Kauno apygardos teismo sprendimas

2010-12-30 · Civilinė byla Nr. 2A-868-510/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2010-12-30
Bylos Nr.
2A-868-510/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Ramūnas Mitkus (pirm.), Egidijus Tamašauskas, Algirdas Remeika
Ieškovas
P. P., B. P., B., P.
Trečiasis asmuo
akcinės bendrovės „Kauno energija“
Kategorijos
  • 45.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-868-510/2010
Pirmosios instancijos teismo teisėjas Saulius Mikšys
Procesinio sprendimo kategorija: 45.5.;44.2.4.2.; 121.21. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. gruodžio 30 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Ramūno Mitkaus, kolegijos teisėjų Algirdo Remeikos ir Egidijaus Tamašausko, sekretoriaujant Daivai Danylienei, dalyvaujant ieškovams P. P., B. P., jų atstovui adv. Z. J. Januškai, atsakovo atstovei R. Valatkaitei, teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų P. P. ir B. P. apeliacinį skundą dėl Jurbarko rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-9-384/2010 pagal ieškovų P. P. ir B. P. ieškinį atsakovui akcinei bendrovei „Kauno energija“ ir trečiajam asmeniui akcinės bendrovės „Kauno energija“ filialui „Jurbarko šilumos tinklai“ dėl pažeistų teisių gynimo ir neturtinės žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovai P. P. ir B. P. patikslintame ieškinyje nurodė, kad yra įsigiję butą daugiabučiame name (duomenys neskelbtini). Namui karštą vandenį tiekia bei jame esančius butus apšildo AB „Kauno energija“ filialas „Jurbarko šilumos tinklai“. Ieškovai 2000 metais pradėjo buto atjungimo nuo centrinio šildymo procedūrą. 2001 m. balandžio 2 d. AB „Kauno energija“ techninė komisija išdavė šilumos atjungimo technines sąlygas Nr. 295. Laikantis jose nurodytų reikalavimų, bute buvo išmontuoti apšildymo prietaisai (vamzdžiai, radiatoriai). Butui ir toliau tiekiamas karštas vanduo. Filialo darbuotojai 2001 m. birželio 21 d. surašė aktą, kuriuo konstatavo, kad radiatoriai išmontuoti, vamzdžiai izoliuoti pagal visus reikalavimus. 2004 m. gegužės 28 d. ieškovas buvo pakviestas į filialo posėdį, kuriame buvo svarstoma informacija, jog bute neišpildyti techninių sąlygų reikalavimai elektriniam šildymui. Surašytame protokole teigiama, kad bute yra tik techninės sąlygos elektrinės viryklės pajungimui, o alternatyvus šildymas neįformintas, neužtikrinamas temperatūros normų laikymasis. Šie teiginiai nepagrįsti jokiais techniniais tyrimais. Ieškovai pateikė 2004 n. liepos 7 d. raštą Nr. 410, kuriame nurodoma, kad pagal išduotas technines sąlygas ieškovui leidžiama naudotis el. virykle ir elektriniu šildymu. Tačiau filialas 2004 m. spalio 19 d. raštu ieškovams pranešė, kad iki 2004 m. spalio 1 d. jie nepateikė Valstybės energetikos inspekcijos pažymos apie įteisintas technines sąlygas buto elektriniam šildymui, bei pagrasino, kad bus skaičiuojami mokesčiai už buto šildymą. Nuo 2004 m. spalio mėnesio filialas ieškovams siunčia sąskaitas, į kurias įtraukta neteikiama buto apšildymo paslauga. Ieškovas kreipėsi į Valstybinės energetikos inspekcijos Kauno teritorinį skyrių su prašymu išduoti pažymą apie įteisintas technines sąlygas elektriniam šildymui. Šio skyriaus vyresnysis inžinierius inspektorius G. R. paaiškino, kad įrengti buto apšildymą elektra buvo leista, jis įrengtas pagal išduotas technines sąlygas ir jokių pretenzijų dėl įrengto elektrinio apšildymo ir elektros vidaus instaliacijos inspekcija neturi. Filialas, teikdamas sąskaitas, į kurias įrašomos sumos už patalpų šildymą, išreiškia reikalavimą šias sumas sumokėti. Filialo reikalavimai prieštarauja CK 6.388 straipsnio nuostatoms. Dėl atsakovo filialo veiksmų ieškovai jaučiasi pažeminti, jie patyrė dvasinius sukrėtimus. Ieškovai prašė pripažinti atsakovo AB „Kauno energija“ filialo „Jurbarko šilumos tinklai“ veiksmus – nuo 2004 m. rugsėjo iki gruodžio mėn. bei 2005-2009 metais pateiktas sąskaitas už buto, esančio (duomenys neskelbtini) šildymą, neteisėtais; įpareigoti atsakovą per 10 dienų įsiteisėjus sprendimui raštu atšaukti reikalavimus sumokėti įsiskolinimą už buto šildymą; uždrausti atsakovui, kol butas nebus pajungtas prie atsakovo šiluminę energiją butų apšildymui tiekiančio tinklo (centrinio apšildymo sistemos) įtraukti į ieškovams teikiamas sąskaitas sumas už buto šildymą ar bet kokiu kitokiu būdu reikalauti apmokėjimo už neteikiamą paslaugą; neturtinei žalai atlyginti priteisti ieškovams lygiomis dalimis iš atsakovo 10 000 Lt.

