Kauno apylinkės teismo įsakymas

2019-09-16 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2800-1009/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2019-09-16
Bylos Nr.
1-2800-1009/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-26228-2018-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Sigita Kazlauskienė
Kaltinamasis
V. K.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-2800-1009/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-26228-2018-4Procesinio sprendimo kategorijos:1.1.4.2; 1.1.7.2.3; 1.1.8.12; 1.1.8.14; 1.2.4.6.2.1; 1.2.14.1.2; 2.1.16.1.8; 2.1.16.1.9; 2.12.1.4; 2.12.1.5 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. rugsėjo 16 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Sigita Kazlauskienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokuroro R. M. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo medžiagą baudžiamojoje byloje Nr. 1-01-1-26228-2018-4, kurioje

V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, profesinio išsilavinimo, išsiskyręs, gyvenantis (duomenys neskelbtini) Kauno r., deklaruota gyvenamoji vieta ten pat, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo (toliau – BK) kodekso 140 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. K. 2018-06-03, apie 17.00 val., Kauno r., (duomenys neskelbtini), namuose, konflikto metu su broliu V. K., kumščiu sudavė vieną smūgį nukentėjusiajam šeimos nariui - V. K. į veidą bei paėmęs į rankas medinę kėdę ja sudavė jam per nugarą, tuo sukeldamas nukentėjusiajam fizinį skausmą.

Be to, jis laikotarpiu nuo 2019-05-14, apie 23.50 val., iki 2019-05-15, apie 01.45 val., per neužrakintas namo duris, įsibrovęs į (duomenys neskelbtini) namą, Kaune, iš vonios kambario pasiėmė auksinius įveriamus trikampio formos auskarus 100,00 eurų vertės, įveriamus sidabrinius auskarus su skaidraus stiklo akmenukais 15,00 eurų vertės, įveriamus geltono metalo auskarus su skaidraus stiklo akmenukais 5,00 eurų vertės, sidabrinius įveriamus netaisyklingos formos auskarus 10,00 eurų vertės, iš virtuvėje esančios vazos pavogė 3 vnt. bananų bendros 2,00 eurų vertės, susidėjęs minėtus daiktus į kelnių kišenes ir kuprinę iš namo išėjo, tokiu būdu įsibrovęs į patalpas, pasikėsino pagrobti svetimą nukentėjusiajai V. A. priklausantį 132 eurų vertės turtą, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė, dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios, nes buvo sulaikytas E. A., tokiu būdu pasikėsino slapta pagrobti nedidelės 132,00 eurų vertės svetimą, V. A. priklausantį, turtą.

Dėl BK 140 straipsnio 2 dalies

Kaltinamasis V. K. kaltu dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų prisipažino visiškai, nuoširdžiai gailėjosi ir parodė, kad gyvena adresu Kauno r., (duomenys neskelbtini), su mama E. B. K. ir broliu V. K.. 2018-06-03 dieną jis išgėrė apie 400 g. degtinės 40 laipsnių stiprumo ir apie 17.00 val. grįžo namo, kur rado brolį V. K.. Brolis priekaištavo, kad jis paėmė jų mamos mobiliojo ryšio telefoną ir kažkur paslėpė. Jis broliui atsakė, kad mamos telefono nematė ir jo niekur neslėpė. Kadangi jo brolis yra labai įkyrus, tarp jų kilo žodinis konfliktas. Dėl brolio nepagrįstų kaltinimų jam trūko kantrybė ir jis V. stumtelėjo ranka bei dešinės rankos kumščiu vieną kartą jam trenkė į veidą. Po to pasiėmęs greta jo stovėjusią medinę kėdę, ja trinktelėjo broliui per nugarą. Dėl tokio savo poelgio nuoširdžiai gailisi (l t., b. l. 131-133, 146).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo visiško kaltės pripažinimo, jo kaltė įrodyta ir kitais ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais.

Nukentėjusysis V. K. parodė, kad jis gyvena kartu su motina E. B. K. ir broliu V. K.. 2018-06-03 dieną buvo namuose vienas. Apie 17.00 val. į namus sugrįžo namo brolis V. K.. Grįžus broliui matė, kad jis yra šiek tiek išgėręs. Jis broliui pradėjo priekaištauti, kad paėmė mamos mobiliojo ryšio telefoną ir kažkur jį paslėpė. Brolis jam atsakė, kad to telefono jis nematė ir tikrai neėmė. Tarp jų kilo žodinis konfliktas, kurio metu jie apsižodžiavo. Kilusio konflikto metu brolis jį stumtelėjo ir rankos kumščiu jam trenkė į dešinę akį. Po to brolis pasiėmė greta stovėjusią medinę kėdę ir su kėde jam trinktelėjo per nugarą. Dėl tokių savo brolio veiksmų jis patyrė fizinį skausmą (l t., b. l. 34-36).

