Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų nutarimas

2023-05-12 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-98-1083/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai
Dokumentas
Nutarimas
Data
2023-05-12
Bylos Nr.
II-98-1083/2023
Teisminio proceso Nr.
4-08-3-00082-2023-2
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Panaikinti nutarimą ir bylą nutraukti.
Teisėjas
Marius Jankauskas (pirm.)
Nukentėjusysis
P. G.
Pažeidėjas
I. G.
Institucija
Panevėžio apskrities VPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius
Kategorijos
Byla Nr. II-98-1083/2023
Teisminio proceso Nr. 4-08-3-00082-2023-2 Procesinio sprendimo kategorija: 21.10.4.
(S)PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2023 m. gegužės 12 d.Panevėžys
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėjas Marius Jankauskas,sekretoriaujant Laurai Levickienei,dalyvaujant: nukentėjusiosios P. G. atstovui pagal įstatymą M. G.,administracinėn atsakomybėn traukiamai I. G.,

teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn traukiamos I. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietės, (duomenys neskelbtini), išsituokusios, turinčios aukštąjį išsilavinimą, dirbančios UAB „(duomenys neskelbtini)“ projektų vadove, baustos administracine tvarka,

skundą dėl Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Institucija) 2023 m. kovo 29 d. nutarimo Nr. 50-ANR_N-1944-2023

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Skundžiamu nutarimu administracinėn atsakomybėn traukiama I. G. buvo pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 72 straipsnio 1 dalį ir jai buvo paskirta administracinė nuobauda – įspėjimas. Ji buvo nubausta už tai, kad pažeidė Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 31 straipsnio 3 dalies 1 punkto reikalavimus, t. y. 2022 m. gegužės 23 d. 7 val. name, esančiame (duomenys neskelbtini) g., panaudojo tėvų valdžią priešingai savo mažametės dukros P. G. interesams, nes suimdama už rankų siekė ją sudrausminti; toks I. G. elgesys vertinamas kaip netinkama reakcija į dukros elgesį, siekiant parodyti suaugusiojo persvarą; tokia savo veika I. G. trukdė mažametei dukrai naudotis savo teisėmis ir laisvėmis, neužtikrino vaiko teisės į tinkamą aplinką ir saugumą, į saugias sąlygas (būtinas vaiko visapusiškam bei harmoningam fiziniam bei emociniam vystymuisi).

Šalies argumentai

2. Skundu administracinėn atsakomybėn traukiama I. G. prašo panaikinti skundžiamą nutarimą ir nutraukti administracinio nusižengimo teiseną. Ji cituoja skundžiamą nutarimą, ANK 567 straipsnį ir nurodo, kad skundžiamą nutarimą priėmęs pareigūnas objektyviai ir visapusiškai nesiaiškino visų įvykio aplinkybių, o byloje rėmėsi išimtinai vieninteliu dokumentu – Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros 2022 m. rugsėjo 30 d. nutarimu ikiteisminio tyrimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Taip pat skundžiamame nutarime nenurodyta, kokiais veiksmais pasireiškė jos tyčia, nors iš jos (administracinėn atsakomybėn traukiamos I. G.) paaiškinimų (dėl kurių skundžiamame nutarime nepasisakyta ir kurie nėra paneigti) matyti, kad ji savo dukrai už rankų suėmė tam, kad pastaroji nenugriūtų, t. y. siekdama apsaugoti savo dukrą nuo didesnės žalos jos sveikatai atsiradimo. Administracinėn atsakomybėn traukiama I. G. pažymi, kad niekada nenaudojo fizinio ar psichologinio smurto prieš savo dukrą ir yra įsitikinusi, kad nepadarė jai inkriminuojamo nusižengimo.

Atsiliepimas

3. Atsiliepimu į skundą Institucija su skundu nesutinka, nes skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas atsižvelgus ir įvertinus visas bylai reikšmingas aplinkybes, skirta administracinė nuobauda individualizuota tinkamai. Skundžiamame nutarime yra apibendrinti visi ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, susiję su administracinėn atsakomybėn traukiamos I. G. veiksmais, atliktais prieš jos dukrą P. G.. Skundžiamas nutarimas grindžiamas Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus 2022 m. birželio 9 d. vaiko situacijos vertinimo anketa Nr. (duomenys neskelbtini) ir liudytojo parodymais. Ikiteisminio tyrimo metu administracinėn atsakomybėn traukiamos I. G. abi dukros atsisakė duoti parodymus apie aptariamą įvykį, o be jų daugiau nebuvo nustatyta liudytojų, galinčių patvirtinti ar paneigti administracinėn atsakomybėn traukiamos I. G. poziciją, todėl atlikti papildomus tyrimo veiksmus nebuvo galimybių. Be to, visi tikslingi ir galimi tyrimo veiksmai jau buvo atlikti ikiteisminio tyrimo metu, todėl jų kartoti nebuvo pagrindo. Priimant skundžiamą nutarimą buvo vadovautasi ne tik Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros 2022 m. rugsėjo 30 d. nutarimu (ikiteisminio tyrimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), bet visa kita ikiteisminio tyrimo medžiaga, taip pat psichologo išvada (kurioje konstatuota nukentėjusiosios P. G. pirminė anamnezė) ir Panevėžio apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 17 d. nutartimi, kurioje konstatuota, kad surinktų duomenų visiškai pakanka manyti, kad I. G. padarė ANK 72 straipsnio 1 dalyje numatytą vaiko teisių pažeidimą. Atsižvelgiant į pirmiau paminėtas aplinkybes, atsiliepime manoma, kad byloje buvo surinkta pakankamai administracinėn atsakomybėn traukiamos I. G. kaltę pagrindžiančių įrodymų, todėl skundžiamas nutarimas turi būti paliktas nepakeistas.

