Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Atsiliepimas

Pateiktame atsiliepime atsakovas MD prie LR VRM su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti. Nurodo, kad pareiškėjas (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką su Lietuvos Respublikos piliete J. K., gim. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas 2009-01-16, ketindamas gyventi Lietuvos Respublikoje pas sutuoktinę J. K., Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybai (toliau – ir Migracijos valdyba) pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – ir leidimas laikinai gyventi), vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 43 str. 1 d. 5 p. (Lietuvos Respublikoje gyvena užsieniečio sutuoktinis, kuris yra Lietuvos Respublikos pilietis). Priežasčių, nurodytų Įstatymo 35 str. 1 d., dėl kurių M. K. galėjo būti atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi, nagrinėjant šį M. K. prašymą nenustatyta, todėl 2009-05-12 MD prie LR VRM Imigracijos skyrius, vadovaudamasis Įstatymo 40 str. 1 d. 3 p. bei 43 str. 1 d. 5 p., priėmė sprendimą išduoti M. K. leidimą laikinai gyventi, galiojantį vienerius metus, t. y. iki 2010-06-04. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad vadovaujantis Įstatymo 43 str. 4 d., tais atvejais, kai leidimas laikinai gyventi užsieniečiui išduodamas pagal šio straipsnio 1 d. 5 p., turi būti nustatyta, ar sudaryta santuoka nėra fiktyvi, nuspręsta stebėti bei vertinti pareiškėjo ir J. K. santuoką. Pagal Įstatymo 2 str. 6 d. fiktyvi santuoka - Lietuvos Respublikos piliečio arba teisėtai Lietuvos Respublikoje gyvenančio užsieniečio ir užsieniečio, kuris nėra Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, santuoka, kai ji sudaroma siekiant gauti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje ir nesiekiant sukurti Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatytų kitų santuokos teisinių pasekmių. Įvertinimo, ar sudaryta santuoka nėra fiktyvi, tvarka nustatyta Dokumentų leidimui laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje gauti pateikimo ir leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo, keitimo, panaikinimo, taip pat įvertinimo, ar santuoka arba registruotos partnerystės sutartis buvo sudaryta arba vaikas buvo įvaikintas, kad užsienietis gautų leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005-10-12 įsakymu Nr. 1V-329 (toliau – ir Tvarkos aprašas) V skyriuje. Atsižvelgiant į Tvarkos aprašo 42 p., turi būti vertinama užsieniečio santuoka, sudaryta per 5 metų laikotarpį prieš prašymo išduoti arba pakeisti leidimą pateikimą ir kelianti pagrįstų įtarimų. Atsižvelgdami į aukščiau išdėstytas nuostatas ir siekdami nustatyti, ar pareiškėjo ir J. K. santuoka nėra fiktyvi, 2009-10-07 Migracijos valdybos darbuotojai atliko tarnybinį patikrinimą. Nuvykus adresu Vilnius, (duomenys neskelbtini), kur pareiškėjas ketino deklaruoti savo gyvenamąją vietą, nurodyto buto durų niekas neatidarė. Bendraujant su kaimynais, paaiškėjo, kad (duomenys neskelbtini) gyvena lietuvių pora, ne vyresni kaip 25 metų. Pateikus pareiškėjo nuotrauką kaimynai teigė, kad tokio asmens nėra matę. Nuvykus adresu (duomenys neskelbtini), kurį pareiškėjas nurodo kaip faktinę gyvenamąją vietą, buto durų taip pat niekas neatidarė. Kaimynai