Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų nutarimas

2020-06-25 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A11.-557-805/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmai
Dokumentas
Nutarimas
Data
2020-06-25
Bylos Nr.
A11.-557-805/2020
Teisminio proceso Nr.
4-34-3-00032-2020-3
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skirti nuobaudą ir administracinio poveikio priemonę
Teisėjas
Loreta Radzevičienė (pirm.)
Pažeidėjas
R. M.
Institucija
Alplinkos apsaugos departamenstas prie Aplinkos ministerijos Alytaus valdyba
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla
Nr. A.11-557-805/2020
Teisminio proceso Nr. 4-34-3-00032-2020-3Procesinio sprendimo kategorijos: 1.4.4; 1.4.7; 1.4.8; 1.5.4, 1.5.5; 12.29; 21.9.3; 21.9.4; 21.9.10; 21.9.11; 21.11.1 (S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2020 m. birželio 25 d.Prienai
Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų teisėja Loreta Radzevičienė,sekretoriaujant Jolitai Matulienei,

dalyvaujant institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą, Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Alytaus valdybos atstovei Ž. D.,

administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui R. M.,

žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje R. M., gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 290 straipsnio 5 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. M. 2020 m. gegužės 21 d. surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 290 straipsnio 5 dalį dėl to, kad jis laikotarpiu nuo 2020 m. kovo 19 d. iki 2020 m. kovo 25 d. miške, esančiame šalia (duomenys neskelbtini), medžiojo draudžiamu medžioklės būdu ir draudžiamais medžioklės įrankiais, t. y. kilpomis, statomomis gyvūnams gaudyti, nes buvo pastatęs dvi kilpas, kuriomis gaudė gyvūnus.

Surašant administracinio nusižengimo protokolą administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo paaiškinime nurodė, kad su pažeidimu sutinka, dėl savo poelgio nuoširdžiai gailisi (b. l. 2).

Institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą, Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Alytaus valdybos atstovė Ž. D. teismo posėdyje nurodė, kad 2020 m. gegužės 21 d. R. M. protokolą surašė pagal gautą pranešimą, kad neteisėtu būdu (dvejomis kilpomis) medžiojami žvėrys, dėl ko buvo pažeistos Medžioklės taisyklės. Statant kilpas gyvūnams gaudyti pažeidimo faktą liudija ir filmuota vaizdo medžiaga, pagal kurią akivaizdu, kad šis asmuo stato ir taiso kilpas (duomenys neskelbtini). Iš tarnybinio pranešimo akivaizdu, kad pranešimas buvo gautas š. m. kovo 19 d. ir iki 25 d. yra pažeidėjo veiksmų seka užfiksuota. Pažeidėjas anksčiau nebuvo žinomas jų institucijai. Atsakydama į teismo paklausimą patvirtino, jog kilpomis gyvūnas sumedžiotas nebuvo. Prašo skirti nuobaudą sankcijos ribose su įrankių – kilpų konfiskavimu.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo teismo posėdyje paaiškino, kad su pažeidimu sutinka, dėl to gailisi. Kilpos stovėjo tenai nuo šių metų vasario mėnesio, jo žemėje jos buvo pastatytos prie takučio. Nurodė, kad jo žemėje buvo išlaužyti medžiai, jodinėta su žirgais, nieko neklausė, kažkoks žmogus tenai atvažiuodavo, jodinėdavo prie kilpų su žirgais, radęs kilpas, kiekvieną dieną vaikščiodamas jis jas pataisydavo. Gal ant pasiutimo buvo kažkieno pastatytos kilpos, kieno tiksliai nežino, nurodyti negali, pripažįsta pažeidimą. Patikino, kad jis pastoviai tenai eidavo, pataisydavo eidamas kilpas. Paaiškino, kad tenai vaikščiojo ir vaikščios, nes jo žemė yra. Paaiškino, kad kilpos buvo padarytos iš „troselio“, kokio metro ilgio, nedidelės. Surašytam administracinio nusižengimo protokolui neprieštarauja, supranta dėl to kilsiančią atsakomybę, jis tik mano, kad kilpos „ant pasiutimo“ buvo pastatytos. Nepageidavo peržiūrėti filmuotos medžiagos bylos parengimo teisminiam nagrinėjimui metu, nenorėtų stebėti ir teismo posėdyje. Nuoširdžiai gailisi ir prašo sušvelninti bausmę.

