- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-04-14
- Bylos Nr.
- 1-28-322/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-13167-2016-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Laima Borkovskienė
- Kaltinamasis
- A. D.
- Nukentėjusysis
- A. J.
- Advokatai
- Arnas Ilgauskas
nukentėjusiajam A. J., jo atstovei advokatei V. B.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. D., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, profesinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis pagal verslo liudijimą, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje ir 138 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
A. D. 2016 m. kovo 19 d., apie 20 val. 30 min. (duomenys neskelbtini), viešoje vietoje – parduotuvėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, įžūliais veiksmais, t. y. tyčia spirdamas ne mažiau nei du kartus į kojų sritį ir suduodamas rankomis ne mažiau nei keturis smūgius A. J. į galvą, tuo padarydamas nukentėjusiajam poodines kraujosruvas dešinės akies abiejų vokų – dešinio paakio srityje, kiek pakylantį nosies šlaitu, kairės akie abiejų vokų – kairio paakio srityje, kiek pakylantį nosies šlaitu, apatinio lūpos kampo srityje, odos nubrozdinimus nosies nugarėlės dešinėje, kaktos kairėje, viršugalvyje, muštinę paviršinę žaizdelę tarpantakio srityje, nosies kaulų lūžį, t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymą, tokiu būdu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
Kaltinamasis A. D. kaltu prisipažino ir parodė, kad 2016m. kovo 19d., apie 20 val. 30 min. jis su savo drauge, D. A., užėjo į (duomenys neskelbtini) kaimo parduotuvę. Jiems bebūnant parduotuvėje, atėjo S. V., o vėliau ir A. J.. Stovint prie prekystalio, A. J. apie D. A. pasakė įžeidžiančius žodžius, kuriuos pakartojo dar kartą, tuo įžeisdamas ir jį ir jo draugę D. A., todėl jis pastūmė A. J. kelis kartus, su juo apsižodžiavo ir įspyrė A. J.. Tada A. J. pasakė įžeidžiančius žodžius apie jo( A. D. ) tėvą, todėl jis sudavė A. J. kelis smūgius į veidą, o A. J. jam trenkė buteliu per galvą. Pajutęs, kad pradėjo bėgti kraujas, jis pasimetė, išsigando, svaigo galva, todėl nuėjo į kitą patalpą, kurioje yra kriauklė, kad nusiplautų kraują. Jam besiprausiant į patalpą užėjo A. J.. Jis buvo labai supykęs ant A. J., todėl trenkė A. J. vieną kartą į nosį, po ko, A. J. iš patalpos išėjo. Tą vakarą A. J. jam praskėlė buteliu galvą, todėl tėvas išvežė jį į Kelmės ligoninės priėmimo skyrių.
Tą vakarą jis buvo išgėręs, bet nedaug, alkoholis esminės įtakos jo veiksmams neturėjo, daugiau įtakos turėjo tai, kad A. J. įžeidinėjo. Jiems su A. J. besistumdant, E. V. vis norėjo juos išskirti, tačiau jie vis puldinėjo vienas kitą. Konfliktas kilo dėl to, kad A. J. jį išprovokavo, pasakydamas negražius žodžius, kurių teisme nenori kartoti, tačiau savo elgesį vertina labai blogai, nukentėjusiajam sumokėjo 300 Eur, mano, kad nukentėjusiojo pareikštas civilinis ieškinys 2000 Eur sumai yra per didelis.
Motyvuojamoji dalis
A. D. kaltė įrodyta.
Nukentėjusysis A. J. paaiškino, kad atėjęs į Liolių kaimo parduotuvę nusipirkti alkoholio, ten sutiko A. D. ir D. A. su jais pasisveikino ir paklausė A. D. „...ar tu ją dar žemini?“. Jis taip paklausė, nes anksčiau yra matęs, kaip Pavydų kaimo bare A. D. koliojo savo draugę D. A.. A. D. nieko nesakęs iš karto jį pastūmė. Tuo metu į jų tarpą atsistojęs S. V. juos išskyrė. Nusipirkęs butelį degtinės, prieš išeidamas iš parduotuvės, jis priėjęs prie D. A. pasakė: „ ...tu nebekentėk“, tada A. D. prie jo pribėgęs spyrė jam koja, sudavė rankomis į galvą. Besistumdant su A. D. pastebėjo, kad A. D. iš kaktos pradėjo bėgti kraujas ir jis iš prekybinės salės, kur įvyko visi pasistumdymai, nuėjo į už pertvaros esančią patalpą - kambarėlį. Norėdamas pažiūrėti kas nutiko A. D., jis taip pat nuėjo į tą kambarėlį, tačiau A. D. pribėgęs trenkė kumščiu jam į nosį ir ją sulaužė, dėl ko jis tą patį vakarą kreipėsi į Kelmės ligoninę.
