- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-11-15
- Bylos Nr.
- eI3-8252-583/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-01107-2021-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Remigijus Arminas
- Atsakovas
- Palangos miesto savivaldybės administracijos
- Pareiškėjas
- V. R.
- Trečiasis asmuo
- V. P. R., S. R.
2021 m. spalio 18 d. rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovės Palangos miesto savivaldybės administracijos skundą pareiškėjui V. R., tretiesiems suinteresuotiems asmenims V. P. R., S. R., atstovaujamam įstatyminių atstovų V. R. ir S. R., L. Z., D. Z., V. G. ir Ž. V. dėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Atsakovė Palangos miesto savivaldybės administracija (toliau – ir atsakovė, Administracija) kreipėsi į teismą su skundu prašydama panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyriaus (toliau – ir Komisija) 2021 m. liepos 9 d. sprendimą Nr. 21R2-154 (AG2-89/15-2021) (toliau – ir skundžiamas sprendimas).
Atsakovė paaiškino, jog pareiškėjas V. R. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi su skundu į Komisiją, prašydamas panaikinti Administracijos 2021 m. gegužės 7 d. sprendimą Nr. (8.6.E) D3-1702 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Palangoje, formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“ (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti atsakovę iš naujo išnagrinėti prašymą dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto.
Komisija išnagrinėjusi pareiškėjo skundą priėmė skundžiamą sprendimą, kuriuo nusprendė skundą tenkinti. Atsakovės nuomone skundžiamas sprendimas yra nepagrįstas, kadangi į pareiškėjo prašymą dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto organizavimo buvo atsakyta išsamiai ir jam pagrįstai buvo pasiūlyta inicijuoti ginčo teritorijos detaliojo plano rengimą, jog jis galėtų pagal poreikį planuoti teritoriją.
Atsakovė atkreipia dėmesį, jog remiantis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 19 punkto nuostatomis teritorijų planavimas yra savarankiškoji savivaldybės funkcija, todėl Administracija turi teisę reikalauti, kad pareiškėjas kokybiškai susiplanuotų ginčo teritoriją. Taip pat Vietos savivaldos įstatyme nurodyta, kad savivaldybės funkcijos yra aplinkos kokybės gerinimas ir apsauga, eismo organizavimas.
Teritorijoje, į kurią patenka žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Palanga (toliau – ir Žemės sklypas), nėra parengto teritorijų planavimo dokumento, kuriuo teritorijoje būtų detaliai išspręsti teritorijos tvarkymo, naudojimo reglamentai. Atsakovė pažymi, kad ji neprieštarauja, jog pareiškėjas pageidaujamus veiksmus atliktų detaliuoju planu, kuriuo būtų išspręstas tinkamas patekimas į Žemės sklypą bei būtų nustatyti jo naudojimo reglamentai. Akcentavo, jog Sprendimu buvo siekiama, kad ginčo teritorija būtų vystoma darniai.
Atsiliepimas
Pareiškėjas V. R. atsiliepime į atsakovės Palangos miesto savivaldybės administracijos skundą nurodė, kad nesutinka su skundu, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Šalies argumentai
Pareiškėjas teigia, kad jam ir tretiesiems suinteresuotiems asmenims nuosavybės teise priklauso Žemės sklypas. Pareiškėjas, kaip planavimo iniciatorius, 2021 m. balandžio 23 d. kreipėsi į atsakovę su prašymu organizuoti Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, kurio tikslai – pertvarkyti žemės sklypą, padalijant į du ar daugiau žemės sklypus ir keisti pagrindinę žemės sklypo naudojimo paskirti bei naudojimo būdą, tačiau atsakovė Sprendimu atsisakė tenkinti 2021 m. balandžio 23 d. prašymą.
Atsakovė Sprendimą iš esmės grindė aplinkybe, kad teritorijoje į kurią patenka Žemės sklypas, nėra parengto teritorijų planavimo dokumento, kuriuo teritorijoje būtų detaliai išnagrinėti/išspręsti teritorijos tvarkymo, naudojimo reglamentai. Taip pat atsakovė pasiūlė pareiškėjui teikti pasiūlymą dėl teritorijos planavimo dokumento proceso iniciavimo.
