Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2007-08-23 · Administracinė byla Nr. I-7397-146/2007

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2007-08-23
Bylos Nr.
I-7397-146/2007
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Laimė Baltrūnaitė
Pareiškėjas
R. P.
Atsakovas
Muitinės kriminalinei tarnybai
Trečiasis asmuo
Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Administracinė byla Nr. I-7397-04/2007Procesinio sprendimo kategorija – 16.2, 16.5, 16.7, 61
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMAS(S)LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2007 m. rugpjūčio 23 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Laimė Baltrūnaitė, sekretoriaujant Daivai Čmukaitei, dalyvaujant pareiškėjui R. P., atsakovo atstovui Andriui Kalesnykui, trečiojo suinteresuoto asmens atstovui Andriui Jankauskui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo R. P. skundą atsakovui Muitinės kriminalinei tarnybai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl įsakymų panaikinimo ir darbo užmokesčio priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas R. P. padavė teismui skundą (b. l. 2 -5), kuriame prašė:

1) pripažinti neteisėtais Muitinės kriminalinės tarnybos (toliau – Tarnyba) direktoriaus 2007-04-05 įsakymą Nr. 1P-60 ir 2007-03-27 įsakymą Nr. 2P-44 bei šiuos įsakymus panaikinti;

2) priteisti iš atsakovo darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laikotarpį;

3) priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

Skunde paaiškino, kad Muitinės kriminalinės tarnybos tirtoje baudžiamojoje byloje Nr. 04-1-001-03 jam buvo pareikšti įtarimai ir kaltinimas pagal Baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 6 dalį, 199 straipsnio 1 dalį ir 228 straipsnio 1 dalį. Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo nutartimi patenkinus Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros (toliau – Generalinė prokuratūra) skyriaus prokuroro 2003-05-06 prašymą, jis pagal Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 157 straipsnį buvo nušalintas nuo Muitinės kriminalinės tarnybos Klaipėdos skyriaus viršininko pareigų. Klaipėdos apygardos teismo 2006-07-14 nuosprendžiu jis buvo išteisintas dėl visų jam inkriminuotų nusikaltimų. Lietuvos Apeliacinis Teismas 2007-03-02 nuosprendžiu paliko galioti šį Klaipėdos apygardos teismo nuosprendį, o prokuroro apeliacinį skundą atmetė. Teismui priėmus išteisinamąjį nuosprendį, Tarnybos direktorius priėmė keletą su šia faktine aplinkybe susijusių įsakymų: 2007-03-08 įsakymu Nr.P-42 grąžino jį į Klaipėdos skyriaus viršininko (A lygio, 14 kategorijos) pareigas ir suteikė II rango muitininko pareiginį laipsnį; 2007-03-08 įsakymu Nr.2P-32 suteikė jam 22 kalendorinių dienų kasmetines atostogas už laikotarpį nuo 2002-10-03 iki 2003-10-03, 2007-03-14 įsakymu Nr. 1P-47 pavedė Finansų ir apskaitos skyriui apskaičiuoti ir išmokėti jam vidutinį darbo užmokestį už laikotarpį nuo 2003-05-09 iki 2007-03-07; 2007-03-27 įsakymu Nr.2P-44 suteikė jam 32 kalendorinių dienų kasmetines atostogas (8 kalendorines dienas už laikotarpį nuo 2002-10-03 iki 2003-10-03 ir 22 kalendorines dienas už laikotarpį nuo 2003-10-03 iki 2004-10-03). Atsižvelgdamas į aplinkybę, kad Generalinė prokuratūra dėl išteisinamojo nuosprendžio padavė kasacinį skundą, Tarnybos direktorius 2007-04-05 įsakymu Nr.lP-60 atšaukė savo 2007-03-14 įsakymą Nr. 1P-47 kol bus priimtas sprendimas dėl kasacinio skundo.

Mano, kad atsakovo 2007-04-05 d. įsakymas Nr. 1P-60 yra nepagrįstas ir neteisėtas. Generalinės prokuratūros 2007-04-03 informacinio pobūdžio raštas negalėjo būti pagrindu atšaukti priimtą įsakymą dėl vidutinio darbo užmokesčio jam išmokėjimo už visą priverstinio nušalinimo laikotarpį. Įsakyme nenurodytas joks šio įsakymo priėmimo teisinis pagrindas ir jo priėmimo motyvai.

Atkreipė dėmesį į tai, kad BPK numato, jog apeliacinės instancijos teismo išteisinamasis nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos (BPK 336 str.) ir vykdomas nedelsiant (BPK 333 str. 2 d.), o įsiteisėjęs teismo nuosprendis yra privalomas visoms valstybės ir savivaldybių institucijoms ir pareigūnams, įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms bei asmenims ir turi būti be prieštaravimų ir netrukdomai vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (BPK 346 str. 1 d.). Tarnybos Lietuvos Respublikos Muitinėje Statuto (toliau - Statutas) 43 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad jeigu nušalintas muitinės pareigūnas grąžinamas į ankstesnes pareigas, už nušalinimo laikotarpį jam išmokamas darbo užmokestis. Mano, kad atsakovo 2007-04-05 įsakymas Nr. 1P-60 pažeidžia minėtus teisės aktus, o taip pat prieštarauja jo paties anksčiau priimtiems įsakymams, todėl turi būti panaikintas.

