Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Evaldas Pašilis, nerengiant teismo posėdžio išnagrinėjo pareiškėjos R. S. ir kaltinamojo P. S. skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. birželio 22 d. nutarties, kuria 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui nuo 2022 m. birželio 22 d. pratęstas laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas į P. S. priklausantį turtą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. Klaipėdos apygardos teisme 2022 m. birželio 9 d. gauta baudžiamoji byla, kurioje P. S. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 228 straipsnio 2 dalį, 225 straipsnio 3 dalį, 226 straipsnio 2 dalį, 184 straipsnio 1 dalį, 183 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 184 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 1 dalį.

2. Šiaulių apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro 2021 m. gruodžio 22 d. nutarimu, siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą, nuo 2021 m. gruodžio 22 d. iki 2022 m. birželio 22 d. skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas kaltinamojo P. S. turtui – piniginėms lėšoms, t. y. 317 JAV dolerių, kurių vertė 280,66 Eur, ir 10 500 Eur. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas paskirtas visiškai uždraudžiant valdyti, naudoti ir disponuoti minėtais pinigais (t. 67, b. l. 40-42).

3. Siekiant užtikrinti baudžiamojoje byloje galimą turto konfiskavimą ir civilinio ieškinio užtikrinimą, skundžiama Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. birželio 22 d. nutartimi 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui nuo 2022 m. birželio 22 d. pratęstas laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas į nurodytą kaltinamajam P. S. priklausantį turtą, paliekant visišką nuosavybės teisės apribojimą (uždraudžiant valdyti, naudoti ir disponuoti) piniginėmis lėšomis, t. y. 317 JAV dolerių, kurių vertė 280,66 Eur, ir 10 500 Eur.

Motyvuojamoji dalis

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai

4. Kaltinamasis P. S. ir pareiškėja R. S. skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. birželio 22 d. nutartį ir grąžinti R. S. priklausančias pinigines lėšas, t. y. 10 500 Eur, 317 JAV dolerių ir 19 000 Eur, kurie buvo įdėti į P. S. sąskaitą, esančią Šiaulių banke.

4.1. Skunde nurodo, kad pinigai – 10 500 Eur ir 317 JAV dolerių, kurie buvo paimti 2015 m. spalio 27 d. kratos metu namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), priklauso išimtinai tik R. S., ji šias pinigines lėšas gavo teisėtai, t. y. pardavus po tėvų mirties paveldėtą žemę. 6 100 Eur ir 317 JAV dolerių buvo paimta iš P. S. rankinės, kuri buvo automobilyje Volvo S80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Kaip skunde nurodė R. S., ji šiuos teisėtai gautus pinigus davė savo vyrui, kad jis sumokėtų už dukros ir vaikų pragyvenimą, mokslus. Kiti pinigai – 4400 Eur, kurie taip pat buvo rasti 2015 m. spalio 27 d. kratos metu, virtuvėje, spintelėje, taip pat yra asmeninės R. S. lėšos, kurias ji gavo už parduotą tėvų žemę.

4.2. Dėl 19 000 Eur, esančių P. S. Šiaulių banko sąskaitoje, kuriai nuo 2015 m. spalio 27 d. taikomas laikinas apribojimas, R. S. skunde pažymi, kad šie pinigai taip pat priklauso tik jai, ji juos gavo už parduotą žemę (iš viso gavo 68 400 Eur), teisėsaugos institucijoms yra pateikusi dokumentus, patvirtinančius piniginių lėšų gavimo teisėtumą.

4.3. Skunde nurodoma, jog dėl per ilgai trūkusio ikiteisminio tyrimo (7 metai) R. S., kuriai nebuvo pareikšti įtarimai, patyrė didžiulę moralinę ir materialinę žalą, ji negalėjo naudotis asmeninėmis lėšomis, be to, pablogėjo jos sveikata, ji šiuo metu sunkiai serga, negali tinkamai gydytis. Taip pat pažymėta, kad vykdant ikiteisminį tyrimą buvo grubiai pažeistos R. S. ir P. S. teisės, t. y. P. S. buvo laikomas antisanitarinėmis sąlygomis sulaikymo kameroje, nebuvo suteikta medicininė pagalba, po kratos buvo išvežtas, o žmona palikta viena namuose be priežiūros, nebuvo leista susisiekti su šeimos nariais, be to, neteisėtai vykdyta P. S. atžvilgiu kriminalinė žvalgyba.

