- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-07-12
- Bylos Nr.
- 1A-346/2010
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Viktoras Kažys, Kęstutis Jucys, Albinas Bielskis (pran.)
- Nuteistasis
- V. P., T. R.
- Advokatai
- Jolanta Bagdonienė
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Albino Bielskio (pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. P. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2010 m. balandžio 30 d. nuosprendžio, kuriuo V. P. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK (toliau – BK) 180 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 135 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnio 1 dalį ir nuteistas:
- pagal BK 180 straipsnio 1 dalį (dėl nusikalstamos veikos, padarytos K. B. atžvilgiu) – laisvės atėmimu dvejiems metams ir šešiems mėnesiams;
- pagal BK 180 straipsnio 1 dalį (dėl nusikalstamos veikos, padarytos A. J. atžvilgiu) – laisvės atėmimu dvejiems metams ir devyniems mėnesiams;
- pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu dvejiems metams;
- pagal BK 135 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu trejiems metams ir šešiems mėnesiams;
- pagal BK 284 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu vieneriems metams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis ir 5 dalies 1 punktu, paskirtosios bausmės subendrintos apėmimo bei dalinio bausmių sudėjimo būdais ir galutinė subendrinta bausmė V. P. paskirta laisvės atėmimas ketveriems metams ir šešiems mėnesiams.
Vadovaujantis BK 64 straipsniu, ši galutinė subendrinta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. gegužės 31 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme ir galutinė subendrinta bausmė V. P. paskirta laisvės atėmimas ketveriems metams ir septyniems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Iš V. P. ir T. R. solidariai priteista 191 Lt (šimtas devyniasdešimt vienas litas) turtinei žalai atlyginti A. B. naudai.
Iš V. P. priteista: 100 Lt (šimtas litų) turtinei žalai atlyginti ir 30 000 Lt (trisdešimt tūkstančių litų) neturtinei žalai atlyginti T. K. naudai; 2389, 50 Lt (du tūkstančiai trys šimtai aštuoniasdešimt devyni litai ir 50 centų) Valstybinei ligonių kasai gydymo išlaidoms atlyginti.
Skundžiamu nuosprendžiu taip pat nuteistas T. R. , tačiau jo atžvilgiu apeliacinių skundų nepaduota.
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. P. nuteistas už tai, kad 2008 m. rugpjūčio 20 d., apie 16.30 val., Panevėžio miesto autobusų stoties teritorijoje, esančioje Panevėžyje, Savanorių a. 5, veikdamas bendrininkų grupe su T. R. , panaudodamas fizinį smurtą, t.y., T. R. sugriebiant K. B. už abiejų rankų riešų ir laikant, o V. P. ištraukiant iš K. B. rankų A. B. priklausantį 178 Lt vertės mobiliojo ryšio telefoną „NOKIA 1209“ su „Tele-2“ SIM kortele ir 13 Lt grynųjų pinigų, pagrobė jam svetimą 191 Lt vertės turtą.
V. P. nuteistas ir už tai, kad 2008 m. rugpjūčio 30 d., apie 2 val., Panevėžyje, Nepriklausomybės aikštėje, paėmęs paskambinti iš A. J. mobiliojo ryšio telefoną, jo negražinęs bei pasišalinęs, atvirai pagrobė jam svetimą turtą – Z. J. priklausantį 300 Lt vertės mobiliojo ryšio telefoną „SAMSUNG SGS-300“ su UAB „Bitė“ „Labas“ SIM kortele.
Be to, V. P. , tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje, kitų asmenų akivaizdoje, elgdamasis įžūliai, rodydamas nepagarbą aplinkiniams, ginčo metu mesdamas T. K. į veidą butelio šukę, dėl pjautinių žaizdų veide bei kairės akies vokuose, pjautinės kairės akies ragenos ir skleros žaizdos su rainelės iškritimu padarė T. K. sunkų sveikatos sutrikdymą bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
Taip pat V. P. nuteistas už tai, kad 2008 m. rugsėjo 6 d., apie 2 val., Panevėžyje, prie Klaipėdos g. 52 namo, veikdamas bendrininkų grupe su T. R. , panaudodamas fizinį smurtą, t.y., V. P. ir T. R. įstūmus A. J. į krūmus, T. R. grasinant bei apieškant nukentėjusiojo kišenes, jam reikalaujant atiduoti mobiliojo ryšio telefoną, pagrobė svetimą turtą – A. J. priklausantį 60 Lt vertės mobiliojo ryšio telefoną „NOKIA 3100“, 90 Lt vertės mobiliojo ryšio telefoną „NOKIA 8100“ su „Omnitel“ SIM kortele ir 170 Lt grynųjų pinigų, tuo nukentėjusiajam A. J. padarydami 320 Lt turtinę žalą.