Mano, kad Tarnybos direktoriaus 2007-03-27 įsakymas Nr.2 P-44 taip pat turi būti panaikintas, kadangi jis pats neprašė suteikti atostogas, kurios jam buvo suteiktos minėtu įsakymu.

Teismo posėdyje pareiškėjas palaikė savo skundo reikalavimus dėl Tarnybos direktoriaus 2007-04-05 įsakymo Nr. 1P-60 dalies, kuria atšauktas Tarnybos direktoriaus 2007-03-14 įsakymas Nr.1P-47, pripažinimo neteisėta ir panaikinimo, o taip pat dėl darbo užmokesčio priteisimo už visą priverstinės pravaikštos laikotarpį (nuo 2003-05-06 iki 2007-03-08) ir prašė juos tenkinti remiantis skunde išdėstytais argumentais. Papildomai paaiškino, kad dėl ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojoje byloje jam pritaikytų procesinės prievartos priemonių (sulaikymo ir laikinojo nušalinimo nuo pareigų) jis nedirbo nuo 2003-05-06 (sulaikymo įtariant nusikaltimo padarymu) iki 2004-08-09, o nuo 2004-08-09 iki 2007-03-08 buvo nušalintas atsakovo tarnybinio patikrinimo laikui.

Teismo posėdyje pareiškėjas atsisakė savo skundo reikalavimų dėl Tarnybos direktoriaus 2007-03-27 įsakymo Nr. 2P-44 „Dėl kasmetinių atostogų“ panaikinimo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Šalies argumentai

Atsakovas Muitinės kriminalinė tarnyba su pareiškėjo skundu nesutinka, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepimas

Atsiliepime (b. l. 56-58) paaiškino, kad Tarnybos direktorius, priimdamas 2007-04-05 įsakymą Nr. 1P-60 neviršijo savo kompetencijos, taip pat nepažeidė teisės aktų reikalavimų. Pagal Statuto 43 straipsnio 2 dalies nuostatas jeigu nušalintas muitinės pareigūnas grąžinamas į ankstesnes pareigas arba perkeliamas į žemesnės kategorijos pareigas, už nušalinimo laikotarpį jam išmokamas darbo užmokestis. Tačiau nei Statutas, nei kiti teisės aktai nenumato privalomo termino, iki kurio turi būti išmokamas už nušalinimo laikotarpį apskaičiuotas darbo užmokestis. Grąžinus pareiškėją į pareigas, Tarnyba 2007-03-14 raštu Nr. 3R-3.2-692 kreipėsi į asignavimų valdytoją Muitinės departamentą prie Finansų ministerijos (toliau – Muitinės departamentas), kad būtų skirtos lėšos šiai paskirčiai. Tarnyba lėšų negavo.Teigia, kad 2007-03-14 įsakyme Nr. 1P-47 neteisingai nurodytas terminas, už kurį Tarnybos Finansų ir apskaitos skyrius turėjo apskaičiuoti ir išmokėti pareiškėjui vidutinį darbo užmokestį. Buvo nurodytas beveik keturių metų terminas (nuo 2003-05-09 iki 2007-03-07), nors Statuto 54 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad muitinės pareigūnui priklausančios darbo užmokesčio ir kitos su tarnybos santykiais susijusios sumos priteisiamos ne daugiau kaip už trejus metus.

Paaiškino, kad 2007-03-14 įsakymas Nr. 1P-47 buvo priimtas atsižvelgus į aplinkybę, jog Generalinė prokuratūra padavė kasacinį skundą dėl pareiškėją išteisinančio teismo nuosprendžio, o kasacinio skundo tenkinimo atveju pareiškėjas galėjo būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, tokiu atveju darbo užmokestis už nušalinimo laikotarpį jam nepriklausytų (Statuto 43 str. 3 d.). Todėl mano, kad 2007-04-05 įsakymas Nr. 1P-60 yra pagrįstas ir teisėtas.

Teismo posėdyje atsakovo atstovas prašė atmesti pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad Tarnyba sutinka išmokėti pareiškėjui darbo užmokestį laikotarpį, kurį jis buvo nušalintas Tarnybos direktoriaus 2004-08-089 įsakymu 1 P-91K (nuo 2004-08-09 iki 2007-03-08) ir išmokės, kai gaus lėšas iš asignavimų valdytojo, t.y. trečiojo suinteresuoto asmens. Mano, kad už laikotarpį nuo 2003-05-09 iki 2004-08-09 pareiškėjui už jo negautą darbo užmokestį turi būti kompensuota vadovaujantis Žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei įstatymu.

