- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-11-16
- Bylos Nr.
- eI-1570-402/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00589-2017-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Gintaras Čekanauskas, Natalja Zelionkienė, Janina Vitunskienė
- Atsakovas
- Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato
- Pareiškėjas
- A. K.
- Advokatai
- Laimutis Jankauskas
Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nataljos Zelionkienės (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Gintaro Čekanausko ir Janinos Vitunskienės, sekretoriaujant Sandrai Barodicaitei,
dalyvaujant pareiškėjos atstovui advokatui Laimučiui Jankauskui, atsakovo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovei R. G.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos A. K. skundą atsakovui Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja patikslintu skundu prašo panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos valdybos viršininko 2017 m. kovo 21 d. raštą Nr. 20-S-33925 (2.2) ir įpareigoti Kauno apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą grąžinti jai vairuotojo pažymėjimą.
Pareiškėjos atstovas teismo posėdžio metu palaikė pareiškėjos skunde išdėstytas aplinkybes ir paaiškino, kad 2014 m. birželio 1 d., 1.40 val. Palangoje, prie J. B. g. 37 pareiškėja vairavo automobilį VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdama neblaivi, jai nustatytas 1,25 promilių girtumas. Administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.6-4921-660/2014 Kauno apylinkės teismas 2014 m. liepos 1 d. nutarimu nustatė jog pareiškėja padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 1 d., ir paskyrė administracinę nuobaudą - 1000 Lt (vieno tūkstančio litų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams.
2014 m, birželio 24 d. 10 val. 40 min, Kaune, T. M. g. 18, būdama neblaivi (nustatytas vidutinis girtumo laipsnis (1,93 promilių)), pareiškėja vairavo transporto priemonę VW Golf, valst. Nr(duomenys neskelbtini), nepasirinko saugaus greičio, nesuvaldė automobilio ir atsitrenkė į šaligatvio bortelį, taip apgadindama savo vairuojamą transporto priemonę. Administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.6-5746-888/2014 Kauno apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 5 d, nutarimu pripažino ją padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus LR ATPK 124¹ str. 7 d., 126 str. 4 d.. Atsižvelgiant į tai, jog padarytas pakartotinis pažeidimas, jai paskirta galutinė nuobauda - 2300 Lt (666 Eur) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams ir 3 mėnesiams.
Žemesnės instancijos teismas
Suėjus 2 metų ir 3 mėnesių terminui nuo Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 5 d. nutarimo, 2017 m. kovo 9 d. pareiškėja kreipėsi į Kauno apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą, kelių policijos valdybą (toliau ir - Kelių policijos valdyba), su prašymu dėl vairuotojo pažymėjimo grąžinimo. Pareiškėja baigė papildomus vairuotojų mokymo kursus, buvo atestuota pagal 4 valandų Privalomojo mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai mokymo programą, išlaikė egzaminus vairuotojo pažymėjimui susigrąžinti, jos sveikata atitinka privalomus vairuotojams keliamus reikalavimus.
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos valdybos viršininkas 2017 m. kovo 21 d. atsakymu Nr. 20-S-33925 (2.2) dėl vairuotojo pažymėjimo grąžinimo pranešė, jog vairuotojo pažymėjimas jai grąžintas nebus. Rašte vadovaujasi Lietuvos Respublikos Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 24 str. 7 d., pagal kurią asmeniui, iš kurio pagal įstatymus teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta du kartus už tai, kad jis padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų, teisė vairuoti transporto priemones grąžinama ne anksčiau kaip po 10 metų.
