Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Elena Pauliukienė, dalyvaujant sekretorei Salomėjai Paulauskienei, ieškovei K. N., ieškovės atstovei - advokatei Marinai Saveljevai, institucijos, teikiančios išvadą, atstovei A. V., žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės K. N. ieškinį atsakovui A. N., institucijai, teikiančiai išvadą, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl santuokos nutraukimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovas į teismo posėdį neatvyko bei nepateikė į ieškinį atsiliepimo. Apie įvyksiantį teisminį procesą pranešta tinkamai, todėl byla nagrinėtina jam nedalyvaujant (Civilinio proceso kodekso 117, 124, 246 straipsniai).

Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė pripažino, jog labiausiai vaikų interesai bus tenkinami, likus nepilnamečiams vaikams gyventi su jų motina. Ta aplinkybė, kad atsakovas neatvyko į teismo posėdį paaiškinti šeimoje susidariusios situacijos, leidžia daryti išvadą, kad ieškovas yra visiškai nusišalinęs nuo šeimos reikalų ir nesupranta nepilnamečių vaikų dienos režimo, nes atvyksta su jais bendrauti po 21.00 val. Prašo teismo iniciatyva nustatyti tėvo ir vaikų bendravimo tvarką, nurodant, jog bendrauti tėvas su vaikais gali tik iki 21.00 val. vakaro. Pažymėjo, jog atsakovas privalo teikti didesnį išlaikymą vaikams, kadangi jo siūlomas išlaikymas neatitinka teismų praktikos bei akivaizdžiai pažeistų nepilnamečių vaikų interesus.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas

Iš byloje pateiktos medžiagos matyti, jog A. N. ir K. N. susituokė (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) (b. l. 6). Šalims santuokoje (duomenys neskelbtini) gimė duktė V. N., o (duomenys neskelbtini) gimė sūnus G. N. (b. l. 7-8). VĮ Registrų centro duomenimis šalys nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų neturi (b. l. 9-10). VĮ Regitros duomenimis, ieškovės K. N. vardu nėra įregistruota transporto priemonių (b. l.14). Atsakovo A. N. vardu nuosavybės teise iki santuokos sudarymo yra įregistruotas mėlynos spalvos automobilis Opel Omega, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini) (b. l. 15). Valstybinės įmonės Registrų centro duomenimis A. N. nuo 1992-12-16 yra (duomenys neskelbtini) savininku, o nuo 2007-09-04 - likvidatoriumi (b. l. 12-13). Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis, ieškovas būdamas (duomenys neskelbtini) savininku, darbo užmokesčio per 2010-2014 metus nėra gavęs (b. l. 36). Ieškovė K. N. dirba VšĮ (duomenys neskelbtini). Vidutiniškai nuo 2013-04 iki 2014-01 kas mėnesį gavo per 700 Lt darbo užmokestį. Taip pat nuo 2013-02-01 iki 2014-01-17 jai buvo mokama motinystės ir ligos pašalpos, iš viso per nurodytą laikotarpį: 4446,49 Lt (b. l. 17-18). Ieškovės teigimu atsakovas yra įsidarbinęs tolimųjų reisų vairuotoju. Atsakovas duomenų apie turimus išlaikytinius, darbovietę ir savo uždarbį į bylą nepateikė. Nustatyta, kad atsakovas gyvena tėvo bute, esančiame (duomenys neskelbtini), o ieškovė su vaikais – senelio bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Šalių nepilnamečiai vaikai pagal mokymo sutartis lanko ikimokyklines įstaigas: duktė V. N. – (duomenys neskelbtini), už kurį kas mėnesį tenka sumokėti 186,68 Lt; sūnus G. N. lanko to paties (duomenys neskelbtini), už kurį mokama 116,46 Lt (b. l. 19-21). Nustatyta, jog 4,5 metų dukrai V. pagal jos amžių ir poreikius, kas mėnesį reikia ne mažiau, kaip 1200 Lt, t. y. 210 Lt mokestis už darželį, papildomos darželio rinkliavos – 20 Lt; vaistams ir vitaminams - 50 Lt; transportui – 30 Lt; kasdienei mitybai namuose – 300 Lt (30 d. d. x 10 Lt); batams – rūbams – 200 Lt; laisvalaikio reikmėms ir užklasiniams užsiėmimams – 100 Lt; buto išlaikymui – 150 Lt; žaislams – 40 Lt; knygoms – 40 Lt; higienos priemonėms - 60 Lt. Taip pat trijų metų sūnui G. pagal jo amžių ir poreikius, kas mėnesį reikia ne mažiau, kaip 1260 Lt, t. y. 200 Lt mokestis už darželį, papildomos darželio rinkliavos – 20 Lt; vaistams ir vitaminams - 50 Lt; transportui – 30 Lt; kasdienei mitybai namuose – 300 Lt (30 d. d. x 10 Lt); batams – rūbams – 200 Lt; laisvalaikio reikmėms ir užklasiniams užsiėmimams – 100 Lt; buto išlaikymui – 150 Lt; žaislams – 30 Lt; knygoms – 30 Lt; higienos priemonėms - 150 Lt (b. l. 22).