patvirtino, kad pažįsta maždaug 30 metų amžiaus merginą, vardu J.. Ji kartais lankosi minėtame bute. Kaimynai yra matę ją su vyru, tačiau nepanašiu į pareiškėją, kurio nuotrauką pateikė Migracijos valdybos darbuotojai. Migracijos valdybos darbuotojai taip pat bendravo su kitais kaimynais, kurie taip pat patvirtino pažįstantys J. K.. Paskutinį kartą ją matė maždaug prieš 2 savaites kartu su dukra. Jų žiniomis, Jolanta su vyru nebegyvena maždaug metus. Pateikus pareiškėjo nuotrauką, kaimynai teigė nematę tokio vyriškio. Migracijos valdybos darbuotojams 2009-10-08 anksti ryte buto durų adresu (duomenys neskelbtini), niekas neatidarė, 2009-10-13 adresu (duomenys neskelbtini), buto durų taip pat niekas neatidarė. Sutuoktiniai 2009-10-14 atvyko į Migracijos valdybą ir užpildė apklausos lapus dėl sudarytos santuokos įvertinimo, įtarimų, kad santuoka gali būti fiktyvi, sukėlė tai, kad sutuoktiniai susipažino ir bendravo tik internetu, prieš santuoką J. K. Turkijos Respublikoje praleido tik septynias dienas (tai nurodė pareiškėjas 2009-10-14 apklausos lape), tačiau įrodymų pagrįsti įtarimams nepakako, todėl nuspręsta ir toliau stebėti šią šeimą. Nuvykus 2009-10-21 adresu (duomenys neskelbtini) buto durų vėl niekas neatidarė. Pažymėjo, kad Migracijos valdybos darbuotojai pavyko rasti abu sutuoktinius namuose, tik iš anksto informavus J. K. telefonu, kad ketinama apsilankyti jų namuose, adresu (duomenys neskelbtini). Migracijos valdybos darbuotojai 2009-10-22 apsilankius pareiškėjo bei J. K. namuose nurodytu adresu, abu sutuoktiniai buvo namuose, parodė bendras nuotraukas, tiek J. K., tiek pareiškėjo drabužius, avalynę, kosmetiką. Migracijos valdybos darbuotojos dėmesį atkreipė tai, kad J. K. akivaizdžiai jaudinosi, be to, abiejų sutuoktinių elgesys, siekiant parodyti artimus tarpusavio santykius, atrodė nenatūralus. Nuspręsta pareiškėjo ir J. K. šeimą stebėti toliau. Pareiškėjas 2010-03-19 Migracijos valdybai pateikė prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi bei dokumentus: galiojančio kelionės dokumento kopiją, sutuoktinės paso kopiją, santuokos liudijimo kopiją, dokumentus apie turimas pragyvenimo lėšas, gyvenamąją patalpą Lietuvoje ir kitus dokumentus. Migracijos departamentas 2010-04-14 nurodė Migracijos valdybai pakartotinai nuvykti pareiškėjo ir J. K. gyvenamosios vietos adresu ir vėl apklausti sutuoktinius. Nuvykus 2010-04-14 adresu (duomenys neskelbtini), namuose buvo tik J. K. su dukra. Ji paaiškino, kad pareiškėjas kaip tik prieš penkias minutes išvyko iš namų, nors Migracijos valdybos darbuotojos jo nei laiptinėje, nei kieme nesutiko. Paprašyta parodyti vyro daiktus ar rūbus, bendras nuotraukas, J. K. parodė tik kelias poras senų, sudėvėtų vyriškų batų, kurie mažai tikėtina, kad gali priklausyti jos sutuoktiniui (Migracijos valdybos darbuotojos atkreipė dėmesį, kad į Migracijos valdybą pareiškėjas atvyksta visada tvarkingais, švariais drabužiais bei batais). J. K. taip pat parodė vyrišką skutimosi gelį, kuris akivaizdžiai nėra naudojamas. Kitų rūbų ar daiktų namuose nebuvo. Vonioje buvo tik du dantų šepetėliai - 1 vaikiškas, kitas -standartinis, su raudonom juostelėm (tokį tikėtina pasirinktų būtent moteris). Paklausta, kodėl tik du dantų šepetėliai, kur yra vyro dantų šepetėlis, J. K. atsakė, jog