Utenos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. R., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), nevedęs, turintis pagrindinį išsilavinimą, nedirbantis, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), šiuo metu atliekantis arešto bausmę (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2018 m. lapkričio 23 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 1 dalį dešimties mėnesių laisvės apribojimu, kuris 2019 m. birželio 28 d. Utenos apylinkės teismo pakeistas devyniasdešimties parų areštu;

2) 2019 m. spalio 11 d. Utenos apylinkės teismo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį keturiasdešimties parų areštu, subendrinus su 2019 m. birželio 28 d. Utenos apylinkės teismo nutartimi – septyniasdešimties parų areštu;

3) 2020 m. rugsėjo 29 d. Utenos apylinkės teismo pagal BK 138 straipsnio 1 dalį keturiasdešimties parų areštu;

4) 2021 m. liepos 19 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį aštuonių mėnesių laisvės apribojimu, kuris 2021 m. spalio 5 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo pakeistas devyniasdešimties parų areštu, kurį šiuo metu atlieka (duomenys neskelbtini),

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Nusikalstamos veikos aplinkybės

J. R. 2023 m. lapkričio 17 d. apie 14 valandą (duomenys neskelbtini) esančio buto kambaryje E. O., suduodamas keliu vieną kartą į žandikaulį ir kumščiu vieną kartą į kairę ausį, sukėlė fizinį skausmą ir dėl odos žaizdos kairėje ausyje nežymiai sutrikdė sveikatą.

II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai

J. R. savo kaltę pripažino visiškai ir paaiškino, kad 2023 m. lapkričio 17 d. apie pusę septynių ryte su draugais E. O., A. S. ir broliu M. R. traukiniu atvyko į Ignaliną. Ignalinoje prie geležinkelio stoties esančiame bare pavalgė ir išgėrė alaus, E. gėrė ir degtinės. Parduotuvėje 10 val. nusipirko vieną litrą degtinės ir šešis butelius vieno litro talpos alaus. Apsipirkę nuėjo į A. butą, esantį (duomenys neskelbtini). A. bute visi vartojo alkoholį. Būdamas neblaivus, tyčia E. kojos keliu sudavė į žandikaulį ir ranka į ausį. Kad taip padarė gailisi, būdamas blaivus nebūtų taip padaręs.

Panašius parodymus kaltinamasis davė ir ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 118-119, 132-133).

Kaltinamajam J. R. visiškai pripažinus kaltę, davus parodymus ir sutikus, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, esant kitoms Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnyje nustatytoms sąlygoms, byloje atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas.

2023 m. lapkričio 22 d. protokolas-pareiškimas patvirtina, kad E. O. kreipėsi į policiją , pranešdamas, jog 2023 m. lapkričio 17 d. apie 14 valandą (duomenys neskelbtini) esančiame bute J. R. dešinės rankos kumščiu sudavė jam vieną kartą į kairę ausį ir vieną kartą į žandikaulį, taip sukeldamas fizinį skausmą (1 t., b. l. 22-23).

Liudytojo (nukentėjusiojo) E. O. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad 2023 m. lapkričio 17 d. apie 9 val. kartu su J. R., M. R. ir A., kurio pavardės nežino, traukiniu atvažiavo į Ignaliną. J. A. pasikvietė į svečius. A. bute vartojo alkoholį. Dienos metu jis, A. ir M. sėdėjo kambaryje ant lovos krašto ir, žiūrėdami mobiliajame telefone internetinius vaizdelius, juokėsi. Tuo metu J. R. miegojo toje pačioje lovoje. Be jokios priežasties, nieko nesakydamas, J. atsikėlė iš lovos, atsistojo ir jam sėdinčiam dešinės rankos kumščiu sudavė vieną kartą į kairę ausį. Pajuto skausmą, pradėjo tekėti kraujas. Po šio smūgio J., pasakęs: „dar mažai gavai“, dar kartą sudavė jam keliu į dešinį žandikaulį. Jam buvo sukeltas stiprus skausmas, net apsvaigo. Sudavęs smūgius J. išbėgo iš buto. Jis paprašė A. iškviesti policiją ir greitąją pagalbą. Atvykę policijos pareigūnai jam nustatė apie trijų promilių girtumą. Medikai jį pristatė į Ignalinos rajono ligoninės priėmimo skyrių, kuriame siuvo ausies žaizdą. Po kelių dienų žandikaulio dešinėje atsirado kraujosruva ir guzas (1 t., b. l. 31-32, 35-36).