Liudytojas T. D. teismo posėdyje paaiškino, kad š. m. kovo 19 d. viršininkas J. gavo pranešimą, kad miške šalia (duomenys neskelbtini) pastatytos kilpos žvėrims gaudyti. Nuvykę į vietą rado kilpas ir pastatė kameras, kuriomis matyti, kad š. m. nuo kovo 19 d. iki 25 d. reguliariai ateidavo žmogus jas tikrinti, pastatyti. To pasekoje pavyko aiškiai nustatyti, kad tai R. M.. Institucijos atstovai kaskart nuimdavo kilpas, kad neįkliūtų žvėris ir, norėdami įsitikinti, ar vėl ateis žmogus jų pataisyti. Kilpos padarytos iš metalinio troso, didesnės nei metro, paskirtis – pagauti žvėrį, jos buvo dvi. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo ateidavo kasdien, kartais net ir po du kartus atvykdavo pataisyti kilpų. Pagal pridedamą schemą nuo pažeidėjo gyvenamosios vietos jos buvo statomos netoli, veda takas, numintas per pievą, miškelį. Tokiu būdu išsiaiškino pažeidėjo asmenybę, jo gyvenamąją vietą. Pagal nuotrauką atvykę į gyvenvietę susirado pažeidėją. Pats M. pripažino iš karto, kad taisė kilpas, jas pastatydavo, neaiškino nieko, kad kilpos yra ne jo. Jokių kitų asmenų, be R. M., užfiksuota per visą stebėjimo laikotarpį nebuvo, niekas daugiau tomis kilpomis nesidomėjo. M. nebuvo anksčiau jiems kaip sistemingas pažeidėjas žinomas. Neneigė rašant protokolą pažeidėjas tų aplinkybių, jame pasirašė, kad gailisi. Patikino, kad tokių kilpų tikslas aiškus – žvėrims gaudyti, o ne kitų poreikių tenkinimui. Kaip specialistas įsitikinęs, kad jos pastatytos ant žvėrių tako, pririšta viena dalis prie medžio, kad žvėris pakliūtų, kita dalis pastatyta ant žemės, padaryta kilpa, kad užsitrauktų papuolus žvėriui. Mechanizmas toks, kad, kai patenka žvėris, kilpa užsitraukia, tai žino, nes yra šios srities specialistas.

Peržiūrėjus filmuotą vaizdo medžiagą, prijungtą prie bylos (b. l. 8), matyti vieta, kurioje buvo statomos, taisomos ir padieniui pažeidėjo tikrinamos kilpos laikotarpiu 2020 m. kovo 19 – 25 dienomis (duomenys neskelbtini), kilpos išimtos kaip daiktinis įrodymas. Akivaizdu, kad asmuo parišdamas, taisydamas kilpas stebi situaciją, atsargiai rišdamas kilpas dairosi ar nėra stebimas, situacija kartojasi padieniui, jokie kiti pašaliniai asmenys stebimoje teritorijoje be R. M. nesilanko. Pagal asmens bendrą išvaizdą, veido bruožus, siluetą, laikyseną, judesius akivaizdu, kad tai yra administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, kuris dairosi ir stebi situaciją atlikdamas neteisėtus veiksmus, žino ką konkrečiai ir kaip daryti, kaip pastatyti, pataisyti kilpas, kad jose įkliūtų žvėris. Filmuota šviesiu paros metu, dėl ko aiškiai užfiksuotas teritorijos, pažeidėjo bei tvarkomų, rišamų kilpų vaizdas.

