Regionų apygardos administracinio teismo nutarimas

2010-02-22 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-39-142/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2010-02-22
Bylos Nr.
II-39-142/2010
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Halina Zaikauskaitė
Pažeidėjas
V. K.
Advokatai
Algaudas Kirša
Kategorijos
  • 39.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 45.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
ATP byla II-39-142/10Proc. Nr. 4-61-3-01436-2009-9
Procesinio sprendimo kategorija 39.1; 45.4.2 (S)
NUTARIMAS2010 m. vasario 22 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Halina Zaikauskaitė, sekretoriaujant Vaidai Laukavičiūtei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam V. K., jo atstovui advokatui Algaudui Kiršai, nutarimą priėmusios institucijos atstovui Sauliui Peteržikui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal V. K. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 3 policijos komisariato 2009-11-04 nutarimo Nr. E039449 panaikinimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 3 policijos komisariato (toliau – Institucija) tyrėja 2009-11-04 surašė administracinio teisės pažeidimo (toliau – ATP) protokolą V. K. (V. K.) už Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 193.5 punkto reikalavimų pažeidimą, t. y. už tai, kad jis 2009-09-27 apie 19.17 val. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pastatė automobilį „Mazda 626“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ant vejos. Nurodyta, kad atsakomybė už tai numatyta LR ATPK 124¹ str. 2 d. (b. l. 8).

Išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą tyrėja padarė išvadą, kad V. K. padarė ATP protokole nurodytą pažeidimą, ir už pažeidimą skyrė V. K. 80 litų baudą (b. l. 9).

V. K. padavė teismui skundą, kuriame prašo panaikinti nutarimą. Paaiškino, kad automobilis stovėjo (duomenys neskelbtini) namo vidiniame kieme. Jokios žalios vejos toje vietoje nėra, nes automobilių seniai viskas nuvažinėta, matosi automobilių tepalo žymės. Tame name jis gyvena apie 20 metų, ir neprisimena, kad toje vietoje būtų žalia veja, visą laiką ten buvo statomi automobiliai. Dėl to jo veikoje nėra pažeidimo sudėties. Taip pat nurodo, kad nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes byla išnagrinėta pažeidžiant LR ATPK 225 str., 250 str., 256 str., 257 str., 284 str., 286 str. reikalavimus, nutarimas priimtas neištyrus tariamo pažeidimo aplinkybių, nesurinkus įrodymų. Bylą išnagrinėjo neįgaliotas asmuo.

Teisme V. K. ir jo atstovas palaikė reikalavimą panaikinti nutarimą skunde nurodytais motyvais.

Nutarimą priėmusios institucijos atstovas teisme paaiškino, kad detaliajame plane yra nurodyta, kad toje vietoje yra veja. Tai reiškia, kad toje vietoje, kurioje stovėjo asmens automobilis, yra veja. Schemoje yra nurodytos vejos ribos. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2008 07 16 sprendimu Nr. 1-582 patvirtintų Tvarkymo ir švaros taisyklių 7.35 punkte yra nurodyta, kad ant vejos, žolės, pėsčiųjų tako, žaidimų aikštelės važiuoti, statyti automobilius negalima, išskyrus KET numatytus atvejus. Jeigu vairuotojai išvažinėja veją, tai veja savo pradinio statuso nepraranda. Tyrėja V. G. buvo nuvykusi į vietą ir taip pat matė toje vietoje pastatytą automobilį. Prašė skundo netenkinti, palikti galioti skundžiamą nutarimą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas, skundžiamas nutarimas naikintinas, nesant pažeidimo įvykį ir pažeidimo sudėtį patvirtinančių įrodymų.

V. K. administracinėn atsakomybėn patrauktas už tai, kad 2009-09-27 apie 19.17 val. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pastatė automobilį „Mazda 626“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ant vejos.

LR ATPK 124¹ str. 2 d. nurodoma, kad stovėjimas ant vejos arba važiavimas veja užtraukia baudą vairuotojams nuo 50 iki 100 Lt. Pačioje ATPK normoje jau yra apibrėžti pažeidimo objektyvieji požymiai, tačiau šioje normoje yra numatyta vairuotojo teisinė atsakomybė, o konkrečiai draudimas vairuotojui statyti automobilį ant vejos įtvirtintas KET.

