Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Zarasų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. birželio 16 d. nutarimo R. V. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Zarasų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnas 2006 m. balandžio 27 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą R. V. dėl ATPK 83¹ str. 1 d. numatyto teisės pažeidimo padarymo, už tai, kad jis 2006 m. balandžio 25 d. Zarasuose, Kauno g. 27, degino sugrėbtas laukininkystės ir daržininkystės augalinės kilmės atliekas.

Zarasų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos 2006 m. gegužės 3 d. nutarimu R. V. pagal ATPK 83¹str. l d. paskirta 125 litų bauda.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas R. V. kreipėsi į administracinį teismą prašydamas panaikinti paskirtą nuobaudą. Paaiškino, kad pažeidimo nepadarė, gyvena Vilniuje ir protokole nurodytu laiku nebuvo Zarasuose. Pažymėjo, kad apie protokolo surašymą ir nutarimo priėmimą nieko nežinojo, nutarimą gavo paštu.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2006 m. birželio 16 d. nutarimu nutarė skundą tenkinti: panaikinti Zarasų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos 2006 m. gegužės 3 d. nutarimą, kuriuo R. V. pagal ATPK 83¹ str. l d. skirta 125 litų bauda, ir administracinę bylą nutraukti. Teismas konstatavo, kad R. V. veiksmuose nėra ATPK 83¹ str. l d. nustatytos pažeidimo sudėties (ATPK 250 str. l p.). Remiantis liudytojų A. B. ir V. V. parodymais nustatyta, kad 2006 m. balandžio 25 d. Kauno g. 27, Zarasuose, prie namo, R. V. stovėjo šalia degančio laužo, gesino nuo laužo pradedančią degti žolę. Byloje nesurinkta įrodymų, kad R. V. uždegė laužą, jį kurstė laukininkystės ir daržininkystės augalinės kilmės atliekomis. Teismo vertinimu, nustatytos aplinkybės - kad R. V. stovėjo prie degančio laužo ir gesino nuo jo ėmusią degti žolę - nepatvirtina augalinės kilmės atliekų deginimo fakto. Tai prielaidos, neparemtos įrodymais.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Zarasų priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. birželio 16 d. nutarimą panaikinti ir priimti naują nutarimą. Apelianto nuomone, teismo nutarimas yra priimtas ne visapusiškai ir neišsamiai išnagrinėjus bylai reikšmingas aplinkybes. Teismo posėdžio metu 2006 m. birželio 13 d. liudytojai A. B. ir V. V. teigė, kad R. V. , stovėdamas šalia degančio laužo grėbstė laukininkystės ir daržininkystės augalinės kilmės atliekas būtent į laužą, todėl, jų manymu, laužas buvo kurstomas ir tai patvirtina augalinės kilmės atliekų deginimo faktą.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas R. V. atsiliepimu prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. birželio 16 d. nutarimo nekeisti. Paaiškina, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas nebuvo surašytas ir įteiktas nei nusižengimo dieną, nei po to. Su protokolu susipažino tik teisme. Pareigūnai nurodė, kad pažeidimą padariusio asmens tapatybė nebuvo aiški, o jo asmens tapatybė nebuvo nustatinėjama, jis apie tai nebuvo informuotas. Pareiškėjo teigimu, sklypas Kauno g. 27, Zarasuose jam nepriklauso, šiame sklype nevykdoma nei laukininkystės, nei daržininkystės veikla.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Atsakomybė už administracinio teisės pažeidimo padarymą gali būti taikoma tik tuo atveju, kai proceso metu surinkti įrodymai leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veikoje yra visi administracinio teisės pažeidimo sudėties požymiai. Jeigu nustatant administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius nepavyksta pašalinti abejonių, tos abejonės vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai.

Nagrinėjamoje byloje nėra surinkta pakankamai įrodymų, kuriais remiantis galėtų būti daroma išvada apie R. V. kaltumą. Administracinio teisės pažeidimo protokole įvykio aplinkybės nėra užfiksuotos išsamiai, nenurodyta, kokias konkrečiai augalinės kilmės atliekas pareiškėjas degino, kokios aplinkybės tai patirtina, kokie priešgaisriniai reikalavimai buvo pažeisti. Tarnybiniuose pranešimuose pareigūnai nurodė, kad nenustatytas vyriškos lyties asmuo degino šiukšles. Teismo posėdžio metu pareigūnai davė nenuoseklius parodymus. V. V. aiškino, kad darant reidą buvo nustatytas žmogus, kuris degino šiukšles prie namo. A. B. aiškino, kad pareiškėjas degino žolę, vėliau teigė, kad „mano supratimu pareiškėjas grėbė lapus ir metė į laužą“. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokie bylos įrodymai leidžia daryti tiktai prielaidą apie R. V. galimai priešingą teisei elgesį. Tačiau surinktų įrodymų nepakanka, kad būtų galima R. V. patraukti administracinėn atsakomybėn už aplinkos apsaugos reikalavimų pažeidimą, deginant sausą žolę, nendres, šiaudus bei laukininkystės ir daržininkystės atliekas.

Pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino faktines bylos aplinkybes, teisingai taikė įstatymą ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį pakeisti ar panaikinti apelianto nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Zarasų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. birželio 16 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.