4.4. Atsižvelgiant į skunde nurodytus motyvus, R. S. teigia, kad piniginės lėšos (10 500 Eur, 317 JAV dolerių ir 19 000 Eur) yra ne bendri šeimos pinigai ir ne vyro iš nusikalstamos veikos gauti pinigai, tai jos grynai asmeninės lėšos, gautos pardavus iš tėvų paveldėtą žemę. Todėl skundo autoriams neaišku, kuo remianti šios R. S. priklausančios lėšos tapo P. S. nuosavybe, dėl kurių Šiaulių apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras E. Jurgelis priėmė 2021 m. gruodžio 22 d. nutarimą.

4.5. Skundo papildyme P. S. atkreipė dėmesį į tai, kad skundžiama nutartis priimta remiantis VšĮ „Respublikinės (duomenys neskelbtini) ligoninės“ ieškiniu, kurio 3 puslapyje nurodyta, kad ligoninei turtinę žalą padarė T. A.. Anot P. S., nei teismas, nei prokuratūrą, nei Šiaulių STT neskaitė, nevertino civilinio ieškinio, o žalą prašo priteisti būtent iš jo.

5. Atsiliepimų į pateiktą skundą, prašymų bei pareiškimų dėl nušalinimo negauta.

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

Pareiškėjos R. S. ir kaltinamojo P. S. skundas netenkinamas.

6. Aukštesnysis teismas sprendžia, kad žemesnės instancijos teismas, pratęsdamas laikino nuosavybės teisės apribojimo terminą, atsižvelgė į visas šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 151 straipsnio nuostatų, Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir kituose teisės aktuose įtvirtintų nuostatų dėl asmens nuosavybės neliečiamumo nepažeidė. Priešingai nei ginčijama, skundžiama nutartis, kuria šešiems mėnesiais buvo pratęstas procesinės prievartos priemonės – laikino nuosavybės teisės į kaltinamojo P. S. gyvenamojoje vietoje kratos metu paimtus pinigus – 317 JAV dolerių, kurių vertė 280,66 Eur, ir 10 500 Eur, apribojimo terminas, yra teisėta ir pagrįsta, nes kaltinamajam inkriminuojamų nusikalstamų veikų pobūdis leidžia spręsti apie galimą turto konfiskavimo (BK 72 straipsnis) taikymą. Naikinti skundžiamos nutarties skunde išdėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo.

7. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas yra viena iš BPK numatytų procesinių prievartos priemonių, kuri susijusi su asmens konstitucinės teisės į nuosavybės neliečiamumą teisėtu suvaržymu. Vadovaujantis BPK 151 straipsnio 1 dalimi, civiliniam ieškiniui, galimam turto konfiskavimui arba išplėstiniam turto konfiskavimui užtikrinti, prokuroro nutarimu įtariamajam ar pagal įstatymus materialiai atsakingam už įtariamojo veiksmus fiziniam asmeniui arba fiziniams asmenims, kurie turi nusikalstamu būdu gautą ar įgytą arba BK 72³ straipsnyje nurodytus požymius atitinkantį konfiskuotiną turtą, gali būti skiriamas laikinas nuosavybės teisės apribojimas. To paties straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad kai byla perduota į teismą, dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo paskyrimo ar jo taikymo termino pratęsimo priimdamas nutartį nusprendžia teismas, kurio žinioje yra byla. Taigi, ši procesinė prievartos priemonė yra taikoma, esant bent vienam iš baudžiamojo proceso įstatyme numatytų pagrindų, t. y. kai procese turi būti užtikrintas civilinis ieškinys, galimas turto konfiskavimas ar išplėstinis turto konfiskavimas. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas yra laikina procesinė prievartos priemonė, kurios taikymas gali būti panaikintas, nepasitvirtinus įtarimams (kaltinimams) arba paaiškėjus kitoms priežastims, dėl kurių šios prievartos priemonės taikymas būtų netikslingas (BPK 151 straipsnio 8 dalis). Baudžiamosiose bylose dėl apysunkių nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 189 straipsnio 1 ir 2 dalyse, sunkių ar labai sunkių nusikaltimų arba baudžiamosiose bylose, kuriose pareikštas civilinis ieškinys dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo, arba kai įtariamasis yra pasislėpęs, laikino nuosavybės teisės apribojimo termino pratęsimų skaičius neribojamas (BPK 151 straipsnio 7 dalis).

