- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2017-06-09
- Bylos Nr.
- 1-1441-408/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-51002-2016-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Virginijus Kalkauskas
- Kaltinamasis
- A. V.
- Kategorijos
- 2.12.1Teismo baudžiamojo įsakymo procesas
- 1.2.4.6.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
- 1.1.7.2.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apylinkės teismo teisėjas Virginijus Kalkauskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokurorės Onos Kandrotienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje A. V., gimęs (duomenys neskelbtini) Kaune, asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, aukštesniojo išsilavinimo, išsiskyręs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini) Kaune, teistas 3 kartus, paskutinį kartą 2015-05-19 Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį (2 veikos), vadovaujantis 63 straipsnio 1dalimi, 4dalimi, 64¹ straipsniu - 8 mėnesiams laisvės apribojimo. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su 2013-08-08 nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė bausmė paskirta 8 mėnesiai laisvės apribojimo ir 3 MGL (112,98 eurų) bauda. 2016-02-03 Kauno apylinkės teismo nutartimi 2015-05-19 Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmė pakeista į 90 parų arešto bausmę, paskirta 3 MGL dydžio, tai yra 112,98 eurų bauda palikta nepakeista, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
A. V. 2016-10-29, apie 18 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, bute (duomenys neskelbtini), Kaune, smurtavo prieš savo šeimos narį - motiną E. M. V., tai yra ne mažiau du kartus įspyrė jai į kojas, tokiu būdu sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą.
Tokia veika padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Šalies argumentai
A. V. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad 2016-10-29, bute (duomenys neskelbtini), Kaune tarp jo ir jo motinos E. V. įvyko žodinis konfliktas. Jis motinos nemušė ir fizinio skausmo nesukėlė. Papildomos apklausos metu jis parodė, kad kaltu prisipažįsta visiškai ir paaiškino, jog anksčiau duodamas parodymus sakė, kad kaltu neprisipažįsta, nes nesuprato, kodėl buvo uždarytas į areštinę. 2016-10-29 kilus konfliktui tarp jo ir jo mamos E. M. V., jis jai galėjo įspirti, bet tai padarė nepagalvojęs, kad sukels jai fizinį skausmą. Pinigų mamos prašė cigaretėms, bet nereikalavo. Kiek kartų jai įspyrė neprisimena, buvo neblaivus. Šiuo metu gyvena su mama, ji pati paprašė, kad jis pas ją grįžtu į namus, nes jis jai padeda buityje. Bute yra du kambariai, turi po atskirą kambarį. Sutinka, kad jam būtų skirta bauda ar viešieji darbai (b. l. 25, 28-29).
Nukentėjusioji E. M. V. parodė, kad A. V. yra jos sūnus, todėl ji atsisako duoti parodymus apie 2016-10-29 įvykius, nes A. yra vienintelis jos sūnus, jis ją prižiūri, nuperka jai maisto. Šiuo metu jis gyvena ne su ja, kiek žino pas kažkokį draugą, kokiu adresu nežino. Jis pas ją ateina kokius du kartus per savaitę. Kai būna neišgėręs jis būna geras, paslaugus. Policijai skambino iš kaimynės, nes kai išėjo iš buto, telefoną paliko kambaryje (b. l. 19).
Liudytojas T. V. parodė, kad 2016-10-29 d., dirbant r.š. „586“, apie 17.59 val. buvo gautas iš Kauno AVPK OVS budėtojo pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) smurtas artimoje aplinkoje, kad neblaivus sūnus suspardė motiną. Atvykus į įvykio vietą juos pasitiko moteris, ji buvo išsigandusi, prisistatė E. M. V., jiems pasiskundė, kad sūnus A. V. ją spardė laiptinėje ir sukėlė fizinį skausmą. Vizualiai sumušimų nesimatė, ji tik žodžiu paaiškino, kad jai sumušta dešinė ir kairė kojos ir abu šonai. Spardė nes tarp jų kilo konfliktas, dėl to, kad paprašė pinigų. A. V. sulaikė ir pristatė į OVS. Su jais A. V. elgėsi agresyviai, jiems aiškino, kad mamos nespardė (b. l. 13-14).
