Kauno apygardos teismo nutartis

2014-10-29 · Civilinė byla Nr. 2A-2166-657/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-10-29
Bylos Nr.
2A-2166-657/2014
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-03329-2014-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Žibutė Budžienė
Ieškovas
(duomenys neskelbtini)
Atsakovas
G. R.
Civilinė byla Nr. 2A-2166-657/2014Teisminio proceso Nr. 2-69-3-03329-2014-4Procesinio sprendimo kategorija: (S) 24.; 35.1.; 35.5.; 121.14.; 121.18.; 121.21.
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. spalio 29 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Žibutė Budžienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės (duomenys neskelbtini) DNS bendrijos apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. birželio 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-10067-775/2014 pagal ieškovės (duomenys neskelbtini) daugiabučių namų savininkų bendrijos ieškinį atsakovui G. R. dėl skolos bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrija dokumentinio proceso tvarka kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo 1.110,13 Lt skolą ir bylinėjimosi išlaidas (b. l. 3-4).

Žemesnės instancijos teismas

Kauno apylinkės teismas 2014 m. vasario 26 d. preliminariu sprendimu ieškinį patenkino visiškai (b.l. 15-16). Atsakovui pareiškus prieštaravimus dėl preliminaraus sprendimo (b.l. 22), byla buvo paskirta žodiniam nagrinėjimui (b.l. 39).

Šalies argumentai

Ieškovė nurodė, kad duomenys apie gyventojų įmokas ir skolas buvo perimti iš buvusios administracijos. Atsakovas su prašymu peržiūrėti jo įsiskolinimą į bendriją nesikreipė, duomenų apie įsiskolinimą, susidariusį iki 2006-01-01, neginčijo. Bendrijoje mokamus mokesčius sudaro mokesčiai už šiukšlių išvežimą, šilumos punkto priežiūrą, avarinės tarnybos paslaugas, mokesčiai Sodrai bei Valstybinei mokesčių inspekcijai už bendrijoje dirbančius asmenis bei darbuotojų atlyginimai, ūkio išlaidos, remonto išlaidos bei susidariusių įsiskolinimų dengimas Sodrai ir Valstybinei mokesčių inspekcijai už laikotarpį iki 2006-01-01. Atsakovo sumokėti mokesčiai matomi mokėjimų žiniaraščiuose. 2005-06-01 dienai atsakovo skola už bendrą elektrą siekė 413,39 Lt, už tikslines įmokas – 371,00 Lt, 2006-01-01 dienai atsakovo bendra skola siekė 933,51 Lt, o 2014-01-01 skola sudarė 1.110,13 Lt sumą. 2006 m. viduryje atsakovas kreipėsi į pirmininkę dėl skolos, tačiau nereagavo į bendrijos pateiktus skaičiavimus, pats apskaičiuodavo mokėtiną sumą pagal kontrolinį skaitliuką, 1.200,00 Lt sumą tiesiogiai sumokėjo elektros paslaugų teikėjui, tačiau skolos bendrijai už bendrą elektrą ir tikslines įmokas nepadengė. Atsakovo reikalavimas taikyti bendrąjį 10 metų ieškinio senaties terminą, yra nepagrįstas. Buvo sudaryta sutartis su skolų išieškojimo bendrove „Creditum“, kuri ragino atsakovą geranoriškai padengti įsiskolinimą, tačiau atsakovas atsakymo nepateikė. Ieškovė prašė preliminarų sprendimą palikti nepakeistą.

Atsakovas su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (b.l. 22). Skola, susidariusi iki 2006-01-01, niekuo neįrodyta, atsakovas tinkamai atsiskaito su komunalinių paslaugų teikėjais, o ieškovė savo reikalavimo negali tinkamai pagrįsti. Buvusi pirmininkė sukčiavo, išgrobstė bendrijos lėšas, todėl atsakovas nuo 2004 m. nemokėjo dalies mokesčių bendrijai. Naujai pirmininkei atsakovas pareiškė, jog nenori mokėti bendrijai pinigų, kad jie nedingtų, todėl 1.200,00 Lt sumą pagal savo kontrolinį skaitliuką sumokėjo tiesiogiai elektros energijos tiekėjui. Atsakovas prašė bendrijos pirmininkės pateikti skolą už bendrą elektrą ir tikslines įmokas pagrindžiančius dokumentus, tačiau jokių įrodymų nebuvo pateikta. Atsakovas nesutinka su skolos suma, prašo ieškovės reikalavimui taikyti bendrąjį 10 metų senaties terminą.