Šalies argumentai

Tretysis suinteresuotas asmuo Muitinės departamentas su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepimas

Atsiliepime (b. l. 107-108) paaiškino, kad Tarnybos direktoriaus 2007-04-05 įsakymas Nr. 1P-60 buvo priimtas remiantis netinkamu pagrindu (Generalinės prokuratūros 2007-04-03 raštu). Tačiau atšauktame Tarnybos direktoriaus 2007-03-14 įsakyme Nr. 1P-47 buvo nurodytas neteisingas laikotarpis (nuo 2003-05-09 iki 2007-03-07), už kurį buvo pavesta išmokėti pareiškėjui darbo užmokestį. Pareiškėjas Tarnybos direktoriaus 2004-08-09 įsakymu Nr. 1P-91K buvo nušalintas nuo pareigų nuo 2004-08-09 iki 2007-03-08 . Laikotarpiu nuo 2003-05-09 iki 2004-08-09 pareiškėjas buvo nušalintas nuo pareigų teisėjo nutartimi remiantis BPK 157 straipsniu. Tarnyba neprivalo išmokėti darbo užmokestį pareiškėjui už jo nušalinimo teisėjo nutartimi laikotarpį. Statuto 43 straipsnis numato darbo užmokesčio išmokėjimą pareigūnui, grąžintam į ankstesnes pareigas, kai jis buvo nušalintas minėto statuto 40 straipsnio pagrindais, t. y. į pareigas priėmusio asmens įsakymu. Remiantis Valstybės tarnybos įstatymo 34 straipsnio 5 dalimi, pareiškėjas gali reikalauti atlyginti žalą dėl negauto darbo užmokesčio per šį laikotarpį pagal Žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei įstatymą.

Informavo, kad Tarnybos direktorius 2007-07-26 priėmė įsakymą Nr. 1P-139, kuriuo pavedė išmokėti pareiškėjui priklausantį darbo užmokestį už laikotarpį nuo 2004-08-09 iki 2007-03-07. Muitinės departamentas artimiausiu metu kreipsis į Finansų ministeriją su prašymu inicijuoti darbo užmokesčio išmokėjimui būtinų lėšų skyrimą iš Vyriausybės rezervo.

Teismo posėdyje trečiojo suinteresuoto asmens atstovas prašė atmesti pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkinamas iš dalies.

Nagrinėjamas ginčas kilęs dėl darbo užmokesčio išmokėjimo grąžintam į ankstesnes pareigas pareiškėjui už jo nušalinimo nuo pareigų laikotarpį.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas nuo 2003-05-09 iki 2007-03-08 buvo nušalintas nuo Muitinės kriminalinės tarnybos Klaipėdos skyriaus viršininko pareigų. Nuo 2003-05-09 iki 2004-08-09 R. P. buvo laikinai nušalintas nuo pareigų Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teisėjo 2003-05-09, 2003-10-30, 2004-03-08, 2004-05-07 nutartimis (b.l.80-84) BPK 157 straipsnyje nustatyta tvarka, t.y. laikinasis nušalinimas nuo pareigų minėtu laikotarpiu jam buvo taikytas kaip procesinės prievartos priemonė ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojoje byloje Nr.04-1-001-03, kurioje 2003-05-06 R. P. buvo pareikšti įtarimai pagal BK 199 str.1 d. Baigus ikiteisminį tyrimą ir perdavus baudžiamąją bylą teismui, pareiškėjas nuo 2004-08-09 iki 2007-03-08 buvo nušalintas nuo pareigų atsakovo 2004-08-09 įsakymu Nr.1P-91K, priimtu vadovaujantis Tarnybinio patikrinimo ir tarnybinių nuobaudų skyrimo Lietuvos Respublikos muitinės pareigūnams taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos finansų ministro 2003-09-06 įsakymu Nr.1K-237 (toliau – Taisyklės) 14 punktu ir Statuto (2003-06-19 įstatymo Nr.IX-1635 redakcija) 40 str.1 d. 4 p. ir 2 d., t.y. tarnybinio patikrinimo atlikimo laikui (b.l.85,8,102-103).

Atsakovui priimant 2004-08-09 įsakymą Nr.1P-91K galiojusios Statuto redakcijos (2003-06-19 įstatymas Nr.IX-1635) 40 straipsnio 1 dalies 4 punktas ir šio straipsnio 2 dalis reglamentavo, kad muitinės pareigūnas jį į pareigas priėmusio asmens įsakymu nušalinamas nuo pareigų, kol bus atliktas tarnybinis patikrinimas, jeigu jis įtariamas padaręs tarnybinį nusižengimą, dėl kurio gali būti paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų. Statuto 43 straipsnio 1 dalis nustatė, kad muitinės pareigūnui nušalinimo nuo pareigų Statuto 40 straipsnio pagrindais laikotarpiu darbo užmokestis nemokamas. Atsakovo įsakymų dėl pareiškėjo nušalinimo nuo pareigų (b.l.85) ir jo grąžinimo į tas pačias pareigas (b.l.8) priėmimo metu Statuto 43 straipsnio 2 dalis reglamentavo vienodai - jeigu nušalintas muitinės pareigūnas grąžinamas į ankstesnes pareigas arba perkeliamas į žemesnės kategorijos pareigas, už nušalinimo laikotarpį jam išmokamas darbo užmokestis.