2018-06-03 V. K. pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką nurodyti analogiški parodymai, kaip ikiteisminio tyrimo metu nurodė parodymuose (l t., b. l. 18-25).

2018-06-05 daiktų apžiūros protokole matyti, kad apžiūrėta ir nufotografuota kėdė, su kuria kaltinamasis V. K. trenkė V. K. į nugarą (1 t., b. l. 41-44).

Vadovaujantis BK 2 straipsnio nuostatomis asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką, jei jo veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį.

Nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, sudėtis yra materiali, t. y. baudžiamoji atsakomybė atsiranda tik atsiradus straipsnio dispozicijoje nurodytoms pasekmėms, tame tarpe ir nukentėjusiam asmeniui sukėlus fizinį skausmą. Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį baudžiamoji atsakomybė yra galima tik už veiką – fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų nukentėjusiojo sveikatos sužalojimą konkrečiais, straipsnio dispozicijoje nurodytais alternatyviais veiksmais: arba mušimu, arba kankinimu, arba kitokiu smurtavimu.

Kaltinamojo parodymai, kad smurtavo prieš brolį atitinka ir nukentėjusio parodymus, kuriuos papildo V. K. pareiškimas, kuriame nurodoma, kad apie 17.00 val. į namus sugrįžus išgėrusiam broliui V. K. konfliktavo dėl mamos mobiliojo telefono, apsižodžiavo, brolis jį stumtelėjo ir rankos kumščiu jam trenkė į dešinę akį. Po to brolis pasiėmė greta stovėjusią medinę kėdę ir su kėde jam trinktelėjo per nugarą, tai patvirtina daiktų apžiūros protokolas. Šie įrodymai tarpusavyje susiję ir sudaro vieningą visumą, kurių viseto pagrindu darytina išvada ir neginčijamai nustatyta, jog kaltinamasis V. K. 2018-06-03, apie 17.00 val., Kauno r(duomenys neskelbtini), namuose, konflikto metu su broliu V. K., kumščiu sudavė vieną smūgį nukentėjusiajam V. K. į veidą bei paėmęs į rankas medinę kėdę ja sudavė jam per nugarą, tuo sukeldamas nukentėjusiajam fizinį skausmą. Šiuos savo veiksmus kaltinamasis padarė tiesiogine tyčia. Tokie kaltinamojo veiksmai, atsižvelgiant į kvalifikuojančius požymius, atitinka BK 140 straipsnio 2 dalies sudėtį.

Dėl BK 22 straipsnio 1 dalies, 178 straipsnio 2 dalies

Pagal BK 178 straipsnio 2 dalį atsako, tas kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją, arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė) arba automobilį, arba pagrobė strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktūrą sudarantį turtą ar jo dalį. Nors tiksli turto pagrobimo sąvoka baudžiamajame įstatyme nepateikiama, tačiau teismų praktikoje turto pagrobimas traktuojamas, kaip tyčinis neteisėtas ir neatlygintinas fizinis svetimo turto užvaldymas, atimantis iš nukentėjusiojo asmens galimybę valdyti, naudotis ir disponuoti jam priklausančiu turtu, taip pat tokiais veiksmais padarant nukentėjusiajam turtinę žalą. Svetimo turto užvaldymas padaromas pasisavinimo tikslu. Grobdamas svetimą turtą kaltininkas gauna turtinę naudą, padaro žalą turto savininkui ir tai darydamas suvokia, kad veikia be turto savininko sutikimo, numato tokios nusikalstamos veikos padarinius, jų nori ir siekia. Vagystė laikoma baigta, kai kaltininkas užvaldo svetimą turtą ir gali su juo elgtis savo nuožiūra. Pasikėsinimas pagrobti svetimą turtą (BK 22 straipsnis) yra tokie tyčiniai veikimai ar neveikimai, kuriais tiesiogiai pradedamas daryti nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas, jeigu veika nebuvo baigta dėl nuo kaltininko valios nepriklausančių aplinkybių.