šis yra sutuoktinio, o savąjį ji išmetė prieš kelias dienas. Pasidomėjus, kokiomis dantų valymo priemonėmis ji naudojasi pastarosiomis dienomis, J. K. nieko negalėjo atsakyti. Vestuvinio žiedo ant J. K. rankos nebuvo. Kaimynai nurodė, kad (duomenys neskelbtini) gyvena jauna mergina su dukra ir su savo motina. Jokio vyro, gyvenančio šiame bute, kaimynai teigia daugiau kaip metus nėra matę. Įvertinus šiuos bei aukščiau išdėstytus faktus, buvo padaryta išvada, kad pareiškėjas ir J. K. iš tikrųjų negyvena kartu. Migracijos valdybos darbuotojai 2010-04-15 pateikė pareiškėjui ir J. K.užpildyti apklausos lapus dėl sudarytos santuokos įvertinimo, kuriuose sutuoktiniai pateikė skirtingą informaciją. Pareiškėjas atsakė, jog vestuvėse dalyvavo 15-20 žmonių, o J. K. - kad skaičiuojant su jaunaisiais - 6 žmonės. Atkreipė dėmesį į tai, kad 2009-10-14 apklausos lape pareiškėjas buvo nurodęs, kad vestuvėse dalyvavo tik 4 žmonės. Stebėtina, kad sutuoktiniai nurodo tokį skirtingą jų vestuvėse dalyvavusių žmonių skaičių - nuo 20 iki 4 žmonių. J. K. teigė, kad buvo su sutuoktiniu Trakuose, o jos sutuoktinis nurodė, kad kituose Lietuvos miestuose nėra buvęs. Savo skunde pareiškėjas nurodo, kad manė, jog Trakai yra Vilniaus mikrorajonas, todėl neįvardijo Trakų kaip miesto, tačiau mažai tikėtina, kad vienerius metus Lietuvoje, Vilniuje, pragyvenęs asmuo galėtų laikyti Trakus, kurie yra dvidešimt septyni kilometrai nuo Vilniaus miesto, Vilniaus mikrorajonu. Pareiškėjas nurodė, kad šią vasarą - liepos arba rugpjūčio mėnesį ketina su šeima vykti atostogauti į Turkiją, J. K. teigia, kad dėl materialinių sunkumų šią vasarą neplanuoja niekur vykti. Šie atsakymai rodo, kad sutuoktiniai neaptarinėja šeimos materialinės padėties, visiškai skirtingai ją vertina, taip pat neplanuoja kartu savo laiko, nederina atostogų planų, ką yra įprasta daryti tikroje šeimoje. J. K. teigia, kad š. m. balandžio mėnesį apie savaitę praleido ligoninėje, tuo tarpu sutuoktinis teigia, kad jo žmona niekada nesigydė ligoninėje. Ši aplinkybė kelia pagrįstas abejones dėl sutuoktinių tarpusavio santykių tikrumo - keista, kad sutuoktinis, kuris, pasak jo, gyvena kartu su žmona, nežino, jog ji visą savaitę praleido ligoninėje. Pareiškėjas nurodė, kad žino, jog sutuoktinė mokėsi kolegijoje, bet nežino ar baigė. Keistai skamba pareiškėjo paaiškinimas, kad jam sutuoktinės studijos nėra svarbios, todėl jis nežino, ar ji jas baigė. Toks pareiškėjo abejingumas sutuoktinės studijoms tik patvirtina, kad sutuoktinių nesieja artimi tarpusavio santykiai, jie nesidomi vienas kitu. Apklausiami sutuoktiniai kaip savo bendrus draugus ar pažįstamus nurodė tik kelis turkų kilmės asmenis, be to, J. K. motina atsisakė atvykti į Migracijos valdybą ir pateikti bet kokius duomenis apie savo dukters ir pareiškėjo santuoką. Tai kelia įtarimų, kad J. K. vengia supažindinti sutuoktinį su savo draugais, artimaisiais. Toks jos elgesys rodo, kad santuoka nėra vertinama kaip svarbi, reikšminga ir turinti perspektyvą, bei leidžia teigti, jog santuoka sudaryta tik dėl akių. Taip pat pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas ir J. K. veda bendrą ūkį. Faktas, kad sutuoktiniai dirba vienoje darbovietėje, t. y. (duomenys neskelbtini), nėra įrodymas, kad jie veda ir