Statute nurodyta, kad kai yra duomenų apie muitinės pareigūno padarytą tarnybinį nusižengimą, atliekamas tarnybinis patikrinimas (Statuto 42 str.). Su šios Statuto nuostatos įgyvendinimu susijusiosiose Taisyklėse nustatyta, kad gavus Taisyklių 25 punkte nurodytą informaciją apie galimą tarnybinį nusižengimą ir nustačius, kad dėl pareigūno veikos yra pradėtas ikiteisminis tyrimas, teisminio nagrinėjimo procesas arba bylos dėl administracinio teisės pažeidimo teisena, tarnybinis patikrinimas pradedamas ir sustabdomas. Sustabdžius tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūrą, tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūra atnaujinama ir tęsiama, jeigu atsisakoma pradėti ikiteisminį tyrimą, bylos dėl administracinio teisės pažeidimo teiseną arba asmuo nepatraukiamas baudžiamojon ar administracinėn atsakomybėn ir procesas yra pasibaigęs. Tokiu atveju tarnybinė nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo šių sąlygų atsiradimo, jei po ikiteisminį tyrimą atlikti ar administracinę bylą tirti kompetentingos institucijos sprendimo priėmimo dienos nepraėjo daugiau kaip vieneri metai. Jei šis terminas praėjo, tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūra nutraukiama (Taisyklių 11 ir 31 p.).

Byloje nustatyta, kad Muitinės kriminalinės tarnybos Tyrimų skyrius viršininkas 2003-05-09 tarnybiniu pranešimu Nr. 4R-174 informavo Tarnybos direktorių, kad jo vadovaujamas skyrius atlieka ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 04-1-001-03 dėl kontrabandos, kyšininkavimo ir papirkimo, kurioje vienas iš įtariamųjų yra Muitinės kriminalinės tarnybos Klaipėdos skyriaus viršininkas R. P., kuris teisėjo 2003-05-09 nutartimi laikinai nušalintas nuo pareigų (b. l. 96). Tarnybos direktorius 2003-05-12 įsakymu Nr.1R-113 (pakeistu 2004-08-09 įsakymu Nr.1R-138 ir 2007-03-05 įsakymu Nr.1R-34) sudarė komisiją tarnybiniam patikrinimui atlikti dėl R. P. galimai padaryto sunkaus tarnybinio nusižengimo (b.l.97,99,101). Atsižvelgdama į tai, kad baudžiamojoje byloje atliekamas ikiteisminis tyrimas įtariant R. P. nusikaltimo padarymu, Komisija, vadovaudamasi tuo laiku galiojusios redakcijos Statuto (2000-10-10 įstatymas Nr.VIII-1986) 37 straipsnio 3 dalimi, 2003-05-12 priėmė nutarimą sustabdyti tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūrą ir ją tęsti jeigu ikiteisminis tyrimas J. P. atžvilgiu bus nutrauktas arba teismo bus priimtas išteisinamasis nuosprendis (b.l.98). 2004-05-09 pasibaigus Vilniaus 1-ojo apylinkės teismo teisėjo 2004-05-07 nutartimi (b.l.84) pratęstam R. P. nušalinimo nuo pareigų (BPK 157 str.) ikiteisminio tyrimo metu laikotarpiui ir perdavus baudžiamąją bylą teismui, Tarnybos direktorius 2004-08-09 įsakymu Nr. 1P-91K (Taisyklių 14 p.) nušalino R. P. nuo pareigų, kol bus atliktas tarnybinis patikrinimas (b. l. 85). Klaipėdos apygardos teismas 2006-07-14 nuosprendžiu (baudž. byla Nr.1-13-462/2006) išteisino R. P. dėl visų jam pareikštų kaltinimų BPK 303 str.5 d.2 p. numatytu pagrindu, t.y. nenustačius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamas veikas, numatytas BK 24 str.6 d. ir 199 str.1 d. bei 228 str.1 d. (piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi bendrininkavo (padėjo išvengti muitinės kontrolės) per Lietuvos valstybės sieną gabenant privalomas pateikti muitinei prekes (b.l.15-41). Lietuvos apeliacinis teismas 2007-03-02 nuosprendžiu atmetė prokuroro apeliacinį skundą dėl R. P. išteisinimo (b. l. 42-53).

