 19), nuteistojo padaryt akivaizdžią pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką (2019 m. kovo 19 d. atlikto pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimo metu buvo nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika – 33 balai), laikotarpiu nuo 2019 m. kovo 19 d. nuteistojo rizika sumažėjo 7 balais, nuteistasis bausmę atlieka Vilniaus pataisos namų Pusiaukelės namuose, jo nuostatos į darbą teigiamos, savanoriškai atlieka nemokamus darbus pataisos įstaigoje, vykdo Individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvauja pozityvaus užimtumo veiklose, jo nuostatos į priežiūrą teigiamos, yra motyvuotas keisti savo elgesį teigiama linkme ir siekti savo tikslų teisėtais būdais ir priemonėmis. Komisija, atsižvelgdama į šias bei kitas Nutarime išdėstytas aplinkybes, vertino, kad jos sudaro pagrindą nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus miesto apylinkės prokuratūra per nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo į Nutarimą.

Motyvuojamoji dalis

Komisijos nutarimas taikyti lygtinį paleidimą tvirtintinas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 157 straipsnio (2019 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. XIII-2264 redakcija, galiojanti nuo 2020 m. liepos 1 d.) 1 dalies 2 punkte nurodyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šią bausmės dalį: 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo.

Svarstydamas klausimą dėl Komisijos 2020 m. liepos 27 d. nutarimo lygtinai paleisti V. D. iš pataisos įstaigos tvirtinimo, pirmiausiai teismas atsižvelgia į tai, kad V. D. formaliai atitinka BVK 157 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytus kriterijus – jis yra atlikęs daugiau nei pusę jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės, o jo nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys metodiką vertinama kaip žema (26 balai).

Tačiau pažymėtina, kad įstatyme nurodytų formalių kriterijų atitikimas yra tik lygtinio paleidimo klausimo svarstymo sąlyga, o ne lygtinio paleidimo pagrindas. Lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, jo elgesį iki bei po nusikalstamų veikų padarymo, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt.), galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje laikysis įstatymų bei daugiau nenusikals ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis, numatyta BK 41 straipsnio 2 dalyje.

Sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam, įvertintina tai, kad nuteistasis V. D. Komisijai pristatomas pirmą kartą. Nuteistasis šiuo metu atlieka 10 metų bausmę už vieno labai sunkaus nusikaltimo, numatyto BK 129 straipsnio 1 dalyje, padarymą. Iki šių nusikaltimų veikų padarymo V. D. buvo teistas vieną kartą, už dviejų nesunkių nusikaltimų, numatytų BK 322 straipsnio 1 dalyje (savavališkas pasišalinimas) padarymą. Iki pastarojo nusikaltimo padarymo V. D. teistumas buvo išnykęs. Amžius pirmojo teistumo metu (duomenys neskelbtini) m. Savo kaltę teismo teisminio nagrinėjimo metu dėl BK 129 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo V. D. pripažino, nuoširdžiai gailėjosi, tai buvo pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Remiantis socialinio tyrimo išvada, dabartinė nuteistojo pozicija savo nusikalstamo elgesio atžvilgiu yra priešiška, nuteistasis pripažįsta, kad savo elgesį reikia keisti tinkama linkme ir tikslų siekti nenusikalstant. Nuteistasis yra atsiribojęs nuo netinkamos kompanijos ir pasiryžęs daugiau nebenusikalsti. Šiuo metu V. D. turi suformavęs aiškius ateities planus dirbti, rūpintis artimaisiais, šeima. Nuteistasis pataisos namuose sudarė santuoką, laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu socialinius ryšius palaiko su mama ir geriausiu draugu. Socialinio tyrimo išvados duomenimis nuteistojo socialiniai ryšiai su artimaisiais vertinami kaip tvirti, pastovūs ir galintys veikti kaip apsauginis faktorius nuo tolesnio nusikalstamo elgesio. Paleistas iš laisvės atėmimo vietos, nuteistasis planuoja gyventi kartu su mama adresu (duomenys neskelbtini), kur gyveno iki nuteisimo, byloje gautas nuteistojo mamos sutikimas, kad ji priims sūnų gyvent nurodytu adresu, jam bus skirtas kambarys. Taigi, dėl D. gyvenamosios vietos turėjimo ir santykių su artimaisiais palaikymo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atveju abejonių nėra. Taip pat nuteistasis pataisos namuose išreiškia teigiamą požiūrį į darbą, suvokia darbą kaip privalumą ir žino teigiamą darbo naudą. Atvykęs į Pravieniškių pataisos namus, nuteistasis sutiko dirbti administracijos pasiūlytą mokamą darbą, nuo (duomenys neskelbtini) dirbo (duomenys neskelbtini). Atvykęs į Pusiaukelės namus (duomenys neskelbtini) dirbo UAB (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) pareigose, (duomenys neskelbtini) dirbo UAB (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) pareigose, (duomenys neskelbtini). dirbo UAB (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) pareigose, o nuo (duomenys neskelbtini) iki dabar dirba UAB (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) pareigose, nuteistasis. Taigi, nuteistasis laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikotarpiu nuolat dirbo, socialinio tyrimo išvadoje taip pat pažymėta, kad nuteistojo pajamų šaltinis iki suėmimo buvo jo gaunamas atlyginimas už atliekamą darbą, tokiu būdu dėl nuteistojo gebėjimo įsidarbinti ir pragyvenimui pelnytis teisėtais būdais lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atveju teismui taip pat nekyla abejonių. Vertinant nuteistojo mąstyseną ir elgesį socialinio tyrimo išvadoje pažymėtina, kad įvertinimo metu stebimi geri nuteistojo V. D. tarpasmeniniai įgūdžiai. Nuteistasis sprendimus dažniausiai stengiasi priimti atsakingai, viską apgalvodamas, tačiau nusikaltimo metu pasielgė impulsyviai, neapgalvojo savo veiksmų pasekmių. Nuteistojo gyvenimo stiliuje nėra nuolatinės agresijos naudojimo pavyzdžių, tačiau nusikaltimo metu asmuo naudojo smurtą, siekdamas kito žmogaus paklusnumo. Pokalbio metu nuteistasis nurodė tik vieną oficialiai patvirtintą savikontrolės praradimo epizodą – dabartinį nusikaltimą. Socialinio tyrimo išvadoje pažymėta, kad V. D. geba atskirti sritis, kurios yra probleminės ir turėjo įtakos jo nusikalstamumui, bei jaučia poreikį jas spręsti. Asmuo supranta poreikį laikytis tam tikrų visų pripažintų elgesio normų, nori būti pilnaverčiu visuomenės nariu ir prisidėti prie jos gerbūvio kūrimo. Kaip jau minėta, šiuo metu nuteistasis sau išsikelia socialiai priimtinus ateities tikslus, socialinio tyrimo išvadoje taip pat pažymėta, kad nuteistasis socialines situacijas vertina teisingai, atrodo dėmesingas ir atidus, priima naujas idėjas ir siekia praplėsti savo požiūrį. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas vertina, kad nuteistojo V. D. asmenybėje ir mąstysenoje matyti teigiami pokyčiai ir siekis save realizuoti socialiai bei teisiškai priimtinais būdais.