Medžiojimas, kai tai daro neblaivus (nustatytas vidutinis (nuo 1,5 promilės iki 2,5 promilės) ar sunkus (nuo 2,5 promilės ir daugiau) neblaivumas) ar atsisakęs pasitikrinti dėl neblaivumo arba apsvaigęs nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų asmuo, arba medžiojimas draudžiamais įrankiais, priemonėmis, draudžiamais medžioklės būdais, nustatytais Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklėse, užtraukia baudą nuo šešių šimtų iki vieno tūkstančio septynių šimtų eurų (ANK 290 straipsnio 5 dalis). Iš šios teisės normos formuluotės matyti, jog ji yra blanketinė, t. y. pagal ANK 290 straipsnį administracinėn atsakomybė kyla už kituose teisės aktuose numatytus teisės pažeidimus. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m. birželio 27 d. įsakymo Nr. 258 „Dėl medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių patvirtinimo“ 58.5.10 punkte reglamentuota, jog draudžiama medžioti draudžiamais naudoti įrankiais, priemonėmis, draudžiamais medžioklės būdais, kurių vienas yra statyti kilpas gyvūnams gaudyti.

Taigi, R. M. kaltę padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 290 straipsnio 5 dalyje, be tiesioginio jo kaltės pripažinimo, institucijos atstovės paaiškinimų bei liudytojo parodymų, įrodo ir kiti byloje surinkti rašytiniai įrodymai, filmuota vaizdo medžiaga:

administracinio nusižengimo protokolas, kuriame išsamiai užfiksuoti nusižengimo vieta, laikas ir esmė, kad R. M. laikotarpiu nuo 2020 m. kovo 19 d. iki 2020 m. kovo 25 d. miške, esančiame šalia (duomenys neskelbtini), buvo pastatęs dvi kilpas, kuriomis gaudė gyvūnus;

Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Alytaus valdybos Alytaus gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos verksniojo specialisto T. D. tarnybinis pranešimas, kuriame šis nurodė, jog 2020 m. kovo 19 d. gavo pranešimą, kad miške šalia (duomenys neskelbtini), yra statomos kilpos gyvūnams gaudyti. Nustatė, kad minėtoje vietoje pastatytos dvi kilpos, todėl prie jų pastatė kameras, kuriomis buvo užfiksuota, kad asmuo, kuris, kaip vėliau paaiškėjo yra R. M., laikotarpiu nuo 2020 m. kovo 19 d. iki 2020 m. kovo 25 d. reguliariai kiekvieną dieną medžiodavo, tikrindavo ir pataisydavo (pastatydavo) kilpas, kurias jie numesdavo, kad į kilpas nepakliūtų žvėrys;

daiktų ir (ar) dokumentų paėmimo protokolas (b. l. 6), kuriame užfiksuota, jog iš miško, esančio šalia (duomenys neskelbtini), paimtos dvi kilpos žvėrims gaudyti;

vaizdo įrašai, kuriuose užfiksuota kaip tas pats vyriškis keletą kartų ateina prie pastatytų kilpų, jas pataiso, pastato iš naujo ir nueina, be to, užfiksuota kaip pareigūnai išardo dvi kilpas, skirtas gyvūnams gaudyti. Vaizdo įraše fiksuoti asmens, darančio nusižengimą veiksmai, teritorija ir vietovė, kas įgalina spręsti tai darius tyčia, tikslingai ir kryptingai, neteisėtu būdu ir priemonėmis, ir, kad tai atliko asmuo, turintis supratimą ir įgūdžių kilpų statyme.

Pirmiau aptarti bylos duomenys pagrindžia, kad R. M. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 290 straipsnio 5 dalyje, todėl baustinas.

Išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą pirmosios instancijos teisme, administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš ANK specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1 dalis).

