Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Reginos Gaudutienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. Š. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2006 m. lapkričio 10 d. nuosprendžio, kuriuo E. Š. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 253 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu ketveriems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. Š. nuteistas už tai, kad jis neteisėtai disponavo dideliu kiekiu šaudmenų: neturėdamas leidimo, t. y. 2006 m sausio 30 d., apie 17.30 val., tvarkydamas savo sugyventinės G. S. mirusio tėvo A. S. garažą, esantį (duomenys neskelbiami), radęs metalinę dėžutę, kurioje buvo devyni fabrikinės gamybos 9 mm kalibro (9x18 „Makarov“) kariniai šoviniai, šeši fabrikinės gamybos 30 mm kalibro 1906 m. pavyzdžio (30-06) medžiokliniai šoviniai, keturiasdešimt fabrikinės gamybos 7,65 mm kalibro „Browning“ šoviniai, juos įgijo. Iškart po to, šovinius susidėjęs į R. S. automobilį CITROEN XSARA, valst. Nr. (duomenys neskelbiami), važiuodamas gabeno juos Plungėje, (duomenys neskelbiami) gatve, ir laikė juos iki 2006 m. sausio 30 d. 19 val., kol buvo sulaikytas policijos pareigūnų.

Apeliantas tvirtina, kad šovinius rado tvarkydamas mirusio A. S. garažą ir, kadangi nieko apie šovinius neišmanė ir negalėjo išmanyti (armijoje netarnavo, ginklų neturėjo), nusprendė nuvežti advokatui ir su šiuo pasitarti, ką su rastais šoviniais toliau daryti. Jis rastų šovinių neskaičiavo, jų nelietė, išsamiai neapžiūrėjo, be to, niekur nenaudojo ir nesiruošė naudoti, planavo priduoti policijai, tačiau kai jį sulaikė už kelių eismo taisyklių pažeidimą, sutriko ir labai išsigando, kad nebūtų neteisingai apkaltintas. Jo parodymus, kad jis važiavo pas advokatą, patvirtina kaip liudytojos apklaustos policininkės L. K. parodymai, tas faktas, jog kelias, kuriuo jis važiavo, yra pakeliui į advokato kontorą.

Teismo posėdyje apeliacine tvarka nuteistojo gynėja prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė nuteistojo skundą tenkinti iš dalies.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo E. Š. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, nuteistojo E. Š. veiką dėl neteisėto devynių fabrikinės gamybos 9 mm kalibro (9x18 „Makarov“) karinių šovinių, šešių fabrikinės gamybos 30 mm kalibro 1906 m. pavyzdžio (30-06) medžioklinių šovinių, keturiasdešimties fabrikinės gamybos 7,65 mm kalibro „Browning“ šovinių įgijimo, laikymo ir gabenimo kvalifikavo pagal BK 253 straipsnio 2 dalį kaip neteisėtą didelio kiekio šaudmenų įgijimą, laikymą ir gabenimą. Nuteistasis E. Š. apeliaciniame skunde neneigia įgijęs, laikęs ir gabenęs minėtus šaudmenis, tačiau tvirtina, kad šaudmenų kiekis nepagrįstai įvertintas kaip didelis, ir prašo jo veiką perkvalifikuoti pagal BK 253 straipsnio 1 dalį.

BK 2 straipsnio 4 dalis nustato, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio veika atitinka BK numatytą nusikalstamos veikos sudėtį. Nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtis – tai baudžiamajame įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką, kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma. Jeigu nėra bent vieno iš minėtų požymių, nėra ir nusikalstamos veikos sudėties. Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies normose yra išskiriami pagrindiniai, esminiai požymiai, pagal kuriuos pavojinga veika yra pripažįstama nusikalstama ir ją galima atriboti nuo kitų nusikalstamų veikų arba teisės pažeidimų. Neteisėtas šaudmenų įgijimas, laikymas ir gabenimas kvalifikuojamas pagal BK 253 straipsnio 2 dalį, kai asmuo, neturėdamas leidimo, įgijo, laikė ir gabeno didelį kiekį šaudmenų. Tai yra skirtingai nei BK 253 straipsnio 1 dalyje, BK 253 straipsnio 2 dalis įtvirtina šį nusikaltimą kvalifikuojantį požymį – didelį šaudmenų kiekį, kuris yra būtinas šios sudėties požymis, norint kaltininko veiką kvalifikuoti pagal minėtą baudžiamojo įstatymo straipsnį. Didelis šaudmenų kiekis yra esminis požymis, pagal kurį diferencijuojama atsakomybė už neteisėtą šaudmenų įgijimą, laikymą ir gabenimą BK 253 straipsnyje. Tačiau įstatymo leidėjas, numatydamas atsakomybę už neteisėtą šaudmenų įgijimą, laikymą ir gabenimą, nepateikė sąvokos didelis kiekis šaudmenų išaiškinimo. BK nėra apibrėžta, kokį šaudmenų kiekį reikia laikyti dideliu, tai vertinamasis požymis, kurį konstatuojant būtina atsižvelgti į šių bylų nagrinėjimo praktiką, įvertinti šaudmenų kiekybinį dydį, jų kokybines charakteristikas (šaudmenų paskirtį, kalibrą, smogiamąją, griaunamąją galią ir pan.).