Įsiteisėjus 2006-07-14 Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiui, kuriuo R. P. buvo išteisintas dėl visų jam inkriminuotų nusikaltimų, atsakovui kilo pareiga vykdyti Statuto 43 straipsnio 2 dalies nuostatas - grąžinti nušalintą pareiškėją į ankstesnes pareigas ir išmokėti jam darbo užmokestį už nušalinimo nuo pareigų laikotarpį, kadangi Tarnybos direktoriaus sudaryta tarnybinio patikrinimo komisija (b.l.97,99,101) Taisyklių 31 punkte nustatyta tvarka baigusi 2005-05-12 sustabdytą tarnybinį patikrinimą (b.l.98) 2007-03-07 tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 4R-43 konstatavo, jog R. P. veikoje galimai yra tarnybinių nusižengimų požymių, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad veika padaryta prieš 4 metus, o šiuos pažeidimus patvirtina tik operatyvinės veiklos metu surinkti duomenys (telefoninių pokalbių klausymosi protokolas ir pokalbių stenogramos), kurie nėra leistini įrodymai sprendžiant tarnybinės atsakomybės klausimus (Administracinių teismų praktika Nr.9), o leistinų ir pakankamų įrodymų surinktoje medžiagoje nėra, ir, vadovaudamasi Taisyklių 9.2 punktu, pasiūlė tarnybinį patikrinimą R. P. atžvilgiu nutraukti, tarnybinės nuobaudos jam neskirti, grąžinti R. P. į pareigas Muitinės kriminalinėje tarnyboje (b. l. 102-103). Tarnybos direktorius 2007-03-08 įsakymu Nr. 1P-42 grąžino R. P. nuo 2007-03-08 į tas pačias - Muitinės kriminalinės tarnybos Klaipėdos skyriaus viršininko pareigas (b.l.8). Vadovaudamasis Statuto 43 straipsnio 2 dalimi, Tarnybos direktorius 2007-03-14 įsakymu Nr. 1P-47 pavedė Finansų ir apskaitos skyriui apskaičiuoti ir išmokėti R. P. vidutinį darbo užmokestį už laikotarpį nuo 2003-05-09 iki 2007-03-07 (b.l.104) ir 2007-03-14 raštu Nr.3R-3.2-692 kreipėsi į Muitinės departamentą, prašydamas skirti lėšų (b.l.65). 2007-04-05 įsakymu Nr. 1P-60 (b.l.59) Tarnybos direktorius atšaukė savo 2007-03-14 įsakymą Nr. 1P-47 (b.l.104) kol Lietuvos Aukščiausias Teismas priims sprendimą dėl Generalinės prokuratūros kasacinio skundo.

Iš byloje ištirtų įrodymų nustatyta, kad atsakovas neginčijo ir neginčija pareiškėjo teisės gauti darbo užmokestį už nušalinimo nuo pareigų laikotarpį ir neatsisako jį išmokėti. Iš atsakovo 2007-04-05 įsakymo Nr.1P-60 (b.l. 59,61) turinio akivaizdu, kad šiuo įsakymu atsakovas savo 2007-03-14 įsakymą Nr. 1P-47 dėl darbo užmokesčio apskaičiavimo ir išmokėjimo R. P. buvo atšaukęs laikinai ir buvo nustatęs jo atšaukimo terminą - kol Lietuvos Aukščiausiame Teisme bus priimtas sprendimas dėl Generalinės prokuratūros kasacinio skundo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2007-07-12 nutartimi atmetė Generalinės prokuratūros kasacinį skundą dėl R. P. išteisinančio teismo nuosprendžio (b.l.114-119). Kadangi atsakovas savo 2007-04-05 įsakymo Nr. 1P-60 galiojimo terminą buvo susiejęs su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo sprendimo priėmimo faktu, todėl šiam teismui priėmus 2007-07-12 nutartį, minėtas įsakymas neteko galios ir vėl įsigaliojo 2007-03-14 įsakymas Nr. 1P-47 (b.l.104). Atsižvelgus į aplinkybę, kad atsakovo 2007-04-05 įsakymas Nr. 1P-60 neteko galios Lietuvos Aukščiausiajam Teismui priėmus 2007-07-12 nutartį (b.l.114-119), pareiškėjas nepagrįstai prašo naikinti šį įsakymą. Todėl šis pareiškėjo reikalavimas atmestinas kaip nepagrįstas ir pareiškėjo pateiktų reikalavimų ribose spręstina tik tai, ar 2007-04-05 įsakymas Nr. 1P-60 buvo pagrįstas ir teisėtas jo priėmimo ir galiojimo metu.

