- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2022-07-12
- Bylos Nr.
- 1-1568-548/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-03572-2022-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ričardas Juodis
- Kaltinamasis
- M. P.
- Nukentėjusysis
- K. R.
Teisminio proceso kategorijos: 1.2.4.6.1; 1.1.7.2.5; 1.1.10.1;
2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2;
2022 m. liepos 12 d.
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje: M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, išsiskyręs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:
1. Šakių rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 10 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį (dvi veikos) laisvės atėmimu 2 metams 3 mėnesiams. Pritaikius BK 75 straipsnį paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 3 metams, įpareigojant dirbti, neišvykti iš gyvenamosios vietos rajono ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;
2. Prienų rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 10 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, bausmė subendrinta su Šakių rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 10 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta 3 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 3 metams, įpareigojant per bausmės vykdymo atidėjimo laiką pradėti dirbti arba tęsti registraciją darbo biržoje ir neišvykti už gyvenamosios vietos rajono ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti nusikaltimu padarytą turtinę žalą;
3. Kauno apylinkės teismo 2015 m. kovo 2 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 140 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmė subendrinta su Prienų rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 10 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 3 metams, įpareigojant per bausmės vykdymo atidėjimo laiką pradėti dirbti arba tęsti registraciją darbo biržoje ir neišvykti iš gyvenamosios vietos rajono ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, neišeiti iš namų nuo 23 vai. iki 6 vai., jei tai nesusiję su darbu;
4. Kauno apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 16 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 3 dalį 36 MGL (1 800 eurų) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 72 straipsniu, paskirtas įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį kečiančiose programose, šį įpareigojimą įvykdant per 6 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos;
5. Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų 2019 m. balandžio 19 d. nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 10 punktą laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 dalimis, bausmė visiško sudėjimo būdu subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 16 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams ir 36 MGL (1 800 eurų) bauda. Pritaikius BK 75 straipsnį laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant tęsti darbą, per 8 (aštuonis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriui padarytą 414,36 eurų turtinę žalą, Kauno teritorinei ligonių kasai 145,36 eurų turtinę žalą;
6. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. rugsėjo 18 d. pagal BK 281(1) straipsnio 1 dalies 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis pridėta prie Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų 2019 m. balandžio 19 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 3 (trims) mėnesiams ir 36 MGL (1 800 eurų) bauda. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams, įpareigojant neišvykti iš savo gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; tęsti darbą; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; per 8 (aštuonis) mėnesius nuo Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų 2019 m. balandžio 19 d. nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (2019 m. gegužės 10 d.) atlyginti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriui padarytą 414,36 eurų turtinę žalą, Kauno teritorinei ligonių kasai – 145,36 eurų turtinę žalą;
7. Kauno miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 16 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu bei tęsti darbą arba registruotis užimtumo tarnyboje, bausmės neatlikęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamasis M. P. 2022 metų sausio 29 dieną apie 23.00 val. (duomenys neskelbtini), nukentėjusiojo namuose, tyčia vieną kartą kumščiu sudavė nukentėjusiajam K. R. į galvą, o pastarajam nukritus ant grindų, ne mažiau kaip 10 kartų įspyrė jam į įvairias kūno vietas, po to nukentėjusiajam atsistojus, jis ne mažiau 4 kartus kumščiu sudavė nukentėjusiajam į galvą, o pastarajam nukritus ant grindų, jis atsisėdo ant nukentėjusiojo pilvo, taip prispausdamas jį prie grindų ir kumščiu du kartus sudavė jam į galvą bei su plastikine metalinių įrankių dėže du kartus sudavė nukentėjusiajam į galvą, padarydamas jam odos nubrozdinimus ir poodines kraujosruvas viršugalvyje, kairiame petyje, poodines kraujosruvas kairiame žaste, alkūnėse, nugaroje, odos nubrozdinimą kairiame smilkinyje, taip mušdamas nežymiai sužalojo nukentėjusįjį K. R..