II. Pirmos instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismas 2014 m. birželio 27 d. galutiniu sprendimu preliminarų sprendimą pakeitė – ieškinį tenkino iš dalies: priteisė iš atsakovo G. R. ieškovei (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrijai 397,40 Lt skolos ir 13,00 Lt bylinėjimosi išlaidas; kitoje dalyje ieškinį atmetė; be to, priteisė valstybei iš atsakovo G. R. 6,00 Lt, o iš ieškovės (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrijos – 11,00 Lt išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu (b.l. 62-64). Teismas nurodė, kad atsakovui, kaip ir visiems kitiems butų ar kitų patalpų savininkams, kyla pareiga proporcingai savo nuosavybės daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas. Teismas konstatavo, kad iš ieškovės pateiktų mokėjimų išklotinių matyti, kad nuo 2000 m. sausio mėn. iki 2013 gruodžio 31 d. atsakovo skola susidarė 1.110,13 Lt. Atsakovas skolai nuo 2000 m. prašė taikyti 10 metų ieškinio senatį. Ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti. Teismas konstatavo, kad skolos susidarymo laikotarpis yra nuo 2000 m. sausio mėn. iki 2013 m. gruodžio mėn., t.y. 13 metų. Kadangi ieškovo atstovė neprašė atnaujinti ieškinio senaties termino, nenurodė svarbių jo praleidimo priežasčių, tik atkreipė dėmesį, kad dėl senų skolų kalta ankstesnė bendrijos pirmininkė, kuri laiku nesikreipė į teismą, teismas konstatavo, jog ieškinio senaties terminas yra praleistas, atnaujinti jo nėra pagrindo, nes bendrijos pirmininkas privalo bendrijos interesus atstovauti tinkamai ir laiku kreiptis į teismą dėl skolų išieškojimo. Pritaikęs ieškinio senatį, teismas sprendė, kad skola priteistina tik už laikotarpį nuo 2004 m vasario mėn. iki 2013 gruodžio 31 d., t.y. 397,40 Lt. Teismas darė išvadą, jog šioje dalyje ieškinys įrodytas, mokėjimų išklotinėse pateikti duomenys nėra paneigti, todėl jais abejoti nėra pagrindo.

III. Apeliacinio skundo argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovė (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrija prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014-06-27 sprendimą ieškovės reikalavimų dalyje, kuriai taikyta ieškinio senatis, bei priteisti visą ieškovės prašomą įsiskolinimo sumą, 13,00 Lt bylinėjimosi išlaidas, 29,00 Lt žyminio mokesčio sumą ir 0,80 Lt banko mokestį (b.l. 66-67). Teigia, kad teismas nepagrįstai likusiai atsakovo skolos daliai taikė bendrąjį 10 metų senaties terminą. Atsakovas mokėjimus už bendrijos suteikiamas paslaugas bei vykdomus darbus nuo 2006 m. liepos l d. atlieka reguliariai, tačiau taip jis apmoka anksčiau susidariusį įsiskolinimą bendrijai, bet jo nepanaikina visiškai. Mokėjimai bendrijoje yra vykdomi kas mėnesį, todėl senaties termino eiga dėl kiekvienos mokėjimo dalies arba periodinio mokėjimo prasideda nuo tos dienos, kada suėjo prievolės dalies arba periodinio mokėjimo terminas. Tuo tarpu paskutinis ieškovės pateikto įsiskolinimo atsakovui terminas, prieš pateikiant teismui ieškinį, yra 2014 m. sausio 1 d.