Kaip matyti, ieškovės prašymu dėl patirto psichologinio bei fizinio smurto šeimoje nuo 2012-12-12 iki 2013-03-26 bei nuo 2014-01-31 iki šiol yra teikiama pagalba, apimanti socialinio darbuotojo bei teisininko paslaugas (b. l. 21). Prijungtos civilinės bylos Nr. N2-4239-328/2012 medžiaga pagrindžia ieškovės teiginius dėl smurto šeimoje (b. l. 20). Ieškovė psichoterapijos grupę lankė nuo 2011 metų. K. N., jos žodžiais, - po atsakovo fizinio smurto, įtariant vidinį kraujavimą, 2012-04-15 buvo skubiai hospitalizuota. Atsakovo prašymu, 2012-06-07 nutartimi teismas sutuoktinių susitaikymui sustabdė bylos nagrinėjimą, o tenkinant K. N. prašymą, - 2012-07-23 nutartimi – bylą nutraukė (civilinė byla Nr.N2-4239-328/2012, b. l. 77-78, 84).

Iš bylos faktinių aplinkybių nustatyta, jog sutuoktiniai K. N. ir A. N. nuo 2014 metų sausio mėnesio nebegyvena santuokinio gyvenimo ir nebeveda bendro šeimos ūkio. Byloje esanti medžiaga pagrindžia, kad šalių nepilnamečiai vaikai V. ir G. N., nuo faktinio šeimos iširimo momento, gyvena kartu su motina - ieškove K. N.. Nagrinėjamoje byloje, pirmiausia, atsižvelgiant į teisėtus vaiko interesus, kad būtų jam sudarytos pastovios sąlygos augti, vystytis bei tobulėti, kad užaugtų humanišku bei doru visuomenės nariu be to, vadovaujantis tuo, jog ieškovė prašo vaikų gyvenamąją vietą nustatyti kartu su ja, o atsakovas tam neprieštarauja, t. y. sutinka su šiuo ieškinio reikalavimu (Civilinio proceso kodekso 140 straipsnio 2 dalis), yra tikslinga nustatyti nepilnamečių vaikų: dukters V. N., gimusios (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) ir sūnaus G. N., gimusio (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su jų motina K. N. (Civilinio kodekso 3.59 straipsnis, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų 1996-03-14 įstatymas Nr. I-1234).

Atsakovas sutinka išlaikymą dukrai ir sūnui skirti kiekvienam po 414,34,00 Lt (ekvivalentas 120 EUR) kas mėnesį mokamų periodinių išmokų iki jų pilnametystės. Teismas turi pagrindo manyti, kad ieškovui esant darbingo amžiaus ir nesant duomenų apie jo ligą, taigi, esant veiksniam ir atsakingam savo kaip esamų ir būsimų vaikų tėvo įsipareigojimams, jis privalo ne tik dabar, bet ir ateityje rūpintis vaikais, juos auklėti, globoti, jiems atstovauti, ginti jų teises ir teisėtus interesus bei dirbti tiek, kad išlaikytų visus savo vaikus. Tokiu būdu, atsižvelgiant į vaikų teisėtus interesus, atsižvelgiant į tai, kad tėvai privalo sudaryti sąlygas vaikui augti, vystytis ir tobulėti, turi auklėti humaniškais ir dorais žmonėmis, atsakovo nurodyta suma vaikams išlaikyti didintina. Abu tėvai vienodai privalo rūpintis vaikų auklėjimu, tinkamai juos prižiūrėti, materialiai išlaikyti bei aprūpinti gyvenamuoju būstu. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje tokia pareiga teko vienai ieškovei ir jos tėvams (Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų 1996-03-14 įstatymo Nr.I-1234 3, 21 straipsniai).