Žemesnės instancijos teismas

Jurbarko rajono apylinkės teismas 2010 m. vasario 5 d. sprendimu nusprendė ieškinį atmesti. Teismas sprendime nurodė, kad ieškovas 2000 m. gruodžio 5 d. pateikė atsakovui AB „Kauno energija“ prašymą atjungti šildymą nuo šilumos tiekimo įrenginių ieškovams priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Nuo 2004 m. spalio mėnesio ieškovams „Jurbarko šilumos tinklai“ pradėjo teikti sąskaitas už buto šildymą, kurias teikia iki šio laiko. Tuo metu atjungimo tvarką nuo centralizuoto šilumos tiekimo sistemos reglamentavo 2000 m. sausio 12 d. Lietuvos Respublikos Ūkio ministro įsakymu Nr. 20 patvirtintos Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklės bei 1999 m. rugsėjo 7 d. Kauno miesto valdybos sprendimu Nr. 951 patvirtinta Šildymo, karšto vandens tiekimo ir vėdinimo sistemų atjungimo nuo centralizuoto šilumos tiekimo sistemų tvarka. Taisyklių 14.4 punkte bei Tvarkos 9.4 punkte nurodyta, jog rekonstruoti buto šilumos įrenginiai laikomi atjungtais, kada jų savininkas pateikia šilumos tiekėjui Valstybinės energetikos inspekcijos išduotą nustatytos formos pažymą, kad atjungti šilumos įrenginiai atitinka įrenginių atjungimo projektą ir galiojančių norminių aktų reikalavimus, tačiau ieškovai pažymos šilumos tiekėjui nepateikė. Iš byloje esančio 2004 m. gegužės 28 d. posėdžio protokolo matyti, kad dalyvaujant ieškovui P. P., buvo nutarta, kad ieškovų bute turi būti arba atstatyta buvusi padėtis, t.y. butas prijungtas prie centralizuoto šildymo sistemos arba įteisintos techninės sąlygos elektriniam šildymui iki 2004 m. spalio 1 d. Dėl aukščiau nurodytos priežasties negalima laikyti, kad ieškovų butas yra atjungtas nuo centralizuoto šilumos tiekėjo, todėl darytina išvada, kad „Jurbarko šilumos tinklai“, teikdami ieškovams sąskaitas už buto šildymą, laikosi teisės aktų reikalavimų ir elgiasi teisėtai. Be to, CK 6.390 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad viena iš šilumos įrenginių atjungimo nuo centralizuotų šilumos tiekimo sistemos sąlygų - daugiabučiame name gyvenantis šilumos energijos vartotojas gali atsijungti nuo centralizuotos šildymo sistemos tik tuo atveju, jei nepadarys žalos kitiems namo gyventojams. Ieškovams kreipiantis dėl šildymo nuo bendrų namo šilumos tiekimo įrenginių atsijungimo, buvo reikalingas DNSB „Draugystė“, kuriai priklauso ieškovai, sutikimas. Ieškovai atsakovui pateikė 2000 m. lapkričio 15 d. susirinkimo protokolo Nr.10 išrašą, tačiau teismo posėdžio metu liudytojai parodė, kad joks susirinkimas dėl atsijungimo nuo centralizuoto šildymo nevyko.