Nuteistasis V. P. apeliaciniame skunde neginčija kaltės dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, tačiau nesutinka su paskirtosiomis bausmėmis.
Apygardos teismas, anot apelianto, neatsižvelgė ir tinkamai neįvertino visų bausmei individualizuoti reikšmingų aplinkybių, o būtent to, kad apeliantas nusikalstamas veikas padarė būdamas jauno amžiaus, jis charakterizuojamas teigiamai, turi mažametę dukrą. Be to, nuosprendį priėmęs teismas netinkamai įvertino V. P. asmenybę. Skunde teigiama, kad apygardos teismas įvertino ir pasisakė tik dėl apelianto elgesio nusikalstamos veikos padarymo metu, tačiau neatsižvelgė į jo elgesį iki nusikalstamos veikos padarymo ir po jo. Apeliantas atkreipia dėmesį ir į tai, kad būdamas laisvėje jis galėtų dirbti ir greičiau atlyginti nukentėjusiesiems priteistus civilinius ieškinius. Po realios laisvės atėmimo bausmės atlikimo galimybė susirasti darbą sumažės, todėl ir civilinių ieškinių atlyginimo galimybės bus mažesnės.
Apeliaciniame skunde nurodoma, jog nuteistasis viso bylos tyrimo ir nagrinėjimo metu pripažino savo kaltę padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai dėl jų gailėjosi, tačiau pirmosios instancijos teismas į šias aplinkybes neatsižvelgė ir nepagrįstai nepripažino BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytos aplinkybės V. P. atsakomybę lengvinančia.
Be to, pasak apelianto, teismas turėjo pagrindą jo atžvilgiu taikyti BK 62 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatas ir paskirti švelnesnę, nei numatyta sankcijoje, bausmę, kadangi jis iš dalies atlygino savo nusikalstamais veiksmais padarytą žalą.
Šalies argumentai
Nuteistasis V. P. apeliaciniu skundu prašo Panevėžio apygardos teismo 2010 m. balandžio 30 d. nuosprendį pakeisti ir už atskiras nusikalstamas veikas paskirti su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes arba sušvelninti paskirtąsias laisvės atėmimo bausmes ir atidėti paskirtos subendrintos bausmės vykdymą bei sumažinti priteistą civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti.
Teismo posėdyje dalyvaujantis prokuroras prašo nuteistojo V. P. apeliacinį skundą atmesti, gynėja prašo nuteistojo V. P. apeliacinį skundą tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo V. P. apeliacinis skundas atmetamas.
Skirdamas bausmę V. P. pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 135 straipsnio 1 dalį ir 284 straipsnio 1 dalį pirmosios instancijos teismas vadovavosi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, įtvirtintais BK 54 straipsnyje: atsižvelgė į kaltininko asmenybę, padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, jų padarymo aplinkybes bei kilusias pasekmes, atsakomybę lengvinančią bei sunkinančias aplinkybes.
Iš apeliacinio skundo turinio matyti, jog, nuteistojo V. P. nuomone, nuosprendį priėmęs teismas netinkamai įvertino jo asmenybę ir todėl paskyrė aiškiai per griežtas bausmes. Tačiau iš teismo nuosprendžio matyti, kad, skirdamas bausmę V. P. , teismas atsižvelgė į nuteistojo jauną amžių, šeiminę padėtį, byloje esančią kaltininką charakterizuojančią medžiagą t. y. į tas aplinkybes, kurias savo apeliaciniame skunde nurodė apeliantas. Teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo tas pačias aplinkybes įvertinti kitaip, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas, ir tuo pagrindu V. P. sumažinti paskirtąsias bausmes. Šiuo atveju nei kaltininko amžius veikų padarymo metu, nei šeiminė padėtis nėra kuo nors išskirtinės aplinkybės, kurios savo reikšmingumu nusvertų visas kitas nustatytas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, ir kurios rodytų mažesnį padarytos veikos ar kaltininko asmens pavojingumą. Be to, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, jog, kaip matyti iš byloje esančių duomenų, V. P. nusikalstamas veikas, už kurias nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarė būdamas anksčiau du kartus teistas už turtinius nusikaltimus. Akivaizdu, jog po ankstesnių teistumų V. P. nepasitaisė ir savo nusikalstamo elgesio neatsisakė. Ši aplinkybė pirmosios instancijos teismo pagrįstai buvo įvertinta kaip neigiamai charakterizuojanti V. P. asmenybę. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio taip pat matyti, jog teismas atsižvelgė ir įvertino ne tik kaltininko asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, tačiau ir kitas lygiavertes aplinkybes – padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį, tyčinį padarytų nusikaltimų pobūdį, atsakomybę lengvinančią ir sunkinančias aplinkybes, kurios turi vienodą teisinę reikšmę skiriant ir individualizuojant bausmę. Tinkamai įvertinęs visas šias bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, apygardos teismas V. P. už visas jam inkriminuotas nusikalstamas veikas paskyrė laisvės atėmimo bausmes, jų dydį nustatęs mažesnį, nei BK specialiosios dalies straipsnių sankcijų vidurkiai. Paskirtosios bausmės V. P. nėra aiškiai per griežtos, todėl jų švelninti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio teisinio pagrindo.