8. Sprendžiant klausimą dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo, būtina nustatyti, kad yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, jog galimai padaryta nusikalstama veika, o byloje gali būti ar yra pareikštas civilinis ieškinys arba galimas turto konfiskavimas, ar išplėstinis turto konfiskavimas. Šia procesine prievartos priemone, be kita ko, siekiama išsaugoti turtą, kad jis nebūtų paslėptas, sunaudotas ar sunaikintas, o asmuo, galimai padaręs nusikalstamą veiką, atlygintų nusikalstamais veiksmais padarytą žalą, neįgytų nepagrįstos turtinės naudos iš nusikalstamos veikos ir pan. Nagrinėjamu atveju aptariamos procesinės prievartos priemonės taikymo terminas pratęstas, teismui konstatavus, kad nagrinėjamoje byloje siekiama užtikrinti galimą turto konfiskavimą ir civilinį ieškinį.

9. Skundą nagrinėjančiam teismui nekyla abejonių, kad šioje baudžiamojo proceso stadijoje yra pakankamas faktinis pagrindas taikyti ginčijamą procesinę prievartos priemonę – laikiną nuosavybės teisės apribojimą. Iš kaltinamojo akto matosi, kad P. S. kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų, 225 straipsnio 3 dalyje (2 nusikalstamos veikos), 226 straipsnio 2 dalyje, 228 straipsnio 2 dalyje, 184 straipsnio 1 dalyje, 183 straipsnio 1 dalyje (3 nusikalstamos veikos), 22 straipsnio 1 dalyje, 184 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, padarymu, t. y. kad jis, būdamas valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu, kito asmens naudai priėmė didesnės negu 250 MGL vertės kyšį už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus; būdamas valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu, pareikalavo ir susitarė savo naudai tiesiogiai priimti didesnės negu 250 MGL vertės kyšį už neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus; jis, pasinaudodamas savo tarnyba ir įgaliojimais, tiesiogiai pažadėjo ir susitarė priimti kyšį kito asmens naudai, pažadėjęs paveikti jam pavaldžius valstybės tarnautojams prilygintus asmenis, kad šie teisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus; būdamas VšĮ „Respublikinė (duomenys neskelbtini) ligoninė“ (toliau – taip pat ir Ligoninė) generaliniu direktoriumi, turėdamas administracinius įgaliojimus, teisę veikti ir priimti sprendimus Ligoninės vardu, laikotarpiu nuo 2015 m. birželio 17 d. iki 2015 m. liepos 20 d., piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi ir siekdamas turtinės bei kitokios asmeninės naudos savo sūnui A. S., iššvaistė Ligoninės 7680 Eur turtą; jis, būdamas Ligoninės generaliniu direktoriumi, turėdamas administracinius įgaliojimus, teisę veikti ir priimti sprendimus Ligoninės vardu, padedant kitam asmeniui, pasisavino svetimą, jam patikėtą Ligoninės turtą; jis, būdamas Ligoninės generaliniu direktoriumi, turėdamas administracinius įgaliojimus, teisę veikti ir priimti sprendimus Ligoninės vardu, pasikėsino iššvaistyti svetimą, jam patikėtą Ligoninės didelės vertės turtą ir dalį didelės vertės svetimo turto iššvaistė; be to, kad jis, būdamas Ligoninės generaliniu direktoriumi, sukurstė kitą asmenį suklastoti tikrą dokumentą ir žinomai suklastotą dokumentą panaudojo. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje P. S. kaltinamas dėl dešimtiems nusikalstamų veikų padarymo, iš kurių keturios priskiriamos sunkių, viena apysunkio ir penkios nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnis). Byloje yra pakankamai duomenų, suteikiančių pagrindą manyti, kad kaltinamasis galėjo padaryti jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Tokie duomenys yra užfiksuoti kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo, apžiūrių, kratų protokoluose, liudytojų parodymuose ir kitoje baudžiamosios bylos medžiagoje. Šiuo aspektu pažymėtina, kad, nagrinėjant skundą dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo termino pratęsimo, byloje surinkti duomenys analizuojami ir vertinami tik tiek, kiek būtų galima nustatyti, ar yra pagrindas asmenį kaltinti jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymu. Todėl skundą nagrinėjantis teismas šioje proceso stadijoje nevertina faktinių bylos aplinkybių, nesprendžia kaltinamojo kaltės klausimo, nes visi šie klausimai bus išspręsti, bylą išnagrinėjus teisme ir priėmus atitinkamą procesinį sprendimą.

10. Nagrinėjamu atveju laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas į 10 500 Eur ir 317 JAV dolerių pratęstas, siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą bei civilinį ieškinį.