Šalies argumentai

Ieškovai P. P. ir B. P. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Jurbarko rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti ieškinio reikalavimus dėl atsakovo veiksmų pripažinimo neteisėtais, dėl atsakovo įpareigojimo atšaukti reikalavimus sumokėti įsiskolinimą, dėl draudimo atsakovui įtraukti į teisiamas sąskaitas sumas už buto šildymą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais motyvais. Teismas konstatavo, kad ieškovai nepateikė Valstybinės energetikos inspekcijos pažymos, kad rekonstruoti atjungti šilumos įrenginiai atitinka šių įrenginių atjungimo ar rekonstravimo projektą ir galiojančių norminių aktų reikalavimus. Nei atsakovas, nei jam pavaldaus filialo darbuotojai kokios tai specialios (nustatytos formos) pažymos nereikalavo. Buto šildymas buvo atjungtas 2001 metų birželio mėnesį, atjungimo teisėtumas ir atitikimas išduotoms techninėms sąlygoms konstatuotas 2001 m. birželio 21 d. aktu. Iki 2004 m. gegužės 28 d. ieškovams pastabų nebuvo pareikšta. Teismų praktikoje yra suformuluota sąvoka - „silpnesnioji šalis“. Ši sąvoka ieškovams taikytina ir šioje byloje. Atsakovo filialo darbuotojai, būdami „stipresnės šalies“ atstovais, privalėjo surašytame akte nurodyti ar bent paaiškinti žodžiu, kad ieškovai privalės pateikti Valstybinės energetikos inspekcijos pažymą. Nei Taisyklės, nei Tvarka nenustato atsakovo ir jo filialo teisės už nepateiktą šilumos energijos tiekėjui pažymą taikyti sankciją - reikalauti, kad jis mokėtų atsakovui už neteikiamas paslaugas (buto šildymą). Toks reikalavimas yra neprotingas ir nesąžiningas. Jeigu pažymos nepateikimas laikytinas pažeidimu, tai ieškovams turėtų būti taikoma administracinė atsakomybė. Kitų butų gyventojų interesai nebuvo pažeisti. Nei vieno buto gyventojas nereiškė jokių priekaištų dėl galimai pablogėjusio jų butų šildymo. Gyventojų nuomonės išsiaiškinimas yra leidžiamas apklausos būdu. Kaip tokios apklausos rezultatai turi būti įforminami privalo būti nustatyta bendrijos įstatuose. Bendrijos įstatai į bylą nebuvo pateikti. Ieškovams bendrijos pirmininkė 2000 m. lapkričio 19 d. išdavė pažymą, kad bendrija neprieštarauja, jog ieškovai savo butą atjungtų nuo buto apšildymo sistemos ir įsirengtų elektrinį apšildymą. Jeigu apeliacinės instancijos teismas priimtų ieškovų reikalavimus patenkinantį sprendimą, reikalavimo dėl neturtinės žalos priteisimo ieškovai atsisakytų.