Atsiliepimo į apeliacinį skundą įstatymo nustatyta tvarka nepateikta.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.), todėl dėl skundžiamos sprendimo dalies pagrįstumo ir teisėtumo pasisako apeliacinio skundo ribose.

Ginčas byloje kilo dėl ieškinio senaties daliai ieškinio reikalavimų taikymo pagrįstumo.

Nagrinėjamu atveju ieškovė (duomenys neskelbtini) daugiabučių namų savininkų bendrija atsakovui pareiškė reikalavimą dėl 1.110,13 Lt skolos priteisimo (b.l. 3-4). Teismas atsakovo prašymu taikė ieškinio senatį ir skolą priteisė tik už laikotarpį nuo 2004 m vasario mėn. iki 2013 gruodžio 31 d., t.y. 397,40 Lt. Apeliantė teigia, kad teismas ieškinio senatį daliai jos reikalavimų taikė nepagrįstai. Apeliacinės instancijos teismo nuomone yra pagrindas su apeliacinio skundo argumentais iš dalies sutikti.

Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Ieškinio senaties instituto paskirtis – užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą ir apibrėžtumą, nes civilinių teisinių santykių dalyviams garantuojama, kad, suėjus įstatymo nustatytam terminui, jų subjektinės teisės teismine tvarka negalės būti nuginčytos ir jiems nebus paskirta tam tikra pareiga. Jeigu suinteresuotas asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimą, per visą ieškinio senaties terminą nesikreipė į teismą su ieškiniu, kad apgintų pažeistą teisę, priešinga teisinio santykio šalis gali pagrįstai tikėtis, jog toks asmuo atsisako nuo savo teisės arba nemano, kad jo teisė yra pažeista. Kita vertus, ieškinio senaties terminų nustatymas skatina nukentėjusią šalį imtis priemonių operatyviai ir tinkamai ginti savo pažeistas teises. Taigi ieškinio senaties institutas sumažina teisinio neapibrėžtumo neigiamą poveikį civilinei apyvartai, ieškinio senaties terminų nustatymas sudaro objektyvias prielaidas materialiajai tiesai byloje nustatyti; praėjus tam tikram laikui, faktinių aplinkybių išaiškinimas tampa sudėtingesnis. Įstatymai nustato bendrąjį dešimties metų ieškinio senaties terminą (CK 1.125 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-321/2012).

Byloje nustatyta, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priklauso atsakovui (b.l. 7). Iš ieškovės pateikto žiniaraščio nustatyta, kad 2006-01-01 dienai už butą Nr. (duomenys neskelbtini) buvo susidariusi 933,51 Lt skola (b.l. 8, 12-13, 35-36). Bylos duomenys rodo, kad nuo 2006-01-01 iki 2014-01-01 skola išaugo iki 1.110,13 Lt (b.l. 9-11, 37-38).

CK 1.126 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, pagal kurią teismas įpareigotas priimti nagrinėti reikalavimą apginti pažeistą teisę net ir tais atvejais, kai ieškinio senaties terminas yra pasibaigęs; ar ieškinio senaties terminas praleistas, galima nustatyti, žinant jo pradžią, taip pat išsiaiškinus, ar šis terminas nebuvo sustabdytas, nutrauktas; vadinasi, tam būtina ištirti bylos aplinkybes. Be to, praleistas ieškinio senaties terminas gali būti atnaujinamas (CK 1.131 str. 2 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-321/2012). Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad, ginčo šaliai reikalaujant taikyti ieškinio senatį, teismas ex officio patikrina, ar taikytinas ieškinio senaties terminas nepraleistas ir ar nėra priežasčių šį terminą atnaujinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2007, kt.), įstatymas nereikalauja, kad ieškovas pateiktų prašymą dėl termino atnaujinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-449/2009).

