Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Grauželio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dainos Kukalienės ir Nataljos Zelionkienės,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. P. skundą atsakovui Alytaus pataisos namams, trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Ginčas byloje kilo dėl Alytaus PN direktoriaus 2021-10-26 nutarimo Nr. 49-1798 „Dėl nuteistojo nubaudimo“, kuriuo pareiškėjui buvo skirta drausminė nuobauda – papeikimas ir Kalėjimų departamento 2021-12-06 sprendimo Nr. 2S-4229, kuriuo pareiškėjo skundas dėl drausminės nuobaudos skyrimo buvo išnagrinėtas išankstine ginčų nagrinėjimo tvarka, teisėtumo ir pagrįstumo.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2021-10-21 Alytaus PN direktoriui buvo pateiktas Saugumo valdymo skyriaus jaunesniųjų specialistų M. J., R. P. ir R. A. tarnybinis pranešimas (reg. Nr. 7.39-1/3394), kuriame nurodoma, kad 2021-10-21 apie 23.30 val. apėjimo metu, užėjus į 12-o būrio 2-ąji miegamąjį patikrinti ar visi nuteistieji miega savo lovose, E. P. pradėjo reikšti nepasitenkinimą Saugumo valdymo skyriaus specialistų darbu bei garsiai šaukdamas liepė išeiti iš kameros, nors nuteistasis pareigūnų prižadintas nebuvo. Pažeidimas užfiksuotas vaizdo registratoriais (b. l. 18).

2021-10-26 pasiaiškinime pareiškėjas teigė, kad pakeltas iš miego kažką galėjo pasakyti, tačiau nustatytos tvarkos nepažeidė (b. l. 18).

Komisija, patarianti direktoriui nuteistųjų skatinimo priemonių ir nuobaudų parinkimo ar kitais su nuteistojo teisinės padėties pokyčiais susijusiais klausimais, 2021-10-26 posėdžio metu siūlė įstaigos direktoriui skirti pareiškėjui drausminę nuobaudą – papeikimą (b. l. 20-22).

Alytaus PN direktoriaus 2021-10-26 nutarimu Nr. 49-1798 „Dėl nuteistojo nubaudimo“ pareiškėjas buvo nubaustas drausmine nuobauda – papeikimu už tai, kad 2021-10-21 apie 23.30 val. apėjimo metu pareigūnams užėjus į 12-jo būrio 2-jį miegamąjį tikrinti, ar nuteistieji miega savo lovose, nuteistasis E. P. pradėjo reikšti nepasitenkinimą pareigūnų darbu, garsiai šaukė ir liepė išeiti iš kameros. Nutarimu konstatuota, kad tuo nuteistasis pažeidė BVK 110 straipsnio 1 dalies 1 punkto, Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 18.12 p. nuostatas (b. l. 3, 17).

Nesutikdamas su paskirta drausmine nuobauda, pareiškėjas pasinaudodamas išankstine ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarka, 2021-10-28 skundu kreipėsi į Kalėjimų departamento direktorių dėl drausminės nuobaudos panaikinimo, tačiau Kalėjimų departamento 2021-12-06 sprendimu Nr. 2S-4229 „Dėl skundo išnagrinėjimo“ Nutarimas buvo paliktas galioti, konstatavus, kad drausminė nuobauda paskirta pagrįstai ir teisėtai (b. l. 5-6, 26-27). Kalėjimų departamentas Sprendime konstatavo, kad surinkta dokumentinė medžiaga dėl nuobaudos skyrimo pakankamai įrodo pareiškėjo kaltę, nuobauda yra pagrįsta ir adekvati padaryto nusižengimo pobūdžiui ir sunkumui, todėl jos naikinti nėra teisinio pagrindo.