Atsiliepimas

Atsakovas AB „Kauno energija“ ir tretysis asmuo AB „Kauno energija“ filialas „Jurbarko šilumos tinklai“ atsiliepimuose į apeliacinį skundą nurodė, kad su teismo sprendimu sutinka. Atsiliepimuose teigiama, kad Jurbarko rajono apylinkės teismas priėmė teisėtą ir motyvuotą sprendimą, pagrįstą įrodymais bei faktinėmis aplinkybėmis.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl kolegija pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

Ieškovas P. P. yra buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkas (1t., b.l. 28). Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas 2000 m. gruodžio 5 d. kreipėsi į atsakovą AB „Kauno energija“ su prašymu (1t., b.l. 10) leisti atjungti butą, esantį (duomenys neskelbtini), nuo bendrų namo šilumos tinklų įrenginių. 2001 m. balandžio 2 d. atsakovas AB „Kauno energija“ išdavė ieškovui šilumos atjungimo technines sąlygas (1t., b.l. 11). 2001 m. birželio 21 d. komisija, susidedanti iš Jurbarko šilumos tinklų viršininko A. K., abonentų tarnybos viršininko V. P. ir buto savininko P. P. pasirašė vidaus šildymo sistemos atjungimo aktą (1t., b.l. 12), kuriame konstatavo, kad šildymo radiatoriai išmontuoti, vamzdžiai izoliuoti pagal visus reikalavimus, alternatyvaus šildymo elementai pajungti pagal Elektros tinklų išduotas technines sąlygas. Ieškovas į bylą pateikė R. V. individualios įmonės 2001 m. spalio 25 d. pažymą Nr. 004/50 (1t., b.l. 21) apie tai, kad elektros įrenginiai sumontuoti, suderinti ir atitinka Elektros įrenginių įrengimo taisyklių reikalavimus. Ši pažyma suderinta su Valstybinės energetikos inspekcijos Kauno skyriaus inžinieriumi inspektoriumi ir dėl elektrinės viryklės, ir dėl elektrinio šildymo (1t., b.l.21). 2004 m. liepos 7 d. AB „Vakarų skirstomieji tinklai“ Jurbarko skyriaus 2004 m. liepos 7 d. pažyma (1t., b.l. 23) patvirtina, kad pagal išduotas technines sąlygas ieškovui P. P. leidžiama naudotis elektrine virykle ir elektriniu šildymu. Ši pažyma 2005 m. lapkričio 2 d. buvo pateikta atsakovo filialui „Jurbarko šilumos tinklai“ (1t., b.l. 24). 2004 m. spalio 19 d. raštu (1t., b.l. 25) atsakovo filialas „Jurbarko šilumos tinklai“ pranešė ieškovui, kad jis iki 2004 m. spalio 1 d. privalėjo pateikti Valstybinės energetikos inspekcijos pažymą apie įteisintas technines sąlygas buto elektriniam šildymui, bei įspėjo ieškovą, kad nepateikus minėtos pažymos, mokesčiai už buto šildymą bus skaičiuojami kaip ir kitiems bendrijos nariams. Ieškovas 2007 m. sausio 16 d. kreipėsi į Valstybinę energetikos inspekciją su prašymu (1t., b.l. 26) išduoti pažymą apie įteisintas technines sąlygas elektriniam šildymui. Valstybinės energetikos inspekcijos Kauno teritorinio skyriaus vyresnysis inžinierius-inspektorius ieškovui atsakė, kad reikalauti tokios pažymos nėra pagrindo, ir kad jis neturi pretenzijų dėl vidaus elektros instaliacijos. Kadangi ieškovas Valstybinės energetikos inspekcijos pažymos atsakovui nepateikė, atsakovas nuo 2004 m. spalio mėnesio pradėjo teikti sąskaitas už buto šildymą (1t., b.l. 35). 2010 m. spalio 11 d. prieš prasidedant šildymo sezonui ieškovo bute vėl buvo pajungti centrinio šildymo radiatoriai (2t., b.l. 134).

