Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Asta Žeromskytė - Stanienė, sekretoriaujant Simonai Jarušaitei ir Justinai Brazaitytei, dalyvaujant ieškovei G. N., ieškovės atstovui advokatui Pauliui Astromskiui, atsakovo A. R. atstovei advokato padėjėjai Donatai Pundinaitei, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. N. ieškinį atsakovui A. R., trečiajam asmeniui J. N., trečiajam asmeniui Kauno miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui dėl nepilnamečio vaiko pavardės pakeitimo be tėvo sutikimo, išvadą byloje teikianti institucija – Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Išvadą teikianti institucija Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius išvadoje nurodė, kad pareiškėjos nurodyti pavardės keitimo reikalingumo motyvai yra nepagrįsti. Pakeitus vaiko pavardę nebūtų realizuota vaiko teisė į šeimos bei kitus su jo individualybe susijusius ryšius ir jų išsaugojimą. Nepilnametė A. R., atstovės teigimu, turės teisę pakeisti savo pavardę sulaukusi 18 metų amžiaus, todėl išvadą teikianti institucija nesutinka su ieškovės ieškiniu dėl pavardės pakeitimo. Išvada buvo pagrįsta dar ir tuo, kad Vaiko teisių apsaugos skyriaus nuomone vaiko apklausa akivaizdžiai paneigė ieškovės argumentus apie tai, kad vaikas dėl savo šiuo metu turimos pavardės jaučia diskomforto jausmą.

Bylos faktinės aplinkybės.

Motyvuojamoji dalis

Byloje nustatyta, kad nepilnametės A. R. tėvai yra ieškovė G. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovas A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (b. l. 6). Šalys santuoką nutraukė abiejų sutuoktinių bendru sutikimu 2007 m., kai dukrai buvo šiek tiek daugiau negu pusmetis (Kauno rajono apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 8 d. sprendimas, civilinė byla Nr. 2-2542-097/2007; b. l. 7-10). Ieškovė G. N. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką su trečiuoju asmeniu J. N. (b. l. 19), todėl po santuokos sudarymo jai buvo suteikta pavardė „N.“. Remdamasi šiuo pagrindu, taip pat tuo, kad duktė A. R. savo biologinio tėvo atsakovo A. R. dėl jo visiško nusišalinimo nuo vaiko auginimo nepažįsta, beveik nuo pat gimimo vaiko gyvenime tėvo pareigas atliko tretysis asmuo J. N., ieškovė prašė teismo apginti vaiko interesą neišsiskirti savo pavarde iš šeimos, užtikrinti vaiko teisę į šeimos ryšius, ieškinį tenkinti, leisti be tėvo sutikimo pakeisti vaiko pavardę. Atsakovas, pripažindamas aplinkybę, kad vaiko gyvenime jis, kaip tėvas, iki šiol nedalyvavo, prašo teismo ieškinį atmesti, nes priešingu atveju, atsakovo teigimu, būtų pažeista vaiko teisė išsaugoti savo identitetą, vaiko teisė žinoti savo kilmę iš tėvo pusės liktų neapsaugota.

Ieškinys tenkintinas.

Civilinio kodekso 3.167 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad vaiko pavardės pakeitimo pagrindus ir tvarką nustato teisingumo ministro patvirtintos Civilinės metrikacijos taisyklės. Vaiko vardas, pavardė, tautybė keičiami, vadovaujantis Asmens vardo, pavardės, tautybės keitimo taisyklių nustatytais pagrindais ir tvarka, patvirtinta Teisingumo ministro 2008 m. spalio 29 d. įsakymu Nr. 1R-415. Šių taisyklių 15 punkte nustatyta, kad nepilnamečio vaiko pavardė gali būti pakeista tik vieno iš tėvų pavarde. Teismas, spręsdamas ginčą dėl vaiko pavardės pakeitimo, privalo atsižvelgti į Vaiko teisių konvencijos 8 straipsnyje nustatytą valstybės pareigą užtikrinti vaiko teisę į savo identiškumo išsaugojimą - Valstybės dalyvės įsipareigoja gerbti vaiko teisę išsaugoti savo identiškumą, įskaitant pilietybę, vardą ir šeimos ryšius, kaip tai numatyta įstatymu, neleisdamos neteisėto kišimosi. Pažymėtina, kad vaiko pavardės keitimas atitiktų jo interesus, jeigu pavardės pakeitimo būtinybė būtų aiškiai pagrįsta pasikeitusiomis faktinėmis aplinkybėmis, pavyzdžiui, jeigu pavardę pakeičia motina (tėvas), kurio pavardė vaikui suteikta (Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis).