Pasak apelianto, jam paskirtoji laisvės atėmimo bausmė turėtų būti sušvelninta dar ir todėl, jog būdamas laisvėje jis galėtų greičiau atlyginti civilinius ieškinius nukentėjusiesiems. Teisėjų kolegija atkreipia nuteistojo dėmesį, jog bausmė nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui skiriama ne tik siekiant atlyginti patirtą materialinę žalą nukentėjusiajam asmeniui, bet ir nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį bei atimti ar apriboti kaltininkui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, o vien tik civilinio ieškinio atlyginimas nepašalintų tokiomis nusikalstamomis veikomis padarytos žalos ne tik nukentėjusiesiems, bet ir visai visuomenei bei nebūtų pasiekti Baudžiamajame įstatyme numatyti bausmės tikslai. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nuteistiesiems laisvės atėmimo vietose yra numatoma galimybė dirbti bei užsidirbti, todėl ir atlikdamas realią laisvės atėmimo bausmę V. P. turės galimybę bent iš dalies pašalinti savo nusikalstamomis veikomis sukeltas pasekmes, atlygindamas nukentėjusiesiems priteistą piniginę kompensaciją už padarytą žalą.
Nuteistasis V. P. savo apeliaciniame skunde teigia, jog pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad jis viso bylos tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu prisipažino padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailėjosi, pagal galimybes atlygino žalą. Toks apeliacinio skundo teiginys yra nepagrįstas. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino apelianto prisipažinimą ir nuoširdų gailėjimąsi padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 135 straipsnio 1 dalyje ir 180 straipsnio 1 dalį (plėšimas, padarytas A. J. atžvlgiu) ir tai pripažino V. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Tuo tarpu, kaip matyti iš bylos medžiagos, nors apeliantas dėl kitų jam inkriminuotų nusikalstamų veikų (viešosios tvarkos pažeidimo, atviros vagystės iš A. J. bei plėšimo, padaryto K. B. atžvilgiu) nuo pat pirmosios apklausos ikiteisminiame tyrime neneigė savo kaltės, tačiau sau palankia linkme aiškino kai kurias nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes – tai, kad nei jis, nei jo bendrininkas nenaudojo fizinio smurto nukentėjusiojo K. B. atžvilgiu, kad atvirosios vagystės iš nukentėjusiojo A. J. metu pastarajam priklausantį telefoną buvo tik pasiskolinęs, neteisėtai jo pasisavinti tikslo neturėjo ir pan. Pagal susiklosčiusią teismų praktiką BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė pripažįstama tuomet, kai kaltininkas pripažįsta esmines bylos aplinkybes duodamas tyrimo ir teisingumo vykdymo institucijoms teisingus parodymus savo noru, o ne dėl surinktų įrodymų. Be to, tokie kaltininko parodymai turi turėti svarbią reikšmę teisingam bylos išnagrinėjimui ir galutiniam sprendimo priėmimui. Šiuo atveju, kaip jau buvo minėta, apeliantas nors ir pripažino kai kurias faktines bylos aplinkybes, tačiau kitas teismo nustatytas, teisingam bylos išnagrinėjimui reikšmingas aplinkybes, arba neigė, arba jas aiškino interpretuodamas sau palankiu būdu. Be to, iš bylos duomenų matyti, kad dar iki V. P. pirmosios apklausos ikiteisminiame tyrime byloje jau buvo surinkta pakankamai svarių duomenų, patvirtinančių apelianto kaltę padarius BK 180 straipsnio 1 dalyje (plėšimas K. B. atžvilgiu), 284 straipsnio 1 dalyje bei 178 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikalstamas veikas. Todėl V. P. parodymais nebuvo nustatytos kokios nors naujos ar esminės aplinkybės, turėjusios reikšmę teisingam bylos išnagrinėjimui. Įvertinusi šias aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, jog pagrindo pripažinti V. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe prisipažinimą ir nuoširdų gailėjimąsi dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 180 straipsnio 1 dalyje (plėšimas K. B. atžvilgiu), 284 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje, nėra jokio teisinio pagrindo.