Šalies argumentai
Pareiškėjas su Sprendimu nesutiko ir jį apskundė Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyriui. Pareiškėjas 2021 m. gegužės 28 d. patikslintu skundu prašė panaikinti Sprendimą ir įpareigoti atsakovę Palangos miesto savivaldybės administraciją per 5 darbo dienas iš naujo išnagrinėti Pareiškėjo 2021 m. balandžio 23 d. prašymą organizuoti Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą. Komisija skundžiamu sprendimu nusprendė skundą tenkinti.
Šalies argumentai
Pareiškėjas teigia, jog sutinka su Komisijos nustatytomis aplinkybėmis. Sprendime visiškai nenurodytas jo priėmimo teisinis pagrindas, faktinės aplinkybės, motyvai, iš kurių būtų galima suprasti, kodėl būtina rengti detalųjį planą ir kodėl negalima daryti tai ką leidžia teisės aktai. Atsakovės motyvai, kad teritorijų planavimas yra savarankiškoji savivaldybės funkcija, kad toje teritorijoje nėra galiojančio teritorijų planavimo dokumento, absoliučiai nieko nepaaiškina ir tuo labiau neatsako į klausimą, kodėl negalima rengti Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto.
Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnyje yra apibrėžta administracinio sprendimo sąvoka – tai teisės aktų reglamentuotu būdu ir (ar) forma išreikšta vienkartinė viešojo administravimo subjekto valia dėl teisės taikymo, privaloma ir skirta konkrečiam asmeniui ar individualiai apibrėžtai asmenų grupei. Tai reiškia, jog Atsakovė, priimdama administracinį sprendimą (Sprendimą) atsisakyti organizuoti Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, privalėjo savo valią išreikšti ne tik dėl teisės taikymo, bet ir teisės aktų reglamentuotu būdu ir forma, o ji tai padarė pažeidžiant Viešojo administravimo įstatymo nuostatas, todėl yra pagrindas teigti, jog Sprendimas neatitinka administraciniam sprendimui keliamų reikalavimų.
Pareiškėjas akcentuoja, jog Sprendime išdėstytos atsisakymo priežastys neaiškios, remiamasi bendro pobūdžio teisės norma dėl savivaldybės savarankiškosios funkcijos, tačiau ši funkcija Atsakovei nesuteikia absoliučią laisvę. Atsakovei atsisakyti organizuoti projekto regimą buvo galima tik griežtai teisės aktuose nustatytais pagrindais. Sprendime jų apskritai nenurodyta. Pareiškėjo nuomone tai, kad teritorijoje, į kurią patenka Žemės sklypas, nėra parengto teritorijų planavimo dokumento, būtent ir yra pagrindas organizuoti Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, nes jei toje teritorijoje būtų parengtas detalusis planas, toks formavimo ir pertvarkymo projektas nebegalėtų būti rengiamas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Atsakovė Palangos miesto savivaldybės administracija kreipėsi skundu į teismą, prašydama panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyriaus 2021 m. liepos 9 d. sprendimą Nr. 21R2-154 (AG2-89/15-2021.
Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad žemės sklypas adresu (duomenys neskelbtini), Palanga, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso pareiškėjui ir tretiesiems suinteresuotiems asmenims – Ž. V., V. G., S. R., L. Z., D. Z. ir V. P. R.
Pareiškėjas 2021 m. balandžio 22 d. Administracijai pateikė prašymą išduoti leidimą rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą. Minėtame prašyme nurodoma, kad planavimo tikslas yra padalinti Žemės sklypą į du ar daugiau sklypus, pakeičiant pagrindinę naudojimo paskirtį, nustatyti naudojimo būdą – vienbučių ir dvibučių pastatų teritorijos.
Atsakovė išnagrinėjusi pareiškėjo 2021 m. balandžio 22 d. prašymą priėmė Sprendimą, kuriuo atsisakė organizuoti Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą. Sprendime paaiškinama, kad remiantis Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 19 punktu teritorijų planavimas yra savarankiškoji savivaldybės funkcija. Pažymima, kad savarankiškosiomis savivaldybės funkcijomis taip pat yra priskiriama kraštovaizdžio, nekilnojamųjų kultūros vertybių ir savivaldybės įsteigtų saugomų teritorijų tvarkymas ir apsauga, savivaldybės teritorijoje esančių želdynų, želdinių apsauga, tvarkymas ir kūrimas, inventorizacijos, apskaitos, atskirųjų želdynų žemės sklypų kadastrinių matavimų ir įrašymo į Nekilnojamojo turto registrą organizavimas ir stebėsena bei aplinkos kokybės gerinimas ir apsauga. Sprendimo priėmimo faktiniu pagrindu yra nurodoma aplinkybė, kad teritorijoje, į kurią patenka Žemės sklypas, nėra parengto teritorijų planavimo dokumento, kuriuo teritorijoje būtu detaliai išnagrinėti/išspręsti teritorijos tvarkymo, naudojimo reglamentai.
