- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-09-06
- Bylos Nr.
- 1-2294-716/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-06760-2018-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Mindaugas Striaukas
- Kaltinamasis
- R. J., Ž. V., L. V.
- Kategorijos
- 1.2.14.1.2.3Automobilio vagystė (BK 178 str. 2 d.)
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nevedęs, nedirbantis, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį,
Ž. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nedirbantis, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį,
L. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nevedęs, dirbantis, teistas:
1) 2016 m. gegužės 6 d. Trakų rajono apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį - 1 metų 2 mėnesių laisvės apribojimu; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 23 d. nutartimi Trakų rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 6 d. nuosprendžiu paskirta 1 metų 2 mėnesių laisvės apribojimo bausmė pakeista 90 parų areštu;
2) 2017 m. liepos 14 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 182 straipsnio 3 dalį, 189 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį - 90 parų areštu, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
R. J., Ž. V., L. V. iš anksto susitarę ir veikdami bendrininkų grupėje, tikslu pagrobti svetimą turtą – nukentėjusiajai A. G. priklausantį automobilį BMW, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) – 2017 m. gruodžio mėnesį, tiksliau nenustatytu laiku, Ž. V. su L. V. šalia namo, Šeškinės g. 55A, Vilniuje, užsakė pagaminti perduoto remontuoti automobilio „BMW“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), užvedimo raktelio dublikatą, po ko 2018 m. vasario 9 d. apie 1.00 val., tiksliau nenustatytu laiku, visi trys atvyko šalia namo, (duomenys neskelbtini) Vilniuje, kur L. V. padavė R. J. pagamintą užvedimo raktelio dublikatą ir nurodė, kur stovi automobilis „BMW“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), R. J. nuėjo į namo kiemą, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kur panaudojęs užvedimo raktelio dublikatą atrakino automobilio „BMW“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), dureles, tuo pačiu raktelio dublikatu užvedė automobilį ir išvažiavo iš namo kiemo bei pagrobtu automobiliu važiuodamas paskui Ž. V. ir L. V., nuvarė ir paliko automobilį stovėti miško masyve S. B. g.
R. J. teisme kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad įvykio naktį su juo susisiekė L., kuris paprašė tą naktį vairuoti automobilį. Skambučio metu aplinkybių jis nežinojo. Jį paėmė prie namų. Keleivio vietoje sėdėjo Ž.. Nuvežė prie Sodų g. ir pasakė, kur stovės automobilis. Jam davė raktelį ir pasakė išvarius automobilį važiuoti paskui juos. Nuėjęs jis pamatė automobilį, kurį atsirakino, užsivedė ir nuvažiavo. Automobilį paliko miške nurodytoje vietoje. Užrakinęs atidavė raktelį. Praėjus kažkiek laiko, jo paprašė antrą kartą pavairuoti automobilį. Antrą kartą vairavo iš garažų, nuvairavęs automobilį paliko malkinėje. Automobilio likimo jis nežino. Pirmą kartą paskambinęs paprašė L., antrą kartą paprašė Ž.. Jam žadėjo atlygį, pasiūlė 40 ar 50 eurų. Kai padavė raktelius, jis suprato, kad kažkas negerai, kad automobilį norima užvaldyti. Jis atlygino dalį žalos nukentėjusiajai.
Ž. V. teisme kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad pirmą kartą apie automobilį sužinojo mėnesį prieš tai, kai automobilis buvo atvežtas remontuoti. Apie tai sužinojo iš L., su kuriuo valgė degalinėje „Statoil“. L. užsiminė apie tą automobilį ir klausė, ar jis galėtų sutarti su A. dėl automobilio tvarkymo. Kartu sugalvojo idėją dėl raktų, t. y. kai automobilis bus paliktas remontuoti, bus galima padaryti rakto dublikatą. Paskambinęs meistrui A. pasakiau, kad tai jo automobilis, kad būtų pigiau remontuoti. A. draugas atvežė tą automobilį, paliko kieme. Raktą atidavė jam. Kitą dieną kartu su L. jie nuvyko padaryti rakto dublikatą. L. tempė, o jis buvau tempiamame automobilyje. Jis nepamena, kas sumokėjo už raktą. Paskambinęs A. pasakė, kad automobilis sutvarkytas. Jis paskambino L., o šis G.. Automobilyje prie akumuliatoriaus jie įdėjo GPS siųstuvą. G. pasėmė automobilį ir išvažiavo namo. Po kažkiek laiko L. paskambino ir pasakė, kad G. yra sulaikytas, kad reikėtų paimti automobilį. Paskambino R., šį pasiėmė. R. išvarė automobilį ir paliko miške. Jie nutarė, kad automobilį pavojinga ten laikyti, todėl pervarė į metalinį garažą. Abu su L. bandė, bet automobilio nepavyko parduoti. Automobilis ilgai stovėjo garaže. Jis nenorėjo, kad automobilį kas pamatytų. Prasidėjus kalboms nutarė automobilį pervaryti. Jis paskambino R., su kuriuo pervarė automobilį į pažįstamo garažą. Automobilis buvo išardytas. Pavyko surasti žmones, kas automobilį nupirktų. Jie gavo 1000 eurų. Turėjo sumokėti 2000, bet likusio tūkstančio neatidavė. Su L. P. po 500 eurų. Kėbulas liko malkinėje. Po to jis sužinojo, kad kėbulas atsidūrė miškuose. Automobilį ardė abu su L.. Vagystę įvykdė dėl pinigų. Jis atlygino žalą iš parduotų automobilių.