Apklaustas teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis M. P. pagal jam pareikštą kaltinimą kaltu prisipažino pilnai ir paaiškino, kad 2022 m. sausio 29 d. vakare susiskambino su K. R. ir tarp jų kilo konfliktas. Tą pačią dieną apie 23.00 val. atvyko pas nukentėjusįjį K. R. į namus, adresu (duomenys neskelbtini). Nukentėjusiajam atidarius duris kumščiu sudavė į galvą ir K. R. nukrito ant grindų. Gulinčiam nukentėjusiajam galėjo įspirti dešimt kartų į įvairias kūno vietas. Po to K. R. atsistojus vėl sudavė du smūgius į galvą, o jam nukritus dar du kartus kumščiu sudavė į galvą bei atsisėdęs K. R. ant pilvo, plastmasine įrankių dėže sudavė du kartus nukentėjusiajam į galvą. Paaiškino, kad konfliktas įvyko dėl to, kad nukentėjusysis jam nedavė paimti šuns, kuris tuo metu buvo pas nukentėjusįjį namuose. Dėl padarytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi, atsiprašė nukentėjusiojo, su juo susitaikė.
Kadangi kaltinamasis M. P. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, bei teismui išaiškinus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnio nuostatas dėl sutrumpinto įrodymų tyrimo sutiko, kad byla būtų nagrinėjama sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, proceso dalyviai neprieštaravo, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, 291 straipsniu, baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinus įrodymų tyrimą.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo M. P. visiško prisipažinimo, jo kaltė įrodyta ir kitais ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 straipsnyje numatyta tvarka, sutrumpinus įrodymų tyrimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnį.
Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis K. R. paaiškino, kad gyvena kartu su sugyventine I. I.. Kurį laiką jie buvo išsiskyrę ir ji buvo susiradusi kitą vyrą M. P., su kuriuo kartu gyveno. Maždaug prieš savaitę laiko jie susitaikė ir 2022 metų sausio 29 dieną I. grįžo į namus. Vos jai grįžus į namus, kažkas pradėjo belsti į duris. I. nuėjo atidaryti durų. Jis stovėjo netoli jos, koridoriuje. Išgirdęs, kad atvyko M. P., priėjo arčiau. Tada M. P. nieko nesakęs pradėjo jį mušti kumščiais ir kojomis. Smūgiavo į įvairias kūno vietas, dėl ko jis juto skausmą ir jam buvo padaryti sužalojimai. Kiek smūgių sudavė pasakyti negali, bet tikrai daug. I. tuo metu nubėgo į virtuvę. Su M. P. kartu buvo atvykę D. M. ir V. M., kurie yra M. P. kaimynai. D. taip pat norėjo smūgiuoti, kiek atsimena, vieną kartą su ranka trenkė jam per galvą. Po viso šito jie pasišalino. D. į šį konfliktą nesikišo, stovėjo laiptinėje ir žiūrėjo. Kai jie išvyko, jis išsikvietė pareigūnus, medikų pagalbos atsisakė, kadangi rimtų sužalojimų nepatyrė ir skubi pagalba jam nebuvo reikalinga (t. 1, b. l. 1-2).
Papildomai apklaustas ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis K. R. paaiškino, kad 2022 metų sausio 29 dieną apie 23.00 val., kai pas jį į namus atvyko M. P., D. ir V., pastaroji pasakė, kad atvažiavo pasiimti šuns. V. pašaukė šunį, kuris atbėgo iš kambario pas ją į laiptinę. Tuo metu jam dar stovint prie savo buto durų, iš už laiptinės kampo iššoko buvęs I. sugyventinis M. P. ir D.. M. iš karto puolė prie jo ir nieko nesakęs jam kumščiu sudavė vieną smūgį į galvos sritį, po ko koridoriuje jis nugriuvo ant grindų. Tada M. pradėjo jį spardyti kojomis į įvairias kūno vietas: šonus, nugarą, rankas. Kiek sudavė smūgių pasakyti negali, nes buvo išsigandęs, bet ne mažiau, kaip 10 smūgių. I. išsigandusi tuo metu nubėgo į virtuvę, o M. P. nubėgo jai iš paskos. Jis atsikėlė ir nubėgęs į virtuvę, spėjo M. atitraukti nuo I., jai jokių smūgių M. nespėjo suduoti. Ir jiems su M. stovint buto koridoriuje, M. jam vėl sudavė kumščiu ne mažiau kaip 4 kartus į galvos sritį. Po ko jis vėl nugriuvo ant grindų, ant nugaros. Tada M. atsisėdo jam ant pilvo ir taip jį prispaudė prie grindų bei kumščiu sudavė du smūgius į galvos sritį. Po to pagriebęs šalia koridoriuje stovėjusią juodos spalvos plastikinę dėžę, kurioje buvo jo darbo įrankis- metalinis vamzdžių presas, su ja sudavė jam du smūgius į galvos sritį. Jam buvo sukeltas fizinis skausmas, jam labai skaudėjo, dar ir dabar skauda galvą, nes po suduotų smūgių ji buvo prakirsta. Dėžė su įrankiais sveria apie10 kg. Jis kojomis nuo savęs nustūmė M. ir šis išėjo iš buto. V. per visą konfliktą nematė, ji su šuniu buvo išėjusi į lauką, o kur konflikto metu buvo D., nematė. Po to D. išėjo su M.. Dar D. išeinant iš buto, D. bandė ranka smūgiuoti jam į galvą, tačiau nepataikė. Jis D. jokių pretenzijų neturi ir neturės. M. P. civilinio ieškinio nereikš (t. 1, b. l. 25-27, 30-33).
