Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2014-02-03 · Administracinė byla Nr. I-90-283/2014

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2014-02-03Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2014-10-14Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-02-03
Bylos Nr.
I-90-283/2014
Teisminio proceso Nr.
3-65-3-00225-2013-2
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Dalytė Zlatkuvienė, Nijolė Čekanauskienė, Dalia Pranckienė
Pareiškėjas
S.R.
Suinteresuotas asmuo
Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamai Panevėžio skyriaus
Advokatai
Arvydas Penelis
Kategorijos
  • 1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-90-283/2014Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00225-2013-2Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.; 11.1.; 11.2.; 74. (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. vasario 3 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Dalytės Zlatkuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Nijolės Čekanauskienės ir Dalios Pranckienės,

sekretoriaujant Danei Gvildienei,dalyvaujant pareiškėjui S.R. ir jo atstovui advokatui Arvydui Peneliui,

suinteresuotam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos atstovaujančio Panevėžio skyriaus atstovui K. Ch.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. R. pareiškimą dėl praleisto įstatymo nustatyto termino atnaujinimo suinteresuotam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamai Panevėžio skyriaus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas S. R. pareiškimu kreipėsi į administracinį teismą, prašydamas atnaujinti praleistą Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą įstatymo (toliau – Atkūrimo įstatymas) 10 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą prašymui dėl nuosavybės teisių atkūrimo pateikti. S. R. skunde nurodė, kad jis pretenduoja atkurti nuosavybės teises į P. N., mirusio (duomenys neskelbtini), iki nacionalizacijos nuosavybės teisėmis valdytą 2,14 ha ploto žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), buvusį pagal tuometinį administracinį suskirstymą Panevėžio apskrityje, Ramygalos valsčiuje, (duomenys neskelbtini) kaime. Teigė, kad apie tokio turto egzistavimą jis sužinojo tik 2013 m. pradžioje, kai pradėjo tvarkyti J. M., mirusios (duomenys neskelbtini), asmeninio archyvo dokumentus. Šiuos dokumentus pareiškėjas rado J. M. name, esančiame Panevėžio rajone, Ramygaloje, (duomenys neskelbtini), kurį paveldėjo pagal mirusiosios sudarytą testamentą. Tarp įvardintų dokumentų buvo surastas P. N. mirties liudijimas, pagal jo sudarytą testamentą J. M. išduotas paveldėjimo pagal testamentą teisės liudijimas. Be to, pareiškėjas rado ir tuometinės Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Žemės tvarkymo departamento išduotą ištrauką iš Panevėžio apskrities Ramygalos valsčiaus Vyplių kaimo skirstymo viensėdžiais projekto, 1938-03-24/30 patvirtinto Žemės tvarkymo komisijos, ir 1937 metais parengto plano. Šiuose dokumentuose nurodyta, kad P. N., P. ir K. (originale – K.) N. aukščiau nurodytame (duomenys neskelbtini) kaime priklauso 2, 14 ha ploto žemės sklypas. Siekdamas patikrinti duomenis apie P. N. valdytą žemės sklypą, pareiškėjas kreipėsi į Lietuvos centrinį valstybės archyvą, ir iš jo gavo pažymą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, jog Panevėžio apskrityje, Ramygalos valsčiuje, (duomenys neskelbtini) kaime P. N. ir K. N. valdė 2,14 ha ploto žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini). S. R. teigė, kad jis patenka į pretendentų, nurodytų Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 5 punkte, kategoriją, kuriai priskiriami ir asmenys, kuriems nuosavybės teisių perėmėjai testamentu paliko turtą. Taigi pareiškėjas turi teisę atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko P. N. iki nacionalizacijos valdytą žemės sklypą, kadangi pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį, laikytina, kad pareiškėjas yra priėmęs visą mirusiosios J. M. turtą. Pareiškėjas patvirtino, kad jis yra praleidęs Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, nes iki 2001-12-31 prašymo atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko P. N. valdytą nekilnojamąjį turtą įgaliotai institucijai nepateikė. Tvirtino, kad įvardintą terminą praleido dėl svarbių priežasčių, kadangi apie savo, kaip J. M. testamentinio įpėdinio, teisę atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko valdytą nekilnojamąjį turtą sužinojo tik 2013 m. vasario mėnesį (b. l. 2-3). Teismo posėdyje S. R., iš esmės remdamasis pareiškime nurodytais motyvais ir argumentais, prašė tenkinti jo prašymą. Pareiškėjas papildomai nurodė, kad J. M. yra jo teta, jos su P. N. jokie giminystės ryšiai nesieja, o archyviniuose dokumentuose minima K. N. yra P. N. teta. Patvirtino, jog nei J. M., nei jos įgaliojimą nuo 2006 metų turėjęs pareiškėjas dokumentų dėl nuosavybės teisių į P. N. žemės sklypą atkūrimo J. M. iki nustatyto termino nepadavė. Tvirtino, jog J. M. apie P. N. (duomenys neskelbtini) kaime valdytą žemės sklypą nežinojo ir šio žemės sklypo reikalais nesirūpino.