2023 m. lapkričio 22 d. asmens apžiūros protokolas patvirtina, kad E. O. veido dešinėje pusėje ant žandikaulio užfiksuota apie 5×2,5 cm kraujosruva, ant kairės ausies – apie 2,5 cm dydžio žaizda, kuri susiūta trimis siūlėmis (1 t., b. l. 39-42).

Specialisto išvadoje Nr. G 162/2024 (01) E. O. nustatyta odos žaizda kairės ausies srityje kvalifikuojama nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 67-69).

Liudytojas M. R. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad 2023 m. lapkričio 17 d. dienos metu buvo svečiuose pas A. S.. Kartu buvo brolis J. R. ir E. O.. A. namuose vartojo alkoholinius gėrimus. Dienos metu, kai J. ir A. kambaryje miegojo, jis kartu su E. nuėjo į parduotuvę ir nusipirko dar alkoholinių gėrimų. Grįžę su E. atsisėdo ant lovos. Apie 14 valandą J. be jokios priežasties atsikėlė iš lovos ir, pasakęs: „ko čia žvengiat“, kairės rankos kumščiu sudavė ant lovos sėdinčiam E. į ausį. E. nieko nesuprato, paprašė paduoti servetėlę, nes iš ausies tekėjo kraujas. Tuo metu A. gulėjo lovoje, galbūt miegojo. Iš karto po to jis nuėjo pakviesti sesers R. R., kuri gyvena tame pačiame daugiabutyje kaip ir A., tik kitame bute. Atėjusi R. išvarė J. iš A. buto. Kas iškvietė policijos pareigūnus, nežino, neprisimena. E. sakė, jog J. dar kartą sudavė į smakrą, kai jis buvo išėjęs pakviesti sesers (1 t., b. l. 92-93).

Liudytojas A. S. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad 2023 m. lapkričio 17 d. dienos metu (duomenys neskelbtini) esančiame jo bute svečiavosi draugai J. R., M. R. ir E. O.. Visi kartu vartojo alkoholinius gėrimus. Jis buvo labai stipriai apsvaigęs nuo alkoholio, todėl vykusias aplinkybes prisimena labai prastai. Prisimena tik tiek, kad visi gėrė. Jis gulėjo lovoje. Lovoje taip pat gulėjo E. ir M.. Neprisimena, ar J. gulėjo lovoje. Gulėdamas lovoje snaudė, buvo užmigęs. Kai prabudo, kambaryje buvo tik E. ir M.. J. namuose nebuvo. Pabudęs kartu su E. ir M. vėl vartojo alkoholinius gėrimus. Matė, kad E. iš ausies tekėjo kraujas, taip pat buvo kruvina patalynė. Iš kur pas E. ant ausies atsirado sužalojimas, nežino. M. paaiškino, kad matė, kaip J. E. kumščiu sudavė į ausį (1 t., b. l. 98-99).

Liudytoja R. S. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad M. R. ir J. R. yra jos broliai. 2023 m. lapkričio mėnesį, tikslios datos neprisimena, dienos metu po pietų buvo namuose. M. į „Messenger“ programėlę jai parašė žinutę apie tai, kad J. neišeina iš A. S. buto ir „kabinasi“ prie E. O.. Jos ir A. butai yra tame pačiame daugiabutyje ir tame pačiame aukšte. Po kelių minučių į jos butą užėjo M. ir pasakė, kad J. sudavė E.. Apie tai, kaip buvo suduoti smūgiai, kiek kartų buvo suduota ir į kurias kūno vietas, M. nepaaiškino. J., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tampa agresyvus. Kartu su M. išėjusi į koridorių, pamatė ant grindų sėdintį E., kuris buvo susiėmęs už galvos, o J. koridoriuje rengėsi. Su E. nieko nekalbėjo. Šis buvo abiem rankomis užsidengęs galvą. Nematė jo veido. J. buvo ramus. Ji J. subarė ir liepė eiti į namus. J. nesiginčijęs išėjo. E. ir M. liepė užsirakinti A. bute ir daugiau neįsileisti J.. Į A. butą užėjusi nebuvo (1 t., b. l. 104-105).