bendrą ūkį. Tokios aplinkybės kaip tai, jog J. K. nurodė, kad sutuoktinio dantų šepetėlis baltos ir raudonos spalvų, o pareiškėjas apklausos metu paaiškino, kad jo dantų šepetėlis - baltos ir žalios spalvų, ar tai, kad pareiškėjas teigė, jog sutuoktinės dukros (duomenys neskelbtini) pavardė sutampa su jo sutuoktinės mergautine pavarde – M., nors iš tikrųjų J. K. dukros pavardė – S., atskirai vertinamos neįrodo, kad pareiškėjo ir J. K. santuoka yra fiktyvi, tačiau vertinant jas visų kitų nustatytų aplinkybių visumoje, galima teigti, kad jos tik patvirtina įtarimus dėl minėtų asmenų santuokos fiktyvumo. Taigi, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, laiko, kad yra rimtas pagrindas manyti, jog pareiškėjo ir J. K. santuoka yra fiktyvi. Vadovaujantis Įstatymo 35 str. 1 d. 2 p., pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu yra rimtas pagrindas manyti, kad sudaryta fiktyvi santuoka. Vadovaudamasis šia Įstatymo nuostata, MD prie LR VRM Imigracijos skyrius 2010-05-14 priėmė sprendimą Nr. (15/4-1)-00010 „Dėl atsisakymo pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (duomenys neskelbtini) piliečiui M.K.“. Pažymėjo, kad aplinkybė, jog pareiškėjui ir J. K. 2010-04-12 gimė duktė S., MD prie LR VRM, priimant 2010-05-14 sprendimą Nr. (15/4-1)-00010, nebuvo žinoma, todėl ši aplinkybė nebuvo įvertinta minėtame sprendime. Taip pat nurodo, kad ir pareiškėjas 2010-05-27 skunde fakto, kad jis ir J. K. turi dukterį, nenurodė. Ši aplinkybė atrodo keista, nes faktas, kad yra bendra dukra, būtų vertinamas kaip svarus santuokos tikrumo įrodymas. Tai, kad pareiškėjas ir J. K. turi 2010-04-12 gimusią dukterį, paaiškėjo tik 2010-05-17 Migracijos valdybos darbuotojai tikrinant pareiškėjo duomenis centrinėje duomenų bazėje VRIS naršyklėje. Atsižvelgiant į tai, 2010-06-19 pareiškėjui ir J. K. buvo išsiųstas kvietimas skubiai atvykti į Migracijos valdybą. Išsiuntus šį kvietimą, į Migracijos valdybą atvyko advokatas Ignotas Ungaila ir teiravosi Migracijos valdybos darbuotojų, kokiu klausimu atvykti kviečiamas pareiškėjas. Darbuotojoms informavus, kad pareiškėją norima apklausti apie jo ir J. K. dukters gimimą, paaiškėjo, kad advokatui šis faktas iš viso nėra žinomas. Į Migracijos valdybą 2010-07-07 atvyko pareiškėjas ir J. K. Pareiškėjas paaiškino, kad jo ir J. K. duktė S. gimė 2010-04-12. Nuo pat gimimo ji yra (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas nurodė, kad dukters neaugina dėl prastos sutuoktinės J. K. psichinės būklės bei dėl to, kad duktė yra pirmas jo vaikas ir jis nežino, kaip ją prižiūrėti, tačiau planuoja dukrą pasiimti, kai jai bus 5-6 mėnesiai. Pareiškėjas taip pat paaiškino, kad niekam apie dukterį nesakė, nes taip jo prašė sutuoktinė. J. K. nurodė, kad jos ir pareiškėjo duktė (duomenys neskelbtini) gimė (duomenys neskelbtini), kad po gimdymo ji turėjo psichologinių problemų. Atkreipė dėmesį į tai, kad iš pradžių J. K. nurodė, kad duktė šiuo metu yra (duomenys neskelbtini) su močiute, tačiau vėliau patikslino, kad duktė nuo gimimo yra (duomenys neskelbtini). J. K.paaiškino, kad dukterį atidavė (duomenys neskelbtini) dėl blogos savo psichinės būklės ir prastos finansinės padėties, tačiau ketina ją pasiimti, kai jai sueis vieneri metai. J. K. taip pat paaiškino, kad apie dukterį