11. Skunde nurodoma, kad piniginės lėšos (10 500 Eur, 317 JAV dolerių ir 19 000 Eur) priklausė ne kaltinamajam, o išimtinai jo žmonai R. S., kuri pinigus gavo pardavusi iš tėvų paveldėtą žemę, todėl jos negali būti laikomos bendromis šeimos lėšomis. Šiuo aspektu atkreiptinas dėmesys į tai, kad esamoje baudžiamosios bylos nagrinėjamo stadijoje (baudžiamoji byla nepradėta nagrinėti iš esmės) nėra galimybės daryti neabejotiną išvadą dėl turto, kuriam taikomi laikini suvaržymai, kilmės, nes faktas, ar turtas yra asmeninė R. S. nuosavybė, ar konkretus turtas (ne)atitinka konfiskuotino turto požymius, numatytus BK 72 straipsnio 2 dalyje, ar yra visos sąlygos pagal BK 72 ir 72³ straipsnius taikyti turto konfiskavimą ar išplėstinį turto konfiskavimą, bus patvirtinta arba paneigta tik nagrinėjant bylą iš esmės, ištyrus byloje esančius įrodymus BPK 20 ir 301 straipsniuose nustatyta tvarka. Taigi šiuo metu nėra pagrindo spręsti, kad nuosavybės teisės į nurodytą turtą suvaržytos nepagrįstai ar neproporcingai.

12. Skundą nagrinėjantis teismas nesprendžia dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo termino pratęsimo pagrįstumo 19 000 Eur sumai, kuri, kaip nurodoma skunde yra P. S. Šiaulių banko sąskaitoje, kuriai nuo 2015 m. spalio 27 d. taikomas laikinas apribojimas. Šiuo atveju Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. birželio 22 d. nutartimi laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas buvo pratęstas pinigams, t. y. 10 500 Eur ir 317 JAV dolerių, kurie, kaip matyti iš teismui pateiktos medžiagos, buvo paimti atliekant kratą kaltinamojo ir jo žmonos namuose. Kaip matyti iš LITEKO duomenų, P. S. atžvilgiu yra nagrinėjama kita baudžiamoji byla (teisminio proceso Nr. 1-01-2-00013-2018-9), kurioje laikinas nuosavybės teisės apribojimas taikomas P. S. banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) (AB „Šiaulių bankas“) esančioms piniginėms lėšoms (visiškai apribotas valdymas, naudojimas ir disponavimas lėšomis, išskyrus pinigines lėšas, kurios po 2015 m. spalio 30 d. gautos kaip darbo užmokestis ar senatvės pensija, leidžiant P. S. jas valdyti, naudoti ir jomis disponuoti). Šioje baudžiamojoje byloje Šiaulių apygardos teismas 2021 m. sausio 20 d. priėmė apkaltinamąjį nuosprendį (baudžiamosios bylos Nr. 1-8-282/2021). Šiuo metu byla nagrinėjama Lietuvos apeliaciniame teisme (bylos Nr. 1A-34-318/2022). Taip pat skundą nagrinėjantis teismas nesprendžia dėl kitų skundo argumentų (kriminalinės žvalgybos veiksmų teisėtumo, kaltinamojo ir jo artimųjų teisių ir laisvių pažeidimo atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus ir pan.), nes šiuo atveju nagrinėjama laikino nuosavybės teisės apribojimo termino pratęsimo klausimo pagrįstumas ir teisėtumas, o ne kiti su baudžiamosios bylos nagrinėjimu susiję klausimai.

13. BPK 116 straipsnio nuostatos teismą įpareigoja imtis priemonių civiliniam ieškiniui užtikrinti: surasti kaltininkui arba už jo veiksmus materialiai atsakingiems asmenims priklausantį turtą ir laikinai apriboti nuosavybės teisę į jį. Bylos duomenys patvirtina, kad VšĮ „Respublikinė (duomenys neskelbtini) ligoninė“ 2022 m. sausio 5 d. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo atlyginti Ligoninei padarytą turtinę žalą – 12 863,85 Eur. Skundą nagrinėjantis teismas pažymi, kad, jeigu šioje baudžiamojoje byloje bus priimtas apkaltinamasis nuosprendis P. S. atžvilgiu, jis privalės atlyginti nusikaltimu padarytą žalą. Todėl laikinas nuosavybės teisės apribojimas būtinas byloje pareikštų civilinių ieškinių užtikrinimui.