2023 m. lapkričio 17 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota įvykio vieta – kambarys, esantis (duomenys neskelbtini), kuriame šalia spintos matomi plastikiniai vieno litro talpos alaus buteliai, spintoje matomas nepilnas degtinės butelis, kambaryje yra lova su sujaukta patalyne ir išmėtytais daiktais (1 t., b. l. 13-14, 16-20).

Motyvuojamoji dalis

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

BK 140 straipsnyje nustatyta nusikalstama veika objektyviai pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti.

Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad kaltinimas J. R. sukėlus fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdžius sveikatą E. O. yra pagrįstas ir įrodytas.

Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklaustas teisiamojo posėdžio metu, kaltinamasis savo kaltę pripažino. Be jo paties prisipažinimo, jo kaltę patvirtina ir kiti byloje esantys ir anksčiau aptarti įrodymai: nukentėjusiojo pareiškimas policijai ir ikiteisminio tyrimo metu duoti jo parodymai, liudytojų parodymai, apžiūros protokoluose užfiksuoti duomenys, specialisto išvada, kuriais teismas neturi pagrindo netikėti.

Objektyviai būtent kaltinamojo veika, t. y. smūgiai koja ir ranka nukentėjusiajam, buvo E. O. sukelto fizinio skausmo ir nežymaus jo sveikatos sutrikdymo priežastis ir tai yra teisiškai reikšmingas priežastinis veikos bei padarinių ryšys ir šie padariniai buvo dėsningas veikos rezultatas.

Taigi vertintina, kad nagrinėjamu atveju yra visų įtvirtintų nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnyje, objektyvių ir subjektyvių požymių visuma, todėl J. R. laikomas kaltu dėl nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymo.

IV. Bausmės parinkimo ir jos skyrimo motyvai

Skiriant bausmę J. R., atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį – padarytas vienas tyčinis nesunkus nusikaltimas, į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – pasikėsinta į asmens sveikatą, į veikos baigtumo laipsnį – veika baigta.

Kaltinamasis J. R. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), be to, būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Taip pat atsižvelgiama į kaltinamojo asmenybę – J. R. teisiamas jau penktą kartą, visais atvejais už smurtinius nusikaltimus, įtariamas naujo smurtinio nusikaltimo padarymu (2 t., b. l. 34-39), baustas administracinėmis nuobaudomis, jam paskirtų baudų nesumokėjęs (1 t., b. l. 172-175), nors nurodė dirbęs pas ūkininką, tokių duomenų byloje nėra (1 t., b. l. 141-142, 144).

Kaltinamasis J. R. nusikalstamą veiką, už kurią teisiamas, padarė būdamas neatlikęs anksčiau jam paskirtos bausmės. Ankstesni teistumai leidžia teismui daryti išvadą, jog yra susiformavusios akivaizdžios kaltinamojo antivisuomeninės pažiūros, jis turi polinkį nusikalsti, rodo visišką nenorą laikytis įstatymų bei pasitaisyti, iš ankstesnių teistumų, skirtų bausmių kaltinamasis išvadų nedarė, teisei priešingo elgesio neatsisakė. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad J. R. švelnesnių bausmės rūšių jo nusikalstamiems polinkiams pakeisti nepakako, dėl to tik griežčiausios už šią jo padarytą nusikalstamą veiką sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas gali užtikrinti BK 41 straipsnyje numatytų tikslų įgyvendinimą, tai yra ne tik nubausti nusikaltimą padariusį asmenį, siekti, kad jis daugiau nebenusikalstų ir laikytųsi įstatymų, tačiau ir maksimaliai apriboti nuteistajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas. Todėl kaltinamajam skirtina laisvės atėmimo bausmė, kurios trukmė, atsižvelgiant į vieną atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir dvi atsakomybę sunkinančias aplinkybes, nustatytina didesnė nei sankcijoje numatyta minimali.

Kaltinamajam visiškai prisipažinus dėl nusikalstamos veikos padarymo ir teisme davus pakankamai aiškius parodymus, byloje atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl pagal BK 64¹ straipsnį kaltinamajam skiriama bausmė sumažinama vienu trečdaliu.