Sprendime pareiškėjui yra siūloma teikti Administracijos direktoriui siūlymą dėl teritorijų planavimo dokumento proceso iniciavimo, paaiškinama, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. sausio 2 d. įsakymu Nr. D1-8 „Dėl Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų ir rengimo taisyklių nuostatomis fiziniai asmenys turi planavimo iniciatyvos teisę.
Pareiškėjas nesutikdamas su Sprendimu, 2021 m. gegužės 25 d. pateikė Komisijai skundą, o 2021 m. gegužės 27 d. pateikė patikslintą skundą (toliau – ir skundas). Skunde buvo Komisijos prašoma panaikinti Sprendimą ir įpareigoti atsakovę per 5 darbo dienas iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2021 m. balandžio 22 d. prašymą organizuoti Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą.
Žemesnės instancijos teismas
Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, jog asmeniui kreipusis į teismą po to, kai ginčas buvo išnagrinėtas išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos, teisme yra sprendžiamas ginčas ne dėl išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimo, bet dėl pažeistos teisės ar įstatymų saugomo intereso. Pirmosios instancijos teismas neatlieka kvazi apeliacinės funkcijos tikrindamas išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, o sprendžia ginčą dėl teisės iš esmės (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. balandžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-622-442/2020; 2020 m. kovo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3620-415/2020).
Įvertinus minėtą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudenciją darytina išvada, kad iš esmės nagrinėjamos administracinės bylos ginčo dalyku yra Palangos miesto savivaldybės administracijos 2021 m. gegužės 7 d. sprendimo Nr. (8.6.E) D3-1702 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Palangoje, formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“, teisėtumas ir pagrįstumas.
Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 40 straipsnio 3 dalis numato, kad teisę inicijuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimą turi valstybinės žemės patikėtiniai, statinių, prie kurių formuojami žemės sklypai, savininkai, pastatų bendrojo naudojimo objektų valdytojai, privačios žemės savininkai arba valstybinės žemės naudotojai, valstybės ar savivaldybių institucijos ir kiti asmenys, pageidaujantys ir turintys teisę įsigyti nuosavybėn ar nuomoti valstybinės žemės sklypus ne aukciono tvarka arba juos valdyti patikėjimo teise. Asmenys, turintys teisę inicijuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimą, prašymus leisti rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus pateikia savivaldybės administracijos direktoriui (Žemės įstatymo 40 straipsnio 4 dalis). Kaip ir anksčiau minėta pareiškėjas yra Žemės sklypo bendraturtis, todėl vadovaujantis minėtu teisiniu reguliavimu darytina išvada, kad jis turi žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo iniciajavimo teisę ir pareiškėjas prašymą organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą pateikė tinkamam subjektui – Administracijos direktoriui.
Žemės įstatymo 40 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų finansavimo, rengimo, derinimo, visuomenės informavimo ir šių projektų tvirtinimo tvarka nustatoma Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklėse. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 „Dėl Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklių“ buvo patvirtintos Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklės (toliau – ir Taisyklės).