Atsiliepimas

Suinteresuotam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos atstovaujantis Panevėžio skyrius teismui pateiktame atsiliepime suformulavo alternatyvią poziciją, nurodė, kad S. R. išvardytos priežastys, dėl kurių pareiškėjas praleido Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą prašymui atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą pateikti, nėra pakankamai svarbios, todėl prašymas atmestinas. Taip pat nurodė, kad klausimas dėl Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nustatyto praleisto termino atnaujinimo paliekamas spręsti teismo nuožiūra. Panevėžio skyrius patvirtino, kad kitų asmenų, pretenduojančių atkurti nuosavybės teises į buvusių savininkų P. N. ir K. N. nuosavybės teisėmis valdytą 2,14 ha ploto žemės sklypą, nėra. Minėtasis skyrius teigė, jog S. R. į Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytų pretendentų kategoriją nepatenka. Tvirtino, kad pati J. M., paveldėjusi buvusio savininko P. N. turtą, iki 2001-12-31 galėjo nustatyta tvarka kreiptis dėl nuosavybės teisių atkūrimo į P. N. ir K. N. išlikusį nekilnojamąjį turtą (b. l. 30-31). Teismo posėdyje Panevėžio skyriaus atstovas K. Ch., iš esmės pakartodamas atsiliepime nurodytus argumentus ir motyvus, prašė arba atmesti S. R. prašymą, arba klausimą dėl Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nustatyto praleisto termino atnaujinimo spręsti teismo nuožiūra. K. Ch. papildomai paaiškino, kad S. R. į Atkūrimo įstatymo 2 straipsnyje pateiktą pretendentų sąrašą nepatenka, todėl atkurti nuosavybės teisių į P. N. valdytą nekilnojamąjį turtą pagrindo nėra.

Bylos duomenimis, S. R., remiantis J.M., mirusios (duomenys neskelbtini), 2005-11-11 sudarytu testamentu, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), pagal 2006-11-02 išduotą paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), paveldėjo gyvenamąjį namą, ūkinį pastatą ir kiemo statinius, esančius Panevėžio rajone, Ramygaloje, (duomenys neskelbtini), šiuo metu - (duomenys neskelbtini) (b. l. 6, 8, 48). J. M. šiuos pastatus paveldėjo pagal 1986-02-10 išduotą paveldėjimo pagal testamentą teisės liudijimą, reg. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 9). Pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Žemės tvarkymo departamento išduotą ištrauką iš Panevėžio apskrities Ramygalos valsčiaus (duomenys neskelbtini) kaimo skirstymo viensėdžiais projekto, patvirtinto Žemės tvarkymo komisijos 1938-03-24/30, eksplikacijos, 1937 metais parengto plano ir Lietuvos centrinio valstybės archyvo pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad Panevėžio apskrityje, Ramygalos valsčiuje, (duomenys neskelbtini) kaime esantį 2,14 ha žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini) valdė P. N., P. ir K. (dokumentuose – K.) N., mirusi (duomenys neskelbtini) (b. l. 15, 16, 18,19, 49). S. R. paaiškinimai ir Panevėžio skyriaus 2013-04-03 rašte Nr. (duomenys neskelbtini) pateikti duomenys patvirtina, jog pareiškėjas prašymu atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko P. N. valdytą 2,14 ha ploto žemės sklypą, esantį Panevėžio rajone, Vadoklių seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) kaime, iki 2001 m. gruodžio 31 d. nesikreipė (b. l. 17).