14. Prie skundo papildymo pateiktame Ligoninės civiliniame ieškinyje iš tiesų nurodyta, kad minėtą turtinę žalą padarė T. A. (5 punktas), tačiau kaip matyti iš viso civilinio ieškinio turinio, minėtas asmuo (T. A.) civiliniame ieškinyje kitose vietose neminimas, o civilinė ieškovė – Ligoninė – civiliniu atsakovu laiko būtent kaltinamąjį P. S. ir su juo veikusius asmenis, todėl juos konkrečiai ir prašo pripažinti civiliniais atsakovais (civilinio ieškinio gale, kurioje nurodomi prašymai, 3 punkte konkrečiai pažymėta, kad „Baudžiamojoje byloje Nr. 05-7-00005-15 civiliniais atsakovais įtraukti P. S. ir su juo veikusius asmenis“), todėl teismas sprendžia, kad T. A. įvardijimas gali būti civilinio ieškovo padaryta klaida, kuri, esant būtinybei, bus ištaisyta teisminio nagrinėjimo metu.

15. Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, paskyrus laikino nuosavybės teisės apribojimą šioje baudžiamojoje byloje, proporcingumo principas pažeistas nebuvo. Tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje, tiek Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtintas nuosavybės neliečiamumo principas nėra absoliutus. Nuosavybės neliečiamumo ribojimai baudžiamojo proceso kontekste reglamentuojami nacionaliniais įstatymais, šiuo atveju – BPK ir yra galimi. Šios procesinės prievartos priemonės taikymu yra siekiama svarbių BPK numatytų tikslų, šiuo atveju – užtikrinti byloje pareikštą civilinį ieškinį, jei teismas jį patenkins, galimą turto konfiskavimą. Skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, kad tolesnis procesinės prievartos priemonės – laikino kaltinamojo P. S. nuosavybės teisės apribojimo taikymas yra proporcingas, byloje nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad tokio masto ir griežtumo procesinė prievartos priemonė, t. y. laikinas kaltinamojo nuosavybės teisių apribojimas į kratos metu surastus ir paimtus pinigus, varžo kaltinamojo teises akivaizdžiai labiau, nei reikia tokios rūšies procesine prievartos priemone numatytiems tikslams pasiekti. Kaip jau buvo minėta, tik išnagrinėjus baudžiamąją bylą iš esmės pirmosios instancijos teisme, bus nustatyta, kam iš tikrųjų priklauso kratos metu rastos piniginės lėšos ir kokia šių piniginių lėšų kilmė. Įvertinus kaltinamojo galimai padarytų nusikalstamų veikų sunkumą, teismo skundžiama nutartimi pratęsta procesinė prievartos priemonė nelaikytina per griežta, o vien tik kaltinamojo ir pareiškėjos reiškiamas nesutikimas su tokiu teismo procesiniu sprendimu, nedaro jo neteisėto ir nepagrįsto, juo labiau teikiantis pagrindą jį naikinti skunde nurodytais argumentais. Pažymėtina, jog laikino nuosavybės teisė apribojimo taikymas ar netaikymas, apribojimo termino pratęsimas, taip pat jo mąsto ir pobūdžio nustatymas yra teismo teisė, įvertinus BPK numatytus pagrindus ir byloje esančius faktinius duomenis. Be to, laikinas nuosavybės teisės apribojimas yra laikina procesinė prievartos priemonė, kurios taikymas yra reglamentuotas įstatymu. Šiai procesinei prievartos priemonei būdingas laikinumo pobūdis, kuris reiškia, kad jos taikymas panaikinamas, nepasitvirtinus pateiktiems kaltinimams ar atsiradus kitoms priežastims, dėl kurių ši procesinė prievartos priemonė taptų nebereikalinga. Šioje bylos proceso stadijoje tokių aplinkybių nebuvo nustatyta.

16. Esant išdėstytam, darytina išvada, jog Klaipėdos apygardos teismas, spręsdamas klausimą dėl laikino kaltinamojo P. S. nuosavybės teisės apribojimo termino pratęsimo, nepažeidė šios procesinės prievartos priemonės taikymo reikalavimų. Šiuo metu skundžiamoje nutartyje nurodyti nuosavybės teisės apribojimo pagrindai nėra išnykę ar pasikeitę, jų nepaneigia skunde nurodyti kaltinamojo P. S. ir pareiškėjos R. S. argumentai. Laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas kaltinamojo turtui – piniginėms lėšoms, Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. birželio 22 d. nutartimi pratęstas pagrįstai. Taigi, skundžiama teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

atmesti pareiškėjos R. S. ir kaltinamojo P. S. skundą ir palikti galioti Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. birželio 22 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.