Žemesnės instancijos teismas

4. Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiama I. G. savo skundą palaikė ir paaiškino, kad aptariamo įvykio dieną, betarpiškai prieš įvykį, ruošėsi vykti į darbą, o dukros – į mokyklą. Dukra P. G. tąryt atsikėlė prastos nuotaikos. Ji (administracinėn atsakomybėn traukiama I. G.) skubino P. G., o pastaroji neklausė ir atsikalbinėjo. Vyresnioji dukra pradėjo verkti, nes gali pavėluoti į mokyklą. Priėjusi prie P. G. ji (administracinėn atsakomybėn traukiama I. G.) norėjo pakalbėti, apkabino ją per pečius, o dukra P. G. sušuko, kad paleistų ją (P. G.), sujudėjo ir atsistūmė. Suėmė P. G. už rankos, tačiau nesiekė jai sukelti skausmo, nes norėjo apsaugoti ją nuo griuvimo, tai padarė instinktyviai. Tvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.

5. Ikiteisminio tyrimo metu administracinėn atsakomybėn traukiama I. G. parodė, kad aptariamo įvykio metu jai su dukromis ruošiantis važiuoti į darbą ir nuvežti dukras į mokyklą, skubant, jos dukra P. G. akivaizdžiai viską darė lėčiau, nei įprastai, neskubėdama, mėtydama daiktus ir nekreipė dėmesio į jos (administracinėn atsakomybėn traukiamos I. G.) prašymus paskubėti. Todėl matydama, kad vėluos, priėjo prie dukros norėdama išsiaiškinti tokio dukros elgesio priežastis. Dukra buvo pikta, susijaudinusi, blaškėsi, todėl norėdama nuraminti dukrą ji (administracinėn atsakomybėn traukiama I. G.) uždėjo rankas dukrai ant pečių, bandė nuraminti, bet dukra jautriai sureagavo į jos elgesį, pradėjo muistytis ir prarado pusiausvyrą. Norėdama, kad dukra nenugriūtų, siekdama apsaugoti dukrą nuo nugriuvimo ir susižalojimo, ji (administracinėn atsakomybėn traukiama I. G.) suėmė dukrą už rankos ir bandė ją sulaikyti, o dukra staigiu judesiu patraukė ranką. Tokiu savo elgesiu siekė ne nuskriausti ar sužaloti dukrą, o nuraminti ir apsaugoti ją.

6. Teismo posėdžio metu nukentėjusiosios P. G. atstovas pagal įstatymą M. G. paaiškino, kad maždaug mėnesį iki aptariamo įvykio P. G. verkdavo, kad mama ant jos šaukia ir prieš ją smurtauja emociškai, sakydavo, kad nenori grįžti į namus. Vieną vakarą P. G. pasakė, kad mama ją muša, o kitą vakarą parodė jam kraujosruvas (mėlynes) ant rankų ir paaiškino, kad mama čiupo už rankų bei tempė ją iš lovos, kad jai skaudėjo, o mama dar labiau suspaudė rankas su nagais. Kraujosruvos (mėlynės) buvo ant abiejų P. G. rankų. Neklausė P. G. kaip ši elgėsi aptariamo įvykio metu (ar klausė mamos, ar atsikalbinėjo). Po šio įvykio su dukra P. G. lankėsi pas psichologą, dukra kurį laiką nenorėjo būti su mama. Jo (atstovo) supratimu, toks administracinėn atsakomybėn traukiamos I. G. elgesys su dukromis yra įprastas, siekiant priversti dukras ruoštis į mokyklą ir paskubėti.

7. Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiama I. G. prašė skundą tenkinti. Nukentėjusiosios atstovas pagal įstatymą M. G. prašė skundo netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

8. Skundas tenkinamas.

9. Pagal ANK 5 straipsnio 1 dalį, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Taigi, asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra visi administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėties požymiai. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio 1 dalies nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. ANK 569 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Šiame kontekste reikia pažymėti, kad teisingą baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

10. Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 31 straipsnio 3 dalies 1 punkte nurodyta, kad vaiko tėvai <...> turi teisę ir pareigą rūpintis, kad būtų sudaryta saugi, vaiko visapusiškam ir harmoningam vystymuisi tinkama aplinka, taip pat vaiko sveikata, jo fiziniu, protiniu, emociniu, dvasiniu, doroviniu vystymusi, pažintinių ir socialinių gebėjimų ugdymu, mokyti vaiką nesmurtinio elgesio plėtojant tarpasmeninius santykius, suteikti jam informaciją, kaip apsisaugoti nuo bet kokio smurto ar kitų jo teisių pažeidimų, atsižvelgiant į jo amžių ir brandą. Būtent už šios teisės normos reikalavimų pažeidimą – už tėvų valdžios panaudojimą priešingai mažametės dukros P. G. interesams ją suimant už rankos – skundžiamu nutarimu buvo nubausta administracinėn atsakomybėn traukiama I. G.. Tačiau sutikti su tokia Institucijos pozicija pagrindo nėra.

11. Pirmiausia teismas atkreipia dėmesį į tai, kad už tėvų valdžios panaudojimą priešingai vaiko interesams (būtent už tokią veiką buvo nubausta administracinėn atsakomybėn traukiama I. G.) atsakomybė numatyta ne ANK 72 straipsnyje, o ANK 73 straipsnyje. Specialusis subjektas – tėvai – įtvirtintas ne ANK 72 straipsnyje, o ANK 73 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtyje. Įvertinus tai akivaizdu, kad šiuo konkrečiu atveju tiek administracinio nusižengimo protokole, tiek skundžiamame nutarime administracinėn atsakomybėn traukiamos I. G. galimai padaryta veika nepagrįstai kvalifikuota pagal ANK 72 straipsnį.

12. Ikiteisminio tyrimo metu I. G. parodė, kad aptariamo įvykio metu jai su dukromis ruošiantis važiuoti į darbą ir nuvežti dukras į mokyklą, skubant, jos dukra P. G. akivaizdžiai viską darė lėčiau, nei įprastai, neskubėdama, mėtydama daiktus ir nekreipė dėmesio į jos (administracinėn atsakomybėn traukiamos I. G.) prašymus paskubėti. Todėl matydama, kad vėluos, priėjo prie dukros norėdama išsiaiškinti tokio dukros elgesio priežastis. Dukra buvo pikta, susijaudinusi, blaškėsi, todėl norėdama nuraminti dukrą ji (administracinėn atsakomybėn traukiama I. G.) uždėjo rankas dukrai ant pečių, bandė nuraminti, bet dukra jautriai sureagavo į jos elgesį, pradėjo muistytis ir prarado pusiausvyrą. Norėdama, kad dukra nenugriūtų, siekdama apsaugoti dukrą nuo nugriuvimo ir susižalojimo, ji (administracinėn atsakomybėn traukiama I. G.) suėmė dukrą už rankos ir bandė ją sulaikyti, o dukra staigiu judesiu patraukė ranką. Tokiu savo elgesiu ji (administracinėn atsakomybėn traukiama I. G.) siekė ne nuskriausti ar sužaloti dukrą, o nuraminti ir apsaugoti ją. Tokią savo poziciją administracinėn atsakomybėn traukiama I. G. iš esmės patvirtino teismo posėdžio metu. Taigi, tiek tyrimo metu, tiek teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiama I. G. neneigė to, kad aptariamo įvykio metu buvo suėmusi savo dukrai už rankos, tačiau tvirtino, kad taip ji pasielgė siekdama netinkamai besielgiančią dukrą nuraminti, sudrausminti ir apsaugoti nuo nugriuvimo bei susižalojimo, o ne kaip nors pažeisti teisėtus dukros interesus.

