- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2016-12-23
- Bylos Nr.
- A2.6.-808-586/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 4-25-3-00403-2016-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Vandalinas Vainius
- Pažeidėjas
- T. B.
- Advokatai
- Robertas Banevičius
Klaipėdos rajono apylinkės teismo teisėjas Vandalinas Vainius, sekretoriaujant J. B., dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui T. B., jo atstovui advokato padėjėjui Robertui Banevičiui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo T. B., a. k. (duomenys neskelbtini) anksčiau nebausto, gyvenančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdos rajone,
Aprašomoji dalis
nustatė:
T. B. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas už tai, kad 2016-08-13, apie 18.15 val., (duomenys neskelbtini), Klaipėdos rajone, jis vairavo automobilį būdamas neblaivus, nustatytam vidutiniui girtumo laipsniui (1,89 promilės girtumas). Tokiu būdu nurodyta, kad pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 4 d.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo T. B. savo kaltės nepripažino ir parodė, kad nevairavo automobilio būdamas neblaivus. Paaiškino, jog susipyko su žmona dėl to, kad buvo išgėręs 50 gramų degtinės, todėl pasiėmė butelį degtinės ir išvažiavo į Pryšmančių kaimą. Sėdėjo automobilyje ir vienas pats gėrė alkoholį, vėliau butelį padėjo po sėdyne, išsikvietė draugą, kad jį parvežtų. Kai atvažiavo policijos pareigūnai, jis sėdėjo kitame automobilyje.
Liudytojas A. T., policijos pareigūnas, patvirtino tarnybiniame pranešime dėl KET pažeidimo nurodytus faktus, paaiškino, jog nematė kaip T. B. vairavo automobilio, matė, kaip jis išlipo iš transporto priemonės ir įsėdo į kitą privažiavusį automobilį. T. B. automobilį apžiūrėjo pro langus, nes jis buvo užrakintas, automobilyje jokios taros nesimatė.
Liudytoja R. B. paaiškino, kad jos vyras T. B. buvo tik išgėręs, vizualiai nesimatė, kad neblaivus, kalba buvo rišli, kad neblaivus suprato tik iš kvapo. Įvykus konfliktui, vyras T. B. pasiėmė iš šaldytuvo butelį ir išvažiavo, sekančią dieną ji tą butelį, nugertą, atrado automobilyje po sėdyne.
Liudytojas A. Š. parodė, kad T. B. jam paskambino ir paprašė, kad parvežtų namo, nes yra išgėręs. Atvažiavo, T. B. atsisėdo į automobilį, pasakė, kad susipyko su žmona, už kokių 3 minučių atvažiavo policijos pareigūnai, T. B. uždėjo antrankius ir išsivežė.
Liudytojas V. M., policijos pareigūnas, parodė, kad matė, kaip T. B. stovėjo šalia automobilio neblaivus, ir įsėdo į kitą, ką tik atvykusį automobilį. T. B. automobilis buvo užrakintas, per langą pažiūrėjus nesimatė jokios taros, T. B. su pažeidimu nesutiko, nesakė kur vartojo alkoholį.
Teismas iš pateiktų įrodymų nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas bei kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti (Lietuvos Respublikos ATPK 256 str.1 d.).
Kad būtų galima konstatuoti asmenį padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 4 d., būtina nustatyti, jog asmuo transporto priemonę vairavo būdamas neblaivus, kai nustatomas vidutinis arba sunkus neblaivumo (girtumo) laipsnis, t. y., turi būti nustatytas konkretus ir nekeliantis abejonių neblaivumo (girtumo) laipsnis. Be to, asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama administracinė nuobauda. Administracinių teisės pažeidimų bylose patraukto administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai. Taigi, sprendžiant asmens tiek baudžiamosios, tiek administracinės atsakomybės klausimą, būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Taigi, nutarimas patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn negali būti grindžiamas prielaidomis, o administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltė turi būti pagrįsta neginčijamais įrodymais.
Motyvuojamoji dalis
Iš teismo posėdžio metų duotų parodymų, byloje esančios rašytinės medžiagos nustatyta, kad niekas negalėjo patvirtinti, jog T. B. vairavo automobilį neblaivus. 2016-08-13 surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas T. B. pagal Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 4 d., ant protokolo yra T. B. parašas, data, parašyta – „nesutinku“. Iš asmens blaivumo testo matyti, kad T. B. 2016-08-13 19:32, nustatytas 1,89 promilės alkoholio, ant testo yra T. B. parašas. T. B. teismo posėdžio metu neneigė, kad vartojo alkoholį, tačiau nepripažino, kad vairavo neblaivus, teigė, jog alkoholį vartojo automobilyje. Policijos pareigūnai neblaivumą T. B. nustatė policijos komisariate, nei vienas liudininkų nematė ir nepatvirtino, kad T. B. automobilį vairavo neblaivus. Policijos pareigūnai jį matė šalia automobilio ir kai įsėdo į kitą automobilį, T. B. ir liudininkas A. Š. teigė, kad T. B. sėdėjo A. Š. automobilyje, kai privažiavo policijos pareigūnai ir T. B. ištempė iš A. Š. automobilio.
Vertinant byloje esančių įrodymų visumą (Lietuvos Respublikos ATPK 257 str.), pripažintina, kad byloje nepakanka įrodymų objektyviai išvadai padaryti, kad T. B. vairavo automobilį, todėl teismas daro išvadą, kad nėra administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmuose administracinio teisės pažeidimo sudėties, todėl yra pagrindas bylą nutraukti (Lietuvos Respublikos ATPK 250 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
administracinio teisės pažeidimo bylą, pradėtą T. B. atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 4 d., nutraukti.
Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos rajono apylinkės teismą.