Nagrinėjamoje byloje atlikus daiktų apžiūrą (t. 1, b. l. 12) buvo užfiksuota, kad metalinėje dėžutėje yra įvairaus kalibro šoviniai (devyni šoviniai 9 mm kalibro, šeši 30 mm kalibro, keturiasdešimt 7,65 mm kalibro šoviniai). Specialistas balistinio tyrimo metu (t. 1, b. l. 16) nustatė, jog tyrimui pateikti 9 fabrikinės gamybos 9 mm kalibro (9x18 „Makarov“) kariniai šoviniai yra šaudmenys, skirti ,,A“ ir ,,B“ kategorijos šaunamiesiems ginklams, 6 fabrikinės gamybos 30 kalibro 1906 m. pavyzdžio (30-06) medžiokliniai šoviniai yra šaudmenys, skirti ,,B“ ir ,,C“ kategorijos šaunamiesiems ginklams, keturiasdešimt fabrikinės gamybos 7,65 mm kalibro „Browning“ šoviniai yra šaudmenys, skirti ,,A“, ,,B“, ,,C“ kategorijos šaunamiesiems ginklams. Visi šoviniai šaudyti yra tinkami. Minėtos balistinio tyrimo išvados ir duomenys, užfiksuoti daiktų apžiūros protokole, yra pagrindiniai įrodymų šaltiniai šioje byloje, kuriais pirmosios instancijos teismas rėmėsi vertindamas šaudmenų, kuriuos E. Š. neteisėtai įgijo, laikė ir gabeno, kiekį. Pirmosios instancijos teismas laikė, kad šaudmenų kiekis (55 vnt.), kalibras (7,65 mm, 9 mm, 30 mm), tai, kad 9 mm kalibro šoviniai yra kariniai, skirti pistoletams, 30 mm kalibro šoviniai naudojami medžiokliniams šautuvams, o 7,65 mm kalibro šoviniai - pistoletams, pistoletams-kulkosvaidžiams, revolveriams, visi šoviniai yra tinkami šaudyti, yra tos aplinkybės, kurios leidžia daryti išvadą, jog šaudmenų kiekis yra didelis. Kolegija nesutinka su šia pirmosios instancijos teismo išvada. Kaip buvo minėta, kvalifikuodami veiką pagal BK 253 straipsnio 2 dalį, teismai, vertindami šaudmenų kiekį, be šių aplinkybių (šovinių kiekio, kalibro, paskirties), turi atsižvelgti ir į šaudmenų smogiamąją, griaunamąją galią, taip pat į šių bylų nagrinėjimo praktiką. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas šaudmenų kiekį, šių reikalavimų nesilaikė, teisiamajame posėdyje nesiaiškino, kokia šaudmenų smogiamoji, griaunamoji galia, kas, kolegijos nuomone, galėjo paveikti teismo išvadas. Kadangi apkaltinamasis nuosprendis gali būti priimtas tik tada, kai kaltinamojo kaltumas visiškai ir besąlygiškai yra įrodytas, apeliacinės instancijos teismas ėmėsi visų įstatymo numatytų priemonių, kad bylos aplinkybės būtų ištirtos visapusiškai, išsamiai, objektyviai ir išsiaiškinta, ar šaudmenų kiekis, kurį E. Š. įgijo, laikė ir gabeno, pagrįstai pirmosios instancijos teismo įvertintas kaip didelis. Byloje buvo atliktas įrodymų tyrimas, perskaitytos specialisto išvados, taip pat apklaustas išvadas davęs specialistas L. Bliudžius. Specialistas apeliacinės instancijos teisme patvirtino balistinio tyrimo išvadas ir išsamiai paaiškino apie tyrimui pateiktų šovinių galingumą, sprogstamąją galią, paskirtį ir kitas jų savybes. Pagal specialisto paaiškinimus, 7,65 mm kalibro šovinių galingumas nėra pats didžiausias, priešingai, jie pagal galingumą yra priskiriami prie silpnesnių, galingi yra 30 mm kalibro 1906 m. pavyzdžio medžiokliniai šoviniai ir 9 mm kalibro (9x18 „Makarov“) kariniai šoviniai. 7,65 mm kalibro šovinius ir 30 mm kalibro 1906 m. pavyzdžio medžioklinius šovinius leidžiama naudoti civilinėje apyvartoje. Teisėtai iš viso galima laikyti iki 300 šovinių. Civilinėje apyvartoje draudžiama naudoti tik 9 mm kalibro (9x18 „Makarov“) šovinius, kurie yra naudojami kariniams tikslams. Visi tyrimui pateikti šoviniai buvo tinkami šaudyti, defektų nenustatyta.