Papildomai apklaustas ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis K. R. paaiškino, kad jokių pretenzijų M. P. neturi, jokio civilinio ieškinio jam nereikš (t. 1, b. l. 35-37).
Apklausta ikiteisminio tyrimo metu liudytoja I. I. paaiškino, kad apie devynis metus gyveno kartu su K. R.. Maždaug prieš du mėnesius buvo susipykę ir išsiskyrė. Ji susirado kitą vyrą M. P.. Pas jį namuose ji buvo apsistojusi apie porą mėnesių. Po to susitaikė su buvusiu sugyventiniu K. ir 2022-01-29 grįžo pas K. į namus. Tą pačią dieną apie 22 val. pasigirdo į duris beldimas. Atidarė duris, už jų stovėjo M. P., V. M. ir D. M.. M. nieko nesakęs iškart puolė jos sugyventinį K.. M. ėmė jį mušti kumščiais, spardė kojomis K. į įvairias kūno vietas, po to paėmęs koridoriuje buvusią įrankių dėžę, su ja trenkė K. per galvą. K. ėmė bėgti iš nosies kraujas. Ji išsigando ir nubėgo į virtuvę. M. bandė vytis ją ir, jos manymu, norėjo smurtauti prieš ją, bet jam tai nepavyko, K. jį sulaikė. Kai ji suriko, kad kviečia pareigūnus, M. su kitais asmenimis pabėgo. Viskas vyko labai greit, sunku nupasakoti tiksliai įvykio aplinkybes. Ji įvykio metu nenukentėjo (t. 1, b. l. 63-65).
Papildomai apklausta ikiteisminio tyrimo metu liudytoja I. I. paaiškino, kad pirmas konfliktą pradėjo M., jis pirmas puolė prie K. sakydamas, kad prisišnekėjai. Ji bebūdama virtuvėje aiškinosi santykius su D. ir tuo tarpu matė, kaip koridoriuje ant grindų voliojasi susikibę M. su K.. Kokius smūgius, kiek smūgių ir į kurias kūno vietas sudavė M. K., ar K. M., ji nematė. Taip pat nematė, kuriuo momentu M. sudavė K. su įrankių dėže į galvą, tik paskui matė, kad K. iš nosies bėgo kraujas ir galvoje, pakaušyje buvo sukrešėjęs kraujas. Visas jų konfliktas, susistumdymas truko apie dvi minutes. Ji pradėjo šaukti, kad jie baigtų muštynes. Tuo tarpu paskambino savo sūnui A. ir pasakė, kad kviestų policiją. Kai ji pradėjo šaukti, kad jie baigtų muštynes, M. su K. baigė muštis ir M. atsistojęs nuo grindų su D. išėjo iš buto į lauką. Kai atvyko policijos pareigūnai, jie jau buvo išvykę. Taip pat parodė, kad D. į konfliktą nesikišo, jis buvo su ja virtuvėje, ir į besimušančiuosius koridoriuje stovėjo atsisukęs nugarą. Mano, kad jis tų muštynių nematė. Ji jokių pretenzijų niekam nei D., nei M. neturi ir neturės (t. 1, b. l. 68-71, 73-73).