Dėl sumušimo patyrė 2000 Eur žalą. Kaltinamasis A. D. 300 Eur žalos atlygino, todėl reiškia civilinį ieškinį bendrai 1700 Eur sumai, nurodo, kad 1600 Eur yra neturtinė žala, nes patyrė fizinį skausmą ir pažeminimą, psichologinę traumą, po sumušimo veidas buvo ištinęs ir dabar jaučia pasekmes, būna, kad skauda galvą, pykina ir tai yra dėl patirtos traumos, nes anksčiau tokių reiškinių nebuvo. Turtinę -100 Eur žalą prašo priteisti dėl to, kad vyko pas gydytojus, turėjo kelionės išlaidų, be to, pirko vaistus.
Nukentėjusysis nurodė, kad nei vieno įžeidžiamo žodžio nei A. D. tėvo nei D. A. atžvilgiu nepasakė ir iš degtinės butelio A. D. nesudavė, tik turėjo butelį rankoje ir gindamasis nuo A. D. smūgių, pakėlė ranką su buteliu, o A. D. puldamas pats atsitrenkė į butelį.
Liudytoja D. A. paaiškino, kad konfliktas parduotuvėje tarp A. D. ir A. J. prasidėjo, kai A. J., atėjęs į parduotuvę bei su visais pasisveikinęs, atsisuko į ją ir jos draugui A. D. pasakė „siųsk tu ją...“, tarp jų įvyko žodinis konfliktas, po to, jie pradėjo stumdytis, kuris kurį pastūmė pirmas ji nematė. Ji ir S. V. bandė besistumdančius išskirti, ji laikė A. D., o S. V. - A. J.. Jie vienas kitą įžeidinėjo, stumdė, A. J. pasakė A. D., kad jis „toks pat debilas kaip ir jo tėvas“. Ji nematė kuris kuriam sudavė smūgius, bet išgirdo duslų garsą ir atsisukusi pamatė, kad A. D. iš galvos bėga kraujas. Jis susiėmė už galvos ir nuėjo į šalia prekybos salės esantį kambarėlį nusiprausti kraują. Tuo metu E. V. išstūmė A. J. pro parduotuvės duris į kiemą, bet A. J. vėl sugrįžo į parduotuvę. Ji buvo nuėjusi prie prekystalio paprašyti servetėlių kraujui nuvalyti ir nematė, kas atsitiko tame kambarėlyje kur A. D. valėsi kraują, tačiau išgirdo kaip A. J. pasakė parduotuvės savininkui, kad kvies policiją, nes jam nosį sulaužė.
Dėl nukentėjusiojo A. J. nurodytos aplinkybės, kad jis matė, kaip Pavydų kaimo bare A. D. ją koliojo, liudytoja paaiškino, kad jokio konflikto tarp jos ir A. D., kurį matytų A. J., nėra buvę. Taip pat nėra buvę, kad A. J. jai sakytų: „... nekentėk tu su tuo D.“.
Liudytojas S. V. paaiškino, kad A. J., atėjęs į parduotuvę pasakė A. D. : „siųsk tą savo draugę...“ ir dar kartą tuos pačius žodžius pakartojo. Tada A. D. pradėjo stumti A. J.. Jie stumdėsi ir bandė vienas kitam suduoti, o jis( E. V.) bandė juos išskirti. A. J. išeidavo iš parduotuvės ir vėl sugrįždavo, kažką pasakydavo ir jie vienas kitą įžeidinėdavo. Paskui jie stumdėsi prie įėjimo į atskirą kambarėlį ir A. J. degtinės buteliu trenkė A. D.. A. D. pradėjo iš galvos bėgti kraujas ir jis nuėjo praustis, o A. J. iš parduotuvės išėjo, bet tuoj pat vėl sugrįžo ir atėjo į tą kambarėlį kur A. D. plovėsi kraują. Kadangi jis( E. V.) tuo metu buvo trumpam nusisukęs sušlapinti servetėlę, nepamatė, kas įvyko, tačiau išgirdo, kad A. J. pasakė, kad jam nosį sulaužė. Tada atsisukęs pamatė, kad A. virš nosies yra praskelta, matėsi kraujas.
Liudytojas E. N., parduotuvės savininkas, paaiškino, kad konfliktas tarp A. D. ir A. J. prasidėjo nuo A. J. pasakytų žodžių A. D. ir jo draugei D. A.. Ar įžeidžiantys ar nežeidžiantys buvo žodžiai – nepamena, lyg tai sakė „...kodėl tu prasidedi...“ ar panašiai, tačiau už tuos žodžius A. D. puolė norėdamas A. J. suduoti ir jiedu pradėjo stumdytis, o E. V. ir D. A. juos skyrė. Jis prašė, kad jie nesimuštų ir išeitų iš parduotuvės. A. J. buvo nusipirkęs butelį degtinės ir juo mosikavosi, norėjo išeiti laukan, bet ir vėl grįždavo atgal, jis lyg puolė, lyg ir gynėsi. Kuris kuriam sudavė nematė, tačiau, matė, kad A. D. bėga kraujas, todėl suprato, kad „kliuvo iš degtinės butelio“. A. D. nuėjo į kambariuką, prie kriauklės. A. J. tuo metu vėl grįžo į parduotuvę ir nuėjo į tą patį kambariuką, kur buvo A. D., bet netrukus grįžo susiėmęs už nosies, sakydamas, kad jam „nosyje kažkas sutraškėjo“.
Kaltinamojo A. D. kaltė įrodyta bylos medžiaga:
-Specialisto išvada( b.l.76-77, 1 t.), kurioje konstatuota, kad: 1). A. J. nustatyti sužalojimai: poodinės kraujosruvos dešinės akies abiejų vokų - dešinio paakio srityje, kiek pakylanti nosies šlaitu, kairės akies abiejų vokų - kairio paakio srityje, kiek pakylanti nosies šlaitu, apatinio lūpos kampo srityje, odos nubrozdinimai nosies nugarėlės dešinėje, kaktos kairėje, viršugalvyje; muštinė paviršinė žaizdelė tarpantakio srityje; nosies kaulų lūžis. Sužalojimai padaryti kontaktuojant su kietais bukais daiktais ar, galimai, paviršiais; 2). Sužalojimai, nustatyti A. J., visumoje kvalikfikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl nosies kaulų lūžio sveikata sutrikdoma ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui; 3). Sužalojimai, nustatyti A. J., galėjo būti padaryti įvykio aplinkybėse nurodytu būdu ir laiku; 4). Sužalojimai, nustatyti A. J., padaryti mažiausiai 4 trauminiais poveikiais.
- teismo posėdžio metu peržiūrėtais 2 CD vaizdo įrašai, kuriuose Liolių parduotuvės vaizdo kameros užfiksavo konfliktą tarp A. D. ir A. J..
Dėl veikos kvalifikavimo.
Kaltinamojo A. D. nusikalstama veika ikiteisminio tyrimo metu buvo kvalifikuota ir teismui teisti jis perduotas pagal Lietuvos BK 284 straipsnį ir BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą.
Pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą atsako tas, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino dėl chuliganiškų paskatų. Kad nusikalstamą veiką kvalifikuoti pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, būtina nustatyti motyvą – chuliganiškas paskatas. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad nusikalstama veika pripažįstama padaryta dėl chuliganiškų paskatų, kai tai daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės ir elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (kasacinės nutartys Nr. 2K-716/2007, 2K-144/2008, 2K-58/2009, 2K-241/2009, 2K-266/2009). Viešosios vietos požymis yra svarbus sprendžiant klausimą dėl viešosios tvarkos pažeidimo (BK 284 straipsnis) inkriminavimo, tačiau veiką kvalifikuojant pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą svarbu ne vieta, kurioje atlikti smurto veiksmai, o nusikalstamo elgesio motyvas – chuliganiškos paskatos. Smurto veiksmai, nors ir atlikti viešoje vietoje ir sutrikdę viešąją tvarką, ne visada vertinami kaip padaryti dėl chuliganiškų paskatų. Tais atvejais, kai kaltininko viešoje vietoje padarytą smurtinę veiką pirmiausia nulėmė pavydas, kerštas, pyktis ar kitokios paskatos, kilusios dėl kaltininko ir nukentėjusiojo asmeninių ir panašaus pobūdžio (dalykinių, tarnybinių) santykių, chuliganiškas paskatas kvalifikuojanti aplinkybė paprastai neinkriminuojama (kasacinės nutartys Nr. 2K-144/2008, 2K-24/2008, 2K-58/2009).Nusikalstamos veikos motyvas ar tikslas yra būtinieji nusikalstamos veikos sudėties požymiai tuo atveju, kai jie tiesiogiai nurodyti BK straipsnio, aprašančio tos veikos sudėtį, dispozicijoje. Šiuo konkrečiu atveju chuliganiškos paskatos yra būtinas nusikaltimo, numatyto BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, sudėties požymis ir veika kvalifikuojama pagal šį BK straipsnį tik tuo atveju, kai žmogaus sveikata nesunkiai sutrikdoma nurodytais motyvais arba siekiant nurodyto tikslo. Jeigu nesunkus sveikatos sutrikdymas padaromas BK 138 straipsnio 2 dalyje nenurodytais motyvais arba siekiant šioje dalyje nenurodytų tikslų bei nesant kitų šios dalies punktuose numatytų požymių, veika kvalifikuojama pagal BK 138 straipsnio 1 dalį (kasacinė nutartis Nr. 2K-652/2007).
Šioje byloje akivaizdu, kad kaltinamojo A. D. neteisėtus veiksmus lėmė pyktis dėl nukentėjusiojo A. J. išprovokuotos konfliktinės situacijos( nors nukentėjusysis teigė, kad nieko įžeidžiančio kaltinamajam nepasakė, vienok, tiek kaltinamasis tiek liudytojai D. A., S. V. ir E. N.( pastarųjų parodymais abejoti teismas neturi jokio pagrindo) nurodė, kad konfliktą, pasakydamas įžeidžiamo turinio žodžius kaltinamojo draugės, po to, ir kaltinamojo tėvo atžvilgiu, išprovokavo būtent pats nukentėjusysis, todėl A. D. veiksmuose – padarant A. J. nesunkų sveikatos sutrikdymą – nėra chuliganiškų paskatų, t. y. nėra būtinojo požymio, kad jo padaryta nusikalstama veika būtų kvalifikuojama pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą. Ši nuteistojo veika kvalifikuotina kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas dėl asmeninių priežasčių pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.
Asmeninio pobūdžio paskatų buvimas ne visada paneigia veikos priešingumą viešajai tvarkai. Šiuo atveju kaltinamasis smūgius sudavė nukentėjusiajam viešoje vietoje, parduotuvėje, kitų asmenų akivaizdoje, tuo sutrikdė visuomenės rimtį, pademonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, jo veika kvalifikuojama pagal BK 284 straipsnio 1 dalį.
Kaltinamojo A. D. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas ir nuoširdžiai gailisi, jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalto būdamas neblaivus ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.
Dėl civilinio ieškinio.
Nukentėjusysis pareiškė 2000 Eur civilinį, 300 Eur kaltinamasis atlygino, dėl likusios 1700 Eur ieškinio dalies kaltinamasis nurodė, kad ieškinys yra per didelis.
Lietuvos CK 6.263 str. nustato, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Neturtinė žala pagal Lietuvos CK 6.250 str. 1d. – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Įstatymas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ir maksimumo, todėl teismui sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio privalu atsižvelgti į CK 6.250 str.2d. nustatytus neturtinės žalos nustatymo kriterijus. Akivaizdu, kad dėl nukentėjusiojo A. J. atžvilgiu panaudoto fizinio smurto, jo sužalojimo, nukentėjusysis patyrė fizinį skausmą, nepatogumus, moralinius išgyvenimus, todėl reikalavimas priteisti neturtinę žalą yra pagrįstas, tačiau prašoma priteisti žala laikytina aiškiai per didele. Nukentėjusiajam padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, sužalojimas padarytas suduodant nukentėjusiajam vienintelį smūgį, taigi kaltinamojo veiksmai nepasižymėjo ypatingu pavojingumu. Kita vertus, teismas atsižvelgia į aplinkybę, kad pats nukentėjusysis išprovokavo konfliktą, nors jis teigė, kad nieko įžeidžiančio kaltinamajam nepasakė, vienok, tiek kaltinamasis tiek liudytojai D. A., S. V. ir E. N.( pastarųjų parodymais abejoti teismas neturi jokio pagrindo) nurodė, kad konfliktą, pasakydamas įžeidžiamo turinio žodžius kaltinamojo draugės, po to, ir kaltinamojo tėvo atžvilgiu, išprovokavo būtent pats nukentėjusysis. Nors nukentėjusysis nurodė, kad po įvykio jam dažnai skauda galvą, jis blogai jaučiasi, tačiau jokių objektyvių įrodymų, kad sužalojimas būtų sukėlęs kokias nors pasekmes nepateikta. Nukentėjusysis pats išprovokavo konfliktą, pažymėtina ir tai, kad , turėdamas realią galimybę išvengti tolimesnių įvykių ( kuomet kaltinamajam A. D. buvo sužalota galva ir jis buvo nuėjęs į kitą patalpą, o nukentėjusysis A. J. S. V. išstumtas iš parduotuvės laukan - jis( nukentėjusysis) vėl sugrįžo į parduotuvę, maža to, nuėjo į patalpą, kur A. D. plovėsi kraują, ir ten jam A. D. sudavė smūgį, nuo kurio, kaip nurodė pats nukentėjusysis jam lūžo nosis ir buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas). Dėl šių byloje nustatytų aplinkybių, paties nukentėjusiojo provokuojančio elgesio, vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijais pripažintina, kad kaltinamasis sumokėdamas nukentėjusiajam 300 Eur neturtinę žalą atlygino, o kitoje dalyje dėl 1300 Eur neturtinės žalos atlyginimo ieškinys atmestinas kaip neįrodytas. Ieškinys dalyje dėl 100 Eur turtinės žalos, nors ir nesant turtinę žalą, pagrindžiančių rašytinių įrodymų, nelaikytinas neprotingai dideliu ir nepagrįstu( pripažintina, kad nukentėjusysis turėjo kelionės pas medikus ir medikamentų pirkimo išlaidų),todėl tenkintinas pilnai.
Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
Kaltinamojo gynėjas ir kaltinamasis pateikė prašymą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės vadovaujantis BK 40 straipsnio nuostatomis, t. y. pagal laidavimą.
BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalyje išdėstytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos, apibūdinančios nusikalstamą veiką padariusį asmenį bei jo elgesį padarius tokią veiką. Pagal šias sąlygas asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės tik tada, jeigu jis: 1) pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tam, kad asmenį būtų galima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, byloje turi būti nustatytos visos BK 40 straipsnio 1 dalyje ir 2 dalies 1-4 punktuose nurodytos sąlygos.
L. D. teismo posėdyje nurodė, kad sutinka būti sūnaus A. D. laiduotoja. Nurodė, kad ryšys su sūnumi yra stiprus, jie kartu gyvena. Sūnus pasakojo apie tai, kad susimušė su A. J., gailėjosi ir išgyveno dėl to. Jos žiniomis anksčiau jis nėra nei su kuo susimušęs, iš artimųjų girdėdavo tik teigiamus atsiliepimus apie sūnų, anksčiau dėl jo elgesio problemų nebuvo, nes jie stengėsi sūnų dorai auklėti. Mano, kad sūnus A. D. padarė išvadas ir ateityje naujų nusikalstamų veikų nedarys, o ji padės jam priimti teisingus sprendimus.
Prokurorė, nukentėjusiojo atstovė nesutiko su prašymu dėl kaltinamojo atleidimo pagal laidavimą, nes kaltinamasis nuoširdžiai nesigaili, nukentėjusiojo neatsiprašė, neatlygino žalos. Visiškas kaltės pripažinimas paprastai suvokiamas kaip asmens paaiškinimai, duodami ikiteisminio tyrimo pareigūnams ar teismui, kuriais patvirtinamas jo padarytos veikos faktas, teisingai nusakomi šios veikos svarbiausi bruožai, ypatybės ir padarymo aplinkybės. Visiškas kaltės pripažinimas dažnai būna susijęs ir su gailėjimusi dėl padarytos nusikalstamos veikos, tačiau jam nėra tapatus. Gailėjimąsi gali išreikšti asmens savikritiškas požiūris į buvusį elgesį, krimtimasis dėl padarytos veikos, jos neigiamas vertinimas, taip pat poelgiai, kuriais kaltininkas stengiasi pašalinti ar sušvelninti savo veikos žalingus padarinius, pagelbėti nukentėjusiesiems ir pan. Tačiau ši sąlyga neapima kokių nors asmens priedermių pačiam duoti teisinį savo veikos vertinimą, visiškai sutikti su ikiteisminio tyrimo ar bylos procesiniuose dokumentuose pateikiama padarytos veikos kvalifikacija, teisiniu atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių fiksavimu ir t. t. Pažymėtina, kad kaltinamasis A. D. nuosekliai papasakojo apie įvykį, išreiškė apgailestavimą, o tardamas paskutinį žodį kaltinamasis atsiprašė nukentėjusiojo, nurodė, kad jo atsiprašymas yra nuoširdus. Tai, kad kaltinamojo nurodyta konflikto kilimo priežastis nesutampa su nukentėjusiojo pateikta versija, nepaneigia kaltinamojo prisipažinimo dėl padarytų nusikalstamų veikų - viešosios tvarkos sutrikdymo, nesunkaus sveikatos sutrikdymo. Teigti, kad jis kaltę pripažino formaliai nėra jokio pagrindo. Pažymėtina ir tai, kad kaltinamasis savanoriškai atlyginto nukentėjusiajam dalį žalos, (Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį atlygino visiškai).
Sprendžiant dėl galimybės taikyti laidavimą, taip pat svarbu pažymėti, kad A. D. elgėsi atsakingai, nepažeidė jam skirtų kardomųjų priemonių ir kritiškai vertino savo elgesį. Galima daryti išvadą, kad šioje situacijoje baudžiamojo proceso tikslai gali būti pasiekti ne skiriant kaltinamajam bausmę, bet pritaikant švelnesnį atsakomybės institutą, o būtent atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę, juo labiau, kad ne kaltinamasis, o nukentėjusysis buvo konflikto iniciatoriumi.
Teismas daro išvadą, kad yra pagrindas kaltinamąjį A. D. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato ir baudžiamąją bylą nutraukti, nes A. D. anksčiau neteistas, nebaustas administracine tvarka, padarė dvi nusikalstamas veikas ( nesunkų ir apysunkį nusikaltimą) visiškoje sutaptyje, pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi, savo noru atlygino dalį žalos. Jis dirba pagal verslo liudijimą, byloje nėra jokios jo asmenį neigiamai charakterizuojančios medžiagos. Po nusikalstamos veikos padarymo kaltinamasis jokių kitų nusikalstamų veikų ar administracinių teisės pažeidimų nepadarė, todėl esant tokioms bylos aplinkybėms yra pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Byloje buvo gautas kaltinamajam artimo asmens ( motinos) L. D. prašymas dėl sūnaus A. D. perdavimo jai pagal laidavimą. Teismui pateikti L. D. charakterizuojantys dokumentai patvirtina, kad ji nebuvo teista ar bausta administracine tvarka, dirba Liolių senelių globos namuose virėja. Nurodytos aplinkybės rodo, kad L. D. yra verta teismo pasitikėjimo bei turi galimybę daryti teigiamą įtaką kaltinamajam A. D..
Baudžiamojo poveikio priemonės yra teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, apribojančios asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės teises ir laisves bei nustatančios specialias pareigas, kurios padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Kaltinamajam A. D. paskirtina baudžiamojo poveikio priemonė – nemokami darbai (Lietuvos BK 67 straipsnio 2 dalies 5 punktas, 70 straipsnis).
Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Iš pridėtų sąskaitų matyti, kad nukentėjusysis A. J. patyrė 500 Eur išlaidų advokato paslaugoms apmokėti. Atsižvelgiant į tai, kad advokatė atstovavo nukentėjusįjį ikiteisminio tyrimo metu, ruošė civilinį ieškinį, dalyvavo teismo posėdžiuose( advokatės darbo vietą yra kitame nei vyko teismo posėdis mieste), laikytina, kad patirtos išlaidos advokato paslaugoms apmokėti nėra per didelės, todėl priteistinos iš kaltinamojo.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
A. D. vadovaujantis Lietuvos BK 40 straipsniu atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamų veikų pagal Lietuvos BK 284 straipsnį ir BK 138 straipsnio 1 dalį , esant idealiai nusikalstamų veikų sutapčiai, padarymo ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Perduoti A. D. motinos L. D., atsakomybėn pagal laidavimą dviejų metų laikotarpiui be užstato.
Vadovaujantis Lietuvos BK 67 straipsnio 2 dalies 5 punktu, 70 straipsniu, A. D. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – per keturis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlikti 80 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose.
Priteisti iš A. D. 100 Eur( vieną šimtą eurų) turtinės žalos atlyginimo A. J..
Priteisti iš A. D. 500 Eur( penkis šimtus eurų) A. J. advokato paslaugoms apmokėti.
Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti A. D. palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
- jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas;
- jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per šį apylinkės teismą.