L. V. teisme kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad viskas prasidėjo 2017 m. gruodžio mėnesį, kai G. paprašė parduoti automobilį „BMW“. Su pardavimu buvo sunku, po Naujųjų metų automobilis sugedo. Pardavimui reikėjo automobilį sutvarkyti. G. klausė, ar jis ką pažįstu, kas sutvarkytų automobilį. Jis paskambino Ž. ir pasiklausė dėl pažįstamų servise. Sutarė, susitiko, į servisą atvažiavo G., kuris paliko tvarkymui automobilį. Tuo metu sugalvojo automobilį pasisavinti ir pasipelnyti. Padarė Šeškinėje raktą. Už raktą sumokėjo Ž.. Jis sumokėjo už GPS imtuvą. Sutvarkius automobilį jame įmontavome GPS. Atvykęs G. automobilį atsiėmė. Po kokio mėnesio sugalvojo, kad reikia automobilį paimti, nes G. buvo sulaikytas. Nuvažiavo į sodus. Prieš tai susitiko su R.. Šiam davė raktus. R. išvarė automobilį iš kiemo. Nuvarė automobilį prie Batoro g. į miško masyvą. Kitą dieną pervarė į Ž. garažą. Po kurio laiko Ž. automobilį pervežė į Rudaminos rajoną. Automobilis ten buvo pradėtas ardyti. Ž. rado pirkėjus, pardavė dalis. Jam nežinoma, kaip kėbulas atsirado miškuose, nes jis buvo sulaikytas.
Liudytoja E. J. apklausta teisme parodė, kad jai žinoma apie sūnų, kuris su draugais pavogė automobilį. Sūnus tik vairavo automobilį ir neteisingai suprato, kur dalyvauja. Galimai tai buvo draugų įtaka. Jos su sūnumi santykiai yra geri. Ji yra moteris, o sūnus kaip vyras ieškojo save realizuoti kitaip. Ji prašo būti laiduotoja, nes su sūnumi gyvena kartu, jų ryšys yra stipresnis nei su tėvu, kuris gyvena atskirai. Ji gali sūnų kontroliuoti stipriau. Šiuo metu jaučia padidėjusią R. atsakomybę ir atskaitomybę jai. Dalinasi su R. patirtimi, kuri yra įsipareigojimas ir atsakomybė.
Liudytojas G. V. apklaustas teisme parodė, kad žino apie sūnaus dalyvimą nusikaltime, automobilio „BMW“ vagystėje. Sužinojo tai, kai atvyko daryti kratą. Sūnus buvo išvežtas. Jis viską sužinojo iš sūnaus draugės. Tokių dalykų niekada nėra buvę, jie buvo šokiruoti. Šnekėjo su sūnumi apie įvykį. Šis nieko įtikinamo, kodėl tai padarė, negali pasakyti. Sūnus gyvena kartu, pragyvena 50 procentų iš savo individualios veiklos, kita dalimi sūnus išlaikomas. Jis pateikė prašymą dėl laidavimo, jam advokatas paaiškino, kokios jo pareigos. Suvokia, kad reikia kelti sūnaus sąmoningumą. Bendrauja su sūnumi kasdien.
Įrodymų tyrimas teisme buvo nutrauktas vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, kadangi kaltinamieji nebuvo kaltinami labai sunkaus nusikaltimo padarymu, prisipažino kaltais ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių ir su tokiu sutrumpinimu sutiko visi proceso dalyviai.
Tirdamas įrodymus teismas nustatė šiuos duomenis.