Byloje nustatyta, kad J. R. nusikaltimą padarė būdamas neatlikęs anksčiau jam paskirtos arešto bausmės. BK 64 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką, teismas, paskyręs bausmę už naują nusikalstamą veiką, bausmes subendrina. Skirdamas subendrintą bausmę, teismas gali bausmes visiškai ar iš dalies sudėti. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad kaltinamasis J. R. pagal 2021 m. liepos 19 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo baudžiamąjį įsakymą ir 2021 m. spalio 5 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartį (1 t., b. l. 164-168, 169-171) šiai dienai yra neatlikęs šešiasdešimt trijų parų arešto bausmės (2 t., b. l. 30), todėl vadovaujantis BK 64 straipsnio 3 dalimi, prie šiuo nuosprendžiu skiriamos bausmės pridėtina dalis neatliktos bausmės.

V. Civilinis ieškinys

Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę gauti žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis, 109 straipsnis).

Kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Kaltinamasis, nusikalstamais veiksmais padaręs žalą asmeniui, privalo ją atlyginti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 1, 2 dalys).

Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos, atstovaujama Panevėžio teritorinės ligonių kasos, pareiškė J. R. civilinį ieškinį dėl 112,81 Eur žalos atlyginimo už nukentėjusiajam E. O. suteiktas gydymo paslaugas (1 t., b. l. 75, 76-77, 79).

Ieškinys pagrįstas, todėl tenkintinas. Bylos duomenimis nustatyta, kad E. O. dėl patirtų sužalojimų buvo gydytas asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, o Valstybinė ligonių kasa iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF) biudžeto lėšų už jo gydymą sumokėjo 112,81 Eur. CK 6.280 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo. Kadangi sužalojimai nukentėjusiajam E. O. buvo padaryti neteisėtais J. R. veiksmais, jam kyla pareiga atlyginti padarytą žalą, tai yra Valstybinės ligonių kasos patirtas nukentėjusiojo gydymo išlaidas, apmokėtas iš PSDF biudžeto lėšų. Esant šioms aplinkybėms, Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos priteistina iš J. R. 112,81 Eur žalos atlyginimui.

VI. Kiti nuosprendžiu spręstini klausimai

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pateikta 2024 m. gegužės 7 d. pažyma Nr. APD-2024-04956 patvirtina, kad valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos kaltinamajam J. R. šioje baudžiamojoje byloje išlaidos – gynėjo advokato Antano Skrebutėno užmokestis – yra 87,50 Eur (2 t., b. l. 27).

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamajam gynėjas buvo paskirtas esant BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindui, kaltinamasis atlieka arešto bausmę, šiuo metu nedirba, pajamų neturi, taigi, atsižvelgiant į jo sunkią turtinę padėtį ir tai, jog šioje byloje siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, valstybinės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidos nepriteisiamos (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompiuterinė laikmena (DVD-R) su vaizdo ir garso įrašais, darytais įvykio vietoje, paliktina baudžiamojoje byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 303-307 straipsniais

nusprendžia:

J. R. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam skirti terminuotą laisvės atėmimą šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir J. R. skirti terminuotą laisvės atėmimą keturiems mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su 2021 m. liepos 19 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos ir 2021 m. spalio 5 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartimi pakeistos neatliktos bausmės dalimi ir J. R. paskirti galutinę subendrintą bausmę – terminuotą laisvės atėmimą penkiems mėnesiams.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2024 m. gegužės 13 d.

Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, atstovaujamos Panevėžio teritorinės ligonių kasos, civilinį ieškinį tenkinti. Priteisti iš J. R. Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos, juridinio asmens kodas 191351679, atsiskaitomoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, 112,81 Eur (vieną šimtą dvylika eurų 81 ct) žalos atlyginimui.

Nepriteisti iš kaltinamojo valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – kompiuterinę laikmeną (DVD-R) su vaizdo ir garso įrašais, darytais įvykio vietoje, palikti baudžiamojoje byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusį teismą.

Apeliacinės instancijos teisme byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, arba įstatymas numato privalomą bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka, arba byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą ar išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Prašymas bylą nagrinėti rašytinio ar žodinio proceso tvarka turi būti nurodytas apeliaciniame skunde.