Teismas, prieš pradėdamas teisiškai vertinti byloje nustatytas faktines aplinkybes, akcentuoja vaiko vardo ir pavardės klausimų reglamentavimą tiek nacionalinėje teisėje, tiek tarptautiniu lygmeniu. Pabrėžtina, kad vaikui vardas ir pavardė yra suteikiami nuo gimimo ir pažymi jo individualumą, todėl be pagrindo negalima šių asmens duomenų keisti ar taisyti. Kaip jau minėta, Vaiko teisių konvencijos 8 straipsnis įpareigoja valstybes užtikrinti vaiko teisę į savo identiškumo išsaugojimą. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalyje bei Civilinio kodekso 3.161 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta viena iš vaiko teisių – teisė nuo gimimo turėti vardą ir pavardę, t. y. vaikui po gimimo turi būti suteiktas vardas ir pavardė per kuo trumpesnį laiką. Vaiko pavardės suteikimo nuostatas reglamentuoja Civilinio kodekso 3.167 straipsnis, kurio 2 dalyje numatyta, kad tuo atveju, kai vaiko tėvų pavardės skirtingos, vaikui suteikiama tėvo ar motinos pavardė tėvų susitarimu, o jei tėvai nesusitaria – teismo nutartimi. To paties straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad vaiko vardo ir pavardės pakeitimo pagrindus ir tvarką nustato teisingumo ministro patvirtintos Civilinės metrikacijos taisyklės.

Teismas pažymi, kad šioje byloje būtina vadovautis tiek tarptautinėje, tiek nacionalinėje teisėje įtvirtintu prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo principu, pagal kurį imantis bet kokių veiksmų, susijusių su vaiku, jo teisėmis ir interesais svarbiausia yra tai, kad kiekvienas atliekamas veiksmas ar priimamas sprendimas atitiktų vaiko, šiuo atveju A. R., interesus (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, Civilinio kodekso 3.3 straipsnis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas).

Teismas, sistemiškai atlikęs byloje pateiktų įrodymų vertinimą išimtinai tik per vaiko interesų prizmę, konstatuoja, kad egzistuoja žemiau nurodytos faktinės aplinkybės, kurios nulemia poreikį septynmečio vaiko A. R. interesų labui keisti jos pavardę „R.“ į motinos pavardę „N.“.

Dėl vaiko A. R. ryšių ir santykių su motina G. N. ir J. N..

Kaip jau buvo pažymėta, vaiko motina G. N. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką su ilgamečiu gyvenimo draugu J. N.. Aplinkybę, kad ieškovės sutuoktinis ieškovės ir jos dukters gyvenime aktyviai dalyvauja nuo A. R. kūdikystės patvirtina ieškovės ir trečiojo asmens paaiškinimai, liudytojų parodymai (vaiko mokytoja D. Č. patvirtino, kad vaiko ugdymo procesu rūpinasi motina, močiutė ir J. N., aplinkybes, kad J. N. ieškove ir jos vaiku rūpinasi nuo vaiko kūdikystės patvirtino ieškovės motina E. Š., ieškovės šeimos draugė Ž. S.). Atsakovas, teikdamas žodinius paaiškinimus, taip pat patvirtino, kad ieškovė su trečiuoju asmeniu J. N. artimus moters ir vyro santykius palaiko dar nuo tada, kai, būdama kūdikio amžiaus, buvo krikštijama šalių dukra A. R.. Vaiko apklausos metu A. R. taip pat paaiškino, kad J. N. yra jos tėtis. Aplinkybę, kad vaikas yra puikiai prižiūrimas ir tinkamai auklėjamas šeimoje patvirtino teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi neturintis liudytojas – vaiko mokytoja D. Č..

Išdėstytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad ieškovė, tretysis asmuo ir nepilnametė šalių dukra A. R. kaip šeimos nariai gyvena ne nuo (duomenys neskelbtini) (santuokos įregistravimo momento), o nuo žymiai ankstesnio laikotarpio. Minėtiems asmenims vedant bendrą gyvenimą, o biologiniam vaiko tėvui visiškai nedalyvaujant vaiko auklėjime, su vaiku nebendraujant, susiklostė tokia situacija, kad vaikas, būdamas septynerių metų amžiaus, iki šiol nieko nežino apie savo biologinį tėvą A. R., sau vieninteliais ir artimais žmonėmis vaikas įvardija savo mamą, tėčiu vadinamą J. N., artimuosius giminaičius iš motinos pusės ir šeimos draugus iš motinos pusės. Nesutiktina su atsakovo argumentu, kad susiklosčiusi situacija yra nulemta vaiko motinos neteisėtų veiksmų, t. y. motinai neatskleidus vaikui fakto apie jos kilmę iš tėvo pusės. Teismas, atmesdamas šį argumentą, akcentuoja, kad pareiga rūpintis vaiku bendrai yra nustatyta tiek vaiko tėvui, tiek vaiko motinai. Iš bylos medžiagos matyti, kad vaiko motina G. N. tinkamai atlieka savo, kaip motinos, pareigas, tuo tarpu byloje yra neginčytini faktai, kad atsakovas, būdamas vaiko biologiniu tėvu, nuo vaiko auginimo proceso visiškai nusišalino savo laisva valia. Teismas, kaip neįrodytais leistinomis įrodinėjimo priemonėmis, atmeta atsakovo A. R. argumentus, kad jam buvo trukdoma bendrauti su vaiku, užmegzti tėvo ir dukters santykius (atsakovas minėjo, kad gali pakviesti į teismą liudytojus, kurie paliudytų šias aplinkybes, tačiau šiomis įrodinėjimo priemonėmis nepasinaudojo, Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis). Kaip nepagrįstus teismas taip pat atmeta atsakovo argumentus, kad vaiko teisės bus pažeistos, jeigu ateityje ieškovė išsituoks su savo sutuoktiniu J. N.. Sutiktina su ieškovės atstovo pozicija, kad teismas, spręsdamas šį tarp vaiko tėvų kilusį ginčą, privalo nagrinėti šiuo metu realiai egzistuojančias aplinkybes, siekti vaiko interesų, egzistuojančių ginčo nagrinėjimo metu, apsaugos. Įstatymas nustato teismui draudimą savo sprendimą grįsti prielaidomis ar aplinkybėmis, kurių šiai dienai nėra nustatyta.

Išdėstytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad tarp vaiko A. R. ir motinos bei jos sutuoktinio yra susiklostę tvirti šeimos santykiai.

Dėl vaiko A. R. ryšių su biologiniu tėvu A. R. ir jo artimaisiais giminaičiais.