Nukentėjusioji A. G. tyrimo metu parodė, kad 2017 metų balandžio viduryje ji nusipirko automobilį „BMW 328“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Ji asmeniškai automobiliu nesinaudojo, nes neturi vairuotojo pažymėjimo, bet žada įsigyti. Automobilis nuolat stovėjo užrakintas kieme. 2018 m. vasario 8 d. apie 23 val. ji matė automobilį stovintį kieme. Naktį nieko įtartino nepastebėjo. 2018 m. vasario 9 d. apie 8 val. ji pabudusi pastebėjo, kad automobilis iš kiemo yra pagrobtas. Automobilio dokumentai buvo laikomi automobilio daiktadėžėje. Nuo automobilio ji turėjo vieną užvedimo raktelį, kuris buvo paimtas kratos, kuri buvo atlikta 2018 m. vasario 8 d. laikotarpiu nuo 17.10 val. iki 17.30 val., metu ir apklausos metu buvo pas tyrėją. Papildomai prie ankstesnė apklausos nori papildyti, jog 2018 m. vasario 9 d. iki 3 val. ji nemiegojo, žiūrėjo serialą internetu. Taip pat triukšmingai veikė vandens siurbimo padavimas namuose, buvo ne ta nuotaika, tad ilgai negalėjo užmigti. Jos kambario langai yra pirmame aukšte, pro juos matėsi aikštelė, kurioje stovėjo automobilis BMW. Beje, ant namo yra sumontuota šviesa su judesio daviklio veikimu. Tad įėjus į kiemą šviesa turėjo užsidegti. Tokio šviesos įsijungimo tą naktį nepastebėjo, negirdėjo ir jokio automobilio važiuojančio triukšmo, tuo metu kai nemiegojo. Nori papildyti, kad ji gyvena kartu su vaikinu G.. Tą naktį G. namie nenakvojo, apie ką žinojo draugas L.. Apie 1 val. nakties L. jai parašė žinutę per Facebooke paklausdamas ar „nesimiega“. Jo telefono numeris (duomenys neskelbtini). Tai ją labai nustebino, Kadangi L. žinutes jai rašydavo labai retai, tikrai ne naktimis. Automobilis dažniau stovėjo kieme, negu buvo juo važinėjama. Beveik visada tėvas savo automobiliu jį užstatydavo, bet tą naktį jis tiesiog savo automobilį paliko mieste. Automobilį gavo dovanų nuo savo vaikino G. ir jos tėvų. Kiek žino automobilis buvo pirktas Palangoje. Tai buvo motyvacija jai išlaikyti vairuotojo pažymėjimą, tačiau nepraėjo medicininės komisijos ir metus dėl jos jai reikėjo pralaukti. Automobilį anksčiau norėjo parduoti, tad ji įkėlė skelbimą į internetinį puslapį „autogidas“ ir „autopliusas“. Jį įdėti jai padėjo vaikinas G. T.. Nuotraukas darė L., kuris kiek žino apie automobilio pardavimą įdėjo skelbimą į Ukrainiečių portalą. Skelbime nurodyta 5500 eurų suma. Pagal skelbimą skambino daug užsieniečių ir bendravimas su jais pagrinde buvo internetu. Pamena, kad 2017 gruodžio mėnesį automobilyje neveikė aušinimo sistema. Tadėl G. nutarė automobilį remontuoti. Apie tai G. pasikonsultavo su draugu L., kuris turi draugą Ž. V.. Kiek žino L. su Ž. užsiima automobilių pardavimu - pirkimu. Jie turi daug garažų, vienas yra Mildos g., netoli jos namų. L. G. nurodė servisą, kur pigiau buvo šį gedimą remontuoti. Kai automobilį atsiėmė po remonto viskas veikė puikiai. Apie automobilio pagrobimą L. pasakė tik po savaitės. L. iškart pradėjo jai kaip ir teisintis, kad ji su G. turbūt pagalvojo jog jis automobilį pavogė, nes pasiūlė kur jį remontuoti, kad visi įtarimai tik ant jo. Bet ji su G. apie tai tik tarpusavyje pakalbėdavo. Beje, po automobilio pagrobimo L. savaitės bėgyje persikraustė gyventi kitur, įsigijo ir važinėja nauju BMW modelio automobiliu. Anksčiau L. jai sakė, kad net nežino adreso kur ji gyvena, o po automobilio dingimo jis atvažiavo pas ją į namus neklausdamas adreso. Pagalvojus apie visas šias smulkmenas apie L., jai kyla įtarimas, kad L. galėjo prisidėti prie jo automobilio pagrobimo (t. 1, b. l. 13 - 14, 47 - 49, 50).