Šalies argumentai
Pareiškėja nesutikdama su tokiu atsakymu nurodė, jog Kelių policijos valdyba atsakyme nepagrįstai vadovaujasi Lietuvos Respublikos Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo redakcija, įsigaliojusia 2014 m. liepos 1 d.. Pagal šios redakcijos 24 str. 7 d. - asmeniui, iš kurio pagal įstatymus teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta du kartus už tai, kad jis padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų, teisė vairuoti transporto priemones grąžinama ne anksčiau kaip po 10 metų. Pastebėjo, jog pažeidimus ji padarė 2014 m. birželio 1 d. bei 2014 m. birželio 24 d.. Minėta Lietuvos Respublikos Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 24 straipsnio 7 dalis įsigaliojo 2014 m. liepos 1 d. Iki to laiko tokios teisės normos nebuvo. Vadinasi, teisės pažeidimai padaryti dar iki įstatymo normos, kuria atsakymą grindė Kelių policijos valdyba, įsigaliojimo. Šiuo atveju, Kelių policijos valdyba nepagrįstai vadovaujasi Lietuvos Respublikos Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 24 str. 7 d.. Pagal Lietuvos Respublikos Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo suvestinę redakciją (2013-12-21 - 2014-07-10), galiojusią pažeidimų atlikimo metu, asmeniui, iš kurio pagal įstatymus teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta dėl teisės pažeidimo padarymo vieniems metams ir ilgiau, teisė vairuoti transporto priemones grąžinama tik pasibaigus šios teisės atėmimo laikui ir perlaikius egzaminą. Jokių papildomų apribojimų (įskaitant ir minėtą 10 metų terminą) pažeidimo metu galiojusioje įstatymo redakcijoje nurodyta nebuvo.
Atsakovas su skundu nesutinka, prašo atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovo atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2017-03-09 A. K. kreipėsi į Kauno apskr. VPK Kelių policijos valdybą su prašymu dėl vairuotojo pažymėjimo grąžinimo. Kauno apylinkės teismas 2014-07-01 nutarimu pripažino pareiškėją padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 str. 1 d. ir paskyrė administracinę nuobaudą - 1000 Lt. piniginę baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 m. Taip pat Kauno apylinkės teismas 2014-12-05 nutarimu A. K. pripažino kalta, pripažino padarius administraciniu teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekso 124(1) str. 7 d., 124 str. 4 d., už kurį paskirta galutinė nuobauda - 666 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 m. 3 mėn. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 24 str. 7 d. vairuotojo pažymėjimas jai grąžintas nebuvo (2017-03-21 atsakymas Nr. 20-S-33925).
Žemesnės instancijos teismas
Teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta du kartus už tai, kad ji padarė teisės pažeidimus būdama neblaivi arba apsvaigusi nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų, todėl teisė vairuoti transporto priemones grąžinama ne anksčiau kaip po 10 metų. Kaip matyti, A. K. nutarimai, kuriais ji neteko teisės vairuoti transporto priemonių, priimti 2014-07-01 ir 2014-12-05, kas reiškia jog teisės vairuoti pareiškėja neteko jau galiojant naujai redakcijai Lietuvos Respublikos Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo, tad Kauno apskr. VPK Kelių policijos valdybos atsisakymas grąžinti pareiškėjai teisę vairuoti transporto priemones yra teisėtas ir pagrįstas.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas dalinai.
Pareiškėja prašo panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos valdybos viršininko 2017 m. kovo 21 d. raštą Nr. 20-S-33925 (2.2) ir įpareigoti Kauno apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą grąžinti jai vairuotojo pažymėjimą.
Byloje kilęs ginčas dėl teisės normos, numatytos Lietuvos Respublikos Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 24 str. 7 d., pagal kurią asmeniui, iš kurio pagal įstatymus teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta du kartus už tai, kad jis padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų, teisė vairuoti transporto priemones grąžinama ne anksčiau kaip po 10 metų, taikymo.
Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja 2014 m. birželio 1 d., 1.40 val. Palangoje, prie J. B. g. 37 vairavo automobilį VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdama neblaivi, nustatytas 1,25 promilių girtumas. Administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.6-4921-660/2014 Kauno apylinkės teismas 2014 m. liepos 1 d. nutarimu ją pripažino padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 1 d., ir paskyrė administracinę nuobaudą - 1000 Lt (vieno tūkstančio litų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams.
2014 m. birželio 24 d. 10 val. 40 min., Kaune, T. M. g. 18, būdama neblaivi (nustatytas vidutinis girtumo laipsnis (1,93 promilių)), pareiškėja vairavo transporto priemonę VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nepasirinko saugaus greičio, nesuvaldė automobilio ir atsitrenkė į šaligatvio bortelį, taip apgadindama savo vairuojamą transporto priemonę. Administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.6-5746-888/2014 Kauno apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 5 d. nutarimu ją pripažino padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus LR ATPK 124¹ str. 7 d., 126 str. 4 d. Atsižvelgiant į tai, jog padarytas pakartotinis pažeidimas, paskirta galutinė nuobauda - 2300 Lt (666 Eur) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams ir 3 mėnesiams.