Kolegija, susipažinusi su šių bylų nagrinėjimo praktika, ištyrusi specialisto išvadas, apeliacinės instancijos teisme duotus specialisto L. Bliudžiaus paaiškinimus, laiko, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino šaudmenų kiekį kaip didelį. Byloje nustatyta, kad E. Š. įgijo, laikė ir gabeno penkiasdešimt penkis įvairaus kalibro šaudmenis, keturiasdešimt (7,65 mm kalibro „Browning“ šoviniai) iš jų pagal galingumą yra priskiriami prie silpnesnių, tai yra nėra didelės galios. Galingi šoviniai yra fabrikinės gamybos 9 mm kalibro (9x18 „Makarov“) kariniai šoviniai, fabrikinės gamybos 30 mm kalibro 1906 m. pavyzdžio (30-06) medžiokliniai šoviniai, tačiau jų kiekis nėra didelis - devyni fabrikinės gamybos 9 mm kalibro (9x18 „Makarov“) kariniai šoviniai ir šeši fabrikinės gamybos 30 mm kalibro 1906 m. pavyzdžio (30-06) medžiokliniai šoviniai, be to, iš jų šeši yra medžiokliniai ir teisėtai įsigijus naudojami civilinėje apyvartoje. Civilinėje apyvartoje naudojami ir 7,65 mm kalibro „Browning“ šoviniai. Draudžiami civilinėje apyvartoje tik devyni „Makarov“ kariniai šoviniai. Esant tokiems bylos duomenims, laikyti, kad šaudmenų kiekis, kurį E. Š. neteisėtai įgijo, laikė, gabeno, yra didelis kiekis, nėra pagrindo.

Tačiau tai nereiškia, kad E. Š. negali būti traukiamas atsakomybėn už tuos neteisėtus veiksmus, kuriuos atliko. Kaip jau aptarta aukščiau, yra įrodyta, jog E. Š. , neturėdamas leidimo, įgijo, laikė, gabeno įvairaus kalibro šaudmenis (to savo apeliaciniame skunde neginčija ir pats nuteistasis E. Š. ). Ši E. Š. veika yra pavojinga ir BK uždrausta, atsakomybę už tai numato BK 253 straipsnio 1 dalis. Todėl E. Š. veika turi būti perkvalifikuota iš BK 253 straipsnio 2 dalies į BK 253 straipsnio 1 dalį. E. Š. apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad jis turėjo ketinimų šiuos šovinius atiduoti policijai, nekeičia padarytų išvadų dėl E. Š. kaltumo.

Perkvalifikavus E. Š. veiką pagal lengvesnį BK straipsnį, atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį bei į kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje išvardintas aplinkybes, taip pat ir į pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodytas aplinkybes (anksčiau teistas, teistumas neišnykęs, dirba, prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, kas pripažinta jo atsakomybe lengvinančia aplinkybe, nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių), turi būti skiriama laisvės atėmimo bausmė įstatymo, numatančio atsakomybę už padarytą veiką, sankcijos ribose.

BK 75 straipsnyje nurodyta, kad jeigu teismas nusprendžia, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, bausmės vykdymas gali būti atidėtas. Bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip trejiems metams arba ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus. Iš bylos medžiagos matyti, kad nors E. Š. anksčiau buvo teistas, teistumas neišnykęs, tačiau padarė nusikaltimą, kuris priskiriamas apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnis), turi darbą, yra sukūręs šeimą, turi mažametį vaiką, kuriuo rūpinasi, nes sugyventinė niekur nedirba, mokosi. Kolegija laiko, kad, atsižvelgus į minėtas aplinkybes, yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Trumpalaikis realus laisvės atėmimo bausmės atlikimas E. Š. neatitiktų bausmės paskirties - galutinio rezultato, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. Kolegijai nustačius, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, įvertinus tai, jog nusikaltimas, už kurio padarymą nuteistajam skirta laisvės atėmimo bausmė, priskiriamas apysunkių nusikaltimų kategorijai ir paskirta laisvės atėmimo bausmė ne didesnė kaip trejiems metams, nuteistajam galima atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1, 2, 3 punktais, 331 straipsniu,

nusprendžia:

Klaipėdos apygardos teismo 2006 m. lapkričio 10 d. nuosprendį pakeisti:

E. Š. nusikalstamą veiką perkvalifikuoti iš BK 253 straipsnio 2 dalies į BK 253 straipsnio 1 dalį ir paskirti bausmę - laisvės atėmimą dvejiems metams šešiems mėnesiams.

Taikyti E. Š. BK 75 straipsnio 1 dalį, 2 dalies 7 punktą ir paskirtos bausmės vykdymą atidėti dvejiems metams, įpareigojant nuteistąjį E. Š. be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.