Remiantis Taisyklių 2 punktu Projektas yra žemėtvarkos planavimo dokumentas, priskiriamas žemės valdos projektams. Projekto sprendiniai negali prieštarauti kompleksinio ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams, įstatymams ir kitiems teisės aktams, tarp jų teritorijų planavimo normų ir statybos techninių reglamentų reikalavimams, darantiems įtaką Projekto sprendiniams. Projektas rengiamas šiais atvejais: 1) kai žemės sklypai padalijami, atidalijami, sujungiami ar perdalijami (išskyrus atvejus, kai tai draudžia įstatymai ar kiti teisės aktai, ir atvejus, nustatytus šių Taisyklių 6 punkte); 2) kai pagal detaliojo plano, kuriame numatomi tik žemės sklypų formavimo ir (ar) pertvarkymo principai, nustatytus teritorijos naudojimo reglamentus suformuojami nauji žemės sklypai arba pertvarkomos esamų žemės sklypų ribos vadovaujantis detaliajame plane numatytais žemės sklypų formavimo ir (ar) pertvarkymo principais ir nustatoma ar keičiama pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir (ar) žemės sklypo naudojimo būdas (-ai); 3) kai formuojami valstybinės žemės sklypai esamoms susisiekimo komunikacijoms, aikštėms ir kitoms viešosioms erdvėms, kapinėms, paplūdimiams, parkams, skverams ir kitiems želdynams eksploatuoti, kultūros paveldo objektų užimtoms teritorijoms; 4) kai formuojami žemės sklypai esamiems statiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį; 5) kai formuojami nauji valstybinės žemės sklypai (išskyrus atvejus, kai sklypai formuojami Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo nustatyta tvarka); 6) kai įsiterpęs valstybinės žemės plotas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka ir atvejais sujungiamas su besiribojančiu žemės sklypu, jeigu laisvoje valstybinėje žemėje negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypo; 7) kai keičiama pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir (ar) žemės sklypo naudojimo būdas (-ai), jeigu tai neprieštarauja savivaldybės ar jos dalies bendrajam planui, išskyrus Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje nustatytus atvejus.
Taisyklių 12 punktas numato, kad Projektų rengimą organizuoja savivaldybės administracijos direktorius. Iniciatoriai, nurodyti Taisyklių 13.1–13.10 papunkčiuose, prašymą organizuoti Projekto rengimą pateikia savivaldybės administracijos direktoriui raštu, užpildydami Taisyklių 1 priede nurodytą prašymo formą arba elektroninę prašymo formą ŽPDRIS (Taisyklių 19 punktas). Vadovaujantis Taisyklių 21 punktu organizatorius prašymą organizuoti Projekto rengimą išnagrinėja ne vėliau kaip per 10 darbo dienų (išskyrus Taisyklių 49 punkte nurodytą atvejį) nuo prašymo gavimo dienos ir priima sprendimą pradėti rengti Projektą arba motyvuotai atsisako organizuoti Projekto rengimą ir apie tai ne vėliau kaip per 5 darbo dienas ŽPDRIS priemonėmis informuoja prašymą pateikusį iniciatorių.
Atkreiptinas dėmesys, kad Taisyklių 49¹ punktas numato, jog urbanizuotose ir urbanizuojamose teritorijose, kuriose nėra parengtų vietovės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų, formuojant ir (ar) pertvarkant kitos paskirties žemės sklypus, papildomai taikomi žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo principai. Akivaizdu, kad Taisyklės leidžia urbanizuotuose ar urbanizuojamose teritorijose, kuriose nėra parengtų kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų, organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektus, tačiau jų sprendiniams yra keliami papildomi reikalavimai. Atsakovė Sprendime šios aplinkybės nenurodė ir iš vis nevertino.
Sprendime atsakovė pabrėžia, kad vadovaujantis Vietos savivaldos įstatyme įtvirtintomis teisės normomis teritorijų planavimas, kraštovaizdžio, nekilnojamųjų kultūros vertybių ir savivaldybės įsteigtų saugomų teritorijų tvarkymas ir apsauga, savivaldybės teritorijoje esančių želdynų, želdinių apsauga, tvarkymas ir kūrimas, inventorizacijos, apskaitos, atskirųjų želdynų žemės sklypų kadastrinių matavimų ir įrašymo į Nekilnojamojo turto registrą organizavimas ir stebėsena bei aplinkos kokybės gerinimas ir apsauga yra savarankiškosios savivaldybių funkcijos.
Teismas sutinka, kad remiantis Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 19, 26 ir 28 punktais minėtos funkcijos yra priskiriamos savarankiškoms savivaldybės funkcijoms, tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, jog administracinės institucijos diskrecijos teisė suprantama kaip galia, suteikianti administravimo subjektui tam tikrą veiklos laisvę priimant sprendimus, įgalinanti jį iš keleto teisiškai galimų elgesio variantų pasirinkti tą, kuris, jo nuomone, yra tinkamiausias (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. gruodžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A415-2203/2006). Diskrecijos teisė neturi būti aiškinama kaip absoliučiai nemotyvuotas ir niekuo nesaistomas pasirinkimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 31 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A492-1570/2012). Diskrecijos teisė teisinėje valstybėje negali būti absoliuti, ja besinaudojantys subjektai yra suvaržyti bendrųjų teisėtumo principo reikalavimų ir kriterijų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A14-231/2007, 2014 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-563/2014). Įgyvendindamos diskrecines galias viešojo administravimo institucijos, be kita ko, turi nepiktnaudžiauti joms suteiktais įgaliojimais, laikytis objektyvumo ir nešališkumo, lygybės prieš įstatymą ir proporcingumo principų (VAĮ 3 str., Europos Tarybos Ministrų Komiteto 1980 m. kovo 11 d. rekomendacijos Nr. 80(2) „Dėl administravimo subjektų diskrecinių galių įgyvendinimo“ 2 str.). Diskrecija turi būti pagrindžiama objektyviais faktais bei bendraisiais teisės principais – įstatymo viršenybės, objektyvumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, efektyvumo, numatytais Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. kovo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-596/2013).