Kaltinamasis V. K. savo kaltę pripažino visiškai, parodė, kad 2019-05-15, po 1.00 val. nakties, ėjo (duomenys neskelbtini) ir pamatė nuosavą namą. Vartai į namo kiemą buvo atidaryti, todėl jis įėjo į namo kiemą. Tai galėjo būti (duomenys neskelbtini) namas. Pagalvojo, kad galbūt ten ką nors ras. Įėjęs į namo kiemą apsižvalgė, tačiau nieko nerado. Tada patikrino namo duris. Durys buvo atrakintos, todėl įėjo į namo vidų. Rankose turėjo prožektorių, nes visada naktimis vaikšto su juo, kad pasišviestų. Įėjęs į namą, duris paliko praviras. Būnant namo viduje, pasuko į dešinę pusę, nuėjo į virtuvę. Virtuvėje pamatė ant stalo tris bananus, kuriuos paėmė ir nuėjo į lauką. Namuose visada rankose turėjo prožektorių, su kuriuo švietėsi kelią. Einant atgal pamatė praviras duris į vonios kambarį. Bananus įdėjo į kuprinę ir vėl grįžo į namą, kad nueitų į vonią. Name pasuko į kairę pusę ir nuėjo į vonios kambarį. Vonios kambaryje nuo lentynėlės paėmė kriaukles, kiek neprisimena. Kriauklėse buvo bižiuteriniai dirbiniai, taip pat kitus papuošalus, ką ėmė neįsidėmėjo. Viską pagriebęs, susidėjo į kairę kelnių kišenę ir iš namo išėjo. Jam tik išėjus į lauką, pamatė, kad į namo kiemą įsuko automobilis. Jis išsigando ir pagriebęs savo kuprinę pradėjo bėgti. Jį pradėjo vytis vaikinas, kuris gatvėje jį ir sulaikė. Vaikinas parvedė jį atgal į namo kiemą, kuriame buvo moteris su vyru. Visų asmenų jis pradėjo atsiprašinėti, iš kelnių kišenių ištraukė papuošalus ir atidavė pavogtus daiktus. Kodėl ėjo į namo vidų jis nežino, tačiau dėl to, kad pavogė nurodytus daiktus nuoširdžiai gailisi (1 t., b. l. 142-143, 146).

Be kaltinamojo visiško kaltės pripažinimo, jo kaltė įrodyta ir kitais ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais.

2019-05-15 V. A. pareiškimu, kad 2019-05-14, apie 23.00 val., savo namuose, adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, nuėjo miegoti. Miegojo namo pirmame aukšte. 2019-05-15, apie 01.45 val., pabudo nuo kieme stabdomo automobilio garso, išgirdo sūnaus E. A. šauksmą. Išbėgo kartu su sutuoktiniu D. A. į namo kiemą ir pamatė, kaip sūnus vedasi sulaikytą nepažįstamą vyriškį, kuris prisipažino, kad iš jiems priklausančių namų, (duomenys neskelbtini), Kaune, pavogė daiktus. Vyriškis jai į rankas padavė juvelyrinius dirbinius ir dvi kriaukles, kuriuos išėmė iš kelnių kišenės, auksinius įveriamus trikampio formos auskarus, svorio nežino, kurių bendra vertė 100,00 eurų, įveriamus sidabrinius auskarus su skaidraus stiklo akmenukais, svorio nežino, kurių vertė 15,00 eurų, įveriamus geltono metalo auskarus su skaidraus stiklo akmenukais, svorio nežino, kurių bendra vertė 5,00 eurai, sidabrinius įveriamus, netaisyklingos formos, auskarus, svorio nežino, kurių vertė 10,00 eurų, įvairius bižuterinius dirbinius, kurie materialinės vertės neturi: tris žiedus, aštuonias poras įvairių įveriamų auskarų, du įvairius auskarus. Kriauklės materialinės vertės jai neturi. Auksiniai auskarai ir sidabriniai auskarai buvo vonios kambaryje ant lentynėlės, bižuteriniai dirbiniai, kurie materialinės vertės neturi, buvo padėti minėtose kriauklėse. Taip pat vyriškio turimoje kuprinėje rado 3 vnt. bananų, kurie buvo padėti virtuvėje ant stalo, vazoje. Bananus iš vyriškio kuprinės paėmė. Bananų bendra vertė 2,00 eurai. Kadangi jos išvardinti daiktai jai grąžinti, turtinė žala jai nepadaryta (l t., b .l. 66-71).

