- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-05-21
- Bylos Nr.
- e2YT-2167-399/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-00600-2021-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Patenkintas.
- Teisėjas
- Janina Zaržeckienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- A. N.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybės įmonei Turto bankas ir valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos, Turto bankas, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Advokatai
- Rita Petručionytė
teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. N. pareiškimą dėl turinčio juridinę reikšmę palikimo priėmimo fakto nustatymo suinteresuotiems asmenims Valstybės įmonei Turto bankas ir valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
pareiškėjas A. N. ( toliau pareiškėjas) pateiktu pareiškimu prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis priėmė palikimą , atsiradusį po tetos iš tėvo pusės N. N. mirties (duomenys neskelbtini), pradėdamas jos turtą faktiškai valdyti.
Pareiškėjas pareiškime nurodė, kad fakto nustatymas sukels jam teisines pasekmes, nes jis priėmė palikimą po savo tetos V. N. mirties, tačiau paveldėjimo procedūros baigti negali, nes neišduodamas paveldėjimo teisės liudijimas. Kitų asmenų priėmusių palikimą nėra. Jis naudojasi likusiais po tetos mirties žemės ūkio paskirties žemės sklypais, prižiūri statinius, atlieka kitus darbus dėl turto būklės išsaugojimo.
Pareiškėjo atstovė advokatė Rita Petručionytė teismo posėdžio metu prašė pareiškimą tenkinti argumentais nurodytais pareiškime bei pateiktais įrodymais vadovaujantis.
Suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė (toliau VĮ) Turto bankas atsiliepime nurodo, kad neprieštarauja pareiškimo tenkinimui,, prašo bylą nagrinėti jam nedalyvaujant.
Šio suinteresuoto asmens atstovas į teismo posėdį neatvyko, dalyvavimas nepripažintas privalomu ir byla nagrinėjama atstovui nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 443 str. 5 d.).
Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos (toliau VMI) pateiktame atsiliepime nurodė, kad neprieštaraus pareiškimo tenkinimui jeigu jis bus įrodytas.
Šio suinteresuoto asmens atstovas į teismo posėdį neatvyko, dalyvavimas nepripažintas privalomu ir byla nagrinėjama atstovui nedalyvaujant (CPK 443 str. 5 d.).
Motyvuojamoji dalis
Teismas Konstatuoja:
Pareiškimas tenkinamas.
Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjo teta iš tėvo pusės N. N. mirė (duomenys neskelbtini). Jos tėvai yra B. N., gimęs (duomenys neskelbtini) ir O. N., gimusi (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo A. N. tėvas J. N., gimęs (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini). J. N. tėvai yra B. N., gimęs (duomenys neskelbtini) ir O. N., gimusi (duomenys neskelbtini), taigi pareiškėjas įrodė giminystės ryšį ir pateikti įrodymai patvirtina jog palikėja N. N. yra pareiškėjo teta, kurios turą turi teisę paveldėti pareiškėjas, nes jis yra penktos eilės įpėdinis pagal įstatymą, o būtent palikėjos sūnėnas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 5.11 str. 1 d.). N. N. vaikų neturėjo, jos tėvai yra mirę, taip pat miręs brolis, pareiškėjo tėvas bei sesuo A. K..
Lietuvos notarų rūmai pateikė duomenis, kad paveldėjimo bylų užvestų po N. N. mirties nėra.
N. N. nuosavybės teise priklauso žemės sklypai, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ), (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini). Pateikti duomenys, kad palikėjai galimai priklauso nuosavybės teise ir pastatai tame pačiame kaime, tačiau duomenų jog jie registruoti palikėjos vardu Nekilnojamojo turto registre nėra.
Teismas bylas nagrinėja pagal pareikštus reikalavimus ir tik dėl jų pasisako (CPK 5 str., 135 str., 143 str.).
Byloje pareikštas vienas reikalavimas ir prašoma nustatyti faktą, kad po N. N. mirties (duomenys neskelbtini) palikimą priėmė sūnėnas A. N. ir teismas pasisako dėl šio reikalavimo.
Bylos duomenimis nustatyta, kad N. N. palikimo paduodant pareiškimą notarui nepriėmė nei vienas asmuo. Pareiškėjas įrodinėja jog palikimą po tetos mirties jis priėmė pradėdamas likusį turtą faktiškai valdyti. Suinteresuoti asmenys fakto nustatymui neprieštarauja.