Motyvuojamoji dalis

R. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino dėl administracinio nusižengimo padarymo ir nuoširdžiai galisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). R. M. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (ANK 36 straipsnis). Bylos duomenimis nustatyta, kad R. M. praeityje vieną kartą baustas administracine tvarka už kitokio pobūdžio nusižengimą, administracinė nuobauda galioja, tokio pobūdžio administracinį nusižengimą padarė pirmą kartą. Pažeidėjas yra darbingo amžiaus, byloje duomenų, kad jis turėtų neįgalumą ar sveikatos problemų, dėl kurių negalėtų dirbti ar gauti pastovių pajamų, nėra gauta, įrodymų apie sunkią materialinę padėtį, turimus išlaikytinius byloje taip pat nėra pateikta. Todėl, teismo manymu, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, į tai, kad nustatyta viena atsakomybę lengvinanti, nenustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių, R. M., vertinant tai, kad ANK 290 straipsnio 5 dalies sankcija užtraukia baudą asmenims nuo šešių šimtų iki vieno tūkstančio septynių šimtų eurų, skirtina minimali nuobauda – bauda, numatyta ANK 290 straipsnio 5 dalies sankcijoje (ANK 34 straipsnio 2 dalis). Manytina, kad paskyrus būtent tokią nuobaudą, bus pasiekta ANK 22 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinės nuobaudos paskirtis.

Be to, už ANK 290 straipsnio 4, 5, 8 dalyse numatytus administracinius nusižengimus privaloma skirti teisės medžioti atėmimą nuo vienų iki penkerių metų (ANK 290 straipsnio 9 dalis). Atsižvelgiant į tai, jog R. M. padarė ANK 290 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, nepaisant to, jog byloje nėra duomenų apie jam suteiktą/nesuteiktą specialiąją teisę – teisę medžioti, tačiau nepritaikius asmeniui ANK 28 straipsnio nuostatų, jo teisinė padėtis būtų palankesnė negu to asmens, iš kurio speciali teisė atimama už tokio pobūdžio administracinio nusižengimo padarymą, todėl R. M. skirtinas teisės medžioti atėmimas vieneriems metams.

Taip pat už ANK 290 straipsnio 5, 6, 7, 8 dalyse numatytus administracinius nusižengimus privaloma skirti administracinio nusižengimo padarymo įrankių, transporto priemonių, kurios buvo panaudotos gyvūnams sumedžioti ir (ar) sumedžiotiems gyvūnams gabenti, ir kitų administracinio nusižengimo padarymo priemonių konfiskavimą (ANK 290 straipsnio 10 dalis). Šiuo atveju iš daiktų ir (ar) dokumentų paėmimo protokolo matyti, kad iš miško, esančio šalia (duomenys neskelbtini), paimtos dvi kilpos žvėrims gaudyti, kurios saugomos Alytaus gyvosios gamtos apsaugos inspekcijoje. Vertinant tai, kad paimtos kilpos buvo panaudotos administraciniam nusižengimui padaryti, todėl vadovaujantis ANK 290 straipsnio 10 dalimi, jos konfiskuotinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 25 straipsniu, 28-29 straipsniais, 35-36 straipsniais, 290 straipsnio 5 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu,

nutaria:

R. M. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 290 straipsnio 5 dalyje, ir paskirti jam administracinę nuobaudą – 700,00 Eur (septynių šimtų eurų 00 ct) baudą bei administracinio poveikio priemones – teisės medžioti atėmimą vieneriems metams ir dviejų vienetų kilpų konfiskaciją.

Nutarimas per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus.

Išaiškinti pažeidėjui, kad:

1) paskirta bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda sumokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, gavėjo kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke (AB „Citadele“ bankas, banko kodas 72900, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), AB DNB bankas, banko kodas 40100, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB bankas, banko kodas 70440, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), AB Šiaulių bankas, banko kodas 71800, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), Danske Bank A/S Lietuvos filialas, banko kodas 74000, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, banko kodas 21400, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“, banko kodas 73000, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), UAB Medicinos bankas, banko kodas 72300, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini)) nurodant įmokos kodą – 1001 ir administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytą identifikacinį kodą (ROIK).

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, ji bus išieškoma priverstinai (ANK 676 straipsnio 1-2 dalys);

2) po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka (ANK 675 straipsnio 3 dalis).

Teisėja Loreta Radzevičienė