Liudytojas G. T. tyrimo metu parodė, kad jis su drauge A. G. gyvena adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, jis pažįsta L. V. apie 4 m., susipažino per bendrus pažįstamus. Kiek jis žino, L. V. dirbo automobilių plovykloje, paskutiniu metu užsiėmė automobilių pirkimu - pardavimu. Ž. V. jis pažįsta maždaug pusę metų, susipažino per L. V.. R. J. jam nėra pažįstamas. Automobilį „BMW 328“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), draugė A. G. įsigijo maždaug prieš metus laiko. Automobilį pirko iš privataus asmens, jis irgi dalyvavo automobilio pirkime. 2017 m. gruodžio mėn., prieš Naujuosius metus, sugedo automobilio „BMW 328“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vandens pompa. Jis kreipėsi į L. V. ar nežino, kur pigiau suremontuoti. L. V. jam pasakė, kad pažįsta Ž. V., kuris žino nebrangų autoservisą, kuriame gali diagnozuoti ir suremontuoti automobilį. Praėjus maždaug savaitei laiko jam paskambino L. V. klausdamas ar jis varo taisyti automobilį, kadangi reikia nuvaryti kuo skubiau. Jis sutiko automobilį nuvaryti. Kadangi automobilis negalėjo važiuoti savo eiga, kadangi kaista automobilio variklis, todėl, kiek pamena, atvažiavo L. V. su Ž. V. ir kažkurio iš jų automobiliu nutempė į servisą esantį Naujojoje Vilniuje, Kojelavičiaus g., tikslaus adreso nežino. Sustojus prie serviso Ž. V. atsinešė diagnostinį kompiuterį, atsisėdęs į vairuotojo vietą prijungė prie automobilio sistemos ir nustatė, kad yra sugedusi automobilio vandens pompa. Pamena, kad Ž. nuvarė automobilį prie serviso vartų ir nunešė automobilio užvedimo raktelį vyriškiui dirbančiam servise. Tuomet jį parvežė namo. Tikslus laikas kada bus automobilis suremontuotas aptartas nebuvo, tačiau jam Ž. sakė, kada jis suras nupirkti gerą vandens pompą, tuomet ir pakeis. Pamena, kad dviejų dienų bėgyje, vakare, apie 16 - 17 val. jis kartu su L. V. ir Ž. V. važiavo į naudotų autodetalių supirktuvę, esančią lyg Dūmų g., Vilniuje, ir nupirko vandens pompą. Kitos dienos vakare jis skambino L. V. klausdamas ar automobilis suremontuotas. Jam L. sakė, kad automobilis sutaisytas, tačiau reikia laukti kol vakare iš Kauno grįš Ž., nes be jo negalėjo paimti automobilio. Tą vakarą jis vis skambino L., kuris jam vis sakė, kad važiuoja. Tuomet maždaug apie 22 val. - 23 val. jis nuvažiavo į servisą ir pamatė, kad L. su Ž. buvo automobilyje „BMW 328“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kaip jie vėliau jam sakė, taisė klaidas. Tai jam sukėlė įtarimą, kad automobilyje pridarė defektų, tačiau apie pačio automobilio vagystę jis nepagalvojo. Sumokėjo už automobilio remontą grynaisiais pinigais Ž. - 50 eurų ir pasiėmė automobilį. Pasiėmęs automobilį jis jokių defektų nepastebėjo. 2018 m. vasario 8 d. apie pietus jis buvo sulaikytas policijos pareigūnų iš kurių 2018 m. vasario 9 d. ir sužinojo, kad buvo pagrobtas automobilis „BMW 328“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 66).
Liudytojas P. A. tyrimo metu parodė, kad 2017 m. gruodžio mėnesį Vilniuje susipažino su asmenimi, kuris prisistatė Ž.. Juos supažindino bendras pažįstamas, kuris po poros savaičių atvažiavo kartu su Ž. į svečius adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. 2018 m. vasario mėnesį, tikslesnės datos nepamena, į svečius vėl atvažiavo Ž., kuris pasiteiravo ar neturi laisvos vietos, kur galima pastatyti automobilį išardymui. Sutarė, kad jam Ž. sumokės 50 eurų už dvi savaites. Pirmą kartą pamatė automobilį „BMW3“, dviejų durų, pradėtą ardyti prieš tris savaites iki apklausos, kuri vyko 2018 m. balandžio 10 d. Pastebėjo, kad prie automboilio mėtėsi valstybiniai numeriai FGD skaičių nepamena. Ž. pasakojo, kad šis automobilis paimtas už skolas išardymui. Su Ž. vieną kartą matė vieną asmenį. 2018 m. balandžio 9 d. apie 18 val. dar matė, kad automobilis (supjaustytas jo rėmas) stovi malkinėje 2018 m. balandžio 10 d. grįžęs iš darbo apie 6 val. ryto pastebėjo, kad prie garažo yra paliktos automobilių vėžės, o supjaustyto automobilio rėmo nėra. Kas išvežė rėmą, jis nežino (t. 1, b. l. 54).
Liudytojas R. Š. tyrimo metu parodė, kad turi įregistravęs R. Š. individualią įmonę, vykdo miško iškirtimo darbus. 2018 m. balandžio 14 d. važiuodamas mišku tarp Eglinės k. ir Jašiunų m. Šalčininkų rajone, pastebėjo miške išmestą, supjaustytą automobilio kėbulą. Aplink kėbulą buvo primesta visokiausių smulkių detalių, valstybinis automobilio numeris ir dokumentai. Apie suradimą pranešė policijos pareigūnams (t. 1, b. l. 56).