Šioje byloje sprendžiamas ginčas dėl ieškovų pareigos mokėti atsakovui už šildymą laikotarpiu nuo 2004 m. spalio mėnesio iki 2009-2010 metų šildymo sezono pabaigos. Tarp šalių nėra ginčo, kad šiuo laikotarpiu butas buvo atjungtas nuo bendrų namo šilumos tinklų įrenginių, ir kad atsakovas į šį butą šilumos energijos buto šildymui netiekė. Atsakovo teigimu, ieškovai privalėjo mokėti už buto šildymą, nes nepateikė nustatytos formos Valstybinės energetikos inspekcijos pažymos, patvirtinančios, kad atjungti šilumos įrenginiai atitinka įrenginių atjungimo projektą ir galiojančių teisės aktų reikalavimus. Atsakovas šiuos teiginius grindė Ūkio ministerijos patvirtintomis Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklėmis bei Kauno miesto valdybos 1999 m. rugsėjo 7 d. sprendimu Nr. 951 patvirtinta Šildymo, karšto vandens tiekimo ir vėdinimo sistemų atjungimo nuo centralizuoto šilumos tiekimo sistemų tvarka.

Ieškovo buto atjungimo nuo bendrų namo šilumos tinklų įrenginių metu (2001 metais) galiojo Ūkio ministerijos 2000 m. sausio 12 d. įsakymu Nr. 20 patvirtintos Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklės. Šių taisyklių 14.4. p. numatė, kad naujo arba rekonstruoto objekto šilumos įrenginiai prijungiami prie šilumos tinklų arba laikomi atjungtais, kada jų savininkas (tiekėjas arba vartotojas) pateikia tiekėjui (šilumos įmonei arba įgaliotai įmonei) Valstybinės energetikos inspekcijos išduotą nustatytos formos pažymą, kad sumontuoti, rekonstruoti arba atjungti šilumos įrenginiai atitinka šių įrenginių projektą ir galiojančių norminių aktų reikalavimus.

Kauno miesto valdybos 1999 m. rugsėjo 7 d. sprendimu Nr. 951 patvirtintos Kauno miesto šilumos įmonėms taikomos Šildymo, karšto vandens tiekimo ir vėdinimo sistemų atjungimo nuo centralizuoto šilumos tiekimo sistemų tvarkos 9.4. p. (1t., b.l.139) taip pat numatė, kad rekonstruoto objekto šilumos įrenginiai laikomi atjungtais, kada jų savininkas pateikia tiekėjui (šilumos įmonei arba įgaliotai įmonei) Energetikos inspekcijos nustatytos formos pažymą, kad sumontuoti, rekonstruoti arba atjungti šilumos įrenginiai atitinka šių įrenginių atjungimo ar rekonstravimo projektą ir galiojančių norminių aktų reikalavimus.

Nuo 2003 m. birželio 30 d. įsigaliojo Ūkio ministerijos 2003 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 4-258 patvirtintos naujos Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklės. Šių taisyklių 196 punktas (2003 m. birželio 30 d. redakcija) numatė, kad buto ar kitų patalpų savininkas, kuris savo šilumos ar karšto vandens įrenginius nuo pastato šildymo ar karšto vandens sistemos atjungia pažeisdamas šių taisyklių ir Šilumos ūkio įstatymo nustatytą tvarką, išlieka šių sistemų tiekiamos šilumos ar karšto vandens buitinis vartotojas tol, kol neatlieka šių taisyklių 194 punkte nurodytų veiksmų. Taisyklių 194 punkte (2003 m. birželio 30 d. redakcija) buvo numatyta, kad buto ar kitų patalpų šilumos ar karšto vandens įrenginiai atjungiami dalyvaujant pastato savininko ir šilumos ar karšto vandens tiekėjo įgaliotiems atstovams. Baigus buto ar kitų patalpų šilumos ar karšto vandens vartojimo įrenginių atjungimo darbus, buto ar kitų patalpų savininkas, pastato savininkas ir šilumos tiekėjas pasirašo jų atjungimo aktą. Taisyklių 263 p. (2008 m. gruodžio 4 d. redakcija) numatė, kad buto ar kitų patalpų savininkas, kuris savo šilumos įrenginius nuo pastato šildymo ir karšto vandens sistemų atjungia pažeisdamas Taisyklėse ir teisės akt (Taisyklių 1 priedo 3 punktas) nustatytą tvarką, išlieka šių sistemų tiekiamos šilumos buitinis šilumos vartotojas tol, kol neatlieka Taisyklių 262 punkte nurodytų veiksmų.

