Kauno apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant prokurorei Danai Rutkauskaitei (garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemonėmis),

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, deklaruota ir faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), Kaunas, ištekėjusi, registruota Užimtumo tarnyboje, teista:

1) Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. kovo 29 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį, 286 straipsnį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 3 dalimis, 64¹ straipsniu, jai paskirta galutinė 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, ir 20 MGL dydžio (753,20 Eur) bauda,

2) Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. gegužės 15 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (dvi veikos), vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, BK 64¹ straipsniu, bausmę subendrinus su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. kovo 29 d. nuosprendžiu paskirta bausme, paskirta subendrinta bausmė – laisvės apribojimas 1 (vieneriems) metams 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigojant būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, 20 MGL (753,20 Eur) bauda. Paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose,

3) Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. spalio 3 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 236 straipsnio 1 dalį (dvi veikos). Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu, skiriant 75 MGL (3 750 Eur) dydžio baudą. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu skiriant 50 MGL (2500 Eur) dydžio baudą. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, prie Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. gegužės 15 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos ir neatliktos bausmės dalies pridėta dalis nauju teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės, paskiriant galutinę subendrintą bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams 5 (penkiems) mėnesiams, įpareigojant būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų ir 55 MGL (2750 Eur) baudą. 2020 m. gegužės 28 d. E. R. išregistruota iš Probuojamųjų asmens duomenų registro,

kaltinama pagal BK 137 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. R. dėl neatsargumo sunkiai sužalojo žmogų, o būtent: 2020 m. kovo 29 d. apie 19.00 val. būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, buto, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, virtuvėje bendraudama su sugyventiniu R. R. (nuo 2020 m. rugpjūčio 28 d. sutuoktinis) ir pastarajam bandant ją apkabinti, ji elgdamasi nusikalstamai nerūpestingai, t. y. nenumatydama, kad rankoje turimu virtuviniu peiliu gali sužaloti R. R., nors pagal aplinkybes ir savo asmenines savybes galėdama ir turėdama tai numatyti, rankoje turimu peiliu vieną kartą įdūrė jam į kairę pilvo pusę, padarydama kiaurinę žaizdą pilvo kairėje pusėje, susisiekiančią su pilvaplėvės ertme, tuo padarydama nukentėjusiajam R. R. sunkų sveikatos sutrikdymą.

Motyvuojamoji dalis

Iš pristatytojo asmens testo alkoholiui protokolo Nr. 3664 matyti, kad 2020 m. kovo 29 d. 20.50 val. E. R. (buvusi Z.) nustatytas 1,34 promilių neblaivumas (2 t., b. l. 131).

2020 m. kovo 29 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad 2020 m. kovo 29 d. Kauno AVPK PR vyr. patrulis M. J. savanoriškai pateikė peilį baltos spalvos rankena (1 t., b. l. 161–162).

Iš 2020 m. lapkričio 3 d. slaptų veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjo 2020 m. gegužės 27 d. nutarties pagrindu buvo užfiksuoti E. R. (buvusi Z.) pokalbiai su nukentėjusiuoju R. R.. Pokalbių metu abu kalbasi apie R. R. sužalojimo aplinkybes, apie tai, kad būtent E. R. peiliu sužalojo nukentėjusįjį R. R. (2 t., b. l. 39–48).