Pareiškimas netenkinamas.

Motyvuojamoji dalis

Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalis nustato, kad nuosavybės teisės atkuriamos piliečiams, kurių prašymai atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą pateikti Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ nustatytais terminais ir šio įstatymo nustatyta tvarka iki 2001 m. gruodžio 31 d. To paties straipsnio 4 dalyje nurodyta, jog kartu su prašymu atkurti nuosavybės teises pateikiamas pilietybę patvirtinantis dokumentas ir pridedami nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinantys dokumentai. Piliečiai, padavę prašymus atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą, bet nepateikę nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančių dokumentų, šiuos dokumentus turi pateikti iki 2003 m. gruodžio 31 d. Atkūrimo įstatymo 1 ir 4 dalis nustato, kad piliečiams, praleidusiems šiose dalyse nustatytus terminus dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleisti terminai gali būti atnaujinami.

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą teisminę praktiką, teisės normų nuostatas, reglamentuojančias prašymų atnaujinti praleistą terminą paduoti prašymus dėl nuosavybės teisių atkūrimo nagrinėjimą, sprendžiant dėl prašymo atnaujinti praleistą terminą prašymui atkurti nuosavybės teises paduoti, svarbu nustatyti, ar prašymą dėl šio termino atnaujinimo pateikęs asmuo pagal Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 1-5 punktuose nustatytą teisinį reguliavimą iki įstatymu nustatyto termino, t. y. iki 2001 m. gruodžio 31 d., pateko į asmenų, turinčių teisę į nuosavybės teisių atkūrimą, sąrašą, kurį nustato Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 1 – 5 punktai (2006 m. vasario 10 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-4-781/2006, 2010 m. kovo 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-146-409/2010). Pagal Atkūrimo įstatyme įtvirtintas nuostatas, galimybė teismine tvarka atnaujinti terminą pateikti prašymus dėl nuosavybės teisės atkūrimo suteikiama piliečiams, kurie gali pretenduoti atkurti nuosavybės teises, remiantis Atkūrimo įstatymu. Taigi piliečiai, pagal Atkūrimo įstatymo 2 dalies nuostatas neturintys teisės į nuosavybės teisių atkūrimą, negali prašyti atnaujinti Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, kadangi šio termino negalėjo praleisti, o įvardinto termino atnaujinimas asmeniui jokių teisiškai reikšmingų teisinių pasekmių nesukurtų. Todėl tik nustačius, jog asmuo iki 2001 m. gruodžio 31 d. pateko į Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje išvardytų piliečių sąrašą ir pagal įstatymą įgijo teisę atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą, vertinamos pareiškėjo prašyme nurodytos termino atnaujinimui reikšmingos aplinkybės.

Piliečių, turinčių teisę į nuosavybės teisių atkūrimą, kategorijos apibrėžtos Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 1 – 5 punktuose.

Lietuvos centrinio valstybės archyvo išduotų pažymos Nr. (duomenys neskelbtini), ištraukos iš tuometinio Panevėžio apskrities Ramygalos valsčiaus (duomenys neskelbtini) kaimo skirstymo viensėdžiais projekto, patvirtinto Žemės tvarkymo komisijos 1938-03-24/30, eksplikacijos ir 1937 metais parengto plano duomenys patvirtina, kad P. N., miręs (duomenys neskelbtini), Panevėžio apskrityje, Ramygalos valsčiuje, (duomenys neskelbtini) kaime esantį 2,14 ha žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini) valdė kartu su K. N. iki jos mirties, t. y. (duomenys neskelbtini). Taigi teismui pateikti duomenys leidžia spręsti, kad P. N. iki įvykdytos žemės nacionalizacijos buvo nekilnojamojo turto, į kurį pretenduoja atkurti nuosavybės teises pareiškėjas S. R., arba vienasmenis savininkas, arba po K. N. mirties bendraturtis su mirusiajai priklausiusios žemės sklypo dalies paveldėtojais (b. l. 49).