Žemesnės instancijos teismas
Suėjus 2 metų ir 3 mėnesių terminui nuo Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 5 d. nutarimo, 2017 m. kovo 9 d. pareiškėja kreipėsi į Kauno apskr. VPK Kelių policijos valdybą su prašymu dėl vairuotojo pažymėjimo grąžinimo.
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos valdybos viršininkas 2017 m. kovo 21 d. atsakymu Nr. 20-S-33925 (2.2) dėl vairuotojo pažymėjimo grąžinimo pranešė, jog vairuotojo pažymėjimas pareiškėjai grąžintas nebus vadovaujantis Lietuvos Respublikos Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 24 str. 7 d., pagal kurią asmeniui, iš kurio pagal įstatymus teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta du kartus už tai, kad jis padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų, teisė vairuoti transporto priemones grąžinama ne anksčiau kaip po 10 metų.
Nagrinėjamu atveju, pareiškėjos atstovas teismo posėdyje iškėlė klausimus kuriuos teismas turi analizuoti siekiant visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti bylą, taip jis nurodė: 1) jog teisės vairuoti transporto priemonės atėmimas yra numatytas ATPK sankcijoje ir prilygsta bausmei už padarytą pažeidimą, todėl bausmės didinti be teismo procesinio sprendimo nėra pagrindo (dvigubas nubaudimas); 2) pažeidimus pareiškėja padarė 2014 m. birželio 1 d. bei 2014 m. birželio 24 d., todėl jos atžvilgiu nepagrįstai taikoma Lietuvos Respublikos Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 24 straipsnio 7 dalis, kuri įsigaliojo 2014 m. liepos 1 d.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje įtvirtintas draudimas antrą kartą bausti asmenį už tą patį nusikaltimą galioja ir tais atvejais, kai susiduriama ne tik su baudžiamosios, bet ir kitų rūšių, panašių į baudžiamąją, pavyzdžiui, administracinės atsakomybės realizavimu. Pažymėtina, kad pagal 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusio naujojo Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 2 straipsnio 5 dalį viena iš pagrindinių administracinės atsakomybės nuostatų yra tai, kad niekam negali būti antrą kartą skiriama administracinė nuobauda už tą pačią veiką. Pagal iki tol galiojusio ATPK 250 straipsnio 8 punktą administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai dėl to paties fakto administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atžvilgiu yra priimtas kompetentingo organo (pareigūno) nutarimas skirti administracinę nuobaudą arba nepanaikintas nutarimas nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą, taip pat jeigu dėl to pažeidimo iškelta baudžiamoji byla. Dvigubo nebaudžiamumo principas taip pat įtvirtintas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos Konvencijos protokolo Nr. 7 4 straipsnyje ir taikomas Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje. Šio principo esmė yra ta, kad niekas negali būti baudžiamas už tą pačią veiką, t. y. už tą patį pažeidimą (kai jį atskleidžiančios faktinės aplinkybės sutampa) antrą kartą.
Nagrinėjamoje byloje aktualus klausimas – ar tai, kad teisės pažeidimus padariusiai pareiškėjai pagal Saugaus eismo automobilių keliais įstatymą (24 straipsnio 7 dalis) pritaikytas apribojimas – pagal kurį asmeniui, iš kurio pagal įstatymus teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta du kartus už tai, kad jis padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų, teisė vairuoti transporto priemones grąžinama ne anksčiau kaip po 10 metų, ir nubaudimas administracine nuobauda – pinigine bauda pagal LR ATPK 124¹ str. 7 d., 126 str. 4 d. 2300 Lt (666 Eur) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams ir 3 mėnesiams, nereiškia dvigubo nebaudžiamumo principo pažeidimo. Šiuo atveju atsakant į minėtą klausimą esminę reikšmę turi tai, ar pažeidėjai pritaikytas apribojimas pagal Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą laikytinas nubaudimu, kurį būtų galima prilyginti taikytai administracinei nuobaudai.
Žemesnės instancijos teismas
Teisės vairuoti transporto priemones suteikimo, atėmimo ir grąžinimo klausimus reglamentuoja Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymas bei su jo įgyvendinimu susiję kiti teisės aktai.