Dėl veikos kvalifikavimo pagal BK 137 straipsnio 1 dalį

Pagal BK 137 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas dėl neatsargumo sunkiai sužalojo ar susargdino žmogų. BK 137 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už sunkų sveikatos sutrikdymą dėl neatsargumo atsiranda tais atvejais, kai veika neturi neatsargaus sunkaus sveikatos sutrikdymo pažeidžiant teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles požymių, t. y., kai tai atsitinka buityje nepaisant visuotinai pripažintų bendrųjų atsargumo taisyklių. Šis nusikaltimas gali būti padaromas veiksmais, poelgiais, neatitinkančiais tiek įprastų, visuotinai žinomų bendrųjų atsargumo, tiek specialiųjų, oficialiomis taisyklėmis reglamentuotų atsargumo reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, kad nusikaltimo sudėtis materialioji, būtina nustatyti nusikalstamos veikos objektyvųjį požymį – priežastinį ryšį tarp veikos ir atsiradusių padarinių (kad jie buvo dėsningas veikos rezultatas). Teismų praktikoje priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių pripažįstamas toks santykis, kuriam esant veika sukelia ir nulemia atsiradusius padarinius. Konstatuojant priežastinį ryšį tarp kaltininko veikos ir kilusių padarinių, būtina nustatyti, kad kaltininko veika buvo ne tik būtina kilusių padarinių sąlyga, bet ir šių padarinių priežastis (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-132/2007). Sunkus sveikatos sutrikdymas dėl neatsargumo padaromas neatsargia kaltės forma (BK 14 straipsnis), kuri gali pasireikšti nusikalstamu pasitikėjimu arba nusikalstamu nerūpestingumu (BK 16 straipsnio 1 dalis). Nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas yra padarytas dėl nusikalstamo pasitikėjimo, jeigu jį padaręs asmuo numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti BK numatyti padariniai, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi jų išvengti (BK 16 straipsnio 2 dalis). Nusikalstamas nerūpestingumas pripažįstamas tais atvejais, kai nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padaręs asmuo nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti BK numatyti padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti (BK 16 straipsnio 3 dalis). Šiuo atveju byloje aktualus nusikalstamo nerūpestingumo nustatymas.

Byloje esančioje Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 1063/2020 (02) (tyrimas pradėtas 2020 m. balandžio 24 d., tyrimas baigtas 2020 m. gegužės 18 d.) užfiksuoti nusikalstamos veikos padariniai, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir padarinių. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 1063/2020 (02) nurodyta, kad R. R. nustatyta kiaurinė pilvo žaizda kairėje, susisiekianti su pilvaplėvės ertme; sužalojimas vertinamas sunkiu sveikatos sutrikdymu, jis padarytas duriančiu–pjaunančiu daiktu ne mažiau vienu trauminiu poveikiu galimai užduotyje nurodytu laiku (2020 m. kovo 29 d.) (2 t., b. l. 61).

Byloje nenustatyta, jog teisiamojo posėdžio metu ištirti įrodymai būtų surinkti ar užfiksuoti pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo nuostatas, todėl daroma išvada, kad jie atitinka įrodymų leistinumo reikalavimą. Visi aukščiau aptarti įrodymai vienas kitam neprieštarauja, vienas kitą papildo ir sudaro logiškai bei nuosekliai tarpusavyje susijusią įrodymų visumą, kuri sudaro pagrindą pripažinti, jog byloje įrodyta, kad E. R. 2020 m. kovo 29 d. apie 19.00 val. būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, buto, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, virtuvėje bendraudama su sugyventiniu R. R. (nuo 2020 m. rugpjūčio 28 d. sutuoktinis) ir pastarajam bandant ją apkabinti, ji elgdamasi nusikalstamai nerūpestingai, t. y. nenumatydama, kad rankoje turimu virtuviniu peiliu gali sužaloti R. R., nors pagal aplinkybes ir savo asmenines savybes galėdama ir turėdama tai numatyti, rankoje turimu peiliu vieną kartą įdūrė jam į kairę pilvo pusę, padarydama kiaurinę žaizdą pilvo kairėje pusėje, susisiekiančią su pilvaplėvės ertme, tuo padarydama nukentėjusiajam R. R. sunkų sveikatos sutrikdymą.

Atsižvelgiant į šias aplinkybes, darytina išvada, jog kaltinamosios E. R. veikoje nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji sunkaus sveikatos sutrikdymo dėl neatsargumo požymiai, todėl pripažintina, jog E. R. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 137 straipsnio 1 dalį.