BVK 10 straipsnio 1 dalis (akto redakcija, galiojusi nuo 2020-07-01 iki 2022-01- 01) nustato, kad bausmes atliekantys piliečiai turi visas Lietuvos Respublikos piliečiams įstatymų nustatytas teises, laisves ir pareigas su apribojimais, kuriuos numato Lietuvos Respublikos įstatymai ir teismo nuosprendis. Bendrosios nuteistųjų teisės nustatytos BVK 11 straipsnyje. Pagal BVK 5 straipsnyje įtvirtintą bausmių vykdymo teisėtumo principą nuteistų asmenų teisių bei laisvių suvaržymus nustato tik Lietuvos Respublikos įstatymai, nuteistojo elgesį gali suvaržyti tik draudimas arba pareiga, o bausmės vykdymo institucija arba pareigūnas gali veikti tik įstatymų nustatytais būdais ir priemonėmis. Įstatymu nustatyta bausmės vykdymo institucijų ir šių institucijų pareigūnų pareiga laikytis bausmių vykdymo teisėtumo principo yra teisinis garantas, kad šios įstaigos ir pareigūnai gali veikti tik įstatymų nustatytais būdais ir priemonėmis. Todėl BVK 12 straipsnio 1 ir 2 dalys imperatyviai nustato bendrąją nuteistųjų pareigą - nuteistieji privalo vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių, vykdyti bausmės vykdymo institucijos, įstaigos arba pareigūno nurodymus ir įsakymus. BVK 110 straipsnyje imperatyviai nustatytos specialiosios nuteistųjų, kuriems paskirta laisvės atėmimo bausmė, pareigos, tarp jų – laikytis nustatytos pataisos įstaigų tvarkos (BVK 110 str. 1 d. 1 p.). Aptartų įstatymo normų imperatyvus pobūdis reiškia, kad nuteistasis privalo įvykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimą, o po to, jei abejoja dėl jo teisėtumo, gali jį apskųsti nustatyta tvarka (BVK 11 str.). Nuteistiesiems nustatytų pareigų tikslas – motyvuoti juos teisės aktus atitinkančiam elgesiui, sudaryti teisines prielaidas normaliai pataisos įstaigų veiklai, vykdyti pataisos įstaigų režimo pažeidimų prevenciją. Įstatymu nustatytas privalomumas atlikti tam tikrus veiksmus arba susilaikyti nuo jų garantuojamas įstatymu numatytomis bausmių vykdymo teisės prievartos priemonėmis – nuobaudomis. Už bausmės atlikimo režimo reikalavimų nesilaikymą nuteistiesiems gali būti skiriamos įstatymu numatytos nuobaudos (BVK 142, 143 straipsniai).

Nuobaudos skiriamos tik už bausmės atlikimo režimo pažeidimus. Nuobaudų skyrimo nuteistiesiems tvarką nustato BVK 143 straipsnis. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skiriant nuobaudas, atsižvelgiama į pažeidimo padarymo aplinkybes, į paskirtų nuobaudų kiekį ir pobūdį, taip pat į nuteistojo rašytinį pasiaiškinimą dėl pažeidimo. Skiriamos nuobaudos turi atitikti padaryto pažeidimo sunkumą ir pobūdį.

Nuteistiesiems apskundus nutarimą dėl nuobaudos paskyrimo, bylą nagrinėjančiam teismui turi būti pateikiami išsamūs įrodymai, jog šie asmenys iš tiesų atliko teisės aktais draudžiamą veiką, be to, pagal bendrąją įrodinėjimo naštos taisyklę asmens kaltę turi įrodyti būtent nuobaudą skirianti institucija, o pagal bendrąjį in dubio pro reo (bet kokios abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai) principą visi neaiškumai traktuojami asmens, kuriam yra inkriminuojami pažeidimai, naudai (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2014-10-09 nutartį administracinėje byloje Nr. A575-1233/2014).

Bausmės atlikimo režimo pažeidimas yra teisės pažeidimas. BVK 143 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad nuobauda gali būti skiriama tik pažeidimą padariusiam nuteistajam. Nutarimas skirti vieną iš BVK 142 straipsnyje numatytų nuobaudų yra aktas, kuriame įgaliojimus skirti nuobaudas turintis pareigūnas pateikia nuteistajam kaltinimą dėl bausmės atlikimo režimo pažeidimo (BVK 143 straipsnio 1 dalis). Taigi, nutarime dėl nuteistojo nubaudimo turi būti aiškiai suformuluotas jam reiškiamas kaltinimas dėl režimo pažeidimo, konkrečiai nurodant pažeidimo padarymo laiką, vietą, režimo reikalavimus pažeidžiantys veiksmai ir jų teisinis įvertinimas (kvalifikavimas) pagal konkrečias teisės aktų normas.