niekam nieko nesakė, nes nemanė, kad tai yra svarbu, be to, jos niekas neklausė. Migracijos valdybos darbuotoja 2010-08-03 informavo MD prie LR VRM, kad apie dukters gimimą nei pareiškėjas, nei J. K. Migracijos valdybos neinformavo, nors po gimdymo net kelis kartus kartu joje lankėsi. Be to, sutuoktiniai Migracijos valdyboje lankėsi ir iki gimdymo, tačiau apie tai, kad laukiasi, nepranešė. Pažymėjo, kad tik po to, kai faktas apie dukterį paaiškėjo Migracijos valdyboje, pareiškėjas 2010-07-14 pateikė Vilniaus apygardos administraciniam teismui patikslintą skundą dėl MD prie LR VRM Imigracijos skyriaus 2010-05-14 sprendimo Nr. (15/4-1)-00010. Šio skundo pagrindinis argumentas jau buvo pareiškėjo ir J. K. 2010-04-12 gimusi dukra. Šios aplinkybės suponuoja išvadą, kad pareiškėjui faktas, jog jo sutuoktinė J. K. 2010-04-12 pagimdė vaiką, išvis nebuvo žinomas, nes mažai tikėtina, kad šį faktą pareiškėjas būtų nutylėjęs tiek lankydamasis Migracijos valdyboje, tiek kreipdamasis į Vilniaus apygardos administracinį teismą su pirminiu - 2010-05-27 - skundu, vien tik dėl to, kad dėl neaiškių priežasčių to jo prašė sutuoktinė. Toks paaiškinimas skamba keistai, ypač vertinant tą aplinkybę, kad teismui atmetus jo skundą, pareiškėjas būtų priverstas išvykti iš Lietuvos Respublikos ir taip būtų atskirtas nuo neva savo dukters. Taip pat pažymėjo, kad pažyma apie J. K. psichinę būklę yra gauta tik 2010-07-01, t. y. ruošiant patikslintą skundą teismui, nors abu sutuoktiniai teigia, kad J. K. psichinė būklė buvo bloga nuo pat vaiko gimimo. Šis faktas leidžia daryti prielaidą, kad pažyma gauta tik tam, kad būtų patvirtinta sutuoktinių teismui pateikta versija. MD prie LR VRM dėl sutuoktinių dukters S. K. kreipėsi į (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) atstovai patvirtino, kad pas juos nuo pat gimimo gyvena S. K., gim. (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) atstovai taip pat informavo, kad J. K. paliko dukterį (duomenys neskelbtini) dėl prastos finansinės padėties. Apie blogą J. K. psichinę būklę (duomenys neskelbtini) duomenų neturi. (duomenys neskelbtini) yra gautas pareiškėjo raštas Vilniaus miesto savivaldybės Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Vaiko teisių apsaugos skyriui, kuriame jis nurodo, kad nėra S. K. tėvas, kad tėvystę jis bandys nuginčyti teisme. Kartu pažymėtina, Vaiko globos (rūpybos) plane dėl vaiko laikinosios globos (rūpybos) sprendimų, sudarytame minėto Vaiko teisių apsaugos skyriaus, taip pat yra nurodoma, kad pareiškėjas nėra S. K. tėvas, kad J. K. šį faktą patvirtina, nurodo, kad kūdikio tėvas yra kitas vyras, tačiau jo tapatybės atskleisti nenori. Be to, šiame plane yra įrašas, kad kūdikio motina J. K. bei pareiškėjas įsipareigoja artimiausiu metu kreiptis į teismą dėl tėvystės nuginčijimo. Kūdikių namų darbuotojoms J. K. žodžiu yra nurodžiusi, kad kūdikio ji susilaukė nuo vedusio vyro, kurio pavardės dėl tam tikrų priežasčių ji atskleisti nenori. Kūdikių namų atstovė taip pat, nurodė, kad kūdikį lanko tik jo motina J. K. Pareiškėjas nė karto nebuvo atvykęs. Atstovė taip pat informavo, kad kelis kartus (duomenys neskelbtini) J. K. buvo atvykusi su vyriškiu, kurį pristatė kaip pareiškėjo brolį. Atsižvelgiant į tai, kad (duomenys neskelbtini) yra paties