Pagal Statuto 43 straipsnio 2 dalies nuostatas nušalinto muitinės pareigūno grąžinimas į ankstesnes pareigas yra pagrindas išmokėti jam darbo užmokestį už nušalinimo laikotarpį. Nei Statutas nei Taisyklės nenustato kokia tvarka ir per kokį terminą turi būti išmokėtas darbo užmokestis grąžintam į ankstesnes pareigas muitinės pareigūnui už laikotarpį, kurį jis buvo nušalintas nuo pareigų Statuto 40 straipsnio pagrindais. Statuto 45 straipsnyje nurodyta, kad muitinės pareigūnų darbo apmokėjimo tvarką nustato Valstybės tarnybos įstatymas. Statuto 1 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad Valstybės tarnybos įstatymas muitinės pareigūnams taikomas tiek, kiek jų statuso nereglamentuoja šis Statutas. Be išlygų muitinės pareigūnams taikoma Valstybės tarnybos įstatymo nustatyta darbo apmokėjimo tvarka. To paties straipsnio 3 dalis nustato, kad darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys įstatymai bei kiti teisės aktai muitinės pareigūnams taikomi tiek, kiek jų statuso ir socialinių garantijų nereglamentuoja šis Statutas ir Valstybės tarnybos įstatymas. Valstybės tarnybos įstatymo 34 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta bendra nuostata, kad valstybės tarnautojas, kuris tiesioginio jo vadovo arba įgaliotų valstybės ar savivaldybės institucijų ar įstaigų arba pareigūnų reikalavimu buvo nušalintas nuo pareigų nepagrįstai, turi teisę reikalauti, kad jam būtų įstatymų nustatyta tvarka atlyginta žala. Atsižvelgus į tai, kad nei Statutas, nei Valstybės tarnybos įstatymas nereglamentuoja darbo užmokesčio išmokėjimo grąžintam į ankstesnes pareigas muitinės pareigūnui už laikotarpį, kurį jis buvo nušalintas nuo pareigų tarnybinio patikrinimo laikotarpiui, tvarkos ir terminų, vadovaujantis Statuto 1 straipsnio 3 dalimi, taikytinos Darbo kodekso nuostatos. Šiame Kodekse (207 str.1 d.) yra įtvirtinta bendra nuostata, kad kai dėl darbdavio kaltės pavėluotai išmokamas darbo užmokestis ar kitos su darbo santykiais susijusios išmokos, kartu su jomis darbuotojui išmokami įstatymų nustatyto dydžio delspinigiai. Analogiškai reglamentuoja LR delspinigių nustatymo už išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotą mokėjimą įstatymo 2 straipsnio 1 dalis. Pagal Taisyklių 26 punkto nuostatas muitinės įstaigos vadovas, priimdamas sprendimą dėl nušalinto tarnybinio patikrinimo laikui pareigūno grąžinimo į ankstesnes pareigas, kartu išsprendžia ir dėl darbo užmokesčio mokėjimo už nušalinimo laikotarpį. Iš minėto teisinio reglamentavimo akivaizdu, kad atsakovas, priimdamas 2007-03-08 įsakymą Nr. 1P-42 dėl R. P. grąžinimo į ankstesnes pareigas, turėjo tuo pačiu ar kitu įsakymu teisės aktais nustatyta tvarka nedelsdamas išspręsti klausimą ir dėl darbo užmokesčio jam išmokėjimo už nušalinimo nuo tarnybos atitinkamą laikotarpį. Priešingu atveju prisiimtų riziką, kad dėl pavėluotai išmokėto darbo užmokesčio už nušalinimo laikotarpį, turės mokėti delspinigius.

Nei Statutas, nei Valstybės tarnybos įstatymas, nei Darbo kodeksas nenumato, kad darbdavys galėtų kokiu nors atveju atšaukti savo įsakymą dėl darbo užmokesčio išmokėjimo grąžintam į pareigas darbuotojui, kurį buvo nušalinęs nuo pareigų tarnybinio patikrinimo laikotarpiui. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas administracinių teismų praktiką tarnybos santykių bylose administracinėje byloje Nr.A11-798/2005 (Administracinių teismų praktika Nr.8, 276-288 psl.) konstatavo, kad nušalinimas nuo pareigų laikytinas pagrįstu, kai tikrinimo metu nustatyta (prieita prie išvados) , jog nušalintas pareigūnas padarė drausminį nusižengimą arba (tuo atveju, kai buvo atliktas atitinkamas tyrimas administracinės ar baudžiamosios teisės taikymo aspektais) buvo nustatytas administracinės teisės pažeidimo ar nusikalstamos veikos padarymo faktas. Ir, priešingai, nušalinimas laikytinas nepagrįstu, kai tikrinimo metu nenustatyti nei drausminio nusižengimo, nei administracinės teisės pažeidimo ar nusikalstamos veikos padarymo faktai. Pagal bylos aplinkybes pareiškėjo nušalinimas nuo pareigų tarnybinio patikrinimo laikotarpiui priskirtinas prie nepagrįsto nušalinimo atvejų. Todėl atsakovas, priėmęs sprendimą dėl pareiškėjo grąžinimo į ankstesnes pareigas, turėjo neatidėliodamas vykdyti Statuto 43 straipsnio 2 dalies nuostatą dėl darbo užmokesčio jam išmokėjimo už nušalinimo Statuto (2003-06-19 įstatymo Nr.IX-1635 redakcija) 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte ir šio straipsnio 2 dalyje numatytais pagrindais laikotarpį. Atsakovo 2007-04-05 įsakyme Nr. 1P-60 (b.l.105) dėl 2007-03-14 įsakymo Nr. 1P-47 (b.l.104), kuriuo buvo pavesta Finansų ir apskaitos skyriui apskaičiuoti ir išmokėti R. P. vidutinį darbo užmokestį už laikotarpį nuo 2003-05-09 iki 2007-03-07, nenurodytas joks šio įsakymo priėmimo teisinis pagrindas. Nurodyta tik tai, kad šis įsakymas priimtas remiantis Generalinės prokuratūros 2007-04-03 raštu, kuriuo, kaip matyti iš jo turinio, prokuratūra suteikė informaciją atsakovui apie kasacinio skundo padavimo Lietuvos Aukščiausiajam Teismui faktą baudžiamojoje byloje, kurioje teismo buvo išteisintas R. P. (b.l.61). Individualus administracinis aktas turi atitikti bendruosius reikalavimus, numatytus Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje: turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis (VAĮ 8 str.1 d.); jame turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka (VAĮ 8 str.2 d.). Atsakovo 2007-04-05 įsakymas Nr. 1P-60 neatitinka minėtų įstatymo reikalavimų. Teismo posėdyje atsakovo atstovas negalėjo nurodyti jokio norminio teisės akto, kuris būtų suteikęs atsakovui teisę priimti 2007-04-05 įsakymą Nr. 1P-60. Tretysis suinteresuotas asmuo teisingai pastebėjo, kad Generalinės prokuratūros 2007-04-03 raštas (b.l.61) negalėjo būti pagrindas priimti šį įsakymą. Konstatuotina, kad atsakovo 2007-04-05 įsakymas Nr. 1P-60 jo priėmimo metu ir galiojimo laikotarpiu buvo nepagrįstais ir neteisėtas tiek Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1,2 dalyse nustatytų reikalavimų aspektu, tiek vertinant jį iš esmės minėtų Statuto,Valstybės tarnybos įstatymo, Darbo kodekso ir Taisyklių normų, reglamentuojančių darbo užmokesčio išmokėjimą grąžintam į ankstesnes pareigas muitinės pareigūnui už nepagrįsto nušalinimo laikotarpį, aspektu.