Byloje esančiais įrodymais neginčytinai nustatyta, kad nekilnojamasis turtas- žemės sklypai išbvardinti šiame tyeismo sprendime nuosavybės teise priklauso palikėjai N. N..
Nagrinėjant bylą vadovaujamasi 2000 m. civiliniu kodekso, nes pareiškėjas yra penktos eilės įpėdinis pagal įstatymą priimantis palikimą tuomet jeigu jo nepriėmė pirmesnės eilės įpėdiniai. Palikimui įgyti įpėdinis (įpėdiniai) turi jį priimti. Laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notarų biurui pareiškimą apie palikimo priėmimą.
Palikimo priėmimas, tai yra įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas galinčias kilti iš palikimo. Svarbiausią reikšmę priimant palikimą turi valios priimti palikimą išreiškimas, o ne šios valios įforminimas ir veiksmai priimant palikimą, pradedant jį faktiškai valdyti turi būti aktyvūs, leidžiantys suprasti, kad įpėdinis pradėjo turtą valdyti kaip savo. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį, laikomas priėmusiu visą palikimą.
Pagal palikimo atsiradimo dieną galiojusią ir šiuo metu galiojančią Civilinio kodekso (toliau CK) 5. 50 straipsnio 3 dalies nuostatą palikimą įpėdinis turi priimti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Palikimą galima priimti paduodant pareiškimą notarui arba pradedant turtą faktiškai valdyti. Pareiškimo notarui apie palikimo priėmimą nepadavė nei vienas asmuo, taigi šiuo būdu pareiškėjas palikimo nepriėmė niekas.
Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas valdo N. N. priklausančius žemės sklypus ir kitą turtą kaip savo, rūpinasi jų būkle, naudoja pagal paskirtį. Šias aplinkybes patvirtino teismo posėdžio metu apklausti liudytojai G. P. ir R. B..
Suinteresuoti asmenys neginčijo aplinkybės, kad pareiškėjas yra penktos eilės įpėdinis po N. N. mirties ir, kad jis faktiniais veiksmais priėmė palikimą po tetos mirties. pradėdamas turtą faktiškai valdyti.
Įpėdinis pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį, laikomas priėmęs visą palikimą. Paveldėti galima ne tik turtą, bet ir turtines teises.
Atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes, teismas daro išvadą, jog juridinę reikšmę turinčio fakto, kad palikimą po N. N. mirties priėmė sūnėjnas A. N., pradėdamas likusį turtą faktiškai valdyti, nustatymas turės juridinę reikšmę paveldėjimo teisei į tetos turtą ir turtines teises realizuoti tai yra atsiras teisinė galimybė (pasekmės) išduoti paveldėjimo teisės liudijimą į N. N. turtą.
Kitokia tvarka faktą patvirtinančių dokumentų gauti negalima ir įrodytas faktas nustatomas (CPK 445 str., 444 str. 2 d. 8 p.).
Suinteresuoti asmenys ginčo dėl turinčio juridinę reikšmę fakto nustatymo nekėlė, neteikė pareiškėjo nurodytas aplinkybes paneigiančių įrodymų, savarankiškų reikalavimų byloje nereiškė (CPK 443 str. 7 d.).
Teismas nagrinėja tik pareikštus reikalavimus (CPK 5 straipsnis) ir nustačius, kad kitu būdu gauti dokumentų, patvirtinančių palikimo priėmimo faktą, pareiškėjas negali ir nustačius, kad šio fakto nustatymas sukurs teisines pasekmes, pareiškimas tenkinamas ( CPK 444 straipnsio 2 dalies 8 punktas) .
Bylose nagrinėjamose ypatingosios teisenos tvarka, dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Priešingas suinteresuotumas bylos baigtimi nenustatytas (CPK 443 str. 6 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 270 straipsniu, 448 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Pareiškimą tenkinti.
Paveldėjimo teisei realizuoti, nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą, atsiradusį po N. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), pradėdamas turtą faktiškai valdyti.
Sprendimo patvirtintas kopijas per tris dienas siųsti suinteresuotiems asmenims.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.