Pagal Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 22 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, viena iš būtinų sąlygų įgyti teisę vairuoti transporto priemones, yra reikalavimas - nustatyta tvarka išlaikyti egzaminą ir turėti vairuotojo pažymėjimą. Ši teisė asmeniui negali būti suteikiama, jei nėra pasibaigęs teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, įstatymų nustatyta tvarka paskirto asmeniui už KET pažeidimus.
Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 24 straipsnio 5 dalyje taip pat nustatyta, kad „Asmeniui, iš kurio pagal įstatymus teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta dėl teisės pažeidimo padarymo vieniems metams ir ilgiau, teisė vairuoti transporto priemones grąžinama tik pasibaigus šios teisės atėmimo laikui ir perlaikius egzaminą.“
Iš šio teisinio reguliavimo matyti, kad teisės vairuoti transporto priemones suteikimas (įgijimas) ir šios teisės sugrąžinimas yra skirtingos teisinės kategorijos. Teisės vairuoti transporto priemones suteikimas yra pirminis veiksmas, o šios teisės sugrąžinimas yra pasekmė prieš tai įvykusio teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Tai lemia, kad teisės vairuoti transporto priemones suteikimas (įgijimas), šios teisės atėmimas bei jos sugrąžinimas, teisine prasme yra skirtingi įvykiai, kurie seka vienas paskui kitą ir, kaip taisyklė, laike nesutampa.
Iš aptarto teisinio reguliavimo taip pat matyti, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, yra sankcija asmeniui už jo padarytus priešingus teisei veiksmus, kurią jam paskyrus jis praranda turėtą subjektinę teisę - teisę vairuoti transporto priemones. Be to, šios sankcijos galiojimo metu asmuo negali iš naujo nustatyta tvarka įgyti teisės vairuoti transporto priemones. Ir tik pasibaigus šios sankcijos galiojimo laikui, asmeniui atsiranda teisinės prielaidos įgyti teisę vairuoti transporto priemones, kuri gali būti realizuota - nustatyta tvarka išlaikius egzaminą.
Kaip matyti, Kelių policijos valdyba atsisakydama grąžinti pareiškėjai vairuotojo pažymėjimą, vadovaujasi Lietuvos Respublikos Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo redakcija, įsigaliojusia 2014 m. liepos 1 d.. Pagal šios redakcijos 24 str. 7 d. - asmeniui, iš kurio pagal įstatymus teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta du kartus už tai, kad jis padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų, teisė vairuoti transporto priemones grąžinama ne anksčiau kaip po 10 metų.
Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos Konvencijos (Roma, 1950 metų lapkričio 4 diena, įsigaliojo: 1953 metų rugsėjo 3 dieną pagal 66 straipsnį) 7 str. 1 d. nurodyta, jog „niekas negali būti nuteistas už veiksmus ar neveikimą, kurie pagal galiojusius jų įvykdymo momentu valstybės vidaus įstatymus arba tarptautinę teisę nebuvo laikomi nusikaltimais. Taip pat negali būti skiriama griežtesnė bausmė negu ta, kuri galėjo būti taikyta nusikaltimo padarymo momentu“. Kaip minėta ši norma galioja ir tais atvejais, kai susiduriama ne tik su baudžiamosios, bet ir kitų rūšių, panašių į baudžiamąją, o šiuo atveju nagrinėjamu administracinės atsakomybės realizavimu.
Bylos duomenimis nustatyta, jog pažeidimus pareiškėja padarė 2014 m. birželio 1 d. ir 2014 m. birželio 24 d. Lietuvos Respublikos Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 24 straipsnio 7 dalis įsigaliojo 2014 m. liepos 1 d., t. y. pažeidimų padarymo momentu tokios teisės normos nebuvo. Vadinasi, pareiškėjos padaryti teisės pažeidimai buvo dar iki įstatymo normos, kuria atsisakymą grąžinti vairuotojo pažymėjimą pareiškėjai grindė Kelių policijos valdyba, įsigaliojimo.
