- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2016-11-04
- Bylos Nr.
- A2.11.-11645-935/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-10086-2016-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Ugnius Trumpulis
- Pažeidėjas
- J. B.
- Kategorijos
- 2.10.8pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje J. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenanti (duomenys neskelbtini), dirbanti UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavėja, administracine tvarka bausta, traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos ATPK) 186 straipsnį, 187² straipsnį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
J. B. 2016 m. birželio 20 d., apie 00.48 val., būdama (duomenys neskelbtini), iš savo telefono Nr. (duomenys neskelbtini), paskambino bendruoju pagalbos telefonu 112 ir žinomai melagingai iškvietė policijos pareigūnus pranešdama, kad (duomenys neskelbtini), jos pažįstama B. T. vartoja alkoholinius gėrimus ir neprižiūri savo mažamečio vaiko.
Šiais veiksmais J. B. padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 186 straipsnyje.
J. B. veiksmai administracinio teisės pažeidimo protokole buvo kvalifikuoti ir pagal Lietuvos Respublikos ATPK 187² straipsnį.
Teismo posėdžio metu J. B. parodė, kad su pažeidimu nesutinka, ji bendrajam pagalbos centrui neskambino, įvykio metu ji buvo namuose. Viską jau yra paaiškinusi tyrimo metu, pagarsinus jos parodymus, duotus tyrimo metu, nurodė, kad jie yra teisingi. J. B. nurodė, jog garso įrašuose gautuose iš Bendrojo pagalbos centro yra ne jos balsas, taip pat tai nėra jos dukros balsas.
Tyrimo metu J. B. parodė, kad telefono numeris (duomenys neskelbtini) priklauso jai. Ji 2016 m. birželio 20 d. 00.48 val. miegojo, jos telefonas tuo metu buvo namuose, tačiau, kur jis tiksliai gulėjo, nežino. Ji gyvena kartu su vyru ir dukra. Iš matymo pažįsta moterį, kuri gyvena (duomenys neskelbtini), tačiau asmeniškai jos nepažįsta. Minėtos moters vardas yra B., ji dažnai būna neblaivi. Įvykio dieną ji nekvietė policijos dėl neprižiūrimų vaikų (duomenys neskelbtini). Kas galėjo kviesti policiją, nežino. Įvykio dieną namuose buvo tik ji, jos sugyventinis ir dukra, pašalinių moterų jos bute nebuvo. (b. l. 3, 6)
Motyvuojamoji dalis
Lietuvos Respublikos ATPK 186 straipsnyje numatyto pažeidimo padarymo faktą ir J. B. kaltę įrodo byloje surinkti bei teismo ištirti įrodymai.
Iš BIRT ataskaitų žiūryklės matyti, kad 2016 m. birželio 20 d., 00.48 val. Bendrasis pagalbos centras gavo anonimišką pranešimą, kad moteris vardu B. savo bute vartoja alkoholinius gėrimus, neprižiūri savo mažamečio vaiko. (b. l. 4)
Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Mobilios kuopos patrulio tarnybinio pranešimo matyti, kad 2016 m. birželio 20 d., apie 01.15 val., buvo gautas pranešimas, jog (duomenys neskelbtini)yra neprižiūrimi vaikai. Nuvykus į nurodytą vietą buto durų niekas neatidarė, triukšmo nesigirdėjo. (b. l. 5)
Iš B. T. paaiškinimo matyti, kad 2016 m. birželio 20 d. naktį ji buvo savo bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Kartu su ja bute buvo jos sūnus T. T.. Kartu su ja ir sūnumi gyvena jos sugyventinis. Įvykio dieną apie 00.48 val. greičiausiai žiūrėjo televizorių. Minėtą dieną bute niekas netriukšmavo, ji alkoholio nevartojo. Girdėjo, kaip kažkas beldėsi į buto duris, bet jų neatidarė. Parko g. 4 gyvena A., kurios telefonas yra (duomenys neskelbtini). Dėl A. turėjo problemų dėl vaiko globos. A. vieną kartą buvo iškvietusi jai policiją. A. kartais ateina pas ją į namus ir beldžiasi, bet ji durų neatidaro. Įvykio dieną su A. susidūrusi nebuvo. (b. l. 7)
Iš T. T. paaiškinimo matyti, kad 2016 m. birželio 20 d. naktį buvo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini). Apie 00.48 val. miegojo. Negirdėjo, kad mama su sugyventiniu triukšmautų, nematė, kad vartotų alkoholį. Įvykio dieną buvo pavalgęs, jautėsi gerai. Nusiskundimų dėl mamos elgesio neturi. (b. l. 8)
Iš Bendrojo pagalbos centro garso įrašų girdėti, kaip moteris praneša, jog Parko g. 4 viename iš butų yra triukšmaujama, moteris girtuokliauja ir neprižiūri savo vaiko. Skambinanti moteris nurodo, kad gyvena Parko g. 4 name. (b. l. 11)
Pagal Lietuvos Respublikos ATPK 186 straipsnį atsako tas, kas žinomai melagingai iškvietė priešgaisrinės apsaugos, policijos, greitosios medicinos pagalbos ir kitas specialiąsias tarnybas.
Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos ATPK 186 straipsnis saugo normalų specialiųjų tarnybų darbą nuo piktybiškų, melagingų iškvietimų, eikvojančių specialiųjų tarnybų išteklius bei sudarančių prielaidas nukreipti jų dėmesį nuo iš tikrųjų įvykusių nelaimių, kilusių grėsmių žmonių gyvybei, sveikatai, turtui. Teismų praktikoje yra pažymėta, jog pažeidimas, numatytas Lietuvos Respublikos ATPK 186 straipsnyje, gali būti padaromas tik tyčia, t. y. suvokiant, kad specialiųjų tarnybų pagalba yra nereikalinga. Taigi administracinei atsakomybei pagal Lietuvos Respublikos ATPK 186 straipsnį kilti, yra reikšmingas asmens supratimas, jog specialiųjų tarnybų pagalba yra nereikalinga.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo J. B. su pažeidimu nesutiko. Vis tik J. B. kaltę įrodo byloje surinkti ir teismo ištirti įrodymai. BIRT ataskaitų žiūryklėje užfiksuoti duomenys patvirtina, kad iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) buvo skambinta Bendruoju pagalbos telefonu ir pranešta, jog pranešėjos kaimynė girtauja, neprižiūri savo vaiko. Byloje esantys garso įrašai patvirtina duomenis, užfiksuotus BIRT ataskaitų žiūryklėje. Garso įrašuose girdisi, kaip moteris skambina telefonu 112, papildomai nurodo, kad kaimynės bute yra triukšmaujama. Pati J. B. tiek teismo posėdžio metu, tiek tyrimo metu pripažino, kad telefono numeris (duomenys neskelbtini) priklauso jai. J. B. parodė, kad įvykio dieną telefonas buvo jos namuose. Tuo metu, kai buvo skambinta iš jos telefono, namuose buvo jos sugyventinis ir dukra, tuo metu bute pašalinių asmenų nebuvo. J. B. teigė, jog garso įrašuose yra užfiksuotas ne jos ir ne jos dukros balsas. Teismas pažymi, kad iš garso įrašo girdėti, kaip moteris, bendraudama su Bendrojo pagalbos centro darbuotoju, nurodo, jog gyvena Parko g. 4. Taigi atsižvelgus į tai, kad įvykio dieną buvo skambinta iš J. B. telefono, kuris tuo metu buvo jos namuose, kuriuose nebuvo pašalinių žmonių, pokalbio metu pranešėja Bendrajam pagalbos centrui nurodė savo gyvenamosios vietos adresą, teismas konstatuoja, kad neginčijamai yra įrodyta, jog Bendrajam pagalbos centrui skambino J. B.. Byloje nėra jokio pagrindo daryti net prielaidos, kad J. B. telefonu galėjo naudotis kitas asmuo, o ne pati J. B.. Teismas ištyręs byloje esančius įrodymus taip pat konstatuoja, kad J. B. neturėjo jokio pagrindo kviesti policijos pareigūnų. Iš policijos pareigūno tarnybiniame pranešime užfiksuotų duomenų matyti, kad nuvykus į nurodytą vietą, t. y., (duomenys neskelbtini) dėl neprižiūrimo vaiko, buto durų niekas neatidarė, jokio triukšmo nebuvo girdėti. B. T. patvirtino policijos pareigūno tarnybiniame pranešime nurodytą informaciją. Ji nurodė, jog įvykio dieną alkoholio nevartojo, netriukšmavo. T. T. parodymai patvirtina, jog įvykio dieną jo mama B. T. alkoholio nevartojo, bute netriukšmavo. Taigi teismas konstatuoja, kad J. B. nesant poreikio iškvietė policijos pareigūnus. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad J. B. negalėjo sąžiningai klysti dėl pranešamo įvykio, kadangi ji gyvena Parko g. 4, o policija buvo kviečiama adresu (duomenys neskelbtini). Taigi akivaizdu, kad J. B. gyvendama visai kitame name, negalėjo girdėti triukšmo (duomenys neskelbtini) negalėjo matyti ir girtavimo fakto. Kita vertus ji apskritai neigė, kad būtų skambinusi ir kvietusi pagalbą.