LVAT išnagrinėtoje administracinėje byloje Nr. A756-2258/2013 pažymėta, kad BVK 142 straipsnyje numatyta nuteistųjų atsakomybė už laisvės atėmimo bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą yra specialios rūšies drausminė atsakomybė, kuri taikoma tik laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems, todėl sprendžiant dėl nuobaudų, numatytų BVK 142 straipsnyje, paskyrimo pagrįstumo bei teisėtumo, kiekvienu konkrečiu atveju turi būti nustatyta, ar nuteistojo veikoje yra atitinkamo nusižengimo sudėtis, t. y. turi būti surinkti įrodymai, galintys patvirtinti ar paneigti nusižengimo faktą, nuteistojo kaltę, kitus nusižengimo sudėties elementus (LVAT 2013-12-27 nutartis administracinėje byloje Nr. A756-2258/2013; LVAT 2010-10-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1240/2010).

Kaip buvo minėta, Nutarime nurodyta, kad 2021-10-21 apie 23.30 val. apėjimo metu pareigūnams užėjus į 12-jo būrio 2-jį miegamąjį patikrinti, ar nuteistieji miega savo lovose, nuteistasis E. P. pradėjo reikšti nepasitenkinimą pareigūnų darbu, garsiai šaukė ir liepė pareigūnams išeiti iš kameros. Nutarime konstatuota, kad tokiais veiksmais pareiškėjas pažeidė BVK 110 straipsnio 1 dalies 1 punktą, kuriame nurodyta, kad nuteistieji privalo laikytis nustatytos pataisos įstaigų tvarkos bei Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 18.12 punkto nuostatą, kuri nustato, kad nuteistieji ir suimtieji privalo pataisos įstaigoje netrukdyti pataisos pareigūnams atlikti savo funkcijų. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas ginčija jam paskirtą drausminę nuobaudą – papeikimą ir tvirtina, kad drausmės pažeidimo nepadarė, nes garsiai kalbėti, reikšti nuomonę ir nepasitenkinimą teisės aktai nedraudžia. Pažymėjo, kad jei jis garsiai kalbėjo, tai buvo tik jo instinktyvi reakcija į pareigūnų netinkamą elgesį nakties metu.

Kaip matyti iš ginčijamo Nutarimo, pareiškėjo kaltė konstatuota įvertinus Alytaus pataisos namų pareigūnų M. J., R. P., R. A. 2021-10-21 tarnybinį pranešimą bei pareigūnų vaizdo registratorių įrašus (b. l. 18, 59). Nors tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2021-10-21 apie 23.30 val. apėjimo metu E. P. pradėjo reikšti nepasitenkinimą Saugumo valdymo skyriaus specialistų darbu bei garsiai šaukdamas liepė išeiti iš kameros, tačiau iš vaizdo registratorių įrašų matyti, kad pareiškėjas patikrinimo metu buvo ką tik pabudęs iš miego ir žodžiu išreiškė nepasitenkinimą pareigūnu darbu dėl nakties metu atliekamo patikrinimo. Nors liudytojas R. P. teismo posėdžio metu parodė, kad pareiškėjas nuteistųjų patikrinimo metu vaikščiojo po kamerą ir konfliktavo, tačiau iš vaizdo registratorių įrašų matyti, kad E. P. patikrinimo metu gulėjo lovoje, iš jos atsikėlęs nebuvo ir žodžiu išreiškė nepasitenkinimą pareigūnu darbu dėl nakties metu atliekamo patikrinimo. Minėtais duomenimis nenustatyta, kad pareiškėjas ant pareigūnų būtų labai garsiai šaukęs ar konfliktavęs. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo veiksmai (nepasitenkinimo išreiškimas žodžiu būnant lovoje) neduoda pagrindo išvadai, kad pareiškėjas kokiais nors veiksmais trukdė pataisos pareigūnams atlikti savo funkcijas (tikrinti, ar nuteistieji miega savo lovose). Be to, teismo vertinimu, nakties metu staiga iš miego pažadintam asmeniui ir tamsoje šviečiant prožektoriais, natūraliai staiga gali kilti trumpa prieštaraujanti emocinė reakcija į susidariusią situaciją.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra suformavęs nuoseklų aiškinimą, kad taikant atsakomybę už bausmės atlikimo režimo pažeidimą, galioja iš esmės tos pačios taisyklės, kaip ir taikant baudžiamąją ar administracinę atsakomybę, t. y. atitinkama teisinė atsakomybė gali būti taikoma, tik nustačius teisės pažeidimo sudėtį; toks reikalavimas iš esmės įtvirtintas Bausmių vykdymo kodekso 143 straipsnio 3 dalyje, kuri nustato, kad nuobauda gali būti skiriama tik pažeidimą padariusiam asmeniui; pagal Bausmių vykdymo kodekso 143 straipsnio 1 dalį, nutarimas skirti vieną iš Bausmių vykdymo kodekso 142 straipsnyje numatytų nuobaudų yra aktas, kuriame įgaliojimus skirti nuobaudas turintis pareigūnas pateikia nuteistajam kaltinimą dėl bausmės atlikimo režimo pažeidimo, todėl nutarime dėl nuteistojo nubaudimo turi būti aiškiai suformuluotas jam reiškiamas kaltinimas dėl režimo pažeidimo, konkrečiai nurodant pažeidimo padarymo laiką, vietą, režimo reikalavimus pažeidžiantys veiksmai ir jų teisinis įvertinimas (kvalifikavimas) pagal konkrečias teisės aktų normas. Nutarimas dėl nuteistojo nubaudimo, kuriame nesuformuluotas konkretus kaltinimas arba kaltinimas, kuris neatitinka faktinių aplinkybių, negali būti laikomas pagrįstu (žr., pvz., 2013-02-04 nutartį administracinėje byloje Nr. A146-236/2013; 2013-10-29 nutartį administracinėje byloje Nr. A756-1675/2013; 2013-02-04 nutartį administracinėje byloje Nr. A146-236/2013).