Nukentėjusioji V. A. parodė, kad vyriškis, užėjęs pas juos į namą, pagrobė daiktus, kuriuos jau išvardino, taip pat iš prieškambaryje esančios sūnaus kuprinės buvo išimtas ir ant lentynos padėtas internetinis modemas. Visus išvardintus daiktus vyriškis įsidėjo pas save į kišenes, o bananus į kuprinę. Visi daiktai buvo grąžinti, todėl žala jai nepadaryta. Internetinio modemo vyriškis nepaėmė, jis tik buvo paimtas iš vienos vietos ir padėtas į kitą vietą. Viso daiktų, kuriuos buvo pasikėsinta pavogti bendra vertė yra 132,00 eurai (l t., b. l. 85).

Liudytojas E. A. parodė, kad 2019-05-14, apie 23.50 val., išėjo iš savo namų adresu (duomenys neskelbtini), Kaune. Namuose liko jo tėvas D. A. ir mama V. A., kurie miegojo namo pirmame aukšte. Išeidamas iš namo duris uždarė, neužrakino, iš kiemo išvažiavo automobiliu. Automobiliu grįžo į minėto namo kiemą 2019-05-15, apie 01.45 val., ir pamatė, kad jų namo kieme prie namo sienos stovi kuprinė, kuri nei vienam jų šeimos nariui nepriklauso. Įvažiavus į kiemą pamatė, kad iš jų kiemo bėga nepažįstamas vyriškis, kuris perlipo per kaimyno tvorą. Jis pradėjo šį vyriškį vytis, garsiai pakvietė tėvą. Vyriškį jis sulaikė (duomenys neskelbtini) Jį sulaikė suėmęs už striukės gobtuvo. Vyriškis jam iš karto prisipažino, kad buvo jų name (duomenys neskelbtini) Kaune. Jis vyriškį, laikydamas už gobtuvo, atvedė į jų namo kiemą. Vedant vyriškis atsiprašinėjo, atvedus jį į jų namo kiemą jis prisipažino, kad iš jų namo, (duomenys neskelbtini) Kaune, pavogė daiktus. Vyriškis iš rūbų kišenės išsiėmė juvelyrinius dirbinius ir juos padavė jo mamai. Jam žala nepadaryta (l t., b. l. 92-94).

Liudytojas D. A. parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini), Kaune kartu su sutuoktine V. A., sūnumi E. A., dukra V. A. ir jo mama G. A.. 2019-05-14 vakare visa šeima, išskyrus dukrą, buvo namuose. Jie su žmona nuėjo miegoti į savo kambarį. Apie 23.50 val. girdėjo, kad sūnus iš namų išvažiavo savo automobiliu. 2019-05-15, apie 01.45 val., išgirdo automobilio stabdymo garsą. Garsas buvo neįprastas, todėl iš karto atsibudo. Tada išgirdo, kad sūnus šaukia, jog pas juos namuose kažkas vaikščiojo. Po keleto minučių jis kartu su žmona išėjo į savo namo kiemą. Pamatė, kad nuo kaimyno namo Nr. 9 ateidinėja jo sūnus su kažkokiu vyriškiu. Tada sūnus papasakojo, kad jis sugavo vagį, kuris buvo įėjęs į jų namus ir iš jų išbėgo, o sūnus jį nusivijo ir pagavo. Jie iš karto paskambino bendruoju pagalbos telefonu ir iškvietė policiją. Vyriškis iš savo kelnių kišenės ištraukė jo žmonai priklausančius dirbinius ir atidavė juos. Matė, kad vyriškis turi ir kuprinę, kurią jie patikrino ir rado iš jų virtuvės pavogtus 3 vnt. bananų. Vyriškis visą laiką jų atsiprašinėjo. Po kiek laiko atvyko policijos pareigūnai ir vyriškį sulaikė. Visi pavogti daiktai grąžinti jo žmonai (l t., b. l. 96-97).

Iš 2019-05-15 apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta ir nufotografuota įvykio vieta, namas, esantis adresu (duomenys neskelbtini) Kaune (1 t., b. l. 72-78).

Iš 2019-05-15 daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti ir nufotografuoti pagrobtieji daiktai: auksiniai trikampio formos auskarai, sidabriniai auskarai su skaidraus stiklo akmenukais, geltono metalo auskarai su skaidraus stiklo akmenukais, sidabriniai netaisyklingos formos auskarai, 3 vnt. bananų (1 t., b. l. 98-100, 104-120).