Esant nepilnamečių vaikų gyvenamajai vietai su ieškove (vienu iš tėvų), nepilnamečių turtą (iki pilnametystės) uzufrukto teise privalės tvarkyti jų motina (Civilinio kodekso 3.190, 3.192, 3.195, 3.196, 3.200, 3.203 straipsniai).

Iš bylos medžiagos matyti, jog šalys, kuomet tarp jų kildavo nesutarimai, bandydavo juos savotiškai spręsti. Tačiau nustatyta, kad šalims po paskutinio konflikto susitaikyti nepavyko, todėl sutuoktiniai nebegyvena santuokinio gyvenimo ir nebeveda bendro šeimos ūkio. Ieškovei ir vaikams prireikė psichologų pagalbos. Esant tokioms aplinkybėms, byloje pateiktiems įrodymams bei sutuoktinių ginčui, darytina išvada, kad šalių sutaikyti nėra galimybės. Pagal esamus įrodymus, šalių paaiškinimus galima teigti, kad faktiškai šeima yra iširusi ir nėra duomenų, kad sutuoktiniai pradės kartu gyventi. Atsižvelgiant į byloje esančią medžiagą, matyti, jog ieškovė visais įmanomais būdais stengėsi išsaugoti santuoką bei dėjo visas pastangas, kad mažamečiai vaikai turėtų pilną šeimą. Atsakovas nepateikė jokių priešpriešinių įrodymų dėl šeimos išlaikymo, jos stabilumo, esant kito sutuoktinio kaltei, prievartos, fizinio ir psichologinio smurto ieškovės atžvilgiu, todėl, išanalizavus visapusiškai, objektyviai ir išsamiai visas bylos aplinkybes, darytina išvada, kad ieškovės ieškinio reikalavimo dalis, jog santuoka nutraukiama, esant kito sutuoktinio kaltei, yra įrodyta ir pagrįsta (Civilinio proceso kodekso 178, 200 straipsniai).

Išnagrinėjus objektyviai, išsamiai ir visapusiškai visas bylos aplinkybes bei įrodymus, atsižvelgus į šalių paaiškinimus, ieškinys tenkintinas, šalių santuoka nutrauktina dėl sutuoktinio A. N. kaltės (Civilinio kodekso 3.49, 3.53, 3.54, 3.59, 3.61 straipsniai).

Ieškovei ir atsakovui po santuokos nutraukimo paliktinos santuokinės pavardės (Civilinio kodekso 3.69 straipsnio 1 dalis).

Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, jog dalintino bendrosios jungtinės nuosavybės teise užgyvento kilnojamojo ir nekilnojamojo turto ir bendrų kreditorių šalys neturi. VĮ Regitros duomenimis, ieškovui nuosavybės teise priklausantis mėlynos spalvos automobilis Opel Omega, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), yra asmeninė atsakovo nuosavybė, nes šalys santuoką sudarė 2009-02-28, o transporto priemonė įregistruota 2001-08-08 (b. l. 15), todėl šis turtas tarp šalių nedalintinas.

Institucijos, ginančios vaikų interesus, atstovės prašymas – nustatyti tėvo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką, tenkintinas.

Pažymėtina, jog Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnyje ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.3 straipsnyje įtvirtintas vienas iš pagrindinių šeimos teisės principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.155 straipsnį tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tėvai, auklėdami vaikus, turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium (Civilinio kodekso 3.156 straipsnis). Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse yra užtikrinama Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais. Dėl to tėvams gyvenant skyrium, tėvas ar motina, negyvenantis kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant lygiai taip pat, kaip ir tas tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas; vaikas turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur jie gyvena, o tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (Civilinio kodekso 3.170 str. 1–3 d.). Tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus ir yra atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymą, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Tėvai, atlikdami šias pareigas, turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis. Taip pat tėvai privalo sudaryti sąlygas savo vaikams mokytis iki įstatymuose nustatyto amžiaus bei visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu. Tėvams nesutariant dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, teismas gali nustatyti bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką (Civilinio kodekso 3.170 straipsnio 4 dalis).

Konstatuotina, jog teismas, nagrinėdamas šeimos bylas, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, t. y. savo iniciatyva gali patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu (Civilinio proceso kodekso 376 straipsnis).