E. R. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalis 2 punktas). Kaltinamosios atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad ji nusikalstamą veiką padarė apsvaigusi nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Kaltinamosios neblaivumo laipsnis užfiksuotas pristatytojo asmens testo alkoholiui protokole Nr. 3664 – 2020 m. kovo 29 d. 20.50 val. E. R. (buvusi Z.) nustatytas 1,34 promilių neblaivumas (2 t., b. l. 131). Duodama parodymus teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji pripažino, kad neblaivumas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Be to, kaltinamosios atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina ir tai, kad veiką padarė būdama recidyvistė (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Dėl bausmės skyrimo

BK 137 straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos arešto arba laisvės atėmimo iki trejų metų bausmės.

BK 54 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog teismas skiria bausmę, vadovaudamasis BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir BK bendrosios dalies nuostatomis. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Be to, visais atvejais skiriama bausmė turi užtikrinti bausmės paskirtį, t. y. bausmė turi būti tokia, kuri sulaikytų asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubaustų nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimtų ar apribotų nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveiktų bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrintų teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai).

Nustatyta viena kaltinamosios atsakomybę lengvinanti aplinkybė – kaltinamoji prisipažino padariusi baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Nustatytos dvi kaltinamosios atsakomybę sunkinančios aplinkybės – nusikalstamą veiką padarė apsvaigusi nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), nusikalstamą veiką padarė būdama recidyvistė (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Kaltinamoji E. R. padarė vieną neatsargų baigtą nusikaltimą, kuris yra smurtinio pobūdžio. Vertinant kaltinamosios E. R. asmenybę, atsižvelgtina į tai, kad ji teista (2 t., b. l. 105–112), bausta už administracinio nusižengimo padarymą (2 t., b. l. 129). Viešosios įstaigos Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nesigydė, nesilankė (2 t., b. l. 103), Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filiale neužregistruota (2 t., b. l. 101). Kaltinamoji šiuo metu nedirba, tačiau registruojasi Užimtumo tarnyboje (2 t., b. l. 98). Spręsdamas dėl kaltinamajai skirtinos bausmės dydžio teismas taip pat atsižvelgia į tai, kaltinamoji iš karto po įvykio pati išvietė greitąją medicinos pagalbą, susitaikė su nukentėjusiuoju, byloje nėra duomenų, kad nukentėjusiajam dėl patirtų sužalojimų būtų kilę kokių nors komplikacijų. Paminėtos aplinkybės patvirtina mažesnį kaltinamosios E. R. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą.

Atsižvelgdamas į aukščiau nurodytas aplinkybes teismas sprendžia, kad kaltinamajai skirtina terminuoto laisvės atėmimo bausmės rūšis. Įvertinus tiek nuteistosios asmenybę teigiamai charakterizuojančius duomenis, tiek tai, kad ji prisipažįsta įvykdžiusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl jos padarymo, kas rodo, jog ji savo neteisėtus veiksmus vertina kritiškai, taip pat atsižvelgus mažesnį nusikalstamos veikos pavojingumą, pripažintina, jog kaltinamajai skirtinas trumpesnis laisvės atėmimo bausmės terminas, nei BK 137 straipsnio 1 dalyje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis.

Kaltinamosios kaltės pripažinimas ir parodymų davimas teisiamojo posėdžio metu sudarė galimybę teismui baudžiamąją bylą išnagrinėti sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kaltinamajai paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

BK 75 straipsnio nuostatos leidžia teismui atidėti bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą. Tačiau bausmės vykdymas gali būti atidėtas tik tada, kai yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teismas, svarstydamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimą ir spręsdamas, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, vertina visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su kaltinamojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, kaltinamojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, jo elgesį šeimoje ir visuomenėje, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo.

Nors E. R. praeityje teista, tačiau kaltinamoji pažymėjo, kad jos ankstesnės nusikalstamos veikos buvo įtakotos alkoholio vartojimo, tuo tarpu šiuo metu ji yra tvirtai apsisprendusi keisti gyvenimo būdą ir jau kreipėsi pagalbos į gydytojus dėl priklausomybės alkoholiui gydymo (3 t., b. l. 43). Per penkerius metus kaltinamoji yra padariusi tik vieną smulkų administracinį nusižengimą. Kaltinamoji su nukentėjusiuoju susitaikė, susituokė. Be to, kaltinamoji slaugo ir prižiūri savo močiutę Z. R., kurios daugiau nėra kam prižiūrėti (3 t., b. l. 42).