Byloje nustatyta, kad buvęs žemės sklypo savininkas P. N. nustatyta tvarka tuometiniame Panevėžio rajono Ramygalos miesto Darbo žmonių deputatų tarybos vykdomajame komitete 1970-03-24 sudarė testamentą, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo visą savo turtą, kuris mirties dieną priklausys P. N., nepriklausomai nuo to, kur šis turtas bus ir iš ko susidės, įskaitant ir jam priklausantį gyvenamąjį namą su ūkiniais pastatais ir kitus daiktus, paliko J. M. (b. l. 47). J. M. atsiradusį palikimą priėmė pagal 1986-02-10 išduotą paveldėjimo pagal testamentą teisės liudijimą, reg. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 9). Įvertinus šiuos duomenis, daroma išvada, kad J. M. laikytina asmeniu, kuriam miręs turto savininkas testamentu paliko savo turtą, nepaisant to, kad testamente nebuvo duomenų apie žemės palikimo faktą, t. y. ji iki 2001-12-31 pateko į Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytų pretendentų kategoriją. Taigi tik J. M., o ne pareiškėjas S. R. turėjo teisę iki 2001-12-31 pateikti prašymą ir taip įgyvendinti Atkūrimo įstatymo suteikiamą teisę atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko P. N. valdytą nekilnojamąjį turtą. Be to, J. M. iki savo mirties (duomenys neskelbtini) galėjo imtis aktyvių veiksmų, siekdama išsiaiškinti, ar iki nacionalizacijos P. N., kuris buvo sudaręs J. M. naudai testamentą, valdė žemės, ir turėjo teisę asmeniškai ar per savo atstovą kreiptis į teismą dėl praleistų Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 ir 4 dalyse nustatytų terminų atnaujinimo. Byloje esantys duomenys leidžia teigti, kad J. M. per visą nuo 1991-08-01 pagal Lietuvos Respublikos įstatymą „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ prasidėjusio ir nuo 1997-07-09 pagal Atkūrimo įstatymą toliau vykusio nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo laikotarpį iki savo mirties (duomenys neskelbtini) nei asmeniškai, nei per įgaliotus atstovus tokio prašymo valstybės įgaliotoms institucijoms nepateikė, dėl praleistų įstatymo nustatytų terminų atnaujinimo nesikreipė.

Įvertinus S. R. paaiškinimus, kad J. M. yra jo teta, daroma išvada, jog pareiškėjas į kitas Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytas, taip pat į šios dalies 3, 4 dalyje nurodytas pretendentų kategorijas iki 2001-12-31 nepateko. Remiantis Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 5 punktu, nurodančiu, kad nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkuriamos Lietuvos Respublikos piliečiams, kuriems turtas perleistas nesilaikant įstatymo nustatytos formos ir tvarkos testamentu (naminiu testamentu) arba sutartimis (pirkimo–pardavimo, dovanojimo ar kitokiu rašytiniu dokumentu), taip pat asmenims, kuriems nuosavybės teisių perėmėjai testamentu paliko turtą, ir išanalizavus byloje nustatytus duomenis apie asmenis, iki žemės nacionalizacijos valdžiusius žemės sklypą, P. N. sudaryto testamento turinį ir formą, pagal šį testamentą J. M. išduoto paveldėjimo pagal testamentą teisės liudijimo turinį, daroma išvada, kad S. R. į Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodytų pretendentų kategoriją taip pat nepatenka.

Atsižvelgus į išvardintas aplinkybes, daroma išvada, kad S. R., iki 2001 m. gruodžio 31 d. nepatekęs nė į vieną Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 1-5 punktuose nurodytų asmenų, turinčių teisę atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą, kategoriją, neįgijo teisės atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą. Dėl šios priežasties S. R. neturi subjektyvinės teisės prašyti atnaujinti praleistą Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą pateikti prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į P. N. iki nacionalizacijos valdytą žemės sklypą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškėjo S. R. pareiškimą dėl praleisto įstatymo nustatyto termino atnaujinimo suinteresuotam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamai Panevėžio skyriaus, atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Panevėžio apygardos administracinį teismą.

Teisėjos: Dalytė ZlatkuvienėNijolė ČekanauskienėDalia Pranckienė