- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2019-05-29
- Bylos Nr.
- 1-780-1095/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-17432-2019-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Neringa Girnytė
- Kaltinamasis
- A. M.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.7.9Veika padaryta asmens, apsvaigusio nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.)
- 1.1.8.14Kardomojo kalinimo įskaitymas į paskirtą bausmę (BK 66 str.)
- 1.1.9.10Dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 72-2 str.)
- 1.2.4.6.2.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui (BK 140 str. 2 d.)
- 2.12.1.4Baudžiamojo įsakymo turinys (BPK 421 str.)
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Neringa Girnytė, išnagrinėjusi Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros (Panevėžys) prokurorės Gražinos Petrulytės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinusi su ikiteisminio tyrimo medžiaga, kurioje
A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, neteistas, administracine tvarka nebaustas, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, kaltinamas padaręs dvi nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. M. 2019 m. balandžio 26 d. apie 18.00 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, naudojo fizinį smurtą prieš savo šeimos narį – sutuoktinę R. M.: tyčia sudavė ne mažiau kaip 3 smūgius R. M. į galvos sritį, taip sukeldamas jai fizinį skausmą.
Be to, A. M. 2019 m. balandžio 27 d. apie 17.30 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, naudojo fizinį smurtą prieš savo šeimos narį – sutuoktinę R. M.: ranka sugriebęs R. M. už kairės rankos riešo, suko nukentėjusiosios ranką, taip sukeldamas jai fizinį skausmą.
Kaltinamasis A. M. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad su žmona R. M. yra susituokęs (duomenys neskelbtini) ir gyvena bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Panevėžyje. 2019 balandžio 26 d. apie 17.00 val., grįžęs iš darbo, nuėjo į alaus barą „Duobė“, kuriame išgėrė apie 3 bokalus po 0,5 litro 6 prom. stiprumo alaus. Išgėręs alaus, grįžo į namus, kuriuose buvo žmona. Namuose tarp jo ir žmonos kilo žodinis konfliktas. Šio konflikto metu jis žmonai tyčia sudavė 3 smūgius į galvą. Smūgiais žmonai jokių sužalojimų nepadarė, tačiau sukėlė fizinį skausmą. 2019 m. balandžio 27 d. ryte, pamatęs, kad žmonos nėra namuose, vėl išėjo į alaus barą „Duobė“. Kiek alkoholio vartojo 2019 m. balandžio 27 d., pasakyti negali, nes nepamena, tačiau buvo neblaivus. Vakare iš alaus baro grįžo į namus. Kiek buvo valandų, pasakyti negali, tačiau R. M. jau buvo namuose. Tarp jų vėl kilo žodinis konfliktas dėl to, kad žmona atrado vietą, kurioje jis laikė jam priklausančius pinigus. Ji paėmė jam priklausančius 10 Eur. Šio konflikto metu jis žmonai sugriebė už kairės rankos riešo ir pasuko, kad ji paleistų 10 Eur kupiūrą. Dėl šio pasukimo jis taip pat žmonos nesužalojo, o sukėlė jai fizinį skausmą. Įvykio aplinkybių tiksliai nepamena, kadangi buvo neblaivus. Dėl savo veiksmų labai gailisi, žmonos atsiprašė ir ji jam atleido. Šiuo metu tarp jų santykiai geri ir jie nesipyksta. Šie konfliktai įvyko dėl jo girtumo. Jeigu jis būtų buvęs blaivus, tai šie konfliktai nebūtu įvykę. Pasižada ateityje taip nebesielgti (b. l. 56–59, 69–70).
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo A. M. visiško prisipažinimo, jo kaltė padarius inkriminuojamas nusikalstamas veikas įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais.
Iš nukentėjusios R. M. apklausos protokolo matyti, kad A. M. yra jos sutuoktinis. Jie gyvena jau (duomenys neskelbtini). Jie gyvena bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Panevėžyje. 2019 m. balandžio 26 d. apie 18.00 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, tarp jų įvyko žodinis konfliktas. Konflikto metu sutuoktinis A. M. sudavė ranka ne mažiau kaip 3 kartus jai į galvą. Jai buvo sukeltas fizinis skausmas. Minėtą dieną policijos nekvietė, kadangi bijojo A. M., nes šis buvo agresyvus. Vakare A. M. nusiramino ir nuėjo miegoti. 2019 m. balandžio 27 d. apie 17.30 val. namuose tarp jų vėl įvyko žodinis konfliktas dėl pinigų. Konflikto metu sutuoktinis A. M. sugriebė ranka jai už kairės rankos riešo ir suko kairę ranką. Dėl to ji jautė fizinį skausmą. Po to ji iškvietė policiją, o A. M. pabėgo iš namų. A. M., būdamas girtas, būna agresyvus, be to, jis piktnaudžiauja alkoholiu. Anksčiau A. M. naudodavo tik psichologinį smurtą prieš ją. Įvykių metu daugiau namuose nieko nebuvo. Nei 2019 m. balandžio 26 d., nei 2019 m. balandžio 27 d. į medikus nesikreipė (b. l. 21–23).