Kaltinamasis V. K. parodė, kad buvo įsibrovęs į gyvenamąjį namą, kad pavogtų ka-žkokius daiktus, rastus daiktus susikrovė ir norėjo pasišalinti, tačiau buvo užkluptas ir sulaikytas. Visus svetimus daiktus jis grąžino. Šiuos jo parodymus atitinka ir nukentėjusiosios bei liudytojų duoti parodymai, papildo apžiūros protokolai.

Surinktų įrodymų viseto pagrindu neginčijamai nustatyta, kad V. K. pasikėsino slapta pagrobti nedidelės 132,00 eurų vertės svetimą, V. A. priklausantį, turtą.

Kaltinamasis nusikalstamos veikos nebaigė dėl ne nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes buvo sulaikytas E. A., neturėjo galimybės savo nuožiūra elgtis su pagrobtu turtu, pasikėsino pagrobti turtą, įsibrovęs į gyvenamąjį namą, todėl nusikalstama veika pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį kvalifikuota teisingai.

Kaltinamasis parodė, jog įsibrovė į gyvenamąjį namą, kad kažką pavogtų, tai rodo, kad veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia.

Kaltinamasis sutiko, kad prokuroras kreiptųsi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat sutiko su prokuroro siūloma bausme ir jos dydžiu (2 t., b. l. 102-103).

Skiriant bausmę kaltinamajam atsižvelgiama į atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis pripažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Taip pat atsižvelgiama į kaltinamojo asmenybę apibūdinančius duomenis: padarė vieną nesunkų ir pasikėsino padaryti vieną apysunkį nusikaltimą, neteistas (2 t., b. l. 9-20), administracinių nuobaudų neturi (2 t., b. l. 8), dirba (2 t., b. l. 21), VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Marių sektoriuje, gydytas stacionare (2 t., 24, 29, 32, 33, 63), priklausomybės ligų centre nesigydė, nesilankė (2 t., b. l. 22-23, 67).

Atsižvelgiant į išdėstytų aplinkybių visumą, V. K. skirtina prokuroro siūloma bausmė – laisvės apribojimo bausmė.

Baudžiamoji byla yra baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis savo kaltę dėl nusikalstamų veikų padarymo pripažįsta, todėl jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Kaltinamajam V. K. paskirtos kardomosios priemonės – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje bei rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktinos galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į V. K. paskirtą bausmę įskaitytinas laikino sulaikymo laikas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 – 422 straipsniais,

nusprendžia:

V. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam bausmę 1 (vienerius) metus laisvės apribojimo, įpareigoti bausmės vykdymo metu neišeiti iš namų nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi, tęsti darbą arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Jį pripažinti kaltu pasikėsinus padaryti nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam bausmę 1 (vienerius) metus 6 (šešis) mėnesius laisvės apribojimo, įpareigoti bausmės vykdymo metu neišeiti iš namų nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi, tęsti darbą arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis bausmes subendrinti iš dalies jas sudedant, prie griežčiausios iš paskirtų bausmių pridedant dalį švelnesnės bausmės, ir galutinę subendrintą bausmę paskirti – laisvės apribojimą 2 (dvejiems) metams, įpareigoti bausmės vykdymo metu neišeiti iš namų nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi, tęsti darbą arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigoti nuo 23.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi, tęsti darbą arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu į bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2018-06-03, 17.00 val., iki 2018-06-04, 16.50 val., nuo 2019-05-15, 01.50 val., iki 2019-05-16, 13.47 val., 3 paras, vieną sulaikyme išbūtą parą prilyginant 2 laisvės apribojimo dienoms, ir laikyti, kad V. K. yra atlikęs 6 dienas laisvės apribojimo bausmės.

V. K. paskirtas kardomąsias priemones – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje bei rašytinį pasižadėjimą neišvykti – teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikinti.

V. K. išaiškinti, kad be bausmę vykdančios institucijos žinios jis privalo nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus, nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip juos vykdo. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 10 dalį, jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Baudžiamasis įsakymas pradedamas vykdyti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Laisvės apribojimo bausmę vykdo probacijos tarnyba pagal nuteistojo gyvenamąją vietą – Lietuvos probacijos tarnybos Kauno regiono skyrius, Kęstučio g. 37 , Kaune.

Išaiškinti kaltinamajam, kad Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 14 straipsnio nuostatomis jis privalo atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo ar probuotojo šaukimo gavimo.

Išaiškinti kaltinamajam, jog jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jei kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios.

Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę (švelnesnę ar griežtesnę), negu buvo paskirta baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas BPK nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėja Sigita Kazlauskienė