Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

2014-06-20 · Administracinė byla Nr. I-9400-244/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutartis · 2014-06-20Regionų apygardos administracinis teismas
  2. Pirmoji instancijaNutartis · 2014-10-08Regionų apygardos administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-06-20
Bylos Nr.
I-9400-244/2014
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-03780-2014-8
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Liudmila Zaborovska
Kategorijos
  • 63.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-9400-244/2014(Proceso Nr. 3-61-3-03780-2014-8)Procesinio sprendimo kategorija 63.3.2; 73 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2014 m. birželio 20 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Liudmila Zaborovska, susipažinusi su M. R. (M. R.) skundu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas M. R. pateikė teismui skundą, kuriame ginčija Nacionalinės žemės tarnybos 2014-07-08 raštą Nr. P(Į)49/2012-1 atsisakyti keisti žemės pirkimo sutartį.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo M. R. skundą atsisakytina priimti, kaip nenagrinėtiną administracinio proceso tvarka.

Iš pareiškėjo skundo ir prie jo pateiktų dokumentų matyti, kad skundžiamu Nacionalinės žemės tarnybos raštu atsisakyta keisti valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytos 2012-01-26, apmokėjimo sąlygas.

Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo prasmę, administracinio teismo ir bendrosios kompetencijos teismo jurisdikcijos atribojimo kriterijus yra ne vien tik vieno iš ginčijamojo teisinio santykio subjekto ypatumai (pvz., tai yra viešojo administravimo subjektas), bet ir teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, prigimtis ir pobūdis. Administracinių teismų kompetencijai paprastai priskirtinas nagrinėjimas ginčų, kurių išsprendimas nėra siejamas su tolesniu kokio nors civilinio teisinio ginčo išsprendimu. Bendrosios kompetencijos teismų kompetencija, kaip platesnė pagal savo pobūdį, turi apimti tuos atvejus, kai ginčas nėra grynai administracinio pobūdžio (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2000 m. spalio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. M. v. J. A. ir kt., bylos Nr. 3K-7-989/2000; nutartis paskelbta biuletenyje “Teismų praktika” Nr. 14). Šią principinę nuostatą yra ne kartą nurodžiusi ir Specialioji teisėjų kolegija savo priimtose nutartyse (žr., pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2004 m. liepos 7 d. nutartis, priimta byloje J. Š. ir kiti v. Č. S. ir kiti.; 2004 m. birželio 9 d. nutartis, priimta byloje Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pavaduotoja v. Vilniaus apskrities viršininko administracija ir kiti; 2003 m. sausio 14 d. nutartis, priimta byloje R. G., I. G. v. Kauno apskrities viršininko administracija, 2003 m. spalio 13 d. nutartis, priimta byloje V. K. v. Kauno apskrities viršininko administracija, kt.).

Kaip matyti iš skundo ir prie jo pateiktų dokumentų, pareiškėjas siekia, jog atsakovas – Nacionalinė žemės tarnyba, pakeistų valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartyje nustatytą įsipareigojimą dėl įsigyto žemės sklypo apmokėjimo, t. y. šį savo materialinį teisinį reikalavimą, visų pirma, kildindamas iš CK reglamentuojamų pirkimo-pardavimo teisinių santykių. Pažymėtina, kad nors pareiškėjo reikalavimas dėl Nacionalinės žemės tarnybos 2014-07-08 rašto Nr. 1SS-(8.5)-1728, kaip administracinio akto, panaikinimo, yra administracinio teisinio pobūdžio, tačiau reikalavimas, kuriuo prašoma pakeisti valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartyje nustatytas apmokėjimo sąlygas sietinas su civiliniais teisiniais santykiais. Pareiškėjas, civilinės teisės reglamentuojamų teisinių santykių pagrindu, siekia įgyti į žemės sklypą nuosavybės teises (Žemės reformos įstatymo 15 str.). Kaip minėta, žemės pirkimas įforminamas civiline pirkimo-pardavimo sutartimi. Šios aplinkybės nulemia aptariamo skundo reikalavimų priskirtinumą nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui (Specialiosios teisėjų kolegijos 2004 m. gruodžio 21 d. nutartis byloje Nr. TK-2004-98).

Kaip 2013 m. spalio 7 d. nutartyje išaiškino Specialioji teisėjų kolegija (Teismingumo byla Nr. T-96/2013), valstybei nuosavybės teise priklausančios žemės pardavimo ir nuomos santykiai, nepaisant pardavimo ar nuomos subjektų teisinio statuso bei to, jog sutarties dalykas yra valstybinės žemės sklypas, yra reguliuojami privatinės, bet ne viešosios teisės normų. Be teisės aktais priskirtų valdžios, t. y. viešojo administravimo funkcijų, valstybė ir savivaldybės dalyvauja ir civiliniuose teisiniuose santykiuose kaip lygiateisiai šių teisinių santykių subjektai įgyvendinantys atitinkamas turtines teises bei pareigas, susijusias su valstybei, kaip civilinės teisės subjektui, priklausančiu nekilnojamuoju turtu. Dalyvaudama šiuose santykiuose, valstybė ir savivaldybė atlieka veiksmus, kurie vertintini kaip juridiniai faktai, sukuriantys, pakeičiantys ar panaikinantys atitinkamas subjektines civilines teises ir pareigas. Taigi, viešojo administravimo institucijų veikla šioms institucijoms dalyvaujant civiliniuose teisiniuose santykiuose, nėra viešasis administravimas (Specialiosios teisėjų kolegijos 2012 m. sausio 5 d. nutartis, priimta byloje R. K. v. Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM, 2012 m. spalio 11 d. nutartis, priimta byloje V. D. ir K. D. v. Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Biržų žemėtvarkos skyrius). Nors teismas, nagrinėdamas šį ginčą, turi atsižvelgti ir į tam tikras administracines procedūras, tačiau ginčas dėl valstybinės žemės pardavimo yra civilinio teisinio pobūdžio, nes susijęs su pareiškėjo reikalavimu realizuoti subjektinę teisę įsigyti valstybinės žemės sklypą. Todėl šis ginčas turi būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme.

Kadangi skundas nepriskintinas administraciniam teismui, jį atsisakytina priimti (ABTĮ 37 str. 2 d. 2 p.).

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas sumokėjo už skundo padavimą 100 Lt žyminį mokestį. Kadangi teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą, todėl jam grąžintinas sumokėtas 100 Lt žyminis mokestis.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 2 punktu, teismas

nutaria:

Atsisakyti priimti M. R. skundą.

Nutarčiai įsiteisėjus, skundą su priedais grąžinti pareiškėjui.

Grąžinti sumokėtą 100 Lt (vienas šimtas litų) žyminį mokestį M. R. (a. k. (duomenys neskelbtini)).

Dėl nutarties per 7 dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti paduotas atskirasis skundas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Liudmila Zaborovska