Teisėjų kolegija nepagrįstu pripažįsta ir apeliacinio skundo teiginį, jog V. P. atžvilgiu gali būti taikomos BK 62 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatos. BK 62 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta, kad teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes ir nustatęs bent dvi atsakomybę lengvinančias aplinkybes, kaltininkui gali už kiekvieną nusikalstamą veiką paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, jeigu iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta, ir nustatyta, kad kaltininkas išlaiko asmenis, kurie serga sunkia liga ar yra neįgalūs ir nėra kam juos prižiūrėti. Taigi, šios nuostatos gali būti taikomos nustačius kelias sąlygas, viena iš jų – kaltininkas turi išlaikyti asmenis, sergančius sunkia liga ar neįgalius, jeigu jų nėra daugiau kam prižiūrėti. Šiuo atveju nei bylos medžiagoje, nei apeliaciniame skunde nėra nurodyta, kokius neįgalius ar sunkiai sergančius asmenis V. P. prižiūri ar išlaiko. Todėl nėra jokio pagrindo apelianto atžvilgiu takyti BK 62 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatų. Be to, teisėjų kolegija atkreipia nuteistojo dėmesį į tai, kad jo apeliacinio skundo teiginys, kad jis iš dalies atlygino savo nusikalstamomis veikomis padarytą žalą, yra visiškai deklaratyvus ir nepagrįstas. Byloje nėra jokių duomenų, kad V. P. būtų visiškai ar iš dalies atlyginęs savo nusikalstamais veiksmais padarytą turtinę ar neturtinę žalą nors vienam iš nukentėjusiųjų. Be kita ko, kaip matyti iš teisiamojo posėdžio protokolo, duodamas parodymus apygardos teisme apeliantas teigė, jog nepripažįsta civilinių ieškinių dėl neturtinės žalos atlyginimo ir nemano, jog jie pagrįsti.
Iš apeliacinio skundo turinio matyti, jog nuteistasis V. P. nesutinka ir nukentėjusiajam T. K. priteisto civilinio ieškinio neturtinei žalai atlyginti dydžiu, tačiau nepateikia jokių motyvų, kodėl priteistas civilinis ieškinys turėtų būti sumažintas. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi šią baudžiamąją bylą, sprendžia, jog nuosprendį priėmęs teismas tinkamai įvertino visas aplinkybes, reikšmingas nustatant civilinio ieškinio dydį neturtinei žalai atlyginti, ir pagrįstai iš V. P. priteisė 30 000 Lt T. K. naudai. Neturtinė žala yra suprantama, kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais (CK 6.250 str. 1 d.). Bylos duomenimis neginčijamai nustatyta, jog V. P. ginčo su T. K. metu, metė į pastarąjį stiklo šukę, padarydamas jam pjautines žaizdas veide bei kairės akies vokuose, pjautinę kairės akies ragenos ir skleros žaizdą su rainelės iškritimu. Iš bylos duomenų matyti, kad dėl šių sužalojimų T. K. nuo 2008 m. rugpjūčio 30 d. iki 2008 m. rugsėjo 5 d. buvo gydomas stacionariai, jam buvo atlikta akies operacija. Kaip matyti iš byloje esančių teismo medicinos specialisto ir eksperto išvadų, dėl šių sužalojimų nukentėjusiojo regėjimas susilpnėjo ir pasekmės bus ilgalaikės. Akivaizdu, jog nuo tokių apelianto nusikalstamais veiksmais padarytų sužalojimų T. K. patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus dėl suprastėjusio regėjimo bei veide likusių randų. Nuosprendį priėmęs teismas tinkamai įvertino šias aplinkybes ir pagrįstai nustatė, kad 30 000 Lt yra tinkama kompensacija nukentėjusiajam už apelianto nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą.
Taigi, išnagrinėjusi šią baudžiamąją bylą apeliacinės instancijos teisėjų kolegija sprendžia, kad skundžiamas Panevėžio apygardos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, o apeliacinio skundo jame nurodytais motyvais tenkinti nėra jokio teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Nuteistojo V. P. apeliacinį skundą atmesti.