Apklausta ikiteisminio tyrimo metu liudytoja A. I. paaiškino, kad jos dukra I. I. iki 2022 metų sausio 29 dienos gyveno su sugyventiniu M. P.. Prieš tai dukra gyveno su K. R.. 2022 metų sausio 29 dieną tarp dukros ir jos sugyventinio M. įvyko konfliktas, jie susibarė. Pasibaigus konfliktui, ji dukrai pasiūlė važiuoti į Kaišiadoris pas ją į namus. Dukra pasiėmė kelis daiktus ir visi su vaikais, su taksi apie 22.00 val. grįžo pas ją į namus. Ji su dukros vaikais liko namuose, o dukra nuėjo pasikalbėti pas K. R.. Apie 23.00 val. I. I. paskambino savo sūnui A. ir paprašė, kad jis iškviestų policiją, nes pas K. R. atvažiavo M. P. su kaimynais. A. iškvietė policiją. Po to ji su vaikais nuėjo pas K. R., kur buvo jos dukra. Policija jau buvo išvykusi. Nei K., nei dukra apie įvykusį konfliktą jai nieko nepasakojo, tik pasakė, kad M. sumušė K.. Ant pačio K. veido, rankų nei kraujo, nei mėlynių nematė. Jis jau buvo nusiprausęs. Kraujo dėmių matė koridoriuje ant grindų (t. 1, b. l. 78-81).
Papildomai apklausta ikiteisminio tyrimo metu liudytoja A. I. paaiškino, kad įvykio metu buvo K. R. bute, tačiau pačio įvykio nematė, viso konflikto metu su dukros vaikais, mažamete dukra ir mažamečiu sūnumi A., kad jie neišsigąstų, buvo kitame kambaryje. Pačio įvykio, konflikto visiškai nematė, jame nedalyvavo (t. 1, b. l. 83-85).
Apklausta ikiteisminio tyrimo metu liudytoja V. M. paaiškino, kad su M. P. ir jo sugyventine I. I. yra pažįstami, yra kaimynai. 2022-01-29 norėjo pasiimti iš I. šunį, kurį lakinai buvo palikusi, tačiau I. pasakė, kad šuo pas K.. Kadangi ji nežinojo, kur gyvena K., tai kaimyno M. paklausė, ar jis galėtų parodyti kur jis gyvena. M. sutiko ir su jo mašina, kurią vairavo ji, nes M. jau buvo išgėręs, nuvažiavo į Kaišiadoris. I. tą patį vakarą buvo susipykusi su M. ir buvo išvažiavusi į Kaišiadoris pas K., pas savo dukros tėvą. Nuvažiavus į Kaišiadoris, į K. butą nuėjo visi trys: ji, jos vyras D. ir M.. Buto duris atidarė I., šalia jos koridoriuje stovėjo K., kuris buvo išgėręs. M. įėjo į buto vidų, į koridorių ir pradėjo stumdytis su K.. Kuris kurį pirmas pastūmė, nematė, kadangi ji stovėjo laiptinėje, o buto durys buvo vos praviros. Ji nematė, kas ten vyko bute. Kai jos vyras D. pamatė, kad M. su K. pradėjo stumdytis, jis taip pat įėjo į buto vidų ir I. nuvedė į virtuvę, kad M. su K. jos neužgautų. Ji stovėdama laiptinėje prašė, kad jie baigtų stumdytis ir maždaug po minutės laiko M. su D. išėjo iš buto. Ji nematė, kad M. su K. būtų parkritę ant grindų koridoriuje, tik girdėjo, kad M. su K. šūkauja. Iš buto sklindančių garsų buvo galima suprasti, kad jie tarpusavyje stumdosi, mušasi. Dėl ko tarp jų įvyko konfliktas nežino (t. 1, b. l. 93-96).
Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas D. M. paaiškino, kad M. P. ir jo draugė I. yra pažįstami, yra kaimynai. 2022-01-29 nusprendė važiuoti į Kaišiadoris pasiimti šunį, kurį buvo palikę pas I., o ši pasakė, kad šuo pas K.. Kadangi nei jis, nei V. nežinojo, kur gyvena K., tai V. kaimyno M. paklausė, ar jis galėtų parodyti kur jis gyvena. M. sutiko ir su jo mašina, kurią vairavo jo žmona V., nes M. jau buvo išgėręs, visi nuvažiavo į Kaišiadoris. Kad tą patį vakarą I. buvo susipykusi su M. ir jau buvo išvažiavusi į Kaišiadoris pas K., jis nežinojo. Nuvažiavus į Kaišiadoris, į K. butą nuėjo visi trys: jis, V. ir M.. Buto duris atidarė I., šalia jos koridoriuje stovėjo K., kuris buvo išgėręs. M. įėjo į buto vidų, į koridorių. Iš paskos įėjo ir jis. V. liko stovėti laiptinėje su šuniu. Tarp M. ir K. koridoriuje įvyko konfliktas. Dėl ko, nežino. Kas pirmas pradėjo konfliktą nematė, tik matė, kad jie koridoriuje tarpusavyje stumdėsi. Kai vienas kitam sudavė smūgius, nematė. Jis, norėdamas apsaugoti I., kad M. su K. jos neužgautų, nusivedė ją į virtuvę. Kas vyko koridoriuje jis nematė. Būdamas virtuvėje girdėjo, kad koridoriuje M. su K. stumdosi, šūkauja, kad jie būtų nugriuvę koridoriuje ant grindų, nematė ir iš ten sklindančių garsų negirdėjo. Jų skirti, ginti nėjo, nes nežinojo dėl ko jie tarpusavyje susipyko ir dėl ko įvyko konfliktas. Asmeniškai K. nepažinojo. Būdamas virtuvėje išgirdo, kaip V. būdama laiptinėje, pro duris šaukia, kad jie baigtų muštis, kad jau varom. M. atsakė: „jo, varom“ ir jis su M. išėjo iš K. buto. Jis pats konflikte nedalyvavo ir niekam jokių smūgių nesudavė. Jis įvykio metu buvo blaivus (t. 1, b. l. 99-102).
Apklausta ikiteisminio tyrimo metu liudytoja K. Č. paaiškino, kad 2022-01-29 dirbo Kauno apskrities VPK (duomenys neskelbtini) rajono PK (duomenys neskelbtini) skyriaus (duomenys neskelbtini) pareigose kartu su kolega Kauno apskrities VPK (duomenys neskelbtini) rajono PK (duomenys neskelbtini) skyriaus (duomenys neskelbtini) B. N.. Apie 23.30 val. iš OVS budėtojo buvo gautas pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje, adresu (duomenys neskelbtini). Atvykus nurodytu adresu, juos pasitiko K. R., kuris buvo akivaizdžiai neblaivus, aiškino, jog į namus atvyko jo sugyventinės buvęs vyras M. P. ir pradėjo rankomis mušti K. R., dėl ko nežino. Namuose taip pat buvo akivaizdžiai neblaivi I. I., kuri taip pat aiškino, jog į namus atvyko jos neblaivus buvęs sugyventinis M. P. su kitais dviem nepažįstamais asmenimis ir pradėjo rankomis mušti jos dabartinį sugyventinį K. R. (t. 1, b. l. 104-105).
Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta, esanti adresu (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 11-15).
Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad K. R. konstatuota odos nubrozdinimai ir poodinės kraujosruvos viršugalvyje, kairiame petyje, poodinės kraujosruvos kairiame žaste, alkūnėse, nugaroje, odos nubrozdinimas kairiame smilkinyje padaryti kietais bukais daiktais, septyniais ar daugiau trauminiais poveikiais, galimai užduotyje nurodytu laiku bei aplinkybėmis. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Poodinės kraujosruvos alkūnėse, nugaroje, poodinė kraujosruva ir odos nubrozdinimas kairiame petyje galėjo būti padaryti ir griuvimo metu (t. 1, b. l. 43-44).
Daiktų pateikimo protokolu K. R. pateikė plastikinę dėžę su joje esančiu metaliniu presu-įrankiu (t. 1, b. l. 45-46).
Apžiūros protokolu apžiūrėta K. R. pateikta plastikinė dėžė su joje esančiu metaliniu presu-įrankiu (t. 1, b. l. 47-50).
Apžiūros protokolu apžiūrėtas Bendrojo pagalbos centro pateiktas skambučio įrašas. Užfiksuota, kad 2022-01-29 23.37 val. skambinantysis asmuo nurodo, kad jo mama išsiskyrė su patėviu ir jis čia atvažiavo ir pradėjo visus mušti. Pokalbio metu ragelį perima moteris, kuri nurodo, kad dabar kalba motina, kad įsirovė į namus, tiesiog yra apiplėšimas, durų išspardymas, vyro sumušimas, viskas yra išdaužyta, išlaužyta. Dabar pasakysiu žmogaus pavardę, M. P. (t. 1, b. l. 54-55).