Teismas mano, kad paminėtos aplinkybės, o taip pat suvokimas, jog naujos nusikalstamos veikos padarymas gali sąlygoti tai, kad ji bus pasiųsta atlikti jai paskirtą laisvės atėmimo bausmę, paskatins kaltinamąją iš esmės pakeisti gyvenimo būdą ir toliau gyventi be teisės aktų pažeidimų. Dėl paminėtų motyvų teismas tiki, kad bausmės tikslai dar gali būti pasiekti neizoliavus E. R. nuo visuomenės, pritaikius BK 75 straipsnį ir atidėjus laisvės atėmimo bausmės vykdymą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams bei paskiriant įpareigojimus, numatytus BK 75 straipsnio 5 dalies 3, 5, 7, 8 ir 10 punktuose. Įpareigojimas gydytis priklausomybės ligą – alkoholizmą (BK 75 straipsnio 5 dalies 3 punktas) kaltinamajai nustatytinas atsižvelgiant į tai, kad teisiamojo posėdžio metu ji patvirtino, jog sutinka ir nori gydytis šią priklausomybės ligą. Teismo vertinimu, intensyvi priežiūra E. R. neskirtina, kadangi ji šiuo metu nedirba ir daugiausia laiko praleidžia jai pačiai priklausančiame bute (duomenys neskelbtini), Kaune.

Kaltinamajai E. R. taip pat skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punkte, 72² straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose. Teismo vertinimu, ši baudžiamojo poveikio priemonė padės pasiekti bausmės tikslus.

„Liteko“ duomenimis nustatyta, kad E. R. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. spalio 3 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos ir neatliktos bausmės dalis – 52 MGL (2 584,03 Eur) bauda Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. kovo 10 d. nutartimi pakeista į viešuosius darbus 8 (aštuonių) mėnesių laikotarpiui, įpareigojant per šį laikotarpį neatlygintinai išdirbti po 39 (trisdešimt devynias) valandas per mėnesį visuomenės labui, iš viso – 312 (tris šimtus dvylika) valandų. Kadangi nurodyta nutartis dar nėra įsiteisėjusi, E. R. paskirta viešųjų darbų bausmė nėra bendrinama su nauju nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausme.

Dėl civilinių ieškinių

BPK 109 straipsnyje numatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam civilinį ieškinį.

Nagrinėjamoje byloje civilinis ieškovas Kauno teritorinė ligonių kasa yra pareiškusi civilinį ieškinį, kuriuo prašo teismo priteisti iš kaltinamosios 682,68 Eur Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytos žalos atlyginimo (1 t., b. l. 103–106). Nurodytos išlaidos patirtos suteikiant gydymo paslaugas nukentėjusiajam R. R.. Kauno teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys pagrįstas ir įrodytas. Byloje nustatyta, jog R. R. buvo sužalotas neteisėtais, nusikalstamais E. R. veiksmais, todėl už žalą, padarytą jį gydant, atsakingas kaltas asmuo, t. y. E. R.. Ieškinio dydis pagrįstas ir įrodytas civilinio ieškovo pateiktais rašytiniais duomenimis, kurių teisėtumu ir pagrįstumu teismas neturi pagrindo abejoti. Esant šioms aplinkybėms, Kauno teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkinamas visiškai ir iš kaltinamosios E. R. Kauno teritorinei ligonių kasai priteisiama 682,68 Eur turtinei žalai atlyginti.