Vadovaujantis anksčiau išdėstytu, akivaizdu, kad Administracija jai suteikta diskrecijos teise gali naudotis tik teisės aktų ribose, jų nepažeidžiant. Atsakovė – Palangos miesto savivaldybės administracija yra viešojo administravimo subjektas, o Sprendimas yra laikytinas individualiu administraciniu aktu, todėl sprendžiant klausimą dėl jo teisėtumo taikytinas ir Viešojo administravimo įstatymas.
Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalis teigia, kad Administraciniame sprendime turi būti nurodyta: 1) administracinį sprendimą priėmusio viešojo administravimo subjekto pavadinimas; 2) administracinio sprendimo data; 3) administraciniam sprendimui suteiktas registracijos numeris; 4) atliekamas tvarkomasis veiksmas arba asmenims nustatytos teisės ir (ar) pareigos; 5) administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės; 6) administracinio sprendimo motyvai; 7) administracinio sprendimo apskundimo tvarka, nurodant konkrečią skundą nagrinėjančią instituciją ar įstaigą, skundo padavimo terminą ir teisės aktą, reglamentuojantį apskundimo tvarką; 8) administracinį sprendimą priėmusio asmens vardas, pavardė ir pareigos.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2020-11-01) nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. kovo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-420/2009, 2010 m. gruodžio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-686/2010, 2015 m. spalio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3061-858/2015).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatas dėl priimamo administracinio akto turinio yra išaiškinęs, kad administracinio sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Individualus administracinis aktas turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar laikantis tik iš dalies, pavyzdžiui, neįvardijant, kokiais teisės aktais remiantis ginčijamas administracinis aktas yra priimamas, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo, įgalinanti teismą, nagrinėjantį tokią bylą, panaikinti skundžiamą viešojo administravimo subjekto individualų administracinį aktą (žr., pvz., 2008 m. lapkričio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1898/2008; 2008 m. gruodžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-2036/2008; 2021 m. gegužės 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1422-492/2021).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, kad, vertinant individualaus administracinio akto atitiktį motyvuotumo imperatyvui, tam tikrais atvejais administracinis aktas gali būti pripažįstamas visiškai nemotyvuotu; visiškas motyvų nebuvimas pats savaime yra pagrindas panaikinti administracinį aktą, neanalizuojant kitų su tuo susijusių aplinkybių (pvz., motyvų, kuriais viešojo administravimo subjektas grindžia administracinį aktą, kai kyla ginčas teisme) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio 2007 m. lapkričio 5 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-5-990/2007; 2014 m. rugsėjo 23 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-858-47/2014; 2015 m. kovo 26 d. sprendimą, priimtą administracinėje byloje Nr. A-1069-502/2015). Ar konkretus administracinis aktas atitinka šiuos reikalavimus, kiekvienu atveju nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais, vertindamas byloje surinktus įrodymus (Administracinių bylų teisenos įstatymo 56 str. 6 d.). Todėl ginčijamo administracinio akto atitiktis Viešojo administravimo įstatymo keliamų reikalavimų nuostatų atitikčiai kiekvienu atveju yra vertinimo dalykas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. rugpjūčio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4514-520/2018, 2019 m. kovo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. 3495-502/2019).
