- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-01-07
- Bylos Nr.
- 2A-265-661/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-41267-2014-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alvydas Barkauskas
- Ieškovas
- UAB „Vilniaus energija“
- Atsakovas
- S. P.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Barkauskas apeliacine tvarka išnagrinėjo apelianto (ieškovo) UAB „Vilniaus energija“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Vilniaus energija“ ieškinį atsakovei S. P. dėl skolos priteisimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I Ginčo esmė
ieškovas prašė priteisti iš atsakovės 637,78 Eur skolą už šilumos energiją ir 25,34 Eur metinių palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki sprendimo visiško įvykdymo bei 131,24 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Ieškovas nurodė, jog tiekia centralizuotą šilumos energiją daugiabučiam gyvenamajam namui, adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – Pastatas). Visą Pastate suvartotą šilumos energijos kiekį apskaičiuoja jo įvade įrengtas šilumos skaitiklis. Nekilnojamojo turto registro duomenimis minėtame Pastate esantis butas Nr. 6 (toliau – Butas) nuosavybės teise priklauso atsakovei. Buto įrengimai prijungti prie Pastato bendrų šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemų, atsakovė priėmė ieškovo tiekiamą šilumos energiją savo buitinėms reikmėms. Išdėstytas aplinkybes patvirtina pridedamas prie ieškinio rašytinis įrodymas – Nekilnojamojo turto registro išrašas, kuriame nurodyta, kad Butas šildomas iš centralizuotų sistemų. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes ir remiantis LR CK 1.71 str., 6.384 str. 1 d., laikytina, kad tarp ieškovo ir atsakovės nuo jos nuosavybės teisės į Butą atsiradimo momento konkliudentiniais veiksmais buvo sudaryta neterminuota šilumos energijos pirkimo – pardavimo sutartis. Atsakovei atsirado pareiga mokėti už tiekiamą šilumos energiją Lietuvos Respublikos teisės aktų, Vyriausybės ir Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nutarimų nustatyta tvarka ir tarifais. Laikotarpiu nuo 2013-08-01 iki 2014-10-31 (toliau – Ginčo laikotarpis) mokesčiai atsakovei už šilumos energiją buvo skaičiuojami už Buto šildymą, šilumą karšto vandens temperatūrai palaikyti, karštą vandenį. Tai patvirtina pridedama prie ieškinio mokesčių paskaičiavimo pažyma. Ieškovo atsakovei siųstose sąskaitose nurodytus mokesčius už per ataskaitinį mėnesį suvartotą šilumos energiją atsakovė privalėjo mokėti iki po ataskaitinio mėnesio einančios paskutinės dienos. Atsakovė šios prievolės tinkamai nevykdė, todėl Ginčo laikotarpiu susidarė bendra 637,78 EUR (2202,14 Lt) dydžio skola už šilumos energiją.
Atsiliepimas
Atsakovė S. P. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Nurodė, kad ji nuo 2011-12-13 dienos gyvena anksčiau minėtu adresu viena, kadangi vyras yra miręs, bet karšto vandens sunaudojimas skaičiuojamas dviem asmenims, taigi perskaičiavus nuo 2013-11-01 dienos susidaro skirtumas (1250,91:2 = 625,46). Nėra įskaičiuota apmokėjimo sąskaita 86,89 EUR (300,00 Lt). Likusią sumą prašo leisti susimokėti iki 2015 metų gegužės mėnesio, kadangi šiuo metu reikės dar mokėti už šildymą, už šiuos mėnesius. Su antstoliu R. V. yra pilnai atsiskaityta su antstole B. P. greičiausiu laiku irgi bus atsiskaityta. Po vyro mirties, bankrutavo ir jos trys darbovietės, kurios jai liko skolingos, ji liko be darbo, todėl ir atsidūrė tokioje sunkioje padėtyje.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. kovo 27 d. sprendimu nusprendė ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš atsakovės S. P. ieškovui UAB „Vilniaus energija” 318,89 EUR skolą, 12,67 EUR palūkanų, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą – 318,89 EUR sumą už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo 2014-11-28 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 10,42 EUR (dešimt eurų 42 ct.) žyminis mokestis bei 55,19 EUR (penkiasdešimt penki eurai 19 ct) išlaidų dalyvavusio byloje advokato pagalbai apmokėti. Kitą ieškinio dalį atmesti.