Liudytojas V. S. tyrimo metu parodė, kad jis Ž. V., L. V. pažįsta, yra draugai. Taip pat, pažįsta vaikiną pravarde „L.“, kurio vardo nežino, prasideda lyg iš „R“ raidės. Žino, kad Ž. užsiima automobilių pirkimu - pardavimu, yra vieną automobilį „Audi“ išardę detalėmis ir pardavę, kadangi nepavyko parduoti. 2018 m. mėnesio nepamena, todėl nurodyti negali, Ž. kartu su L. paprašė jo padėti ardyti automobilį „BMW“. Užmokesčio lyg nežadėjo, sakė padės jis jiems, kada prireiks jie padės jam. Jis pažįsta P., kuris turi garažą adresu L. g. lyg Nr. 175, Vilniuje. Ž. su L. jam sakė, kad automobilis stovi garaže pas P., todėl kur važiuoti jis žinojo. Pamena, kad automobilį ardė 2 dienas. Atvykęs į garažą jis matė, kad ardomas yra tamsios spalvos, lyg juodos automobilis BMW. Nei markės, nei valstybinių numerių neįsidėmėjo, kiek pamena automobilio priekis buvo išardytas, matėsi tik variklis, kuris buvo nesunkus, todėl nesunkai jį išardė. Garaže buvo malkų, kitų daiktų, detalių, todėl automobilis gerai jam ir nesimatė. Jis padėjo išardyti, išimti automobilio variklį. Kad automobilis yra vogtas jis nežinojo, jam nei L., nei Ž. nesakė, o kadangi, jis žino, jog jie užsiima automobilių pirkimu - pardavimu, prašymas padėti išardyti automobilį, jam nepasirodė įtartinas. Kiek pamena šį mėnesį, gali būti tą dieną kai policijos pareigūnai sulaikė Ž., jam paskambino vaikinas pravarde „L.“, numerio neturi išsaugojęs, ir paprašė padėti išvežti automobilio kėbulą, t. y. surasti didesnį automobilį. Sakė, jog automobilis yra išardytas, reikia jį išvežti iš garažo. Daugiau nieko jam neaiškino, o jis ir nesigilino. Pamena, kad buvo vakaras, jau tamsu ir lijo lietus. Jis iš savo draugo, kurio tyrime nurodyti nenori, iškart po skambučio pasiskolino mikroautobusą „VW Caddy“, kuriuo kartu su vaikinu pravarde L. nuvažiavo iki P. garažo, esančio Liepkalnio g. ir abu pakrovė kėbulo dalis, kilimėlius ir kitas detales. Pamena, kad važiavo kelis kartus. Pakrovus mikroautobusą L. jam sakė kur važiuoti, pamena, kad važiavo keliu link Rudaminos, privažiavus mišką L. sakė, kad suk į jį ir kiek pavažiavus pasakė sustok ir kraunam, taip pat L. sakė, kad vėliau atvažiuos. Jis suprato, kad atvažiuos pasiimti šių detalių. Iškrovę detales grįžo atgal į Vilnių. Vaikinui pravarde L. jis padėjo iš draugiškumo, jokio atlygio už tai negavo. Vietos kur iškrovė detales jis nurodyti negali, kadangi, kaip minėjo, važiavo naktį bei lijo lietus (t. 1, b. l. 58 - 59).
Iš įvykio registro išrašo matyti 2018 m. vasario 9 d. 8.07 val. gautas pranešimas, kad pranešėja iš po nakties pastebėjo, kad pavogtas automobilis BMW, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 6).
Iš pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti A. G. nurodytos aplinkybės, kad nuo 2018 m. vasario 8 iki 9 d. 8.15 val., iš kiemo, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje pavogtas jai priklausęs automobilis BMW, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), užfiksuota, kad įvykio vietos apžiūros atlikimo vieta yra (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Apžiūrimo kiemo vartai apžiūros metu yra atidaryti. Kiemas yra aptvertas. Kiemo dešinėje pusėje yra gyvenamasis namas. Kairėje pusėje yra keliukas. Kiemas yra padengtas sniegu. Keliukas yra išvažinėtas. Keliuko gale yra keturkampė vieta, kur į sniegu nepadengta. Apžiūrint įvykio vietą jokių šukių, nuolaužų ir panašių objektų nepastebėta. Kieme yra daug neryškių, neturinčių pėdo rašto avalynės pėdsakų ant sniego. Apžiūrint šalia esančių namų fasadus, vaizdo kamerų nepastebėta (t. 1, b. l.14 - 15).
Iš Įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūros objektas - automobilio kėbulo dalys esančios miško masyve 24 km. kelio Lydos g., Vilnius – Šalčininkai, kelio Nr. E85, tarp Eglinės ir Apriliškių apylinkių, apie 1 km. į miško gilumą. Koordinatės 54,4748 ir 25, 3292. Minėto miško masyvo pakraštyje per 15 m. nuo šalia esančios laukymės stovi dvi pilkos spalvos dalys nuo automobilio kėbulo. Tarp dalių sumestos šiukšlės. Vieta nefilmuojama vaizdo kameromis. Šalia dalių aptikti 1 vnt. valstybinių numerių (duomenys neskelbtini) Tarp šiukšlių esančių kėbule yra automobilio VIN - (duomenys neskelbtini). Ant kairės pusės esantis identifikavimo lipdukas mechaniškai sugadintas (nutrintas NIB numeris). Nenutrintoje dalyje matosi užrašas 328XIA su BMW markės logotipu (t. 1, b. l.19 - 31).
Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos 3-iojo skyriaus vyresnio tyrėjo N. V. 2018 m. balandžio 11 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad dirbant pagal ikiteisminį tyrimą Vilniaus aps. VPK KPNNTV 3-iame skyriuje gauta kriminalinės žvalgybos informacija 2018 m. kovo 6 d. Nr. 10-38(DS)-402-RN, dėl to, kad prie aukščiau paminėto nusikaltimo padarymo galėjo prisidėti ar jį suorganizuoti L. V.,. Nuo 2016 m. rugpjūčio 10 d. L. V. niekur nedirba, o 2018 m. vasario 7 d. Vilniaus aps. VPK Vilniaus miesto penktasis policijos komisariatas paskelbė L. V. paiešką dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžio nevykdymo. Tyrimo metu buvo gautos mobiliojo ryšio operatorių bazinių stočių - bokštų veikiančių nusikaltimo vietoje, t. y., Vilniuje, (duomenys neskelbtini) nuo 2018 m. vasario 8 d. 18.00 val. iki 2018 m. vasario 9 d. val. 07.00 val. Atlikus nusikaltimo vietoje veikiančių bokštų analizę, nustatyta, kad L. V., kurio telefono numeris (duomenys neskelbtini), Ž. V., kurio telefono numeris (duomenys neskelbtini) ir R. J., kurio telefono numeris (duomenys neskelbtini), buvo prisijungę prie bazinių stočių, į kurių veikimo zoną patenka nusikaltimo vieta. Nustatyta, kad 2018 m. vasario 9 d. t. y. nusikaltimo padarymo metu, nusikaltimo vietoje nuo 04:04:14 iki 04:09:21 vienas kitam siuntė trumpąsias žinutes ir naudojo mobilųjį internetą. Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad L. V. 2018 m. vasario 9 d. apie 01:00 val. naudodamas internetą parašė per „Facebook“ A. G. (nukentėjusioji) „ar ne miega?“, kas ją labai nustebimo, kadangi anksčiau jis naktimis niekada nerašydavo (t. 1, b. l. 100).
Motyvuojamoji dalis
Teismas įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu pripažįsta, kad R. J., Ž. V., L. V. susitarę ir veikdami bendrai pagrobė svetimą turtą, nukentėjusiajai A. G. prikalusantį automobilį. R. J., Ž. V. ir L. V. teisme kaltę prisipažino ir davė nuoširdžius parodymus, kuriuos atitinka ir patvirtina teismo aukščiau paminėti nukentėjusiosios ir liudytojų parodymai, rašytiniai duomenys užfiksuoti tyrimo veiksmų protokoluose. Teisme ištirtų minėtų įrodymų visuma patvirtina kaltininkų neteisėtus veiksmus ir kaltę dėl jų.
R. J., Ž. V. ir L. V. veikė tiesiogine tyčia, kiekvieno jų veiksmais buvo realicuota bent dalis objektyvių veikos požymių, jų veiksmai buvo reikalingi nusikalstamo tikslo įgyvendinimui, dėl ko juos visus teismas pripažįsta vykdytojais, o jų veiksmus įvertinus pagrobto turto rūšį ir nusikaltimo dalyką kaip atitinkančius automobilio vagystės nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje.
R. J., Ž. V. ir L. V. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jie prisipažino padarę nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailisi. R. J. ir Ž. V. dar viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jie atlygino dalį nusikaltimu padarytos žalos. Kaltinamųjų atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamą veiką jie padarė veikdami bendrininkų grupėje.
Teisme buvo gauti E. J. ir G. V. prašymai perduoti atitinkamai R. J. ir Ž. V. pagal laidavimą jų atsakomybei, tokiu būdu atleidžiant kaltininkus nuo baudžiamosios atsakomybės.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnis numato, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys (BK 40 straipsnio 3 dalis). Šio straipsnio 2 dalyje nustatytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos, susijusios su nusikalstamą veiką padariusiu asmeniu: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pažymėtina, kad asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą tik esant visų BK 40 straipsnio 1–3 dalyse nurodytų sąlygų visumai.
Spręsdamas R. J. baudžiamosios atsakomybės klausimą teismas nustatė, kad jis veikdamas tiesiogine tyčia padarė apysunkį nusikaltimą, šią nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą, nuoširdžiai pripažino savo kaltę ir gailisi dėl padarytos veikos, atlygino dalį žalos nukentėjusiajai. Teismas atsižvelgia ir vertina tai, kad R. J. ne tik neteistas, bet ir anksčiau nebuvo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės, mokosi, baustas administracine tvarka už smulkius nusižengimus, po padarytos veikos suformavo reikalingus pokyčius savo sąmonėje ir asmenybėje, pažadėjo nebenusikalsti. Tokios aplinkybės yra pagrindas manyti, kad R. J. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Spręsdamas Ž. V. baudžiamosios atsakomybės klausimą teismas nustatė, kad jis tiesioginės tyčios turiniu padarė apysunkį nusikaltimą, nusikalto pirmą kartą, nuoširdžiai pripažino savo kaltę ir gailisi dėl padarytos veikos, atlygino didžiausią dalį žalos nukentėjusiajai. Teismas atsižvelgia ir vertina tai, kad Ž. V. ir anksčiau nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, stengiasi verstis individualia veikla ir gauti lėšų pragyvenimui, administracine tvarka baustas tik dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimų, po padarytos veikos padarė reikalingas išvadas, pokyčius savo asmenybėje, pažadėjo sąžiningai vykdytiu įstatymų reikalavimus. Tokios aplinkybės yra pagrindas manyti, kad Ž. V. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Iš pateiktų teismui duomenų apie asmens pažeidimus, teistumą, E. J. apklausus kaip liudytoją teismas nustatė, kad E. J. neteista, praeityje nebausta administracine tvarka, yra dirbanti, charakterizuojama teigiamai, turi galudžius ryšius su kartu gyvenančiu sūnumi. Įvertinus visas šias reikšmingas aplinkybes, E. J. ir R. J. santykius, teismas pripažįsta, kad E. J. yra ne tik kaltininkui artimas, bet ir vertas teismo pasitikėjimo asmuo, galintis daryti teigiamą įtaką kaltinamajam.