CPK 1.5 straipsnio 1 dalis numato, kad civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus. Teismas, aiškindamas įstatymus ir juos taikydamas, privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CPK 1.5 straipsnio 4 dalis).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija laiko, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino bylos įrodymus ir padarė nepagrįstą išvadą, jog atsakovas nuo 2004 m. spalio mėnesio turėjo teisę teikti ieškovams sąskaitas už buto šildymą. Kaip minėta, ieškovas kreipėsi į atsakovą su prašymu (1t., b.l.10) leisti atjungti butą nuo bendrų namo šilumos tinklų įrenginių. Atsakovas AB „Kauno energija“ išdavė ieškovui šilumos atjungimo technines sąlygas (1t., b.l. 11), o atsakovo sudaryta komisija patvirtino, kad šildymo radiatoriai išmontuoti, vamzdžiai izoliuoti pagal visus reikalavimus, alternatyvaus šildymo elementai pajungti pagal Elektros tinklų išduotas technines sąlygas (1t., b.l. 12). Šios aplinkybės rodo, kad sistemos atjungimo procedūra vyko laikantis Kauno miesto valdybos 1999 m. rugsėjo 7 d. sprendimu Nr. 951 patvirtintos Šildymo, karšto vandens tiekimo ir vėdinimo sistemų atjungimo nuo centralizuoto šilumos tiekimo sistemų tvarkos 4 p. ir 9.1. reikalavimų - ieškovas gavo technines sąlygas, atsakovas patikrino ir nustatė, kad darbai atlikti tinkamai. R. V. individualios įmonės pažyma dėl elektros įrenginių sumontavimo ir atitikimo Elektros įrenginių įrengimo taisyklių reikalavimams buvo suderinta su Energetikos valstybinės inspekcijos Kauno skyriaus inžinieriumi-inspektoriumi ir dėl elektrinės viryklės, ir elektrinio šildymo (1t., b.l. 21). 2004 m. liepos 7 d. AB „Vakarų skirstomieji tinklai“ Jurbarko skyrius leido ieškovui naudotis elektriniu šildymu (1t., b.l. 23). Ieškovas, vykdydamas atsakovo nurodymus, kreipėsi į Valstybinę energetikos inspekciją su prašymu išduoti pažymą apie įteisintas technines sąlygas elektriniam šildymui (1t., b.l. 26), tačiau valstybinės energetikos inspekcijos Kauno teritorinio skyriaus vyresnysis inžinierius-inspektorius ieškovui pažymą atsisakė išduoti motyvuodamas tuo, kad reikalauti tokios pažymos nėra pagrindo, kartu nurodydamas, kad jis neturi pretenzijų dėl vidaus elektros instaliacijos. Šie įrodymai paneigia apylinkės teismo išvadą, jog ieškovai elgėsi nesąžiningai. Ieškovai teisėtai pradėjo šildymo atjungimo procedūrą. 2001 m. birželio 21 d. komisijos akte buvo besąlygiškai konstatuota, jog šildymo radiatoriai išmontuoti, vamzdžiai izoliuoti pagal visus reikalavimus, o alternatyvaus šildymo elementai pajungti pagal Elektros tinklų išduotas technines sąlygas. Kadangi atsakovo sudaryta komisija nenurodė jokių trūkumų ir nutraukė mokesčių skaičiavimą už buto šildymą, ieškovai pagrįstai tikėjosi, kad jie visas atjungimo procedūras atliko tinkamai. Įvertinusi šios bylos aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo konkrečiu atveju Valstybinės energetikos inspekcijos nustatytos formos pažymos nepateikimas nesuteikė atsakovui teisės reikalauti, jog ieškovai sumokėtų už buto šildymą tuo laikotarpiu, kai buto šildymo sistema buvo atjungta nuo atsakovo tinklų. Apylinkės teismo sprendimo motyvas, jog atsijungimas galėjo pažeisti kitų namo gyventojų interesus, neturi reikšmės, nes šioje byloje namo gyventojai jokių reikalavimų nėra pareiškę. Remiantis išdėstytais motyvais, apeliacinis skundas tenkintinas, Jurbarko rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 5 d. sprendimas šioje dalyje panaikinamas ir priimamas naujas sprendimas šią ieškovų ieškinio dalį patenkinti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kadangi ieškovų buto šildymo sistema nuo 2010-2011 metų šildymo sezono pradžios vėl prijungta prie atsakovo šilumos tiekimo sistemos, ieškovų pažeistos teisės turi būti atstatytos pripažįstant neteisėtais atsakovo AB „Kauno energija“ filialo „Jurbarko šilumos tinklai“ veiksmus, kuriais į sąskaitas buvo įtraukti mokesčiai už buto, esančio, (duomenys neskelbtini), šildymą laikotarpiu nuo 2004 m. rugsėjo mėnesio iki šio buto pajungimo prie atsakovo šilumos energiją buto apšildymui tiekiančio tinklo.