Nagrinėjamu atveju nutarime konstatuota, kad pareiškėjas pažeidė Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 18.12 punkto nuostatą, kuri nustato, kad nuteistieji ir suimtieji privalo pataisos įstaigoje netrukdyti pataisos pareigūnams atlikti savo funkcijų. Vertinant aukščiau nurodytą Nutarimo formuluotę kartu su Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 18.12 punkto nuostata, akivaizdu, kad iš Nutarimo formuluotės nėra aišku, kuo konkrečiai pareiškėjas yra kaltinamas, t. y. kokius konkrečius veiksmus pareiškėjas trukdė pareigūnams atlikti ir kaip šie pareiškėjo veiksmai (trukdymas pareigūnams atlikti funkcijas) pasireiškė pareigūnų atžvilgiu, kokias konkrečiai funkcijas jiems trukdė atlikti. Kaip buvo minėta, iš pareigūnų vaizdo registratorių įrašų matyti, kad pareiškėjas patikrinimo metu net nebuvo atsikėlęs iš savo lovos ir žodžiu išreiškė nepasitenkinimą pareigūnų darbu dėl nakties metu atliekamo patikrinimo. Teismo vertinimu, be detalesnio pareiškėjo padaryto pažeidimo pagrindimo ir aiškesnio pareiškėjo veikos teisinio įvertinimo (kvalifikavimo) negalima daryti išvados, kad pareiškėjas pažeidė BVK 110 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 18.12 punkto nuostatas. Nurodytos reikšmingos aplinkybės leidžia manyti, kad Nutarime nurodytas kaltinimas yra formalus ir nuobauda pareiškėjui skirta neatlikus nešališko visų reikšmingų aplinkybių teisinio vertinimo, objektyviai nenustačius pareiškėjo veiksmuose teisės pažeidimo sudėties (kaltės). Pagal Nutarime apibrėžtą kaltinimo esmę, apimtį ir nustatytas bylos aplinkybes, neginčijamų bei pakankamų įrodymų, patvirtinančių, kad pareiškėjas padarė Nutarime nurodytą nusižengimą, nėra.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat pažymėjo, kad nutarimams, kuriais skiriamos įstatyme nustatytos nuobaudos, be kita ko, taikomos Viešojo administravimo įstatymo nuostatos, įtvirtinančios, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos (2013-09-30 nutartis administracinėje byloje Nr. A822-1483/2013).