Apžiūros protokolu apžiūrėti policijos pareigūno kūno kamera padaryti vaizdo ir garso įrašai. Užfiksuota, kad atvykusiems policijos pareigūnams vyriškis nurodo, kad įvykio metu jam trenkė rankomis ir su dėže. Moteriškė nurodo, kad vyriškiui trenkė jos buvęs sugyventinis, kad atvykę buvo trise, t. y. V. M., D. M. ir M. P. (t. 1, b. l. 58-59).
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.
Pagal teismų praktiką, objektyviai šis nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu fizinį skausmą arba nežymų sveikatos sutrikdymą. Tai materialioji nusikaltimo sudėtis – mušimo, kankinimo atvejais turi būti sukeliamas fizinis skausmas nukentėjusiajam arba nežymus sveikatos sutrikdymas. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Šis nusikaltimas apima smurtavimą tiek nepaliekant žymių, tiek sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai sužalojant (kraujosruvos, negilios žaizdos), tiek trumpam susargdinant.
Iš byloje nustatytų aplinkybių darytina išvada, kad kaltinamasis M. P. panaudodamas prieš nukentėjusįjį K. R. fizinį smurtą – suduodamas ne mažiau penkis smūgius kumščiu nukentėjusiajam K. R. į galvą, dešimt kartų įspyręs nukentėjusiajam į įvairias kūno vietas bei ne mažiau du kartus sudavęs nukentėjusiajam plastikine dėže į galvą, padarė odos nubrozdinimus ir poodines kraujosruvas viršugalvyje, kairiame petyje, poodines kraujosruvas kairiame žaste, alkūnėse, nugaroje, odos nubrozdinimą kairiame smilkinyje ir taip nežymiai sutrikdė nukentėjusiajam sveikatą. Tai, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, matyti iš to, kad nukentėjusiajam K. R. nežymų sveikatos sutrikdymą padarė sukėlė žodinio konflikto metu, smurtinis veiksmas pasireiškė kumščiais, kojomis ir plastikine dėže suduodant smūgius nukentėjusiajam į galvą ir kitas kūno vietas, kas rodo, kad kaltinamasis tuo momentu buvo neigiamai nusistatęs prieš nukentėjusįjį K. R. ir tai rodo, kad smurtaudamas suvokė, kad jo elgesys veikos padarymo metu yra pavojingas, taip pat suprato ir numatė dėl to galinčius kilti padarinius, norėjo taip veikti ir numatomų padarinių aktyviais veiksmais siekė. Kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu pripažino savo kaltę nusikalstamos veikos padaryme. Byloje ištirti įrodymai: nukentėjusiojo K. R., liudytojų I. I., A. I., V. M., D. M., K. Č. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu, įvykio vietos apžiūros protokolas, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada bei kita rašytinė bylos medžiaga patvirtina, kad kaltinamasis M. P. naudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį K. R.. Teismas neturi pagrindo nesiremti nukentėjusiojo K. R., liudytojų I. I., A. I., V. M., D. M., K. Č. duotais parodymais ikiteisminio tyrimo metu, nes jie yra nuoseklūs, tarpusavyje sutampantys. Šie duomenys, kaip įrodymai tarpusavyje vertinami kompleksiškai ir yra pakankami M. P. kaltei dėl nežymaus K. R. sveikatos sutrikdymo pagrįsti.
Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms konstatuotina, kad visų ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visuma įrodo, kad kaltinamasis M. P. 2022 metų sausio 29 dieną apie 23.00 val. (duomenys neskelbtini), nukentėjusiojo namuose, tyčia vieną kartą kumščiu sudavė nukentėjusiajam K. R. į galvą, o pastarajam nukritus ant grindų, ne mažiau kaip 10 kartų įspyrė jam į įvairias kūno vietas, po to nukentėjusiajam atsistojus, jis ne mažiau 4 kartus kumščiu sudavė nukentėjusiajam į galvą, o pastarajam nukritus ant grindų, jis atsisėdo ant nukentėjusiojo pilvo, taip prispausdamas jį prie grindų ir kumščiu du kartus sudavė jam į galvą bei su plastikine metalinių įrankių dėže du kartus sudavė nukentėjusiajam į galvą, padarydamas jam odos nubrozdinimus ir poodines kraujosruvas viršugalvyje, kairiame petyje, poodines kraujosruvas kairiame žaste, alkūnėse, nugaroje, odos nubrozdinimą kairiame smilkinyje, taip mušdamas nežymiai sužalojo nukentėjusįjį K. R..