Minėta, kad pareiškėjo skundžiamas atsakovo 2007-04-05 įsakymas Nr. 1P-60 neteko galios Lietuvos Aukščiausiajam Teismui priėmus 2007-07-12 nutartį (b.l.114-119). Taigi, šiam atsakovo įsakymui netekus galios, vėl pradėjo galioti 2007-03-14 įsakymas Nr. 1P-47 (b.l.104), kuriuo atsakovas pavedė išmokėti pareiškėjui darbo užmokestį už visą nušalinimo nuo tarnybos laikotarpį, t.y. ir už laikotarpį nuo 2003-05-09 iki 2004-08-09, kurį R. P. laikinasis nušalinimas nuo pareigų buvo taikytas Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teisėjo nutartimis (b.l.80-84) BPK 157 straipsnyje nustatyta tvarka kaip procesinės prievartos priemonė ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojoje byloje. Byloje nustatyta, kad 2007-04-05 įsakymui Nr. 1P-60 netekus galios, atsakovas priėmė naują įsakymą - 2007-07-26 įsakymą Nr.1P-139 (b.l.111), kuriuo pavedė Finansų ir apskaitos skyriui apskaičiuoti R. P. vidutinį darbo užmokestį nuo 2004-08-09 iki 2007-03-07, t.y. tik už tą laikotarpį, kuriam buvo nušalinęs pareiškėją nuo pareigų savo 2004-09-09 įsakymu Nr.1P-91K Statuto (2003-06-19 įstatymo Nr.IX-1635 redakcija) 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte ir šio straipsnio 2 dalyje numatytais pagrindais. Nors atsakovas, priimdamas 2007-07-26 įsakymą Nr.1P-139 nenurodė, kad juo pakeičia savo 2007-03-14 įsakyme Nr. 1P-47 (b.l.104) nurodytą darbo užmokesčio išmokėjimo R. P. už nušalinimo nuo pareigų laikotarpį, tačiau tiek iš 2007-07-26 įsakymo Nr.1P-139 turinio, tiek iš atsakovo atstovo teismo posėdyje pateiktų paaiškinimų nustatyta, jog šiuo įsakymu atsakovas faktiškai pakeitė savo 2007-03-14 įsakymą Nr. 1P-47 ir priėmė sprendimą išmokėti pareiškėjui darbo užmokestį tik už tą laikotarpį, kuriam buvo nušalinęs pareiškėją nuo pareigų 2004-09-09 įsakymu Nr.1P-91K tarnybinio patikrinimo laikotarpiui (nuo 2004-08-09 iki 2007-03-07). Pareiškėjas šio įsakymo neginčija ir mano, kad atsakovas, remdamasis 2007-03-14 įsakymu Nr. 1P-47 jam turėtų sumokėti darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laikotarpį, t.y. įskaitant ir procesinės prievartos priemonės – laikinojo nušalinimo nuo pareigų teismo nutartimis laikotarpį (nuo 2003-05-09 iki 2004-08-09) ir procesinės prievartos priemonės – laikinojo sulaikymo (BPK 140 str.), kuris jam buvo taikytas ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimu iki 2003-05-09 laikotarpį.