Teismas pažymi, kad Alytaus pataisos namai yra viešojo administravimo subjektas, kuris savo veikloje privalo, be kita ko, vadovautis ir bendraisiais viešosios teisės principais. Tai reiškia, jog viešojo administravimo subjektas (Alytaus pataisos namai) privalo laikytis ir Viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 3 straipsnyje įtvirtintų viešojo administravimo principų, inter alia (be kita ko) įstatymo viršenybės bei objektyvumo principų. VAĮ 3 straipsnio 4 punkte įtvirtintas įstatymo viršenybės principas reikalauja, kad viešojo administravimo subjektų veikla turi atitikti šiame įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus, o administraciniai sprendimai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais. Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 5-6 punktuose nustatyta, kad administraciniame sprendime turi būti nurodyta: administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės, administracinio sprendimo motyvai. Paminėtos VAĮ nuostatos nustato, jog individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos.

Aiškindamas ankstesnės redakcijos VAĮ 8 straipsnį, reglamentuojantį individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, jog Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą, motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Taigi, viešojo administravimo sistemai priklausančių kompetentingų institucijų sprendimai turi būti aiškūs, tikslūs, nedviprasmiški, leidžiantys suinteresuotam subjektui suvokti, kokios priežastys lėmė vienokį ar kitokį valdžios institucijos sprendimą (LVAT sprendimas administracinėje byloje Nr. A-556-1395/2008). Sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Individualus administracinis aktas turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar laikantis tik iš dalies, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo, įgalinanti teismą, nagrinėjantį tokią bylą, skundžiamą viešojo administravimo subjekto individualų administracinį aktą panaikinti (LVAT 2008-11-19 nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1898/2008, 2008-12-19 nutartis administracinėje byloje Nr. A756-2036/2008).

Teismas pažymi, kad Alytaus pataisos namų direktoriaus 2021-10-26 nutarime Nr. 49-1798 „Dėl nuteistojo nubaudimo“ pareiškėjui nėra suformuluotas aiškus kaltinimas dėl nustatytos pataisos įstaigų tvarkos nesilaikymo, o apsiribojama tik tuo, kad pareiškėjas trukdė pataisos įstaigos pareigūnams atlikti savo funkcijas, tačiau nenurodoma, kaip šie pareiškėjo veiksmai (trukdymas pareigūnams atlikti funkcijas) pasireiškė pareigūnų atžvilgiu. Pareiškėjo veikos teisinis vertinimas (kvalifikavimas) Nutarime taip pat nėra aiškus, nes pagal Nutarime suformuluotą kaltinimą nėra aišku, kokias konkrečiai funkcijas pareiškėjas trukdė pareigūnams atlikti. Be detalesnio pareiškėjo padaryto pažeidimo pagrindimo ir aiškesnio pareiškėjo veikos teisinio įvertinimo (kvalifikavimo) negalima daryti išvados, kad pareiškėjas pažeidė BVK 110 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 18.12 punkto nuostatas.

Įvertinus aukščiau išdėstytus argumentus, teismas daro išvadą, kad ginčijamas nutarimas dėl nuteistojo E. P. nubaudimo, priimtas pažeidžiant BVK 143 straipsnio 3 dalies nuostatą, jog nuobauda gali būti skiriama tik pažeidimą padariusiam nuteistajam bei Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje individualiam administraciniam aktui keliamų reikalavimų nuostatas, įtvirtinančias, kad individualiame administraciniame sprendime turi būti nurodyta: administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas, administracinio sprendimo motyvai. Tai sudaro pagrindą Alytaus pataisos namų direktoriaus 2021-10-26 nutarimą Nr. 49-1798 „Dėl nuteistojo nubaudimo“ ir Kalėjimų departamento 2021-12-06 sprendimą Nr. 2S-4229 „Dėl skundo išnagrinėjimo“, priimtą ginčą išnagrinėjus išankstinių ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarka, laikyti nepagrįstais ir juos panaikinti.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, kurioje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994-04-19 sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus, 1997-12-19 sprendimą byloje Helle prieš Suomiją; LVAT 2011-11-14 nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu,

nusprendžia:

Pareiškėjo E. P. skundą tenkinti.

Panaikinti Alytaus pataisos namų direktoriaus 2021-10-26 nutarimą Nr. 49-1798 „Dėl nuteistojo nubaudimo“ ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2021-12-06 sprendimą Nr. 2S-4229 „Dėl skundo išnagrinėjimo“.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.