Atsakovas ir jo atstovė teismo posėdyje akcentavo, kad dukrai pavardė „R.“ buvo suteikta nuo gimimo ir pažymi jos individualumą, todėl pavardė iki vaiko pilnametystės negali būti keičiama tik dėl vaiko motinos ir jos sutuoktinio norų ar pageidavimų. Atsakovas, deklaruodamas tai, kad nesutinka su ieškiniu tik dėl to, kad tokiu būdu siekia apsaugoti išimtinai tik savo dukters interesus, neatsižvelgia į aplinkybę, kad savo pasyviu elgesiu jis pats pažeidė bendros ir vienodos abiejų tėvų atsakomybės už vaiko auklėjimą ir vystymąsi principą, visą vaiko gyvenimą nusišalino nuo jam, kai vaiko tėvui, tenkančios atsakomybės už vaiko auklėjimą ir vystymąsi, rūpestis dėl dukters interesų apsaugos nuo pat vaiko gimimo atiteko tik vaiko motinai G. N. ir vaiką nuo kūdikystės padėjusiam užauginti trečiajam asmeniui J. N.. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad atsakovas neatliko ir neatlieka jokių savo kaip tėvo pareigų nepilnametės dukters atžvilgiu, jos neauklėjo, neugdė, nedalyvavo kasdieniniame vaiko gyvenime. Dar daugiau, atsakovas nevykdė ne tik neturtinių prievolių savo vaikui, bet taip pat visiškai nusišalino nuo vaiko išlaikymo. Kaip visiškai nepagrįstas atmestinas atsakovo atstovės argumentas, kad teismas neturėtų atsižvelgti į aplinkybę, jog už vaiko išlaikymą yra susidariusi 90000,00 Lt skola, nes, atstovės teigimu, tokio didelio dydžio įsiskolinimas susidarė tik todėl, kad pats atsakovas, nutraukdamas santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, sutiko mokėti dukters išlaikymui labai didelę sumą - po 1000,00 Lt per mėnesį. Teismas, pasisakydamas dėl šio argumento, akcentuoja ne įsiskolinimo dydį, o pati faktą (atsakovo neginčytą), kad vaiko išlaikymui nebuvo skiriama net dalis susitarto išlaikymo ir ši faktinė aplinkybė negali būti pateisinama atsakovo deklaruota pozicija, kad jo verslas bankrutavo ir jo turtinė padėtis neleido jam vykdyti šios piniginės prievolės vaikui. Pabrėžtina, kad atsakovas teismo posėdyje nurodė turintis dar du nepilnamečius sūnūs, kurių išlaikymui bent minimaliems jų poreikiams patenkinti teikia pinigines lėšas.

Išdėstytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad vaiko A. R. ir biologinio tėvo A. R. nesieja jokie santykiai.

Dėl vaiko nuomonės.

Iš vaiko apklausos, vykusios 2014 m. rugsėjo 11 d. teisme, nustatyta, kad A. R., kuri šiuo metu yra 7 metų amžiaus, nėra prisirišusi prie pavardės „R.“, tačiau taip pat pabrėžtina, kad vaiko paaiškinimai atskleidė, jog vaikas dėl pavardės „R.“ šiuo metu nepatiria jokių patyčių. Nustatyta, kad vaikui pavardės „R.“ ir „N.“ yra vienodai gražios. Vaikas, atsakinėdamas į klausimus, paaiškino, kad jos mama ir tėtis po sutuoktuvių įgijo naują pavardę, todėl, mergaitės įsitikinimu, artimiausiu metu ir jai bus pakeista pavardė į „N.“. Vaiko apklausa taip pat patvirtino faktą, kad vaikas nežino nieko apie savo biologinio tėvo A. R. egzistavimą, todėl šis asmuo vaiko atsakymuose net nebuvo paminėtas. Vaikas taip pat nepaminėjo nei vieno jai pažįstamo artimo žmogaus (giminaičio), turinčio pavardę „R.“, „R.“ ar „R.“.