pareiškėjo bei jo sutuoktinės J. K. raštiški patvirtinimai, kad pareiškėjas nėra S. K., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas, taip pat į tai, kad apie dukters gimimą pareiškėjas prabilo tik po to, kai šis faktas paaiškėjo Migracijos valdyboje, MD prie LR VRM, teikdamas atsiliepimą į pareiškėjo 2010-07-14 patikslintą skundą, išreiškė abejones, ar pareiškėjas iš tikrųjų yra biologinis S. K. tėvas. Šias abejones patvirtino ir tai, kad pareiškėjas atsisakė auginti S. K. dėl tokios neva svarbios priežasties kaip tai, kad S. K. yra pirmas jo vaikas ir jis nežino, kaip ją prižiūrėti, taip pat faktas, kad jis nelanko vaiko (duomenys neskelbtini). Atkreipė dėmesį į akivaizdžius prieštaravimus, esančius sutuoktinių paaiškinimuose - J. K. (duomenys neskelbtini) nurodė, kad vaiko negali auginti dėl sunkios materialinės padėties, tuo tarpu pareiškėjas tokios priežasties išvis neįvardija ir netgi teigia, kad jie kartu su sutuoktine veda bendrą ūkį, kartu dirba (duomenys neskelbtini), pareiškėjas nurodo, kad dukterį planuoja pasiimti iš (duomenys neskelbtini), kai jai sueis 5-6 mėnesiai, tuo tarpu J. K. teigia, kad vaiką pasiims, kai jam sueis vieneri metai. Visos išdėstytos aplinkybės ne tik lėmė abejones pareiškėjo biologine S. K. tėvyste, bet ir parodė, kad pareiškėjas visiškai nesidomi S. K., nepuoselėja jos atžvilgiu iš viso jokių tėviškų jausmų. Pažymėjo, kad ir Vilniaus apygardos administraciniame teisme vykusio posėdžio metu pareiškėjas patvirtino, kad nelanko vaiko (duomenys neskelbtini). Tokį savo elgesį jis grindė tuo, kad jam gėda, jog neaugina savo vaiko pats. Toks paaiškinimas tik dar kartą patvirtina, kad pareiškėjas nepuoselėja jokių tėviškų jausmų S. K.. Be to, tiek pareiškėjas, tiek jo sutuoktinė pateikė teismui mažai tikėtiną paaiškinimą, kodėl abu raštiškai yra nurodę, kad pareiškėjas nėra S. K. biologinis tėvas - jei to būtų nenurodę, (duomenys neskelbtini) būtų nepriėmę S. K.. Atkreipė dėmesį į tai, kad kaip priežastį, kodėl vaiko neaugina patys, pareiškėjas ir J. K. nurodė, kad neturi finansinių lėšų, tačiau tuo pačiu teigė, kad abu dirba (duomenys neskelbtini), gauna pajamas bei veda bendrą ūkį. Tai, kad abu sutuoktiniai gauna pajamas, patvirtino ir vienas iš pareiškėjo liudytojų. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010-10-25 sprendimu iš dalies patenkino pareiškėjo skundą ir grąžinti jo prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi nagrinėti iš naujo, nes priimant 2010-05-14 sprendimą Nr. (15/4-l)-00010, ne dėl atsakovo kaltės nebuvo įvertinta aplinkybė, kad pareiškėjas ir J. K. turi dukrą S. K. Teismas sprendime konstatavo, kad MD prie LR VRM galėjo kilti pagrįstų abejonių dėl pareiškėjo santuokos aktyvumo (galima įtarti, kad sutuoktiniai negyvena kartu, neveda bendro ūkio). Teismas taip pat konstatavo, kad Migracijos departamentas veikė aktyviai, tyrimą atliko nuosekliai. Taip pat pažymėjo, kad MD prie LR VRM, vykdydamas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010-10-25 sprendimą, įvertino reikšmingą bylai aplinkybę - pareiškėjo ir J. K. bendro vaiko gimimą. 