Nagrinėjamu atveju, Kelių policijos valdyba nepagrįstai vadovaujasi Lietuvos Respublikos Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 24 str. 7 d.. Pagal Lietuvos Respublikos Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo suvestinę redakciją (2013-12-21 - 2014-07-10), galiojusią pažeidimų atlikimo metu, asmeniui, iš kurio pagal įstatymus teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta dėl teisės pažeidimo padarymo vieniems metams ir ilgiau, teisė vairuoti transporto priemones grąžinama tik pasibaigus šios teisės atėmimo laikui ir perlaikius egzaminą. Papildomų apribojimų (įskaitant ir minėtą 10 metų terminą) pažeidimo metu galiojusioje įstatymo redakcijoje nurodyta nebuvo.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, taikant Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo normas biuletenio 54 punkte nurodoma, jog: „Lex retro non agit principas būtų pažeistas tais atvejais, kai nustatomu teisiniu reguliavimu yra įsiterpiama į jau susiformavusius ir užbaigtus teisinius santykius, taip pat, kai tam tikros teisės normos taikomos faktams, kurie atsirado iki šių teisės normų įsigaliojimo (žr. 2013 m. gruodžio 11d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A525-2648/2013). “
Kelių policijos valdyba, pritaikydama įstatymo normą, kuri įsigaliojo jau po pažeidimų padarymo, pažeidė vieną iš pagrindinių administracinės atsakomybės principų - lex retro non agit (įstatymas atgal negalioja). Šis principas tiesiogiai įtvirtintas pažeidimų metu galiojusiame Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 8 str. (suvestinė redakcija nuo 2014 m. gegužės 28 d.) - Asmuo, padaręs administracinį teisės pažeidimą, atsako pagal įstatymus, galiojančius teisės pažeidimo padarymo metu ir padarymo vietoje <...> Aktai, nustatantys arba sugriežtinantys atsakomybę už administracinius teisės pažeidimus, neturi atgalinio veikimo galios.“. Toks principas nustatytas ir šiuo metu galiojančiame Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 3 str. 1 d. - „Asmuo, padaręs administracinį nusižengimą, atsako pagal įstatymus, galiojusius to nusižengimo padarymo metu “.
Šiuo atveju, taip pat pažymėtina, kad teisės aktai, kurie nustatė pareiškėjos atsakomybę už jos padarytus 2014 metais pažeidimus, yra Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124¹ str. 7 d., 126 str. 4 d., kurie nustatyta tvarka buvo pritaikyti jos atžvilgiu. Šių teisės normų sankcijose numatytoms poveikio priemonėms, byloje nagrinėjamu atveju, ir turi būti taikomos taisyklės dėl jų negaliojimo atgal, jei šios poveikio priemonės numatytų griežtesnę atsakomybę į ateitį, kurią tektų taikyti pareiškėjo atžvilgiu. Apie tai, formuojant teismų praktiką, pasisakė ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas byloje Nr. A-438-588/2014.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, darytina išvada, jog Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos valdybos viršininko 2017 m. kovo 21 d. atsakymas Nr. 20-S-33925 (2.2) dėl vairuotojo pažymėjimo grąžinimo yra nepagrįstas ir naikintinas, kadangi priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 24 str. 7 d., t. y. teisės norma, kuri neegzistavo pareiškėjos pažeidimų padarymo metu. Atsisakius grąžinti vairuotojo pažymėjimą buvo pažeistas vienas iš pagrindinių administracinės atsakomybės principų - įstatymas atgal negalioja, bei Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 8 str.
Kolegija netenkina pareiškėjos reikalavimo įpareigoti atsakovą Kauno apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą grąžinti pareiškėjai vairuotojo pažymėjimą, nes tokio pobūdžio sprendimų priėmimas yra viešojo administravimo subjekto (atsakovo) prerogatyva. Dėl šios priežasties atsakovas įpareigotinas išnagrinėti pareiškėjos 2017 m. kovo 7 d. prašymą iš naujo (ABTĮ 88 str. 2 p.), pašalinti nurodytus trūkumus ir nesant akivaizdžių kliūčių tenkinti pareiškėjos prašymą, o nustačius kitokias kliūtis, nei buvo nurodytos skundžiamame akte, - priimti išsamų, motyvuotą sprendimą su aiškiai išdėstytu galiojančiu teisiniu reglamentavimu ir jo kaitos kontekste sprendžiant nagrinėjamą klausimą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 d. 2 p.
nusprendžia:
Skundą tenkinti dalinai.
Panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos valdybos viršininko 2017 m. kovo 21 d. raštą Nr. 20-S-33925 (2.2) ir įpareigoti atsakovą išnagrinėti pareiškėjos prašymą iš naujo.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.