2019 m. balandžio 27 d. tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nurodyta, kad 2019 m. balandžio 27 d. apie 17.43 val. Panevėžio apskrities vyriausiajame policijos komisariate buvo gautas telefoninis pranešimas, jog (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, pranešėją puola mušti vyras. Įvykio vietoje nustatyta, kad pranešėjos R. M. vyras A. M. puolė ją mušti, trenkė į įvairias kūno vietas. Smurtą patyrusi R. M. paaiškino, kad smurtas pasireiškė, kai vakar ji iš vyro paėmė 20 Eur ir šiandien dėl to supykęs vyras puolė ją mušti, trenkė į įvairias kūno vietas, taip sukeldamas fizinį skausmą (b. l. 37–38).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 446/2019 (05) nurodyta, kad apžiūrint R. M. kūne išorinių sužalojimų nėra. A. M. veiksmai galėjo sukelti R. M. fizinį skausmą (b. l. 36).
Prietaisu „Alcotest 6810“ 2019 m. balandžio 27 d. 21.53 val. A. M. buvo nustatytas 2,26 prom. girtumas (b. l. 45).
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.
Visuma teismo ištirtų ir įvertintų įrodymų leidžia teismui konstatuoti, kad kaltinamojo A. M. kaltė padarius dvi nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje, yra visiškai įrodyta ir kvalifikuota tinkamai, nes kaltinamasis A. M. tiek 2019 m. balandžio 26 d. apie 18.00 val., tiek ir 2019 m. balandžio 27 d. apie 17.30 val. smurtavo prieš R. M., kuri yra kaltinamojo sutuoktinė, t. y. šeimos narys, ir tokiais savo veiksmais abu kartus sukėlė jai fizinį skausmą.
Kaltinamojo A. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe (abiejų padarytų nusikalstamų veikų atveju) laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi dėl jų padarymo (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo A. M. atsakomybę sunkinančia aplinkybe (abiejų padarytų nusikalstamų veikų atveju) laikytina tai, kad nusikalstamų veikų padarymo metu buvo neblaivus ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Alkoholio vartojimo prieš nusikalstamų veikų padarymą faktą ir girtumo įtaką nusikalstamų veikų padarymui pripažino pats kaltinamasis 2019 m. gegužės 17 d. apklausoje.
Kaltinamasis sutiko, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat sutiko su siūlomų bausmių rūšimi ir dydžiais (b. l. 87–89). Nėra duomenų, kad nukentėjusioji būtų apskundusi prokurorės sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu. Todėl konstatuotina, kad yra visos sąlygos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsnyje, būtinos teismo baudžiamajam įsakymui priimti.
Skirdamas bausmes A. M., teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į jo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį (padaryti du tyčiniai baigti nesunkūs smurtinio pobūdžio nusikaltimai), padarytų nusikaltimų motyvus, tikslus, pasekmes (sužalojimai nebuvo padaryti, sukeltas fizinis skausmas), kaltinamojo asmenybę (anksčiau neteistas, administracine tvarka nebaustas, dirba), į vieną jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir vieną jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę. Šios aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskyrus prokurorės siūlomas bausmes: už nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą 2019 m. balandžio 26 d. skiriant 4 mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, o už nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą 2019 m. balandžio 27 d. skiriant 5 mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 3 dalimis, šios paskirtos bausmės subendrintinos, jas visiškai sudedant, ir paskiriant subendrintą 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu. Dėl to, kad baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, skirtina subendrinta bausmė mažinama vienu trečdaliu, t. y. iki 6 mėnesių laisvės apribojimo, įpareigojant būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu (BK 64¹ straipsnio 1 dalis).
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytinas A. M. laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2019 m. balandžio 27 d. 21.40 val. iki 2019 m. balandžio 29 d. 13.38 val. (2 paros) (b. l. 46, 60).
Atsižvelgiant į tai, jog asmuo smurtinius nusikaltimus padarė prieš savo šeimos narį, t. y. sutuoktinę, kaltinamajam paskirtina baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per 6 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos (BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktas, 3 dalis, 72² straipsnis).
Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikintina (b. l. 62–63).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 421–422 straipsniais,
nusprendžia:
A. M. pripažinti kaltu 2019 m. balandžio 26 d. padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį visą laisvės apribojimo laikotarpį būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu.
A. M. pripažinti kaltu 2019 m. balandžio 27 d. padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 5 (penkių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį visą laisvės apribojimo laikotarpį būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 3 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti jas visiškai sudedant ir A. M. paskiriant subendrintą 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu.
Taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalį ir subendrintą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, paskiriant A. M. galutinę bausmę – laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant jį visą laisvės apribojimo laikotarpį būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmę įskaityti A. M. laikiname sulaikyme išbūtą laiką – 2 paras, prilyginant jas 4 (keturioms) laisvės apribojimo dienoms, ir laikyti, kad A. M. yra atlikęs 4 (keturių) dienų laisvės apribojimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 3 dalimi, 72² straipsniu, skirti A. M. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant šią baudžiamojo poveikio priemonę įvykdyti per 6 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
A. M. išaiškinti, kad laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu jis privalo: be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų; nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.
Išaiškinti, kad A. M., nesutikdamas su bausmės paskyrimu šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti Panevėžio apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus tokį prašymą, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio (mažesnę ar didesnę) bausmę, negu paskirta šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.