Teismas, išnagrinėjęs bylos aplinkybes, taip pat vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo, protingumo principais (Civilinio proceso kodekso 3 straipsnis), konstatuoja, jog bendravimo tvarką būtina nustatyti, siekiant apsaugoti vaiko teises į šeimos ryšius (Civilinio kodekso 3.161 straipsnio 3 dalis). Nustatyta, kad ginčo šalys dėl asmeninių nesutarimų neužtikrino savo nepilnamečiams vaikams teisės būti globojamiems abiejų tėvų bendru sutarimu. Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaikais tvarką, atsižvelgdamas išimtinai į vaikų interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui maksimaliai dalyvauti juos auklėjant (Civilinio kodekso 3.175 straipsnio 2 dalis).

Iš faktinių bylos aplinkybių bei pateiktų įrodymų matyti, kad atsakovė labiau rūpinasi savo vaikų gerove, nes po faktinių santykių su ieškovu nutraukimo, mažamečiai liko gyventi su motina, be to, šalims dar vedant bendrą šeimos ūkį, ieškovas dažnai išvykdavo uždarbiauti, todėl labiau tikėtina ieškovės žodžiais, kad nepilnamečiai yra daug labiau prisirišę prie motinos. Akivaizdu, kad per šalių gyvenimą atskirai, atsakovė, kaip vaiko mama, geriau žino vaikų poreikius ir kasdien juos tenkina (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 9 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, jog teismui nustačius vaikų ir tėvo bendravimo tvarką, tuo pačiu bus užtikrinta vaikų teisė bendrauti su savo giminaičiais iš tėvo pusės bei stiprinti giminystės ryšius (Civilinio kodekso 3.161 straipsnio 3 dalis, 3.172, 3.176 straipsniai).

Svarbu paminėti, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Vaiko teisių apsaugos skyriaus siūlomas ir ieškovės prašomas priteisti kas mėnesį išlaikymo vaikams dydis – po 500,00 Lt - teismo nuomone laikomas realiu ir pagrįstu. Kaip minėta, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2004-04-26 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004 yra nurodęs, kad orientaciniais kriterijais, nustatant priteistino išlaikymo dydį, gali būti, pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA). Toks kriterijus gali būti taikomas, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes ir sprendžiant dėl vaikų išlaikymo. Šiuo metu MMA yra 1000,00 Lt. Pusė šios sumos per mėnesį išlaikymo vaikui iš vieno iš tėvų suma, objektyviai įvertinus nepilnamečių vaikų poreikius, sveikatos lygį, valiutos keitimą nuo 2015-01-01, teismo įsitikinimu, yra pakankama, kad būtų užtikrinamas minimalus vaiko vystymasis, todėl tenkintinas ieškovės prašymas ir nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos kas mėnesį nustatytina mokamų periodinių piniginių išmokų kiekvienam vaikui dydis, t. y. priteistina iš atsakovo kiekvienam vaikui po 500,65 Lt (ekvivalentas 145 EUR) iki jų pilnametystės. Taip pat priteistina ieškovei iš atsakovo vaikų išlaikymo 1400 Lt įsiskolinimas (600 Lt neįvykdžius iš dalies pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių + už du mėnesius iki ieškinio į teismą padavimo dienos, skaičiuojant po 400 Lt pagal pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones) (Civilinio kodekso 3.192, 3.196 straipsniai).

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog jeigu ieškinys tenkinamas, tai bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Kaip matyti, ieškovė šioje byloje naudojosi Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos Tarnybos sprendimu suteikta advokato pagalba, kuri patyrė 780 Lt išlaidų. Pažymėtina, kad ieškovė įstatymu yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo, todėl bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė, paduodant ieškinį buvo atleista, t. y. 144 Lt už reikalavimą nutraukti santuoką + 780,00 Lt advokato teisinei pagalbai apmokėti + 360,47 Lt žyminis mokestis valstybei už reikalavimą dėl išlaikymo (500,65 Lt + 500,65 Lt = 1001,30 Lt x 12 mėn. = 12015,60 Lt x 3 proc. žym. mok. = 360,47 Lt arba 104,40 EUR) pagal bendrą išmokų už vienerius metus sumą), išieškomas iš atsakovo į valstybės biudžetą (Civilinio proceso kodekso 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 88, 93, 96 straipsniai, 98 straipsnio 2 dalis).

Pažymėtina, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis (Civilinio kodekso 3.201 straipsnio 1 dalis). Pagrindas reikalauti keisti išlaikymo dydį gali būti vaiko poreikių pasikeitimas, vaiko tėvo (motinos) turtinės padėties pagerėjimas arba pablogėjimas.

Sprendimo dalis dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui vykdytina skubiai. Skubiai vykdytinų sprendimų ar nutarčių apskundimas jų vykdymo nesustabdo (Civilinio proceso kodekso 282 straipsnis).