Teismas konstatuoja, kad J. B. tyčia melagingai iškvietė specialiąsias tarnybas ir padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 186 straipsnyje.
J. B. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, numatytų Lietuvos Respublikos ATPK 31 bei 32 straipsniuose, nenustatyta.
Skirdamas J. B. nuobaudą už padarytą pažeidimą teismas atsižvelgia į pažeidimo pobūdį, į tai, kad ji anksčiau yra bausta administracine tvarka, taip pat ir už analogiško pažeidimo padarymą, nėra nustatyta jos atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Įvertinus aptartų aplinkybių visumą, J. B. už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos 186 straipsnyje, yra skirtina administracinė nuobauda – bauda, kurios dydis nustatytinas minėtos normos sankcijoje numatytose ribose. Manytina, kad pritaikius būtent tokią nuobaudą, bus pasiekti Lietuvos Respublikos ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinių nuobaudų tikslai.
J. B. veiksmai taip pat buvo kvalifikuoti ir pagal Lietuvos Respublikos ATPK 187² straipsnį. Pagal Lietuvos Respublikos ATPK 187² straipsnį administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo dėl melagingų parodymų, specialisto paaiškinimų bei ekspertizės išvadų davimo, vengimo ar atsisakymo duoti parodymus, melagingo vertimo, įkalčių arba įrodymų naikinimo bei jų slėpimo, naudojimąsi negaliojančiais, fiktyviais ar kito asmens dokumentais, melagingo pareiškimo arba kitokios apgavystės padarymo administracinio teisės pažeidimo byloje. Iš administracinio teisės pažeidimo protokolo turinio galima suprasti, kad J. B. buvo kaltinama padarius pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 187² straipsnyje, kadangi pateikė melagingą informaciją skambindama Bendrajam pagalbos centrui. Teismas konstatuoja, jog J. B. 2016 m. birželio 20 d. nepadarė veiksmų, kurie galėtų užtraukti atsakomybę pagal Lietuvos Respublikos ATPK 187² straipsnį.
Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad pažeidimas, numatytas Lietuvos Respublikos 187² straipsnyje, pasireiškia tuo, jog kaltininkas supranta savo procesinę padėtį, žino teisinę pareigą padėti vykdyti teisingumą ir duoti tikrovę atitinkančius, nemelagingus parodymus. Tokios pareigos suvokimą bei atsakomybės už jos nevykdymą žinojimą kaltininkas būna patvirtinęs savo parašu tyrimo metu ar teisme. Akivaizdu, kad J. B. Bendrajam pagalbos centrui pranešdama apie nebūtą įvykį nebuvo įspėta dėl atsakomybės už melagingos informacijos pateikimą. J. B. melagingai iškvietė policijos pareigūnus, tačiau tokie jos veiksmai patenka į Lietuvos Respublikos ATPK 186 straipsnio veikimo sritį, o jos veiksmų kvalifikavimas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 187² straipsnį yra nepagrįstas bei perteklinis.
Iš byloje užfiksuotų duomenų matyti, jog tyrimo metu J. B. davė paaiškinimus 2016 m. birželio 28 d. ir 2016 m. liepos 14 d. Vis tik dėl minėtų apklausų metu duotų paaiškinimų J. B. nebuvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas. Kita vertus yra visiškai akivaizdu, jog J. B. minėtų paaiškinimų davimo metu galėjo duoti paaiškinimus apie savo galimai padarytą pažeidimą, todėl atsakomybė jai pagal Lietuvos Respublikos ATPK 187² straipsnį nagrinėjamu atveju negali kilti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 186, 250 straipsnio 1 punktu, 286, 287 straipsniais,
nutarė:
J. B., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 186 straipsnyje, ir skirti administracinę nuobaudą – 100 Eur (vieno šimto eurų) baudą.
J. B. administracinę bylą nutraukti dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 187² straipsnyje, nutraukti, kadangi nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.
Išaiškinti pažeidėjai, kad bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo šio nutarimo įteikimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą Nr. LT 247300010112394300, banke „Swedbank“, banko kodas 73000, arba sąskaitą Nr. LT 122140030002680220, banke „Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius“, banko kodas 21400, įmokos kodas 1001. Mokėjimo nurodyme reikia nurodyti ROIK numerį 16059603684.
Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.