Liudytoja R. I. parodė, kad Kaune, (duomenys neskelbtini), gyvena jos tėvai B. ir V. I., ji pati gyvena atskirai nuo tėvų. 2016 m. spalio 29 d. buvo aplankyti tėvų, jos tėvai gyvena 4 - tame aukšte. Apie 17.50 val., išėjusi iš tėvų, ji ėjo link savo automobilio, kuris stovėjo prie namo kampo (laiptinė yra kraštinė), pamatė už namo, prie sienos ant plytos sėdinčią kaimynę E. V. iš 46-to buto, ji buvo be šiltų drabužių. Ji supratusi, kad kaimynei kažkas negerai, priėjusi jos paklausė, kas jai atsitiko. Kaimynė, nieko jai nepaaiškinus paklausė, ar ji turi telefoną. Atsakius, kad turi, E. V. paprašė, kad ji paskambintų į policiją ir papasakojo, kas jai atsitiko. Ji sakė, kad sūnus A. V. dieną prieš tai grįžo iš įkalinimo įstaigos, prisigėrė ir ją suspardė. Kiek kartų ir į kurias vietas spyrė, ji jai nesakė, tik sakė, kad suspardė. Ji ant jos smurto žymių nematė. E. V. buvo labai išsigandusi, kalbėjo verkdama. Policiją iškvietė ji pati, bet vėliau telefoną perdavė kaimynei ir ji pati viską paaiškino operatorei. Operatorė joms pranešė, kad lauktų policijos. Atvykę policijos pareigūnai, kartu su E. V. nuėjo į namus. Kas vyko toliau, nežino. Su tėvais tame name ji gyveno nuo vaikystės, kaimynus pažįsta gerai. Muštynės, barniai, vyksta pastoviai, ji pastoviai kenčia nuo savo sūnaus. (b. l.17).
Motyvuojamoji dalis
A. V. kaltė įrodyta ir kitais byloje surinktais rašytiniais įrodymais:
Daiktų pateikimo, apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, kad Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyrius tyrimui pateikė skaitmeninę garso įrašo kopiją, kurioje 2016-10-29, 17val. 55 min. Centro informacinėje sistemoje buvo užfiksuotas E. V. pranešimas, dėl smurto artimoje aplinkoje. Iš garso įrašo apžiūros matyti, kad į centro darbuotojos klausimą: „o dabar sakykit sūnus jus skriaudžia“, E.M. V. atsako: "Taip, neblaivus grįžo iš kalėjimo užvakar ir vis tiek reikalauja ir atiminėja pinigus ir šiandien suspardė“ (b. l.9-12).
Kauno apskr. VPK PR vyriausiojo patrulio T. V. tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, kuriame nurodyta, kad 2016-10-29 apie 17.59 val. iš Kauno AVPK OVS budėtojo buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) smurtas artimoje aplinkoje, neblaivus sūnus spardo motiną. Atvykę į įvykio vietą nustatė, kad policiją kvietė E. V., nes jos neblaivus sūnus A. V. įspyrė jai į kojas, šonus, tuo sukeldamas jai fizinį skausmą. Vizualiai sužalojimų nesimatė, tačiau E. V. paaiškino, kad jai skauda kojas. Konfliktas kilo dėl to, kad sūnus prašė pinigų (b. l. 5-6).
Pristatytojo asmens testo alkoholiui protokole Nr. 3122 nurodyta, kad 2016-10-29 d. 18.32 val. A. V. buvo nustatytas 1,34 promilių girtumas (b. l. 37).
Įvertinęs byloje surinktus įrodymus, teismas daro išvadą, kad kaltinamojo A. V. kaltė yra visiškai įrodyta ir jo nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal 140 straipsnio 2 dalį.
Atsižvelgęs į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, teismas konstatuoja, jog procesas šioje byloje gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą. Kaltinamasis A. V. sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu ir prokurorės siūloma bausmės rūšimi bei dydžiu (b. l. 67).
Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnis).
Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis pripažino padaręs nusikalstamą veiką, gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad kaltinamasis nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamai veikai padaryti (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Teismas sprendžia, jog kaltinamajam pagrįstai prašoma skirti sankcijose numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą su elgesį drausminančiais įpareigojimais.
Kadangi kaltinamasis kaltę pripažino, taikytinas BK 64¹ straipsnis, paskirtąją bausmę mažinant vienu trečdaliu.
Laikiname sulaikyme išbūtas laikas įskaitytinas į bausmę.
A. V. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.
Civilinio ieškinio, daiktinių įrodymų byloje nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis BPK 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu, teismas
nusprendžia:
A. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jam bausmę 1 (vienerius) metus 6 (šešis) mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ir nevartoti alkoholio.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti A. V. bausmę 1 (vienerius) metus laisvės apribojimo, įpareigojant būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ir nevartoti alkoholio.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant tai atlikti per 6 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.
Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtą bausmę subendrinti su 2015-05-19 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme ir paskirti A. V. galutinę bausmę - 1(vienerius) metus laisvės apribojimo ir 3 MGL (112,98 eurų) baudą, įpareigojant nuo 23 val. iki 6 val., būti namuose, jei tai nesusiję su darbu, nevartoti alkoholio ir per 6 mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.
Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais, į bausmę įskaityti laikiname suėmime išbūtą laiką nuo 2016-10-29 iki 2016-10-31.
Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.
Baudžiamasis įsakymas pradedamas vykdyti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Išaiškinti kaltinamajam, kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo dienos jis turi teisę paduoti Kauno apylinkės teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.