Kadangi apeliacinis skundas tenkinamas ir priimamas naujas sprendimas – ieškinį patenkinti iš dalies, atsakovas privalo atlyginti ieškovams jų turėtas bylinėjimosi išlaidas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose (CPK 93 straipsnis). Teisėjų kolegija sprendžia, kad patenkinami ieškovų reikalavimai yra neturtinio pobūdžio, todėl atsakovai privalo sumokėti ieškovui P. P. 133,20 Lt žyminio mokesčio už paduotą ieškinį ir 133,20 Lt už apeliacinį skundą ir 2950 Lt už advokato pagalbą pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose (1t., b.l. 90; 2t. b.l.93); iš viso - 3216,40 Lt.

Ieškovai apeliaciniame skunde nurodė, kad neskundžia teismo sprendimo dalies, kuria teismas atmetė jų reikalavimus dėl neturtinės žalos, todėl ši teismo sprendimo dalis nėra apeliacijos dalykas ir paliekama nepakeista (CPK 320 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325-326 straipsniais,

nusprendžia:

Apeliacinį skundą patenkinti.

Jurbarko rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 5 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovų reikalavimas dėl atsakovo veiksmų pripažinimo neteisėtais, ir kuria priteistos iš ieškovų bylinėjimosi išlaidos valstybei, panaikinti. Priimti šioje bylos dalyje naują sprendimą - ieškinį patenkinti iš dalies. Pripažinti neteisėtais atsakovo AB „Kauno energija“ filialo „Jurbarko šilumos tinklai“ veiksmus, kuriais į sąskaitas buvo įtraukti mokesčiai už buto, esančio (duomenys neskelbtini), šildymą laikotarpiu nuo 2004 m. rugsėjo mėnesio iki šio buto pajungimo prie atsakovo šilumos energiją buto apšildymui tiekiančio tinklo.

Priteisti valstybei iš atsakovo akcinės bendrovės „Kauno energija“ 45 Lt (keturiasdešimt penkis litus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Likusią Jurbarko rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 5 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovams P. P. ir B. P. iš atsakovo akcinės bendrovės „Kauno energija“ 3216,40 Lt (tris tūkstančius du šimtus šešiolika litų, 40 ct) bylinėjimosi išlaidų, turėtų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.

Kolegijos pirmininkas Ramūnas MitkusTeisėjai Algirdas RemeikaEgidijus Tamašauskas