13. Byloje nėra duomenų, kurie paneigtų pirmiau paminėtą administracinėn atsakomybėn traukiamos I. G. poziciją. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusiosios atstovas pagal įstatymą M. G. iš esmės nurodė, kad jam dukra P. G. pasakojo, jog aptariamo įvykio metu mamos raginama paskubėti ji neskubėjo ruoštis į mokyklą, dėl ko įvyko konfliktas, kurio metu mama (administracinėn atsakomybėn traukiama I. G.) tempė ją už rankų. Tokią savo poziciją nukentėjusiosios atstovas pagal įstatymą M. G. iš esmės patvirtino teismo posėdžio metu. Nukentėjusioji P. G. ikiteisminio tyrimo metu atsisakė duoti parodymus apie aptariamą įvykį, o bendraudama su Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotoja nukentėjusioji P. G. nurodė, jog mama (administracinėn atsakomybėn traukiama I. G.) stipriai suėmė už rankos, jai buvo likusi mėlynė. Tačiau tokie nukentėjusiosios P. G. ir jos atstovo pagal įstatymą M. G. parodymai neatskleidžia administracinėn atsakomybėn traukiamos I. G. tyčios turinio ir kryptingumo, t. y. neleidžia neabejotinai nustatyti, ko tiksliai siekė administracinėn atsakomybėn traukiama I. G. suimdama savo dukrą už rankos. Kitų duomenų, galinčių paneigti pirmiau paminėtą administracinėn atsakomybėn traukiamos I. G. poziciją, byloje nėra.

14. Įvertinęs visus byloje esančius duomenis įrodymų vertinimo aspektu teismas laiko įrodytu, kad aptariamo įvykio metu administracinėn atsakomybėn traukiama I. G. netinkamai besielgiančią savo dukrą P. G. už rankos suėmė siekdama ją nuraminti, sudrausminti ir apsaugoti nuo nugriuvimo ir susižalojimo (būtent taip iš esmės nurodyta ir skundžiamame nutarime – suimdama už rankos dukrą atsakomybėn traukiama I. G. siekė sudrausminti dukrą). Tokio administracinėn atsakomybėn traukiamos I. G. elgesio tikslas buvo ne parodyti suaugusiojo persvarą prieš vaiką, o iš esmės parodyti ir paaiškinti savo dukrai, kaip ji privalo elgtis. Svarbu ir tai, kad byloje nėra duomenų apie tai, jog administracinėn atsakomybėn traukiama I. G. būtų atlikusi kokius nors aktyvius veiksmus prieš nukentėjusiąją P. G. po to, kai pastaroji pakluso mamos valdžiai. Nemažiau svarbu tai, jog tyčinis fizinis smurtas prieš nukentėjusiąją P. G. nepasitvirtino ir dėl to ikiteisminis tyrimas prieš administracinėn atsakomybėn traukiamą I. G. buvo nutrauktas. Tai sustiprina teismo vidinį įsitikinimą, kad aptariamo įvykio metu administracinėn atsakomybėn traukiama I. G. tyčia pažeisti dukros P. G. teisėtų interesų visiškai nesiekė, o savo veiksmus suvokė kaip pastangas prižiūrėti savo dukrą, sudrausminti netinkamai besielgusią dukrą, apsaugoti ją nuo nugriuvimo bei susižalojimo ir užtikrinti jai saugią aplinką. Šioje byloje nebuvo surinkta objektyvių duomenų, kurie neabejotinai patvirtintų, jog administracinėn atsakomybėn traukiamos I. G. tyčia būtų buvusi nukreipta į jos dukros P. G. teisėtų interesų pažeidimą, o vien tai, jog administracinėn atsakomybėn traukiama I. G. savo dukrą P. G. už rankos suėmė siekdama ją nuraminti, sudrausminti ir apsaugoti nuo nugriuvimo bei susižalojimo, nesudaro pagrindo traukti ją administracinėn atsakomybėn.

15. Kitos aplinkybės – specialisto išvadoje nurodytas nukentėjusiajai P. G. nustatytas sužalojimas (odos nubrozdinimas kairiame žaste), lankymasis pas psichologą ir psichologo išvadoje nurodyta nukentėjusiosios P. G. pirminė anamnezė (potrauminis stresas nuo skaudinančio mamos elgesio, pažeminta savivertė, sumažėjęs pasitikėjimas ir saugumas bei kt.) – šiuo konkrečiu atveju nėra esmingai reikšmingos aptariamos veikos įrodytumui ir kvalifikavimui.

16. Įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą ir atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytus argumentus teismas konstatuoja, kad administracinėn atsakomybėn traukiama I. G. nepažeidė Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 31 straipsnio 3 dalies 1 punkto reikalavimų ir jos veikoje nėra visų ANK 72 straipsnyje 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties požymių. Todėl skundžiamas nutarimas, kuriuo ji buvo nubausta pagal ANK 72 straipsnio 1 dalį, šiuo konkrečiu atveju yra nepagrįstas ir neteisėtas. Tokiu būdu skundžiamas nutarimas naikinamas ir administracinio nusižengimo teisena šioje byloje nutraukiama.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ANK 591 straipsnio 1 punktu, 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu teismas

nutaria:

Panaikinti Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2023 m. kovo 29 d. nutarimą Nr. 50-ANR_N-1944-2023, kuriuo I. G. buvo pripažinta kalta bei nubausta pagal ANK 72 straipsnio 1 dalį ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Panevėžio apylinkės teisme.

Teisėjas Marius Jankauskas