Statuto 54 straipsnio 5 dalis nustato, kad muitinės pareigūnui priklausančios darbo užmokesčio ir kitos su tarnybos santykiais susijusios sumos priteisiamos ne daugiau kaip už trejus metus. Analogiškai reglamentuoja Darbo kodekso 298 straipsnis. Todėl pareiškėjas negali reikalauti iš atsakovo, kad jis išmokėtų jam darbo užmokestį už ilgesnį negu trys metai laikotarpį. Atsižvelgus į byloje nustatytą aplinkybę, kad atsakovas sutinka išmokėti pareiškėjui darbo užmokestį už tą nušalinimo nuo pareigų laikotarpį, kurį pareiškėjas buvo nušalintas atsakovo 2004-08-09 įsakymu Nr. 1P-91K (b.l.100) tarnybinio patikrinimo laikui (2004-08-09 iki 2007-03-07) , t.y. už 2 metus 7 mėnesius, ir yra priėmęs 2007-07-26 įsakymą Nr.1P-139 dėl darbo užmokesčio išmokėjimo už šį laikotarpį, konstatuotina, kad nebėra ginčo dėl darbo užmokesčio išmokėjimo už šį laikotarpį. Todėl nėra pagrindo priteisti pareiškėjui iš atsakovo darbo užmokestį už laikotarpį nuo 2004-08-09 iki 2007-03-07, kadangi atsakovas yra savo iniciatyva priėmęs sprendimą atsiskaityti su pareiškėju. Uždelsimo atsiskaityti atveju pareiškėjas nepraranda teisės nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl delspinigių priteisimo iš atsakovo.

Pareiškėjo reikalavimas dėl darbo užmokesčio priteisimo iš atsakovo už laikotarpį nuo 2003-05-06 iki 2004-08-09 laikytinas nepagrįstu ir atmestinas. Minėtu laikotarpiu pareiškėjui baudžiamojoje byloje Nr. 04-1-001-03 ikiteisminio tyrimo metu buvo taikytos procesinės prievartos priemonės – laikinasis nušalinimas nuo pareigų (BPK 157 str.) teismo nutartimis (b.l.80-84) ir laikinasis sulaikymas ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimu (BPK 140 str.). Įsiteisėjus 2006-07-14 Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiui, kuriuo R. P. buvo išteisintas dėl visų jam inkriminuotų nusikaltimų (b.l.42-53,114-119), pareiškėjas turi teisę į žalos (įskaitant negautą darbo užmokestį procesinės prievartos priemonės taikymo laikotarpiu), kuri jam atsirado dėl neteisėto procesinės prievartos priemonių taikymo, atlyginimą. Tokią teisę pareiškėjui garantuoja Valstybės tarnybos įstatymo 34 straipsnio 5 dalis, Civilinio kodekso 6.272 straipsnis, o taip pat 2002-05-21 Lietuvos Respublikos žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo įstatymas (2005-10-18 įstatymo Nr.X-370 redakcija). Pagal minėto įstatymo nuostatas asmuo turi teisę kreiptis į Teisingumo ministeriją dėl žalos, atsiradusios dėl neteisėto procesinių prievartos priemonių pritaikymo atlyginimo (CK 6.272 str. 1 d.) ne teismo tvarka ne vėliau kaip per 3 metus nuo to laiko, kai jis sužinojo arba turėjo sužinoti, kad įstatymų nustatyta tvarka nustatyta, jog procesinių prievartos priemonių pritaikymas yra neteisėtas. Teisingumo ministerijai ir asmeniui susitarus dėl žalos atlyginimo ne teismo tvarka, gali būti pasirašyta taikos sutartis. Jei asmuo nesutinka su Teisingumo ministerijos siūlymu dėl žalos atlyginimo ne teismo tvarka, atsisako žalos atlyginimo ne teismo tvarka, turi teisę kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (3 str.1,6,8,9 d.). Todėl pareiškėjas dalyje dėl žalos (tame tarpe negauto darbo užmokesčio), kurią patyrė dėl procesinės prievartos priemonių taikymo, atlyginimo turi visų pirma pasinaudoti ne teismo tvarka, o neišsprendus žalos atlyginimo klausimo ne teismo tvarka, kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą CPK nustatyta tvarka.

Teismo posėdyje pareiškėjas atsisakė nuo skundo reikalavimų panaikinti Muitinės kriminalinės tarnybos direktoriaus 2007-03-27 įsakymą Nr. 2P-44 „Dėl kasmetinių atostogų“ (b. l. 60), kuriuo R. P. buvo suteiktos 32 kalendorinių dienų atostogos ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo, todėl šioje dalyje byla nutrauktina (ABTĮ 101 str. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 str., 88 str.1 d. 1ir 4 p., 101 str. 3 p., 127 str., teisėja

nusprendė:

Pareiškėjo R. P. skundą tenkinti iš dalies.

Pripažinti Muitinės kriminalinės tarnybos direktoriaus 2007-04-05 įsakymą Nr. 1P-60 neteisėtu.

Bylą dalyje dėl reikalavimo panaikinti Muitinės kriminalinės tarnybos direktoriaus 2007 m. kovo 27 d. įsakymą Nr. 2P-44 „Dėl kasmetinių atostogų“ ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo nutraukti.

Likusioje dalyje pareiškėjo skundą atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Laimė Baltrūnaitė