Įsiteisėjus šiam sprendimui, naikintinos laikinosios apsaugos priemonės, išduodant vykdomąjį raštą pagal šį procesinį sprendimą (Civilinio proceso kodekso 149, 150 straipsniai).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 42, 150, 269, 270 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

nutraukti santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), tarp A. N., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), ir K. N., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini), dėl A. N. kaltės;

po santuokos nutraukimo ieškovei ir atsakovui palikti santuokines pavardes – N., N.;

nustatyti nepilnamečių: dukters V. N., gimusios (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) ir sūnaus G. N., gimusio (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su jų motina K. N.;

priteisti iš atsakovo A. N., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), nepilnametės dukters V. N., gimusios (duomenys neskelbtini), išlaikymui nuo 2014-04-01 kas mėnesį po 500,65 Lt (penki šimtai Lt ir 65 ct) (arba 145 EUR) periodinių išmokų iki vaiko pilnametystės, jas indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, paskiriant atsakovę K. N. nepilnamečio vaiko turto ir lėšų tvarkytoja;

priteisti iš atsakovo A. N., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), nepilnamečio sūnaus G. N., gimusio (duomenys neskelbtini), išlaikymui nuo 2014-04-01 kas mėnesį po 500,65 Lt (penki šimtai Lt ir 65 ct) (arba 145 EUR) periodinių išmokų iki vaiko pilnametystės, jas indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, paskiriant atsakovę K. N. nepilnamečio vaiko turto ir lėšų tvarkytoja;

priteisti iš atsakovo A. N. 1400,00 Lt (arba 405,46 EUR) nepilnamečių vaikų išlaikymo įsiskolinimą ieškovei K. N.;

nustatyti atsakovo A. N. bendravimo su nepilnamečiais vaikais: dukra V. N., gimusia (duomenys neskelbtini), ir sūnumi G. N., gimusiu (duomenys neskelbtini), tvarką:

vaikų tėvas A. N., suderinęs su vaikų motina K. N., turi teisę lankytis vaikų ugdymo, sveikatos apsaugos įstaigose, atsižvelgus į nepilnamečių vaikų poreikius ir interesus, - nekliudomai bendrauti A. N. ir K. N. sutartose vietose ir terminais;

įsiteisėjus šiam sprendimui, suteikti vaikų tėvui A. N. teisę, atsižvelgus į nepilnamečių vaikų poreikius ir sveikatos būklę, pirmą ir trečią kiekvieno mėnesio šeštadienį nuo 10.00 val. paimti dukrą V. ir sūnų G. iš jų gyvenamosios vietos ir grąžinti vaikus iki 20.00 val. į jų gyvenamąją vietą; suteikti A. N. teisę su dukra ir sūnumi lankytis jo tėvų namuose, bendrauti su vaikais visomis ryšio priemonėmis; suderinus su vaikų motina K. N. iš anksto, bet ne vėliau kaip prieš dvi savaites, pasiimti pasirinktinai nepilnamečius V. ir G. per vieną iš didžiųjų metų švenčių (Kalėdas, Velykas) nuo 10.00 val. iki 20.00 val.; vaikų motina K. N. privalo A. N. teikti informaciją apie dukters V. ir sūnaus G. sveikatą, lavinimą, gyvenamosios vietos ir papildomo ugdymo pasikeitimus.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Įsiteisėjus šiam sprendimui, panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-04-02 nutartimi Nr. N2-5871-122 taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Priteisti iš atsakovo A. N. 504,47 Lt (penki šimtai keturi Lt ir 47 ct) (ekvivalentas 146,10 EUR) žyminio mokesčio valstybei. Priteistas bylinėjimosi išlaidas valstybei ieškovas privalo sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Swedbank, AB, nurodant mokėjimo paskirtį „žyminis mokestis“, „bylinėjimosi išlaidos“ ir įmokos kodą 5660.

Priteisti iš atsakovo A. N. 780,00 Lt (septyni šimtai aštuoniasdešimt Lt ir 00 ct) (arba 225,90 EUR) valstybės patirtų išlaidų teisinei ieškovės pagalbai apmokėti. Priteistas bylinėjimosi išlaidas į valstybės biudžetą ieškovas privalo sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), į. k. 188659752, esančią Swedbank, AB, nurodant mokėjimo paskirtį „įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą“ ir įmokos kodą 5630.

Sprendimą per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos, galima apskųsti Klaipėdos apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą šiame Apylinkės teisme.