Teismas taip pat įvertina, kad G. V. praeityje nebuvo teistas, prisipažino buvęs baustas administracine tvarka, tačiau galiojančių nuobaudų senai nebeturi, yra dirbantis ir charakterizuojamas teigiamai. Įvertinus šias reikšmingas aplinkybes, tėvo G. V. ir sūnaus Ž. V. santykius, teismas pripažįsta, kad G. V. yra kaltininkui artimas ir galintis daryti teigiamą įtaką asmuo, kuris vertas teismo pasitikėjimo.
Įvertinęs šias ir kitas reikšmingas aplinkybes dėl padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo, kaltininkų amžių ir pripažintas dvi atsakomybę lengvinančias aplinkybes, atlygintą žalos dalį, kaltinamųjų ir laiduotojų asmenybes - teisme mato pagrindą tenkinti gautus E. J. ir G. V. prašymus dėl laidavimo be užstato, tokiu būdu R. J. ir Ž. V. atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės.
Teismas atleisdamas R. J. ir Ž. V. nuo baudžiamosios atsakomybes, atsižvelgdamas į padarytos veikos pobūdį, savanaudiškas paskatas nusikalstamam tikslui pasiekti, teisingumo interesą procese – mato pagrindą skirti jiems baudžiamojo poveikio priemonę įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą.
Pagrindo atleisti L. V. nuo baudžiamosios atsakomybės teismas nenustatė. Dėl to skiriant bausmę kaltinamajam už padarytą nusikaltimą teismas įvertina baudžiamojoje byloje ištirtas aplinkybes ir atsižvelgia į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, L. V. kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus ir tikslus, į atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, į kaltinamojo asmenybę, nusikaltimo baigtumą ir pasekmes.
L. V. veikdamas tyčia padarė apysunkį nusikaltimą po to, kai buvo teistas praeityje du kartus, baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų. L. V. nusikalto teistumui neišnykus, kaltę pripažino, teismas nustatė jo atsakomybė vieną lengvinančią ir vieną sunkinančią aplinkybes. Asmuo įsidirbino, teigė susitaręs dėl mokslo mokymo centre, sutiko atlyginti žalą, teisme atsiprašė nukentėjusiosios. Tokių aplinkybių visuma rodo, kad L. V. buvo linkęs pažeisti teisės normas, jo nusikalstamas elgesys buvo pasirinktas gyvenimo būdas. Įvertinęs tai bei visas reikšmingas aplinkybes siekiant tinkamo bausmės tikslų įgyvendinimo teismas mato pagrindą skirti L. V. laisvės atėmimo bausmę, jos dydį nustatant pagal baudžiamojo kodekso 61 straipsnio nuostatas.
Kita vertus, yra pagrindas pripažinti, kad L. V. yra padaręs reikalingas išvadas, stengiasi keistis, nes dirba ir mokosi, turimais duomenimis naujų nusikaltimų iki šiol nėra įvykdęs, todėl yra pagrindas manyti, kad ir ateityje nebedarys naujų nusikalstamų veikų. Šios sąlygos ir nustatyti įstatymo pagrindai verčia teismą paskyrus galutinė bausmę taikyti nuteistajam Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio nuostatas ir atidėti paskirtos bausmės vykdymą, nes bausmės tikslai gali būti įgyvendinti be realaus bausmės atlikimo. L. V. skirtini įpareigojai, kurie verstų jį kontroliuoti savo elgesį, vykdyti privalomas nuostatas ateityje ir taip tinkamai įgyvendinti baudžiamopsios atsakomybės principus.
L. V. paskirta kardomoji priemonė paliktina iki bausmės vykdymo atidėjimo pradžios. R. J., Ž. V. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo, po ko naikintina kaip nebereikalinga.
Byloje A. G. pareiškė civilinį ieškinį dėl 6500 eurų turtinės žalos (t. 1, b. l. 51).
A. G. teisme parodė, kad Ž. ir R. atlygino jai dalį žalos. Jai buvo perrašytas automobilis, kurį ji priėmė už 2500 eurų sumą. Iš jų buvo sutarta užskaityti 400 eurų kaip R., o 2100 eurų kaip Ž. žalos atlyginimą. Iš viso ji gavo 2 500 eurų žalos atlyginimą. Pagrobtą automobilį ji įsigijo už 6200 eurų sumą. Įsigijimo dokumentai buvo pagrobti su automobiliu.