Nagrinėjamoje byloje civilinis ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius yra pareiškęs civilinį ieškinį, kuriuo prašo teismo priteisti iš kaltinamosios 1242,01 Eur Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui padarytos žalos atlyginimo (1 t., b. l. 113–124). Nurodytos išlaidos patirtos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui paskyrus ir išmokėjus nukentėjusiajam 1242,01 Eur ligos išmoką už laikinojo nedarbingumo laikotarpį nuo 2020 m. kovo 31 d. iki 2020 m. gegužės 29 dienos. Kadangi R. R. buvo sužalotas neteisėtais, nusikalstamais E. R. veiksmais ir dėl to turėjo nedarbingumą, todėl už žalą, patirtą civilinio ieškovo mokant nukentėjusiajam ligos išmoką, atsakingas kaltas asmuo, t. y. E. R.. Ieškinio dydis pagrįstas ir įrodytas civilinio ieškovo pateiktais rašytiniais duomenimis, kurių teisėtumu ir pagrįstumu teismas neturi pagrindo abejoti. Esant šioms aplinkybėms, Kauno teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkinamas visiškai ir iš kaltinamosios E. R. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui priteisiama 1242,01 Eur turtinei žalai atlyginti.

Pažymėtina, kad kaltinamoji teisiamojo posėdžio metu su jai pareikštais civiliniais ieškiniais sutiko, prašomų priteisti sumų dydžio neginčijo.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vatos tamponas, DNR seilių pavyzdžiai ir peilis nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini kaip menkaverčiai (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Byloje esantys 10 kompaktinių diskų su BPC, GMP, „Body“ kamerų, kaltinamosios E. R., nukentėjusiojo R. R. apklausų vaizdo/garso įrašais, telefoninių pokalbių garso įrašais nuosprendžiui įsiteisėjus paliktini saugoti byloje kaip baudžiamosios bylos dokumentai (BPK 96 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Kaltinamajai paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (2 t., b. l. 193–194) teismo nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinos.

2020 m. lapkričio 13 d. Kauno apygardos prokuratūros 1-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės nutarimu skirtas laikinas E. R. nuosavybės teisės į butą (duomenys neskelbtini), Kaune, apribojimas (2 t., b. l. 186–191) paliktinas iki šiuo nuosprendžiu civilinių ieškovų naudai priteistos turtinės žalos visiško atlyginimo.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

E. R. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 137 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jai bausmę – 1 (vienerius) metus 3 (tris) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir skirti kaltinamajai E. R. sumažintą 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 3, 5, 7, 8 ir 10 punktais, atidėti kaltinamajai E. R. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, vietoj intensyvios priežiūros paskiriant kaltinamajai viso laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu šias pareigas:

- pradėti dirbti ar būti registruotai Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos,

- nuo 23.00 val. iki 06.00 val. neišeiti iš namų, jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi,

- neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo,

- nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (BPK 339 straipsnio 3 dalis).

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalimi, BK 72² straipsniu, skirti E. R. baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą per 8 (aštuonis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Kauno teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš kaltinamosios E. R. Kauno teritorinei ligonių kasai 682,68 Eur (šešis šimtus aštuoniasdešimt du eurus 68 ct) nukentėjusiojo gydymo išlaidoms atlyginti, pinigus pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, į. k. 191351679, sąskaitą LT 217300010002484333.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš kaltinamosios E. R. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui 1242,01 Eur (tūkstantį du šimtus keturiasdešimt du eurus 01 ct) Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui padarytai žalai atlyginti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vatos tamponą, DNR seilių pavyzdžius ir peilį nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti kaip menkaverčius (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Byloje esančius 10 kompaktinių diskų su BPC, GMP, „Body“ kamerų, kaltinamosios E. R., nukentėjusiojo R. R. apklausų vaizdo/garso įrašais, telefoninių pokalbių garso įrašais nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje kaip baudžiamosios bylos dokumentus (BPK 96 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Kaltinamajai paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Palikti galioti laikiną nuosavybės teisės apribojimą E. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) turtui – butui, (duomenys neskelbtini), Kaune, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), iki visiškai bus atlyginta civiliniams ieškovams Kauno teritorinei ligonių kasai ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui nuosprendžiu priteista turtinė žala, o atlyginus žalą, panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus ir nurodant dėl apeliacinės bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.