KET (LR Vyriausybės 2008-07-16 nutarimo Nr. 768 redakcija su vėlesniais pakeitimais) 155.5 nurodoma, kad sustoti ir stovėti draudžiama ant vejos, šaligatvio (išskyrus tuos atvejus, kai ten stovėti leidžia stovėjimo būdą nurodantys kelio ženklai). ATP protokole nurodyta, kad asmuo pažeidė KET 193.5 punkto reikalavimus. Galiojančių KET 193 punktas yra skyriuje, reglamentuojančiame specialiųjų transporto priemonių eismo ypatumus, ir šiame punkte nėra papunkčių. Darytina išvada, kad Institucijos tyrėja, surašydama asmeniui ATP protokolą ir nurodydama pažeistą teisės akto, reglamentuojančio vairuotojo pareigas, normą, vadovavosi jau negaliojančiomis KET, nes LR Vyriausybės 2008-07-16 nutarimu Nr. 768 patvirtinta nauja KET redakcija. Prieš tai galiojusių KET 193.5 punkte ir buvo nurodyta, kad sustoti ir stovėti draudžiama ant šaligatvio, vejos.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne vieną kartą yra pažymėjęs, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu, ir būtent šiuo kaltinimu yra apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos. Teismų praktikoje taip pat laikomasi nuostatos, kad administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui reiškiamas kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, t. y. nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas. LR ATPK 260 straipsnio, kuriame reglamentuoti administracinio teisės pažeidimo protokolo turiniui keliami reikalavimai, 1 dalis reikalauja administracinio teisės pažeidimo protokole ne vien aprašyti pažeidimo esmę, bet ir nurodyti atsakomybę už pažeidimą nustatantį aktą, t. y. tiksliai suformuluoti asmens kaltinimo teisinę kvalifikaciją, nes tai yra svarbi asmens, kaltinamo pažeidimo padarymu, procesinių teisių ginties nuo pareikšto kaltinimo garantija, kadangi veikos teisinis kvalifikavimas gali lemti ir gynybos strategiją. Nagrinėjamu atveju nurodyti pažeidimo objektyvieji požymiai visiškai neatitinka teisės normoje, kurios reikalavimus neva pažeidė V. K., nurodytų objektyviųjų požymių. Kaip jau minėta galiojančių KET 193 punkte reglamentuojami specialiųjų transporto priemonių eismo ypatumai, tačiau V. K. kaltinimas pažeidus tokius reikalavimus ir nereiškiamas. ATP protokole V. K. nurodyta kaltinimo esmė nėra aiški. Tai yra procesinis pažeidimas. Taip pat nustatyta, kad kaltinimai dėl pažeidimo V. K. pareikšti 2009-11-04 (tą dieną surašytas ATP protokolas) ir byla buvo išnagrinėta iš karto, nors protokole V. K. ir nurodė, kad su pažeidimu nesutinka. Tuo buvo apribotos asmens gynybos teisės teikti į bylą įrodymus, reikšti prašymus ir pan. Tai irgi yra procesinis pažeidimas. Tačiau iš skundo argumentų ir paaiškinimų teisme matyti, kad V. K. suprato jam pareikšto kaltinimo esmę. Gynybos teisės asmeniui visa apimtimi buvo užtikrintos teisme, dėl to vien tik šie procesiniai pažeidimai nebūtų pagrindas panaikinti skundžiamą nutarimą.

Nustatyta, kad byla išnagrinėta, nesurinkus pakankamai objektyvių įrodymų dėl pažeidimo įvykio ir sudėties. Institucijos atstovas teismo posėdyje teikė papildomus įrodymus - schemą (b. l. 51), kuria atstovas rėmėsi, grįsdamas skundžiamo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Institucijos atstovas aiškino, kad Vilniaus miesto savivaldybės patvirtintame detaliajame plane yra apibrėžtos vejos ribos, kuriomis ir reikia vadovautis, sprendžiant, ar automobilis stovėjo ant vejos, nepaisant, kad toje vietoje žolė yra išvažinėta. Atstovas pripažino, kad schema gauta jau po pažeidimo, kai aiškinosi situaciją, tačiau prie pažeidimo medžiagos nebuvo pridėta.