2010-12-13 buvo parašyti paklausimai Vilniaus m. civilinės metrikacijos skyriui, (duomenys neskelbtini), Vilniaus m. savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Vaiko teisių apsaugos skyriui. (duomenys neskelbtini) informavo (2010-12-16 raštas Nr. (1.14.)6.4-06K-828), kad S. K., gim. (duomenys neskelbtini), nuo 2010-04-30 gyvena (duomenys neskelbtini), į kuriuos pateko iš (duomenys neskelbtini). J. K., gim. (duomenys neskelbtini), pagimdžiusi dukrą, paliko ją ligoninėje. Vilniaus m. vaikų teisių apsaugos skyrius 2010-04-27 gavo J. K. prašymą nustatyti jos dukrai S. laikinąją globą, kadangi ji „dėl susiklosčiusių aplinkybių negali pasirūpinti vaiku“. Taip pat 2010-04-27 Vilniaus m. vaikų teisių apsaugos skyrius gavo pareiškėjo prašymą kuriame jis praneša, kad jis nėra S. K., gim. (duomenys neskelbtini) biologinis tėvas ir žada nuginčyti tėvystę teisme“. Vilniaus m. vaikų teisių apsaugos skyriuje 2010-04-28 kartu su pareiškėju ir J. K. buvo sudarytas vaiko globos (rūpybos) planas dėl vaiko laikinosios globos (rūpybos) sprendimu Nr. A725-184(2.13.2.32-SR6). J. K. prašo nustatyti naujagimei laikiną globą įsipareigoja bendrauti su socialine darbuotoja, o pareiškėjas įsipareigojo kreiptis į teismą dėl tėvystės nuginčijimo. Atsižvelgiant į tai, kad S. K. liko be tėvų globos, 2010-05-11 Vilniaus m. savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. 30 - 1084 S. K. buvo nustatyta laikinoji globa, globėju paskirti (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) J. K. savo dukrą aplankydavo maždaug 2 kartus per mėnesį, spalio mėnesį visai nebuvo atėjusi, lapkritį buvo tik 1 kartą, gruodžio mėnesį nebuvo atėjusi nei karto. Pareiškėjas aplankyti S. nebuvo atėjęs nei karto. Vilniaus m. savivaldybės administracijos Teisės departamento civilinės metrikacijos skyrius (toliau – ir CM skyrius) į paklausimą apie S. K. gimimo įregistravimą informavo, kadangi J. K. ir pareiškėjo santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini) CM skyriuje, o S. K. Gimė (duomenys neskelbtini), pagal LR CK 3.140 str. 1 d., registruojant vaiko, gimusio santuokoje, kaip vaiko tėvas gimimo įraše įrašomas vaiko motinos sutuoktinis. Duomenys apie vaiko tėvą įrašyti pagal Civilinės metrikacijos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2008-07-22 įsakymu Nr. IR- 294 32 punktą, t. y., jeigu registruojant gimimą, nepateikiamas vieno iš tėvų dokumentas, duomenys apie jį įrašomi remiantis Gyventojų registro duomenų centrinės bazės duomenimis arba vaiko tėvų santuokos liudijimu. Vilniaus m. savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Vaiko teisių apsaugos skyrius, 2011-01-04 atsakydamas į paklausimą pranešė, jog jų skyrius 2010-04-20 iš Vilniaus apskrities viršininko administracijos (duomenys neskelbtini) gavo pranešimą apie naujagimio atsisakymą. Pranešime nurodyta, kad J. K., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pagimdė kūdikį, kurį atsisako pati auginti ir prašo vaikui nustatyti globą. Tėvai atsisakė registruoti vaiko gimimą. Kūdikio gimimą užregistravo Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistas. Į skyrių 2010-04-27 atvykęs J. K. sutuoktinis M. K. (pareiškėjas), gim. (duomenys neskelbtini), raštu nurodė, kad nėra biologinis S. K. tėvas ir pranešė, kad artimiausiu metu ketina kreiptis dėl tėvystės nuginčijimo. J. K. ir pareiškėjo šeima nuo 2010-06-14 įrašyta į Vilniaus m. socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. Šeimai