Teismas konstatavo, jog pastato, esančio Taikos g. 73, Vilniuje, šilumos įrenginiai prijungti prie daugiabučio namo šilumos energijos tiekimo tinklų, ir pagal CK 6.384 str., 1.71 str. reikalavimus laikytina, kad tarp ieškovo ir atsakovės yra sudaryta neterminuota šilumos energijos pirkimo-pardavimo sutartis, atsakovei už šilumos energiją tinkamai neatsiskaičius, ieškovui priteistina skola už laikotarpį nuo 2013-08-01 iki 2014-10-31, tačiau, įvertinus tą aplinkybę, kad bute, esančiame Taikos g. 73-6, Vilniuje, nuo 2011-12-13 gyveno viena atsakovė, priteistinos skolos dydis mažintinas per pusę, t.y. ieškovui priteistina – 318,89 EUR skola. Atsakovė nepateikė teismui įrodymų, kad yra įvykdžiusi prievolę atsiskaityti su ieškovu už suteiktas paslaugas (CPK 178 str.).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Apeliantas Vilniaus energija (ieškovas) apeliaciniu skundu (b.l. 79) prašo panaikinti pirmosios instancijos sprendimo dalį, kurioje netenkintas ieškovo ieškinys ir toje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Apeliantas apeliacinį skundą grindžia tuo, jog teismas, priimdamas Sprendimą neteisingai įvertino ieškovo pateiktus duomenis, apeliantas ginčo laikotarpiu (2013-08-01 iki 2014-10-31) apskaičiavo skolą už atsakovės butui (Taikos g. 73-6, Vilnius, pateiktą šilumos energiją, t.y. už šildymą, šilumą karšto vandens temperatūrai palaikyti ir karštą vandenį. Nuo 2013-11 ieškovas, vadovaudamasis Šilumos ūkio įstatymo 16 str. 1 d. (atsakovui neleidus patikrinti karšto vandens skaitiklių), pradėjo taikyti atsakovei normatyvą būtent karšto vandens naudojimui. Remiantis Šilumos tiekimo ir suvartojimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 1-297 (toliau - Taisyklės) 179 p., skaičiuojant karšto vandens sunaudojimą pagal normas, žmonių skaičius nustatomas pagal deklaravusiųjų gyvenamąją vietą skaičių (apskaičiuojama pagal šioje byloje nurodytą formulę),gyventojų registro tarnybos 2010-11-24 rašte ieškovui Nr. (29)9R-3000 pateiktas tik Gyventojų registro išrašas su statistiniais duomenimis (adresas/ gyventojų skaičius (2)). Normatyvas ginčo butui karštam vandeniui buvo paskaičiuotas tinkamai, ieškovo reikalavimas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl atsakovės skola ieškovui už karštą vandenį neturi būti mažinama.
Atsakovė nepateikė atsiliepimo į apeliacinį skundą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra nustatyta. Byloje yra kilęs ginčas tarp šilumos energijos tiekėjo ir buto savininkės dėl skolos už šilumos energiją ir palūkanų priteisimo.
Šilumos ūkio įstatymo 2 straipsnio 31 dalyje šilumos ir (ar) karšto vandens vartojimo pirkimo–pardavimo sutartis apibrėžiama kaip šilumos tiekėjo ar gamintojo ir buitinio šilumos vartotojo ar šilumos vartotojo, vartojančio šilumą ir (ar) karštą vandenį patalpose, kuriose neįrengti atsiskaitomieji šilumos apskaitos prietaisai, sutartis. Ūkio ministro 2003 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 4-258 patvirtintų Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių (panaikintas ūkio ministro 2010 m. lapkričio 5 d. įsakymu Nr. 4-825)203 punkte nustatyta, kad šilumos vartojimo pirkimo–pardavimo sutartis sudaroma tarp šilumos tiekėjo ir butų bei kitų patalpų savininkų – buitinių šilumos vartotojų; karšto vandens vartojimo pirkimo-pardavimo sutartis sudaroma tarp karšto vandens tiekėjo ir daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų – buitinių karšto vandens vartotojų (295 punktas). Pagal ūkio ministro 2003 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 4-260 patvirtintų Šilumos pirkimo–pardavimo sutarčių standartinių sąlygų (panaikintas ūkio ministro 2012 m. rugpjūčio 14 d. įsakymu Nr. 4-818) 8 punktą šilumos pirkimo–pardavimo sutarčių pagal šias standartines sąlygas šalys yra šilumos tiekėjas ir pastato savininkas – šilumos vartotojas. Taigi šilumos ir karšto vandens pirkimo–pardavimo teisinių santykių šalys yra šilumos ir karšto vandens tiekėjas ir pastato butų, kitų patalpų savininkas–buitinis šilumos vartotojas. Tačiau savininko pareiga atlyginti už į jam nuosavybės teise priklausančias patalpas tiekiamą šilumą negali būti a priori siejama tik su jų priklausymo nuosavybės teise faktu.