Kaip matyti iš pateiktos pažeidimo bylos medžiagos, nutarimas priimtas remiantis tik policijos pareigūno, vykusio į pažeidimo vietą, tarnybiniu pranešimu ir padarytomis automobilių nuotraukomis. Teismo posėdyje liudytoja apklausta bylą nagrinėjusi pareigūnė V. G. parodė, kad ir pati liudytoja buvo nuvykusi į pažeidimo padarymo vietą, nors byloje nėra jokio šios pareigūnės rašyto tarnybinio pranešimo, patvirtinančio šią aplinkybę. Policijos pareigūno O. V. 2009-09-27 tarnybiniame pranešime nurodoma, kad pareigūnas budėtojo nurodymu nuvyko į (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pastebėjo automobilius, stovinčius ant žalios vejos. Automobilius nufotografavo (b. l. 10). Pateiktos keturių automobilių nuotraukos, kuriose neva užfiksuota, kaip tie automobiliai stovi ant žalios vejos (11-13). Nuotraukos yra nespalvotos ir blogos kokybės, fotografuota tamsiu paros metu (teisme liudytojas O. V. patvirtino, kad fotografavo tamsiu paros metu), dėl to nuotraukos visiškai nepatvirtina tarnybiniame pranešime nurodytų faktų. Pažeidimo įvykio grįsti šiomis nuotraukomis negalima dar ir dėl to, kad iš nuotraukų apskritai neaišku, kada automobiliai užfiksuoti, kurioje konkrečiai vietoje, nėra jokių atskaitos ir orientacinių taškų. Į teismo prašymą (b. l. 23) Institucija 2009-12-10 rašte Nr. 10-14-S-19393 paaiškino, kad spalvotų nuotraukų pateikti negali, nes nuotraukos kompiuterinėje laikmenoje neišsaugotos, paaiškino, kad nuotraukos darytos Vilniuje, (duomenys neskelbtini) namo kieme 2009-09-27 19.44 val., fotografavo budintis apylinkės tyrėjas O. V. (b. l. 26). Tačiau minėtame tarnybiniame pranešime nėra nurodytas nuotraukų darymo laikas, o vieta nurodyta ne (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini).

Tikslios pažeidimo padarymo vietos nepavyko nustatyti ir nagrinėjant bylą teisme. Liudytojas O. V. teisme parodė, kad automobilis stovėjo toje vietoje, kurioje anksčiau buvo vaikų žaidimo aikštelė. Šalia buvo keli medžiai. Ar automobilis stovėjo prie medžių, liudytojas neatsiminė. Buvo vakaras, tamsus paros metas, ant žemės gulėjo lapai, kur ne kur augo žolė. Vieta buvo išvažinėta automobilių, todėl žolė neaugo. Liudytojo nuomone, toje vietoje jau daug metų statomi automobiliai. Šalia tos aikštelės, kurioje stovėjo automobilis, yra asfaltuotas kelias. Institucijos atstovo pateiktoje schemoje liudytojas negalėjo tiksliai parodyti, kurioje konkrečiai vietoje matė neleistinoje vietoje stovėjusį automobilį. Liudytojas tik aiškino, kad automobilis stovėjo toje vietoje, kurioje anksčiau buvo vaikų žaidimo aikštelė. Institucijos atstovo pateiktoje schemoje pieštuku toje vietoje yra įrašyta „poilsio zona vaikų aikštelė“, o teismo posėdyje pažymėtos dvi liudytojo nurodytos vietos, kuriose neva stovėjo automobilis, tos vietos pažymėtos ženklu X (b. l. 51). Bendrojo pagalbos centro pateiktoje įvykio ataskaitoje taip pat yra pažymėta, kad gyventoja pranešė, jog kieme vaikų aikštėje stovi daug automobilių (b. l. 27).

Kitais byloje surinktais įrodymais nustatyta kita vieta, kurioje neva stovėjo V. K. automobilis. Liudytoja V. G. teisme parodė, kad gavo tarnybinį pranešimą ir nespalvotas fotografijas. Kadangi iš fotografijų nesimatė pažeidimo vietos, liudytoja pati nuvažiavo į vietą ir pagal fotografiją (b. l. 13) ieškojo tos vietos, kurioje stovėjo nuotraukoje užfiksuotas automobilis. Liudytoja parodė, kad nuotraukoje (b. l. 13) matosi transformatorinė ir krūmeliai, už kurių dar yra medis. Nuvykusi į vietą liudytoja taip pat matė, kad automobilis stovi toje vietoje, kurioje užfiksuotas nuotraukoje. Matėsi, kad automobilis stovi ant vejos, veja nebuvo aptverta, jos buvo minimaliai, nes buvo išvažinėta. Liudytojos nuomone, kažkada ten buvo veja. Parodė, kad toje vietoje nei asfalto, nei grunto nėra, tik išvažinėta veja. Liudytoja Institucijos atstovo pateiktoje schemoje parodė, kad iš nuotraukos nustatė, o taip pat pati rado automobilį vietoje, pažymėtoje ženklu ?. Liudytoja vietą nurodė apytiksliai. Tačiau liudytojos V. G. nurodyta vieta sutapo ir su V. K. nurodyta vieta. V. K. schemoje taip pat nurodė tą vietą, kuri pažymėta ženklu ? ir paaiškino, kad buvo privažiavęs arčiau namo, nes kaimynas ištraukė prailgintuvą ir leido išsisiurbti automobilį, netoli buvo transformatorinė. Jo automobilis toje vietoje buvo iki vakaro. Institucijos atstovo pateiktoje schemoje transformatorinė yra objektas oranžinės spalvos (b. l. 51).

