Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal patikslintą ieškovės L. V. ieškinį atsakovui D. V. dėl santuokos nutraukimo ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų išsprendimo, išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2019 m. kovo 14 d. parengiamojo teismo posėdžio metu atsakovas teismui pateikė, o ieškovė ir jos atstovė palaikė prašymą perduoti bylą teisminei mediacijai ir pamėginti ginčą spręsti taikiai. 2019 m. kovo 21 d. nutartimi tenkintas šalių prašymas dėl bylos perdavimo teisminei mediacijai.

2019 m. birželio 3 d. teisme gautas pranešimas dėl teisminės mediacijos pabaigos šalims pasirašius taikos sutartį.

2019 m. birželio 10 d. vykusiame teismo posėdyje ieškovės atstovė prašė prijungti mediacijos metu tarp šalių pasirašytos taikos sutarties originalą ir patvirtinti šią taikos sutartį.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Prašymas tvirtinti taikos sutartį tenkinamas. Santuoka nutraukiama.

Šalys gali baigti bylą taikos sutartimi bet kurioje proceso stadijoje (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 140 straipsnio 3 dalis).

Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad šalių santuoka įregistruota (duomenys neskelbtini). Iš byloje esančių duomenų matyti, kad tarp sutuoktinių santuokinis gyvenimas nesusiklostė, byloje surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad pareiškėjai bendro ūkio neveda, santuokinio gyvenimo negyvena nuo 2018 m. spalio mėn., taikytis ir išsaugoti šeimą nesutinka. Mediacijos metu sudaryta taikos sutartimi ieškovė ir atsakovas vienas kito dėl santuokos iširimo nekaltina, sutinka santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Teismas, įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes, daro išvadą, kad šalių santuoka faktiškai iširusi, todėl nutrauktina šalių prašymu dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo atsakovui paliekama prigimtinė pavardė – V., o ieškovei – santuokinė pavardė V. (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.69 straipsnio 1 dalis).

Šalys išlaikymo viena kitai nereikalauja (CK 3.72 straipsnis).

Šalys santuokos nutraukimo metu kilnojamąjį turtą pasidalino abipusiu sutarimu, pasirašydami taikos sutartį. Taikos sutartimi šalys taip pat išsprendė nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo, auklėjimo, bendravimo tvarkos bei bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir kitus susijusius klausimus. Teismui pateikta taikos sutartis neprieštarauja imperatyvioms įstatymų normoms ir viešajam interesui, dėl sutarties teisminio patvirtinimo yra abiejų taikos sutarties šalių valia, ginčo tarp taikos sutarties šalių dėl minėtos taikos sutarties sąlygų ir dėl sutarties teisminio patvirtinimo nėra (CPK 42 straipsnio 2 dalis, 140 straipsnio 3 dalis). Pateikta taikos sutartis patvirtina šalių susitarimą nutraukti šalių santuoką, išsprendžiant kreditorinių įsipareigojimų, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir kitus klausimus prašomoje patvirtinti taikos sutartyje nustatyta tvarka, ir civilinę bylą nutraukiant.

Šalims bylos nutraukimo pasekmės žinomos, išaiškintos taikos sutarties sudarymo, pasirašymo ir vykdymo sąlygos, šalys CPK 293 straipsnio bei 294 straipsnio turinį suprato, todėl taikos sutartis tvirtintina, civilinė byla dalyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių nutrauktina (CPK 293 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Sutuoktiniams išaiškintina, kad įsiteisėjęs šis teismo sprendimas užkirs kelią ateityje reikšti ieškinį dėl santuokoje įgyto turto padalijimo tuo atveju, jeigu jie nenurodė santuokoje įgyto ir dalintino turto.

CPK 96 straipsnio 1 dalis numato, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai.

Byloje yra pateiktas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2018 m. spalio 23 d. sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo Nr. 2.1.(NTP-2)-18-T-4905-18379 (b. l. 4), kurio pagrindu ieškovei L. V. buvo teikta antrinė teisinė pagalba, atleidžiant ieškovę 100 procentų nuo žyminio mokesčio ir kitų su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų mokėjimo. Teismui pateikta patikslinta Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2019 m. gegužės 29 d. pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. NTP-7-3301, pagal kurią teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą ieškovei valstybės patirtas išlaidas sudaro 377 Eur advokato užmokestis ir 31,49 Eur kitos su antrinės pagalbos teikimu susijusios išlaidos, iš viso 408,49 Eur (b. l. 46, 77).