Nagrinėjamu atveju pirmos instancijos teismas, akcentavęs, kad ieškovė neprašė atnaujinti ieškinio senaties termino, nenurodė svarbių jo praleidimo priežasčių, sprendė, kad ieškinio senaties terminas yra praleistas, o atnaujinti jo nėra pagrindo, nes bendrijos pirmininkas privalo bendrijos interesus atstovauti tinkamai ir laiku kreiptis į teismą dėl skolų išieškojimo.

Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje pabrėžiama, kad, ginčo šaliai reikalaujant taikyti ieškinio senatį, teismas inter alia turi nustatyti, kada prasidėjo ieškinio senaties termino eiga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-449/2009). Ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o ši teisė atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužino arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 str. 1 d.). Šis terminas skaičiuojamas kiekvienoje konkrečioje byloje atsižvelgiant į buvusią situaciją, jos ypatumus ir kreditoriaus elgesį, siekiant laiku ir tinkamai ginti savo teises.

Šiuo konkrečiu atveju bendrijos pirmininkė nurodė, kad apie atsakovo skolą jai, kaip ieškovės atstovei, tapo žinoma tik perėmus bendrijos dokumentus iš buvusios bendrijos vadovės. Pirmosios instancijos teismas nesiaiškino ir nepaprašė ieškovės pateikti duomenis, kada realiai naujai paskirtai bendrijos pirmininkei buvo perduota bendrijos dokumentacija ir kada naujai paskirta pirmininkė sužinojo apie atsakovo turimą įsiskolinimą ieškovei. Nenustačius šių reikšmingų aplinkybių, negali būti byloje nustatyta konkreti ginčijamų reikalavimų ieškinio senaties termino pabaiga, nes nėra aiškiai apibrėžta šio termino pradžia. Tokiu būdu, negali būti sprendžiama ir dėl ieškinio senaties termino atnaujinimo ar ieškinio senaties taikymo pagrindų egzistavimo.

Atkreiptinas dėmesys, į kasacinio teismo išaiškinimus, kad ieškinio reikalavimas, pareikštas praleidus įstatyme nustatytą terminą kreiptis į teismą, iš esmės reiškia tai, jog teismui, sprendžiančiam dėl termino atnaujinimo, reikia vertinti teisės kreiptis į teismą ribojimo terminu atitiktį teisėtam tikslui apginti pažeistą teisę. Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti ieškoma protingos dviejų viešųjų interesų – užtikrinti realią pažeistų subjektinių teisių apsaugą ir garantuoti teisinių santykių stabilumą bei apibrėžtumą – pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2010; 2012 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2012; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-321/2012).

Apeliacinės instancijos teismo nuomone, nagrinėjamu atveju nepakanka vien konstatuoti aplinkybę, kad anksčiau buvusi bendrijos pirmininkė turėjo pareigą bendrijos interesus atstovauti tinkamai ir laiku kreiptis į teismą dėl skolų išieškojimo. Ieškinio senaties termino taikymas vien šiuo pagrindu, nenustatinėjant ir nevertinant kitų reikšmingų aplinkybių, neužtikrintų realios pažeistų subjektinių teisių apsaugos ir negarantuotų teisinių santykių stabilumo bei apibrėžtumo pusiausvyros bei prieštarautų bendrųjų civilinės teisės teisingumo, protingumo, sąžiningumo principų reikalavimams.

Aukščiau aptartų duomenų pagrindu apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškinio senaties taikymo daliai ieškovės reikalavimų, neatskleidė bylos esmės ir pagal pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, todėl yra pagrindas Kauno apylinkės teismo 2014 m. birželio 27 d. sprendimą dalyje dėl ieškovės reikalavimų, kuriems taikyta ieškinio senatis, panaikinti ir bylą gražinti pirmosios instancijos teismui šioje dalyje nagrinėti iš naujo (CPK 327 str. 1 d. 2 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2014 m. birželio 27 d. sprendimą dalyje dėl atmestų ieškovės reikalavimų, kuriems taikyta ieškinio senatis, panaikinti ir bylą gražinti pirmosios instancijos teismui šioje dalyje nagrinėti iš naujo.

Teisėja Žibutė Budžienė