Remiantis LR Šilumos ūkio įstatymo 16 str. 1 d. šilumos tiekėjas savo lėšomis įrengia atsiskaitomuosius šilumos apskaitos prietaisus, užtikrina jų tinkamą techninę būklę, nustatytą matavimų tikslumų ir organizuoja patikrą. Įstatymo 26 str. 2 d. nustatyta, kad jeigu butų ir (ar) kitų patalpų savininkai atsisako įleisti šilumos tiekėjo atstovus jų pateiktų raštiškų prašymų į savininkams priklausančias patalpas, šilumos tiekėjas pagal energetikos ministro patvirtintas Šilumos tiekimo ir vartojimo taisykles įforminę savininkų atsisakymų, turi šių patalpų savininkų suvartotų šilumos ir karšto vandens kiekį nustatyti pagal tokiems atvejams Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nustatytą metodikų. Nagrinėjamoje byloje 2013 m. lapkričio mėnesį UAB „Vilniaus energija“ pradėjo taikyti atsakovei S. P. normatyvą (b.l. 30). 2014 m. lapkričio mėnesį UAB „Vilniaus energija“ perskaičiavo visą priskaitytą normatyvą nuo 2013-11-12 iki 2014-10-31 (b.l. 39-43). Skirtumas susidarė 64,99 m3 (pagal tuo metu galiojusias kainas suma 1250,50 Lt). Skaitiklio plombavimo metu trūko 67 m3, todėl pagal 2011-10-20 Karšto vandens kiekio ir mokesčių perskaičiavimo komisijos posėdžio protokolo Nr. 30 1 punktą, ieškovas suskaičiavo 2,01 m3 (67-64,99=2,01 m3). Už 2014 m. lapkričio mėnesį normatyvas nebeskaičiuojamas (b.l. 39-43).
Remiantis Šilumos tiekimo ir suvartojimo taisyklių 179 p., skaičiuojant karšto vandens sunaudojimą pagal normas, žmonių skaičius nustatomas pagal deklaravusiųjų gyvenamąją vietą skaičių (apskaičiuojama pagal šioje byloje nurodytą formulę), gyventojų registro tarnybos 2010-11-24 rašte ieškovui Nr. (29)9R-3000 pateiktas tik Gyventojų registro išrašas su statistiniais duomenimis. Tokius duomenis ieškovė nurodydavo nuolat teikiamose sąskaitose, todėl šiuo atveju atsakovei tenka pareiga pranešti ir informuoti paslaugų tiekėją apie pasikeitusį bute deklaruotų gyventojų skaičių (Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių (2009 12 22 įsakymo Nr. 1-255 (nuo 2009 12 25) redakcija, 240.5 p.). Taigi, normatyvas ginčo butui karštam vandeniui buvo paskaičiuotas tinkamai, ieškovo reikalavimas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl atsakovės skola ieškovui už karštą vandenį neturi būti mažinama. Šioje dalyje pirmosios instancijos sprendimas yra naikintinas ir ieškovo ieškinys tenkintinas visa apimtimi.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Patenkinus ieškovo skundą bei pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo ieškinys tenkintas iš dalies, atitinkamai išsprendžiami bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimai. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalyje, 98 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą bendrąją bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proceso šalims taisyklę pralaimėjusi šalis atlygina laimėjusiai šaliai visas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas pateikė
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 str. 326 str. 1 d. 3 p., ,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 27 d. sprendimą pakeisti. Sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovo UAB „Vilniaus energija“ ieškinys panaikinti ir ieškinį patenkinti visa apimtimi.
Priteisti ieškovui UAB „Vilniaus energija“ iš atsakovės S. P., a.k. (duomenys neskelbtini) 637,78 Eur skolą už šilumos energiją ir 25,34 Eur metinių palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki sprendimo visiško įvykdymo bei 131,24 Eur bylinėjimosi išlaidų.