Svarstant klausimą dėl lygtinio paleidimo taip pat svarbu įvertinti nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje. Iš nuteistojo socialinio tyrimo išvadoje pateiktos jo elgesio atliekant laisvės atėmimo bausmę apžvalgos matyti, kad nuteistojo elgesys vertintinas daugiausia teigiamai. Nuteistasis bausmės atlikimo metu buvo baustas tik vieną kartą, 2015 m. spalio 15 d., t.y. bausmės atlikimo pradžioje, daugiau neigiamų jo elgesio atvejų neužfiksuota, vėliau nuteistasis buvo 5 kartus skatintas Pravieniškių pataisos namuose. Nuo 2019 m. birželio 14 d. perkeltas į Vilniaus pataisos namų Pusiaukelės namus, 2020 m. sausio 10 d. skatintas Pusiaukelės namuose – už aktyvų dalyvavimą Pusiaukelės namų veikloje perkeltas iš paprastosios grupės į lengvąją grupę. Nuteistasis vykdė Individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, ne kartą atliko aplinkotvarkos darbus, dalyvavo ir pabaigė „Elgesys-Pokalbis-Pasikeitimas“ programą, taip pat dalyvavo įvairiuose pataisos įstaigos organizuotuose renginiuose. Socialinio tyrimo išvadoje taip pat pažymėta, nuteistasis Pusiaukelės namuose buvo 5 kartus tikrintas darbo vietoje, pažeidimų nefiksuota, jis buvo darbo vietoje. Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis darytina išvada, kad V. D. bausmės atlikimo laikotarpiu laikosi jam paskirtų įpareigojimų, atsakingai naudojasi suteiktomis privilegijomis, laisvą laiką skiria pozityviam užimtumui. Šios aplinkybės suteikia pagrindą manyti, kad lygtinai paleistas nuteistasis laikysis jam nustatytų įpareigojimų, įstatymų, ir pakartotinai nebenusikals.

Svarstant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą taip pat svarbu įvertinti ir nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą. Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad V. D. yra nuteistas už itin sunkų nusikaltimą – nužudymą. Nuteistasis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, su kitu asmeniu, kilusio buitinio konflikto metu sumušė žmogų, kuris nuo patirtų sužalojimų mirė. Visgi, teismas atkreipia dėmesį, kad Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. sausio 8 d. nuosprendyje, vertinant V. D. nusikaltimo pavojingumą, buvo pažymėta, kad nors kaltinamieji, suduodami nukentėjusiajam eilę stiprių smūgių kumščiais į gyvybiškai svarbias kūno vietas, tame tarpe į galvą, neabejotinai suprato, kad savo veiksmais kelia pavojų nukentėjusiojo gyvybei, numatė, kad gali atimti gyvybę kitam žmogui, ir sąmoningai leido tokioms pasekmėms kilti, tačiau byloje nebuvo duomenų, galinčių patikimai patvirtinti, kad kaltinamieji būtų norėję atimti nukentėjusiajam gyvybę. Iš įvykio situacijos matyti, kad kaltinamųjų agresija prieš nukentėjusįjį buvo iššaukta palyginti mažareikšmio preteksto, siekiant „pamokyti“ nukentėjusįjį dėl pasisavintos nedidelės sumos V. D. pinigų. Po smurto panaudojimo kaltinamieji toliau girtavo šalia sumušto nukentėjusiojo nenumanydami, kad šis jau miręs, ir nukentėjusiojo mirtį pastebėjo, tik pastarajam nereaguojant į pasiūlymą kartu išgerti. Akivaizdu, kad tokiomis aplinkybėmis kaltininkai suprato, kad dėl jų veiksmų ne tik neišvengiamai bus sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata, bet ir kils reali grėsmė nukentėjusiojo gyvybei ir, nors nenorėjo atimti gyvybės, galimam kito žmogaus gyvybės atėmimui buvo abejingi, tuo sąmoningai leisdami tokiems padariniams atsirasti. Dėl paminėtų aplinkybių teismas laikė, kad kaltinamieji nužudė nukentėjusįjį, veikdami netiesiogine tyčia. Nors tai ir nepateisina fakto, kad dėl nuteistojo tyčinių smurtinių veiksmų kilo itin sunkūs ir negrįžtami padariniai – kito žmogaus mirtis, tačiau nagrinėjamam lygtinio paleidimo klausimui neabejotinai yra reikšminga aplinkybė, kad nuteistasis V. D. neturėjo tikslo nužudyti nukentėjusįjį. Taip pat įvertintina tai, kad V. D. teisminio nagrinėjimo metu savo kaltę dėl nusikaltimo padarymo pripažino ir gailėjosi. Įvertinus tai socialinio tyrimo išvadoje pateiktos nuteistojo asmenybės analizės, kad panašios smurtinio elgesio apraiškos jam nėra būdingos, kontekste, taip pat atsižvelgus į tai, kad V. D. anksčiau nebuvo teistas už smurtinio pobūdžio nusikalstamas veikas, teismas vertina, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas manyti, kad nuteistasis ateityje panašaus pobūdžio nusikalstamų veikų nebedarys.