Šioje byloje už reikalavimą dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, materialinio išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo ir bendravimo su nepilnamečiais vaikais nustatymo turėtų būti sumokėtas 100 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas), nuo kurio mokėjimo ieškovė buvo atleista.

Valstybė nagrinėjamojoje byloje turėjo 9,57 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

CPK 96 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu jis sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas.

Nagrinėjamu atveju teismas vertina tai, kad atsakovo procesinis elgesys buvo tinkamas – atsakovas nevilkino bylos nagrinėjimo, ėmėsi veiksmų taikiam ginčo sprendimui, ieškovė nuo bylinėjimosi išlaidų priteisimo valstybei yra atleista įstatymu, šalys nusprendė ginčą perduoti spręsti mediacijos būdu ir ginčą išsprendė taikiai, todėl bylinėjimosi išlaidų priteisimas valstybei iš atsakovo prieštarautų teisingumo, protingumo ir lygiateisiškumo principams, neskatintų ateityje ginčus spręsti tarpusavio susitarimo ar nuolaidų keliu. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes ir išdėstytus motyvus, teismas sprendžia, jog yra pagrindas taikyti CPK 96 straipsnio 5 dalį ir atsakovą atleisti nuo priskaičiuotos dalies žyminio mokesčio mokėjimo ir išlaidų, susijusių su antrine teisine pagalba ir procesinių dokumentų įteikimu valstybei atlyginimo (CPK 87 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 42 straipsniu, 87 straipsnio 2 dalimi, 96 straipsniu, 140 straipsniu, 270 straipsniu, 293 straipsnio 5 punktu, 294­–295 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini), tarp L. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir D. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo L. V. palikti santuokinę pavardę – V., D. V. – V..

Patvirtinti tarp ieškovės L. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo D. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2019 m. gegužės 29 d., sudarytą taikos sutartį dalyje dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo, jų gyvenamosios vietos ir bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo, turto bei kreditorinių prievolių padalinimo šiomis sąlygomis:

1. Santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini), tarp L. V. ir D. V., nutraukti dėl abipusės šalių kaltės.

2. Palikti ieškovei L. V., o atsakovui D. V. pavardes.

3. Nepilnamečio sūnaus N. V., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir nepilnametės dukters E. V., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą nustatyti kartu su atsakovu D. V..

4. Nustatyti, t. y. priteisti iš ieškovės L. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiam sūnui N. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir nepilnametei dukrai E. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis kiekvienam iš vaikų po 100 Eur kas mėnesį nuo sprendimo patvirtinti šią Taikos sutartį priėmimo dienos iki vaikų pilnametystės, pinigus pervedant iki einamojo mėnesio antros savaitės pabaigos vaikų tėvui D. V., pinigus valdančiam uzufrukto teise. Išmokas indeksuoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

5. Nustatyti nevaržomą ieškovės bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką, t. y. bendru Šalių sutarimu, maksimaliai užtikrinant ieškovės teisę bendrauti su vaikais.

6. Asmeninės nuosavybės teise paskirti atsakovui D. V. transporto priemonę VW PASSAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini).

7. Asmeninėmis prievolėmis pripažinti atsakovo D. V. kreditorinius įsipareigojimus kreditoriams O. I. OU ir B2Kapital SIA;

8. Šalys susitaria, kad atsakovas D. V. savo patirtas bylinėjimosi išlaidas bei teismo išlaidas pasidengia pats ir nereikalauja iš ieškovės L. V. jų padengti. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas L. V. ir D. V. dengia lygiomis dalimis.

9. Šalys pareiškia, kad įsigaliojus šiai Taikos sutarčiai, tarp jų kilęs teisminis ginčas bus išspręstas. Šalys taip pat pareiškia, kad joms yra žinoma, jog šiai Taikos sutarčiai įsigaliojus, ji Šalims turės galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią, bus priverstinai vykdytinas dokumentas ir dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu kreiptis į teismą Šalys nebeturės teisės (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 294 straipsnio 2 dalis).

10. Šalys prašo šią Taikos sutartį patvirtinti rašytinio proceso tvarka, Šalims teismo posėdyje nedalyvaujant.

Civilinę bylą Nr. 2-759-329/2017 dalyje dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo priteisimo, jų gyvenamosios vietos ir bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo, turto bei kreditorinių prievolių padalinimo nutraukti.

Atleisti šalis nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei priteisimo.

Įsiteisėjusio sprendimo patvirtintą kopiją ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo nutraukti santuoką įsiteisėjimo dienos elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti Marijampolės savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriui.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.