Byloje ištirtų įrodymų visuma leidžia konstatuoti, jog kaltinamojo M. P. kaltė įvykdžius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo nukentėjusiajam K. R. visiškai įrodyta ir kaltinamojo veika pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį laikytina kvalifikuota ikiteisminio tyrimo metu teisingai ir įrodyta aukščiau aptartais įrodymais.
Skiriant bausmę kaltinamajam K. R., teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 2 dalis).
Skirdamas bausmę kaltinamajam M. P., teismas atsižvelgia į tai, kad padarytas nesunkus nusikaltimas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 11 straipsnio 3 dalis). M. P. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi – tai pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 60 straipsnis). M. P. anksčiau teistas, baustas administracine tvarka (t. 1, b. l. 143-147), VšĮ Kauno miesto poliklinikos psichikos sveikatos centre asmens psichikos sveikatos priežiūros paslaugos neteiktos (t. 1, b. l. 167), darbdavio charakterizuojamas teigiamai (t. 1, b. l. 169). Atsižvelgiant į virš išdėstytas aplinkybes kaltinamajam M. P. skirtina mažesnė už vidutinę terminuota laisvės atėmimo bausmė, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje. Kadangi kaltinamasis savo kaltę nusikalstamos veikos padaryme pripažino pilnai, byla išnagrinėta taikant sutrumpintą įrodymų tyrimą, paskirtoji bausmė vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 (1) straipsnio 1 ir 2 dalies pagrindu mažintina vienu trečdaliu. Taip pat Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalies, 4 dalies ir 9 dalies pagrindu paskirta bausmė subendrintina su 2022 m. kovo 16 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų baudžiamuoju įsakymu paskirta laisvės apribojimo bausme. M. P. dirba, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, atsiprašė nukentėjusiojo ir su juo susitaikė. Tokios aplinkybės leidžia manyti, kad bausmės tikslai būti pasiekti be realaus jos atlikimo, atidėjus paskirtos terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnis). Teismo vertinimu, M. P. turi būti suteikta galimybė laisvėje, bet su probacijos priežiūra, koreguoti savo elgesį teigiama linkme ir savo elgesiu įrodyti, kad yra vertas teismo parodyto pasitikėjimo. Bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu M. P. skirtini Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 5 dalies 6 punkte, 7 punkte numatyti įpareigojimai: per bausmės vykdymo atidėjimo laiką dalyvauti elgesio pataisos programoje, nuo 23.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi.
Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumentų paėmimas paliktinos galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus, panaikintinos.
Civilinis ieškinys nepareikštas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniuose, 301-302 straipsniuose, 303 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
M. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 6 (šešis) mėnesius terminuoto laisvės atėmimo
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64(1) straipsnio 1 ir 2 dalies pagrindu, paskirtą bausmę sumažinti 1/3 ir paskirti 4 (keturis) mėnesius terminuoto laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu 2022 m. kovo 16 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų baudžiamuoju įsakymu paskirtą 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę pakeisti į 3 (trijų) mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalies, 4 dalies ir 9 dalies pagrindu prie šiuo teismo nuosprendžiu paskirtos terminuotos laisvės atėmimo bausmės iš dalies pridėti 2022 m. kovo 16 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų baudžiamuoju įsakymu paskirtos ir pakeistos terminuotos laisvės atėmimo bausmės dalį ir paskirti galutinę subendriną - 6 (šešių) mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio pagrindu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1(vieneriems) metams, įpareigojant nuteistąjį per bausmės vykdymo atidėjimo laiką dalyvauti elgesio pataisos programoje, nuo 23.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 5 dalies 6 punktas, 7 punktas).
Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 339 straipsnio 3 dalis).
Iki įsiteisės teismo nuosprendis M. P. paskirtas kardomąsias priemones - rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą palikti nepakeistas, o nuosprendžiui įsiteisėjus jas panaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus (išaiškinti, kad teikiant apeliacinį skundą, jame turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka).