Kauno apygardos teismo nutartis

2012-12-20 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-2212-81/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-12-20
Bylos Nr.
1S-2212-81/2012
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Regina Cemnolonskienė
Kaltinamasis
M. M.
Advokatai
Rasa Užkuraitienė
Nr. 1S-2212-81/2012
Procesinio sprendimo kategorija: (S) 2.1.16.1.10
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. gruodžio 20 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Regina Cemnolonskienė, sekretoriaujant Audronei Stankevičiūtei, dalyvaujant prokurorei Danai Rutkauskaitei, kaltinamojo M. M. gynėjai advokatei Rasai Užkuraitienei, teismo posėdyje nagrinėjo kaltinamojo M. M. gynėjos advokatės Rasos Užkuraitienės skundą dėl Druskininkų miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 21 d. nutarties, kuria kaltinamajam M. M. kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti pakeista griežtesne kardomąja priemone - suėmimu, paskelbta paieška ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. M., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) vedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), kaltinamas tuo, kad jis 2009-08-05 apie 20 val. viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini) mokyklos, esančios (duomenys neskelbtini), teritorijoje, konflikto metu, tyčia spyrė koja K. B., gim. 1993 m., į pilvo sritį, po to sudavė jam metaliniu strypu ne mažiau kaip du kartus į galvos sritį ir ne mažiau kaip vieną smūgį į nugaros sritį, po ko, K. B. praradus sąmonę ir pargriuvus ant žemės, sudavė kojomis į galvą, pilvą ir kitas kūno vietas ne mažiau kaip 10 smūgių, tuo padarydamas nukentėjusiajam K. B. sunkų sveikatos sutrikdymą dėl blužnies plyšimo, tokiais veiksmais M. M. kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 135 str. 1 d.

Be to, jis kaltinamas, kad tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje, įžūliu elgesiu – tyčia suduodamas smūgius metaliniu strypu ir kojomis K. B. į pilvą, nugarą, galvą ir kitas kūno vietas, tuo padarydamas nukentėjusiajam K. B. sunkų kūno sutrikdymą, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, tokiais veiksmais M. M. kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą LR BK 284 str. 1 d.

M. M. 2010 m. vasario 20 d. prokuroro nutarimu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti iš gyvenamosios vietos – (duomenys neskelbtini). Skiriant kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti M. M. buvo įspėtas, jog pažeidus šį pasižadėjimą, jam gali būti skiriama griežtesnė prievartos priemonė (LR BPK 136 str. 3 d.). Druskininkų miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 21 d. nutartimi M. M. kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti pakeista griežtesne kardomąja priemone ir paskirtas suėmimas.

M. M. gynėja advokatė Rasa Užkuraitienė skundžia Druskininkų miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 21 d. nutartį ir prašo ją panaikinti. Gynėja nurodo, kad teismas keisdamas kardomąją priemonę į suėmimą nesvarstė kitų, švelnesnių, kardomųjų priemonių skyrimo galimybės. Tuo tarpu sprendimas dėl suėmimo paskyrimo gali būti priimtas tik tada, kai taikant kitas kardomąsias priemones pasiekti tų pačių tikslų neįmanoma. Taip pat nurodoma, jog apylinkės teismas nepagrįstai nurodė, kad M. M. pažeidė prokuroro paskirtą kardomąją priemonę ir be leidimo pasišalino iš gyvenamosios vietos ir pasislėpė. Šiuos teismo argumentus paneigia byloje pateikti medicininiai pažymėjimai, iš kurių matyti, kad į teismo posėdį abu kartus M. M. neatvyko dėl svarbių priežasčių, tai yra ligos. Teismas nepagrįstai nurodo, kad pateikta LSMV ligoninės VšĮ Kauno klinikos konsultacinės poliklinikos išduota pažyma nepatvirtina M. M. ligos ir negalėjo neatvykti į teismą svarbios priežasties, kadangi nenurodytas pažymos numeris ir nėra gydymo įstaigos antspaudo, kadangi kaltinamasis negali atsakyti už gydyto netinkamą pažymos išrašymą, už ką yra atsakingas gydytojas. Pažymoje yra gydytojo parašas ir spaudas, tai, kad M. M. neatvyko į teismo posėdį dėl svarbios priežasties dėl ligos, o ne sąmoningai, kaip nurodo teismas, siekdamas išvengti atsakomybės. Tai, kad M. M. reikalingas gydymas, patvirtina ir pateikiamas medicininių dokumentų išrašas.

Šalies argumentai

Apeliantės teigimu, teismas nepagrįstai nurodo, kad ėmėsi priemonių atvesdinti kaltinamąjį į teismą priverstinai, tačiau 2012-10-10 nutartis neįvykdyta, kaltinamojo namie neradus. Išeinant į pasitarimų kambarį teisėja D. U. informavo proceso dalyvius, kad iš policijos atsakymas negautas, tačiau telefonu teisėja buvo informuota, kad prieš posėdį nuvykus į namus, namuose M. M. buvo nerastas. Byloje pateikta medicininė pažyma patvirtina, kad prieš posėdį M. M. ir negalėjo būti rastas, kadangi buvo išvykęs pas gydytoją. Be to, jokie policijos pareigūnai nebuvo atvykę į namus ir namuose neieškojo, o tik skambino nepilnamečiams vaikams.

Teismo posėdyje kaltinamojo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė skundą atmesti ir palikti galioti apylinkės teismo nutartį.

Aukštesnysis teismas sprendžia, kad kaltinamojo M. M. gynėjos advokatės Rasos Užkuraitienės skundas atmetamas.

LR BPK 121 str. 2 d. nurodyta, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamos tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką. Pažymėtina, kad aukštesnės instancijos teismas, nagrinėdamas skundą dėl suėmimo paskyrimo ar jo termino pratęsimo, tik patikrina suėmimo paskyrimo teisėtumą ir pagrįstumą, patikrina, ar yra duomenų, patvirtinančių, kad asmuo padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, tačiau nesprendžia asmens kaltės klausimo iš esmės ir vertinimo šiuo klausimu neatlieka. Iš teismui pateiktos baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad kaltinamasis M. M. padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, todėl laikytina, kad LR BPK 121 str. 2 d. numatyto reikalavimo apylinkės teismas nepažeidė.

LR BPK 119 str. nurodyti tikslai, kurių siekiama skiriant kardomąsias priemones. Viena iš kardomųjų priemonių paskirčių – užtikrinti, kad kaltinamasis nesislėps nuo teismo ir tokiu būdu netrukdys baudžiamosios bylos nagrinėjimui teisme. LR BPK 139 str. 1 d. nurodoma, jog kardomoji priemonė pakeičiama griežtesne, kai to reikalauja bylos aplinkybės.

Kardomosios priemonės - rašytinio pasižadėjimo neišvykti paskirtis – užtikrinti įtariamojo (kaltinamojo) dalyvavimą procese. Iš byloje pateiktos medžiagos matyti, jog šios kardomosios priemonės tikslas nebuvo pasiektas. Kaltinamasis M. M. pakartotinai neatvyko į teismo posėdį, jam siunčiami teismo šaukimai grįžo neįteikti, nes gyvenamojoje vietoje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), kaltinamojo nebuvo, apie neatvykimo į teisiamuosius posėdžius priežastis teismo neinformavo. Kaltinamojo gynėja apylinkės teismo posėdžio metu pateikė VšĮ Kauno klinikų Skubios pagalbos skyriaus išduotą išrašą iš medicininių dokumentų Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtinantį, kad kaltinamasis 2012-10-09 20.40 val. kreipėsi į minėtą gydymo įstaigą dėl medicininės pagalbos, kuri jam ir buvo suteikta, 2012-10-10 7.05 val. jis buvo išleistas iš gydymo įstaigos, tolimesniam stebėjimui nukreiptas pas šeimos gydytoją. Duomenų, kad kaltinamasis kreipėsi pas šeimos gydytoją, nėra. Teismo posėdis byloje buvo paskirtas 2012-10-10 9.30 val., taigi, kaltinamasis, kuris buvo išleistas iš gydymo įstaigos ir kuriam nebuvo išduota nedarbingumo pažyma, turėjo pareigą atvykti į teismo posėdį, tačiau jis į teismą neatvyko, nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad dėl savo sveikatos būklės negali dalyvauti teismo posėdyje, neinformavo teismo apie neatvykimo priežastis, nepateikė prašymo atidėti bylos nagrinėjimą ar daryti teismo posėdžio pertrauką. Teismas ėmėsi priemonių atvesdinti kaltinamąjį į teismą priverstinai, tačiau teismo 2012-10-10 nutartis neįvykdyta, nes kaltinamasis namie nerastas. Esant tokioms aplinkybėms, apylinkės teismas pagrįstai pripažino, kad kaltinamasis pažeidė prokuroro 2010-02-20 nutarimu paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti iš savo gyvenamosios vietos - (duomenys neskelbtini). Tai, kad kaltinamasis be teismo leidimo pasišalino iš savo gyvenamosios vietos, patvirtina ir teismui pateikti duomenys apie tai, kad jis nuo 2012-07-10 yra paieškomas Alytaus apskrities VPK Varėnos rajono policijos komisariato, kaip pasislėpęs nuo bausmės (Vilniaus apygardos teismo 2010-12-22 nuosprendžiu, kuris įsiteisėjo 2012-06-14, M. M. yra nuteistas pagal LR BK 284 str. 1 d. ir 135 str. 2 d. 8 p. laisvės atėmimu 5 (penkeriems) metams), ir iki šiol jis nėra sulaikytas, nustatinėjamos galimos jo buvimo vietos.

Nors kaltinamojo gynėja Druskininkų miesto apylinkės teismui pateikė 2012-11-21 LSMV ligoninės VšĮ Kauno klinikos konsultacinės poliklinikos išduotą medicininę pažymą, patvirtinančią kad M. M. dėl ligos 2012-11-21 negalėjo atvykti į teismą, tačiau teismas pagrįstai nustatė, kad pateikta pažyma neatitinka LR sveikatos apsaugos ministro 2007-12-04 įsakymu Nr. V-989 patvirtintos statistinės apskaitos formos Nr. 094-1/a reikalavimų, nes nenurodytas pažymos numeris ir nėra gydymo įstaigos antspaudo. Be to, prieš teismo posėdį apie neatvykimą jis teismo neinformavo. Atmestinas apeliacinio skundo argumentas, kad į teismo posėdį abu kartus M. M. neatvyko dėl svarbių priežasčių, tai yra dėl ligos ir kad kaltinamasis negali atsakyti už gydyto netinkamą pažymos išrašymą. Byloje nėra duoemnų apie tai, kad kaltinamasis negalėjo atvykti į teismo posėdį 2012-10-10 dėl ligos, nepateikta LR sveikatos apsaugos ministro įsakymu patvirtintos formos pažyma.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismo 2012-10-10 nutartis atvesdinti kaltinamąjį į teismą priverstinai neįvykdyta, nes kaltinamasis namie nerastas, tačiau išeidama į pasitarimų kambarį teisėja informavo proceso dalyvius, kad iš policijos atsakymas negautas. Šis apeliantės argumentas nepagrįstas, kadangi iš bylos medžiagos matyti, kad Druskininkų miesto apylinkės teisme 2012-11-21 buvo gautas Alytaus apskrities VPK Druskininkų rajono policijos komisariato raštas Nr. 52-70-S-9373, kuriuo teismas informuojamas apie negalėjimą įvykdyti nutartį. Tuo atmestinas ir apeliantės teiginys, kad jokie policijos pareigūnai nebuvo atvykę į kaltinamojo namus ir namuose jo neieškojo, o tik skambino nepilnamečiams vaikams. Visa tai leidžia daryti išvadą, kad M. M., neatvykdamas į teismo paskirtus posėdžius, manipuliuoja sveikata ir taip siekia vienokio ar kitokio palankaus sau procesinio sprendimo, todėl apeliacinės instancijos teismas pateiktas medicinines pažymas vertina kaip eilinį M. M. piktnaudžiavimą savo teisėmis, taip trukdant pabaigti teisminį procesą. Be to, kaltinamasis savo neatsakingu elgesiu vilkina bylos nagrinėjimą, tokiais veiksmais švaistomas ne tik teismo ir proceso dalyvių laikas, bet ir valstybės lėšos.

Pažymėtina ir tai, kad M. M. yra kaltinamas dviejų nusikaltimų padarymu, iš kurių vienas yra sunkus ir už jį baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatyta griežta ir ilgalaikė terminuoto laisvės atėmimo bausmė. Nors gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, tačiau Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ 8 p. nustatyta, kad nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama LR BPK 122 str. 2 d. vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai, kurios pakanka skirti ar pratęsti suėmimą LR BPK 122 str. 1 d. 1 p. numatytu pagrindu. Atsižvelgiant į tai, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, kad kaltinamasis M. M., būdamas laisvėje bei suvokdamas bausmės griežtumą ir neišvengiamumą, gali bėgti (slėptis) nuo teismo.

Kardomoji priemonė – suėmimas yra išimtinė kardomoji priemonė. Kaip nurodyta LR BPK 122 str. 7 d., suėmimas gali būti skiriamas tik tais atvejais, kai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti LR BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų. Šiuo metu yra pagrįstas manymas, kad M. M., būdamas laisvėje ir siekdamas išvengti gresiančios griežtos atsakomybės bei ilgalaikės laisvės atėmimo bausmės, bėgs (slėpsis) nuo teismo, todėl LR BPK 119 straipsnyje numatyti kardomųjų priemonių tikslai gali būti pasiekti tik M. M. taikant pačią griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą. Kaltinamojo gynėjos skundo argumentai nepaneigia teismo nurodyto suėmimo paskyrimo pagrindo ir motyvų, todėl nutartis paliekama galioti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 str., teismas

nutaria:

atmesti kaltinamojo M. M. gynėjos advokatės Rasos Užkuraitienės skundą ir palikti galioti Druskininkų miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 21 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja Regina Cemnolonskienė