Surinkti įrodymai vienareikšmiškai nepatvirtina konkrečios automobilio stovėjimo vietos, šiuo klausimu įrodymai yra prieštaringi ir šių prieštaravimų pašalinti neįmanoma. Dėl to neįmanoma nustatyti, ar automobilis tikrai stovėjo ant vejos ir apskritai, kur aptariamoje vietoje yra veja.

KET ir LR ATPK 124¹ str. 2 d. vartojama sąvoka „veja“ nėra speciali teisinė sąvoka ir todėl teismas ją supranta taip, kaip yra įprasta bendrinėje kalboje – veja laikoma tik tokia žolė ar pievelė, kuri specialiai suformuota (apželdinta) ir atlieka specialią kultūrinę paskirtį (tokią „vejos“ sampratą pateikė ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2007-05-04 nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. N3-894-07). Teisme nustatyta, kad V. K. automobilis stovėjo ant žemės paviršiaus, kuriame žolė beveik neaugo. Dėl šios aplinkybės ginčo nėra, nes ir liudytojai O. V. ir V. G. parodė, kad ta vieta, kurioje stovėjo automobilis, yra išvažinėta ir žolė neaugo. Institucijos atstovo minėtas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2008 07 16 sprendimu Nr. 1-582 patvirtintų Tvarkymo ir švaros taisyklių 7.35 punktas, šio teisinio santykio nereglamentuoja, nes V. K. atsakomybėn patrauktas ne už savivaldybės patvirtintų tvarkymo ir švaros taisyklių pažeidimą, o už KET pažeidimą.

Sprendžiant, ar automobilis stovėjo ant vejos, Institucijos atstovo pateikta schema negalima vadovautis, nes ji neatitinka faktinių aplinkybių. Teisme buvo nustatyta, kad kai kurių medžių, pažymėtų šioje schemoje, jau nėra (medžiai, kurių nėra, apibrėžti pieštuku). Be to šiame plane iš viso nepažymėta, kur šioje teritorijoje įrengta veja. Pažeidimą užfiksavo liudytojas O. V., tačiau jo parodymų dėl automobilio stovėjimo vietos nepatvirtino kiti įrodymai. Be to paties liudytojo O. V. parodymai teisme prieštarauja tarnybiniame pranešime nurodytiems faktams. Tarnybiniame pranešime O. V. nurodė, kad automobiliai stovėjo ant žalios vejos, o teisme apklaustas liudytoju O. V. parodė, kad automobiliai stovėjo ant išvažinėtos vejos, žolė toje vietoje neauga, nes pastoviai mindoma.

Vejos vieta turi būti pažymėta ne tik miesto detaliajame plane, tačiau ir vietoje turi būti aišku, kad tai veja, nes detalusis planas nėra prieinamas tuo momentu, kai asmuo sprendžia, kurioje vietoje statyti automobilį. Institucijos atstovas, taip pat ir liudytojai policijos pareigūnai aiškino, kad toje vietoje žolė neauga, nes ją pastoviai išvažinėja automobiliai, tačiau jeigu norima veją atželdinti ir išsaugoti, kad ji atliktų kultūrinę ir kitokią reikšmę, t. y. kad ji būtų tuo teisiniu gėriu, kurį saugo įstatymas, būtina imtis tam reikalingų veiksmų – ne bausti toje vietoje automobilius statančius vairuotojus, o tą vietą užtverti, užsėti žole, pakabinti iškabas ir pan. Byloje nepaneigtas V. K. paaiškinimas, kad toje vietoje, kurioje jis pastatė savo automobilį, automobiliai statomi jau seniai ir pastoviai ir toje vietoje niekada neaugo žolė, o kaimynai skundžiasi tik dėl vaikų žaidimo aikštelėje statomų automobilių.

Dėl to, kad bylos nagrinėjimo metu nebuvo įrodyta, kurioje konkrečiai vietoje stovėjo V. K. automobilis, kad automobilis stovėjo ant vejos, konstatuotina, kad nėra pažeidimo įvykio ir sudėties. Nesant pažeidimo įvykio ir sudėties, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta. Dėl to skundžiamas nutarimas naikinamas ir byla V. K. atžvilgiu nutraukiam (LR ATPK 250 str. 1 p.).

V. K. argumentai dėl to, kad bylą išnagrinėjo tam neįgaliotas asmuo, paneigti į bylą pateiktais įrodymais (b. l. 31-40) ir LR ATPK 225 str. nuostatomis.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 124 str. 1 d. 2 p. ir 128 str.,

nutarė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 3 policijos komisariato 2009-11-04 nutarimą Nr. E039449, kuriuo V. K. už pažeidimo, numatyto LR ATPK 124¹ str. 2 d., padarymą paskirta 80 litų bauda, panaikinti ir bylą V. K. atžvilgiu nutraukti.

Nutarimas gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu per 10 dienų nuo paskelbimo dienos Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėja Halina Zaikauskaitė