Pabrėžtina, jog individualaus administracinio akto, kuriame pakankamai išsamiai nėra nurodomos aplinkybės ir teisės normos, kuriomis yra grindžiamas teisės aktas, neišaiškinama jo apskundimo tvarka neatitinka ir gero viešojo administravimo principo. Šis principas įtvirtintas svarbiausiuose nacionalinio lygmens (žr. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalies nuostatą, jog visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms) bei tarptautiniuose dokumentuose (Europos Sąjungos Pagrindinių teisių chartijos 41 str. ir kt.). Iš gero administravimo principo išplaukia, kad valstybės institucijos, vykdydamos valdžios funkcijas, privalo veikti taip, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų, bei dirbti rūpestingai ir atidžiai. Pažymėtina, kad atsakingo valdymo (gero viešojo administravimo) principas Konstitucinio Teismo yra pripažintas koordinuojančio ir determinuojančio konstitucinio teisinės valstybės principo dalimi, viena iš Konstitucijos saugomų ir ginamų vertybių (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimas). Valdžios institucijos, siekdamos įgyvendinti gero viešojo administravimo principą, užtikrinti žmogaus teisių ir laisvių bei privataus asmens, kaip silpnesnės santykio su viešąja administracija šalies, apsaugą, privalo bet kurioje situacijoje vadovautis fundamentaliais protingumo, teisingumo, sąžiningumo principais, sprendimų priėmimo metu atsižvelgti į susiklosčiusių faktinių aplinkybių visumą (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gegužės 14 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-444-878/2013).
Vertinat Sprendimo turinį Taisyklių 21 punkto ir Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies atitikties aspektu konstatuotina, jog jis yra nemotyvuotas ir nepagrįstas teisės aktų nuostatomis. Sprendime abstrakčiai nurodoma, kad nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymo organizuoti Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto, nes teritorijoje nėra parengto teritorijų planavimo dokumento, kuriuo teritorijoje būtų detaliai išspręsti teritorijos tvarkymo, naudojimo reglamentai, tačiau nėra teikiama šią poziciją pagrindžianti teisinio reglamentavimo norma. Sprendime nebuvo vertintos ir Taisyklių 49¹ punkto nuostatos, numatančios, kad urbanizuotose ar urbanizuojamose teritorijose, kuriuose nėra parengtas kompleksinis teritorijų planavimo dokumentas, yra galima rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą. Sprendime taip pat nėra aptariama, kodėl nagrinėjamu atveju pareiškėjas ginčo teritoriją privalo suplanuoti inicijuodamas teritorijų planavimo dokumento rengimo procesą, o ne žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą. Teismo vertinimu minėti Sprendimo trūkumai yra esminiai, nepagrįstai ribojantys pareiškėjo teisę suvokti, kodėl buvo priimtas sprendimas atsisakyti tenkinti pateiktą prašymą, todėl Komisija skundžiamame sprendime pagrįstai konstatavo, jog Sprendimas prieštarauja Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies reikalavimams.
Įvertinus minėtų aplinkybių bei bylos rašytinių įrodymų visumą konstatuojama, kad Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyrius 2021 m. liepos 9 d. sprendimu Nr. 21R2-154 (AG2-89/15-2021) pagrįstai ir teisėtai panaikino Palangos miesto savivaldybės administracijos 2021 m. gegužės 7 d. sprendimą Nr. (8.6.E) D3-1702 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Palangoje, formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“ ir įpareigojo atsakovę iš naujo išnagrinėti pareišėkjo 2021 m. balandžio 23 d. prašymą, todėl Administracijos skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo
Pareiškėjas V. R. atsiliepime į atsakovės skundą teismo prašo iš Administracijos priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas, iš viso 800,00 Eur.
ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis numato, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Taigi nuostata „kurios naudai priimtas sprendimas“ reiškia, kad bylinėjimosi išlaidos priteisiamos tai šaliai, kuri laimi bylą, t. y. kuriai priimtas teismo baigiamasis aktas yra palankus (patenkinti materialiniai reikalavimai).
ABTĮ 41 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; prašymus dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja priimdamas sprendimą dėl administracinės bylos.
Pareiškėjas teismui pateikė 2021 m. gegužės 22 d. sąskaitą už teisines paslaugas VP Nr. 2021-024, 2021 m. rugsėjo 1 d. sąskaitą už teisines paslaugas VP Nr. 2021-043, 2021 m. gegužės 24 d. mokėjimo nurodymą ir 2021 m. rugsėjo 3 d. mokėjimo nurodymą. Minėti dokumentai patvirtina, jog pareiškėjas už skundo Komisijai parengimą advokato padėjėjui sumokėjo 300,00 Eur. Taip pat pareiškėjas sumokėjo 500,00 Eur už atsiliepimo į Administracijos skundą parengimą.
Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 2 dalimi šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.
Priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalų dydį reglamentuoja Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“ patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos).
Rekomendacijų 7 punktas numato, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Pažymėtina, kad vadovaujantis Rekomendacijų 5 punktu už advokato padėjėjo teikiamas teisines paslaugas skaičiuojama 80 procentų šių rekomendacijų 8 punkte nurodyto maksimalaus užmokesčio.
Atsiliepimas į skundą teismui pateiktas 2021 m. rugsėjo 8 d. (2021 m. III ketvirtis), todėl nagrinėjamu atveju aktualus yra 2021 m. I ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje, kuris remiantis Statistikos departamento duomenimis siekė – 1517,4 Eur.
Už atsiliepimo į skundą parengimą priteistinas maksimalus užmokesčio dydis – 2.5 (Rekomendacijų 8.2 punktas). Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes ir Rekomendacijų 5 punktą matyti, kad už atsiliepimo į skundą parengimą maksimalus priteistinas užmokestis – 3034,8 Eur (1517,4 * 2.5 * 0.8). Pareiškėjas už atsiliepimo parengimą advokato padėjėjui sumokėjo 500,00 Eur, t. y. pareiškėjo prašoma priteisti suma neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus priteisino užmokesčio.
Pareiškėjas taip pat prašo iš atsakovės priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas, kai ginčas buvo nagrinėjamas Komisijoje. Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo 5 straipsnio 5 dalis reglamentuoja, kad Lietuvos administracinių ginčų komisija ir jos teritoriniai padaliniai, nagrinėdami skundus (prašymus), nei žalos, nei bylos šalių turėtų išlaidų atlyginimo klausimų nesprendžia. Vis dėlto Rekomendacijų 8.1 punkte nurodyta, jog už pareiškimo spręsti ginčą ne teisme, jeigu toliau byla nagrinėjama teisme parengimą priteistinas maksimalus užmokesčio dydis – 0.3.
Asmuo, patyręs išlaidų ikiteisminėje ginčų nagrinėjimo institucijoje, kai byla teisme nebuvo nagrinėjama, gali šias išlaidas vertinti kaip turėtą turtinį nuostolį ir dėl šios žalos atlyginimo kreiptis į teismą, vadovaudamasis CK nuostatomis (žr., pvz., 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502 – 1269/2009). Išlaidos, ginčui persikėlus į teismą, laikytinos šalies išlaidomis, susijusiomis su bylos nagrinėjimu, kurios gali būti priteistos administracinėje byloje, kurioje nagrinėjamas ginčas ir nelaikytinos turtiniu nuostoliu, dėl kurio asmuo gali kreiptis į teismą, vadovaudamasis CK nuostatomis (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3085-624/2019). Įvertinus minėtą teisinį reguliavimą bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudenciją darytina išvada, kad Komisijoje nagrinėtam ginčui persikėlus į teismą, pareiškėjas įgijo teisę į neteisminio ginčo nagrinėjimo metu patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Byloje nustatyta, kad pareiškėjas skundą Komisijai pateikė 2021 m. gegužės 24 d. (2021 m. II ketvirtis), todėl nagrinėjamu atveju aktualus yra 2020 m. IV ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje, kuris remiantis Statistikos departamento duomenimis siekė – 1524,2 Eur.
Kaip ir anksčiau minėta už pareiškimo spręsti ginčą ne teisme, jeigu toliau byla nagrinėjama teisme parengimą priteistinas maksimalus užmokesčio dydis – 0.3, todėl vadovaujantis Rekomandacijų 5 ir 8.1 punktų nuostatomis nustatyta, kad maksimalus priteistinas užmokesčio dydis siekia 365,80 Eur (1524,2 * 0.3 * 0.8). Akivaizdu, jog pareiškėjo prašoma priteisti 300,00 Eur suma už skundo Komisijai parengimą neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus priteistino užmokesčio.
Vadovaujantis anksčiau išdėstytu, pareiškėjo V. R. prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo tenkintinas ir jam iš atsakovės Palangos miesto savivaldybės administracijos priteistinas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas– 800,00 Eur.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40, 86 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas
nusprendžia:
Atsakovės Palangos miesto savivaldybės administracijos skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Pareiškėjui V. R. iš Palangos miesto savivaldybės administracijos priteisti 800,00 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.