teikiamos socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo paslaugos. Vilniaus miesto savivaldybės Socialinės paramos centras 2010-12-31 informavo skyrių apie situaciją J. K. ir pareiškėjo šeimoje. Informacijoje teigiama, kad S. K. tėvai su socialine darbuotoja nebendrauja, socialinis darbas nėra nuoseklus. Motyvuoti J. K. susigrąžinti dukrą į šeimą nepavyksta. Skyriaus turimais duomenimis J. K. dukrą kūdikių namuose lanko tik epizodiškai, pareiškėjas nelanko dukters, nesirūpina jos sveikata, ugdymu ir kitais poreikiais. Tėvai kūdikių namuose augančiai dukrai išlaikymo neteikia, nerodo iniciatyvos susigrąžinti vaiką į šeimą, nors mergaitė gimė sveika, auga ir vystosi pagal amžių. Atkreipė dėmesį ir į Vilniaus m. savivaldybės administracijos Vilniaus m. socialinės paramos centro 2010-12-31 rašte Nr. A121-26951(2.1.19-SR2) išdėstytą informaciją, kad visą lapkričio ir gruodžio mėnesį, lankantis J. K. ir pareiškėjo gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), šeimos nariai nerasti, susisiekti telefonu nepavyksta. J. K. nerodo jokios iniciatyvos ir noro susigrąžinti vaiką į šeimą ir jos teigimu, jeigu atsirastų šeima, kuri norėtų įsivaikinti mergaitę, ji sutiktų. Išdėstytos aplinkybės tik dar labiau patvirtino jau anksčiau buvusius MD prie LR VRM įtarimus, kad pareiškėjas, pasinaudojęs tuo, kad S. K. gimimo įraše yra įvardijamas kaip jos tėvas (pagal CK nuostatas gimimo įraše įrašomas vaiko motinos sutuoktinis remiantis santuokos įrašu, nevertinant biologinės tėvystės), siekia gauti leidimą laikinai gyventi. Akivaizdu, kad jokių tėviškų jausmų S. K. jis nepuoselėja, ja nesirūpina. Prie pareiškėjo skundo pridėtas Vilniaus m. savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2011-01-28 įsakymas Nr. A30-160, kuriuo panaikinama laikinoji globa S. K. ir ji grąžinama auginti pareiškėjui ir J. K., priimtas jau po Migracijos departamento Imigracijos skyriaus sprendimo (sprendimas priimtas 2011-01-17) atsisakyti pakeisti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi, priėmimo. Šis faktas leidžia daryti prielaidą, kad susigrąžinti S. K. pareiškėjas ir J. K. nusprendė tik tada, kai buvo priimtas neigiamas sprendimas. Mano, kad tuo siekiama įtikinti teismą, kad tiek pareiškėjas, tiek J. K. nuoširdžiai rūpinasi S. K., nors prieš tai išvardytų aplinkybių visuma tai labai aiškiai paneigia. Pagal Tvarkos aprašo 43 p., tokie veiksniai kaip: sutuoktiniai po santuokos sudarymo negyvena kartu, neveda bendro ūkio, pateikia apie save, apie pirmąjį susitikimą arba apie kitas su jais susijusias aplinkybes pateikia prieštaringus duomenis, yra kitų požymių, kad vienas ar abu sutuoktiniai yra sudarę fiktyvią santuoką, yra pagrindas manyti, kad sudaryta santuoka yra fiktyvi. Taigi, nustatytų aplinkybių visuma, nepaisant to, kad pareiškėjas gimimo įraše yra įvardijamas kaip S. K. tėvas, suponuoja išvadą, kad pareiškėjo ir J. K. santuoka yra fiktyvi, santuokos sudarymu nebuvo siekiama sukurti tikrų, nuolatinių ir patikimų šeimos santykių. Mano, kad pareiškėjo tikslas sudarant santuoką buvo leidimo laikinai gyventi gavimas, o ne šeiminių ryšių sukūrimas (b. l. 11-12).

Teismo posėdyje atsakovo atstovė su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti iš esmės atsiliepime nurodytais argumentais.