Nagrinėdamas civilinį ieškinį teismas nustatė, kad A. G. gavo dalį žalos atlyginimo, dėl ko civilinis ieškinys turi būti mažinamas. Pagal įstatymą turtinė žala – tai asmens turto netekimas arba sugadinimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad nustatant priteistiną sumą, vertinamas nukentėjusiojo asmens turtinės padėties dėl padarytos nusikalstamos veikos pablogėjimas, nes kaip minėta, piniginė žalos išraiška yra nuostoliai (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Paprastai žalos atlyginimas nustatoma pagal faktinę turto vertę nusikalstamos veikos padarymo metu. Tačiau žalos instituto esmė yra visiško nuostolių atlyginimo principas. Remiantis Civilinio kodekso 6.251 straipsniu padaryti nuostoliai, kurie yra žalos piniginė išraiška, turi būti atlyginti visiškai, išskyrus atvejus, kai specialūs įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę. Nuostata, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui privalu atlyginti visiškai, yra įtvirtinta ir Civilinio kodekso 6.263 straipsnio 2 dalyje.
Teisme civilinė ieškovė nurodė, kad dėl padarytos nusikalstamos veikos pagrobiant automobilį ji patyrė turtinę žalą, kurią prašo atlyginti. Teismas nustatė, kad reikalaujama atlyginti 6500 eurų suma nėra pagrįsta, nes pati ieškovė teismui nurodė, kad įsigijo automobilį už 6200 eurų. Netikėti būtent tokiais parodymais teismas neturi pagrindo. Tokiu būdu teismas pripažįsta, kad A. G. dėl žalos už pagrobtą automobilį, neteikdama jokių duomenų ir įrodymų dėl turto pagerinimo, neturi teisėto pagrindo reikalauti daugiau nei 6200 eurų turtinės žalos atlyginimo. Atsižvelgiant į tai, kad dalis žalos iki civilinio ieškinio išnagrinėjimo teisme buvo atlyginta, teismas priteisia A. G. likusią neatlygintą žalos dydį - 3700 eurų. Žalą teismas iš kaltininkų priteisia solidariai, nes žala padaryta visiems trims kaltininkams veikiant bendrai.
Nuosprendžiui įsiteisėjus dėl byloje esančių daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti teisme, tame tarpe ir tų, kuriuos nukentėjusioji atsisakė priimti, teismas nusprendžia pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio nuostatas.
Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 - 298, 301 - 305, 307 straipsniais teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
R. J. pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį bei perduoti jį E. J. atsakomybei pagal laidavimą 1 (vieniems) metams 6 (šešiems) mėnesiams be užstato.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu R. J. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MGL (500 eurų) dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, ją sumokant per 5 (penkis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.
Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, po ko panaikinti.
Ž. V. pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį bei perduoti jį G. V. atsakomybei pagal laidavimą 1 (vieniems) metams 6 (šešiems) mėnesiams be užstato.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu Ž. V. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 8 MGL (400 eurų) dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, ją sumokant per 4 (keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.
Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, po ko panaikinti.
L. V. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį ir skirti 1 metus 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ str. paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu L. V. skirti 1 metus mėnesius laisvės atėmimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsniu, 66 straipsniu į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2018 m. balandžio 9 d. iki 2018 m. balandžio 11 d. (2 dienos).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu likusios laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, įpareigojant L. V. per visą šį laikotarpį dirbti arba būti registruotam darbo biržoje ir neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, bei per pirmus 6 (šešis) mėnesius atlyginti ne mažiau kaip 1000 (vieną tūkstantį) eurų turtinės žalos nukentėjusiajai.
L. V. kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti iki bausmės vykdymo pradžios, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Iš R. J., Ž. V. ir L. V. solidariai priteisti A. G. 3700 EUR (tris tūkstančius septynis šimtus eurų) turtinės žalos atlyginimą.
- automobilio „BMW“ supjaustyto kėbulo dalis (2018 m. balandžio 19 d. kvitas BBB Nr. APGTS001080), paketą ir priekinės panelės puodelio laikiklį (2018 m. gegužės 23 d. kvitas BBB Nr. APGTS001090) – sunaikinti;
- paketą su ir transporto priemonės valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) (2018 m. gegužės 16 d. kvitas BBB Nr. APGTS001088) – perduoti įmonei „Regitra“;
, 30 vnt. 4 mm šovinių, 132vnt. 9 mm šovinių, vieną šovinio tūtelę su neįskelta kapsule, revolverį „ME 38 POCKET 4R, 4mm Flobert“, revolverį „ME 38 COMPACT G,38 ME GUM“ - grąžinti Ž. V.;
- likusius kratos metu pas Ž. V. paimtus ir negrąžintus daiktus (t. 2, b. l. 65) palikti saugoti su bylos medžiaga.
Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.