Nagrinėjamu atveju taip pat atsižvelgtina į tai, kad nuteistasis pastarąją nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo tiesioginės įtakos nusikaltimo padarymui (tai buvo pripažinta V. D. atsakomybę sunkinančia aplinkybe). Tokiu būdu svarbu įvertinti nuteistojo psichiką veikiančių medžiagų vartojimą ir jo požiūrį į tai. Šioje dalyje socialinio tyrimo išvadoje pažymėta, kad nėra duomenų, jog nuteistasis būtų vartojęs narkotines medžiagas, jis išreiškia nusiteikimą jų nevartoti ir ateityje. Alkoholio vartojimo faktų pataisos įstaigoje fiksuota nebuvo, nuteistasis supranta ir pripažįsta alkoholio poveikį, galima žalą asmeniui ir jo aplinkai. Taip pat nuteistasis suvokia, kad alkoholis turėjo įtakos jo smurtiniam nusikalstamam elgesiui. Šioje vietoje pažymėtina, kad teisminio nagrinėjimo metu V. D. teigė, kad alkoholis jo elgesiui įtakos neturėjo, tokiu būdu šiuo metu matyti pasikeitęs nuteistojo požiūris į alkoholio žalą ir poveikį, ką teismas vertina teigiamai.

Pažymėtina ir tai, kad sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, svarbu atsižvelgti ir į visuomenės interesą, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis, numatyta BK 41 straipsnio 2 dalyje. Šio teikimo svarstymo teisme metu nuteistasis V. D. dar yra neatlikęs gana didelės laisvės atėmimo bausmės dalies – daugiau nei ketverių metų iš paskirtų dešimties. Visgi, atkreiptinas dėmesys į tai, kad nuteistojo asmens lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos nėra visiškas atleidimas nuo paskirtos bausmės. Lygtinai paleistas asmuo yra prižiūrimas ir stebimas, jam nustatomi įpareigojimai ir suvaržymai, kurių pažeidimas gali nulemti lygtinio paleidimo taikymo panaikinimą ir asmens grąžinimą į pataisos įstaigą likusios bausmės atlikimui. Nuteistojo atžvilgiu anksčiau nebuvo taikytas lygtinis paleidimas ar bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau nuteistojo atsakingas elgesys pataisos įstaigoje laikantis bausmės rėžimo teikia pagrindo manyti, kad nuteistasis tinkamai laikysis ir teismo paskirtų įpareigojimų. Be to, įvertintina tai, kad viso bausmės atlikimo metu nuteistojo V. D. elgesys buvo nukreiptas teigiama linkme, ką įrodo ir jo padaryta ženkli pažanga mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką pagal OASys metodiką, kuri šiuo metu yra žema (26 balai), po paskutinio vertinimo sumažėjusi 7 balais. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas daro išvadą, kad nuteistojo lygtinis paleidimas, suteikiant jam planuojamą, remiamą ir prižiūrimą įsiliejimą į visuomenę, nustatant įpareigojimus, padėsiančius tai įgyvendinti, šiuo atveju būtų viena iš veiksmingiausių ir konstruktyviausių priemonių, skatinančių jį pakartotinai nebenusikalsti ir pelnytis pragyvenimui teisėtais būdais.

Atsižvelgdamas į visas išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad yra tikslinga patvirtinti Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2020 m. liepos 27 d. nutarimą Nr. 59-128 ir nuteistajam V. D. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, nustatant jam įpareigojimus, kurie, teismo vertinimu, turės teigiamos įtakos nuteistojo elgesiui ir skatins jį ateityje daugiau nenusikalsti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsniu ir 364 straipsniu,

nutaria:

Patvirtinti Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2020 m. liepos 27 d. nutarimą Nr. 59-128 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam V. D..

Taikyti nuteistajam V. D. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, paskiriant jam įpareigojimus, kurie turi būti vykdomi iki 2025 m. liepos 7 d.:

1) būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu arba mokymusi;

2) tęsti darbą arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;

3) nevartoti alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.

Nutartis per septynias dienas nuo šios nutarties nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.