Vaiko nuomonės analizė leidžia daryti išvadą, kad ieškovės argumentai apie tai, jog vaikas jaučia didelį nusivylimo jausmą dėl to, kad ji neturi tokios pačios pavardės kaip jos tėvai, yra nepagrįsti. Vaikas aiškiai išsakė poziciją, kad tiek jos draugų rate, tiek kitoje aplinkoje niekas į ją nesikreipia pavarde ir dėl to jai nekyla jokių problemų. Tačiau, teismo vertinimu, šioje byloje turi būti akcentuota kita iš vaiko apklausos nustatyta aplinkybė – vaikas visiškai nesieja savęs su „R.“ šeima, mergaitė savo tėvais laiko G. N. ir J. N.. Vaiko suvokimas apie jos artimuosius yra nulemtas gyvenimiškos situacijos, kuri klostėsi nuo pat vaiko gimimo – asmenys, kurie vaiką augino, dabar ir yra laikomi vaiko šeima. Pripažintina, kad vaiko teisė žinoti savo kilmę iš tėvo pusės yra pažeista, tačiau atsakomybė už tai negali būti perkelta vien tik motinai, kuri, kaip nustatyta byloje, visas kitas motinos pareigas vaiko atžvilgiu vykdė tinkamai. Teismo įsitikinimu, dėl šios vaiko teisės pažeidimo didžiausia atsakomybė tenka biologiniam tėvui, kuris laisva valia ir nieko neverčiamas nesiekė užmegzti ryšių su pirmagime dukra (teismo posėdyje atsakovas pripažino, kad jis priėmė sprendimą palaukti ir su dukra pradėti bendravimą tik jai tapus vyresnio amžiaus). Atsakovo paaiškinimas, kad jis po šios bylos iškėlimo ateityje su psichologų pagalba bandys ieškoti būdų, kaip atskleisti septynerių metų dukrai biologinės tėvystės faktą, kol kas yra tik deklaratyvaus pobūdžio. Todėl teismas šių atsakovo ateities planų nelaiko teisiniu pagrindu, kuriuo remiantis būtų galima pripažinti ieškovės reikalavimus nepagrįstais ir neteisėtais.

Atsižvelgus į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes apie nustatytus vaiko ir jo artimųjų ryšius, įvertinus vaiko apklausos metu surinktus duomenis, konstatuotina, kad tėvą A. R. su jo vaiku A. R. niekada nesiejo socialinis, emocinis, dvasinis ryšys, paremtas atsakomybe, pasitikėjimu, nuoširdumu. Priešingai, byloje nustatyta, kad vaiką ir tėvą sieja tik teisinis ryšys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-01-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-9/2007). Byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, jog atsakovas neteikė nepilnamečiui vaikui išlaikymo, tėvas visiškai nesirūpino vaiko auklėjimu, ugdymu, nesidomėjo ir nesidomi jo pasiekimais, sveikata. Tuo tarpu septynerių metų A. R. teisė į jai saugią aplinką, teisė augti pilnavertėje šeimoje, teisė turėti ir puoselėti šeimos ryšius, turėti galimybę bendrauti tiek su mama, tiek su tėčiu (kas vaiko augimo procese turi ypatingai didelę svarbą) buvo užtikrinama tik vaiko motinos ir jos sutuoktinio bendromis pastangomis. Tai, teismo vertinimu, sudaro pagrindą konstatuoti būtinybę pakeisti nepilnamečio vaiko pavardę į motinos tam, kad būtų apsaugotas vaiko interesas jaustis pilnaverčiu „N.“ šeimos nariu. Vaikui, kuris nepažįsta savo tėvo, pavardės pakeitimas į jo motinos turimą pavardę „N.“, nesukels jam neigiamų padarinių. Priešingai, vaiko ir jį nuo gimimo auginančios motinos bei jos sutuoktinio bendrumo jausmas tik dar labiau bus sustiprintas, o tai savo ruožtu užtikrins vaiko teisę į šeimos, sutvirtintos santuokos įžadais, ryšius. Atsižvelgiant į tai, teismas daro išvadą, jog ieškinio reikalavimas atitinka nepilnamečio vaiko interesus, todėl ieškovės G. N. ieškinys tenkintinas.

Dėl vaiko teisės žinoti savo kilmę iš tėvo pusės.

Teismas, nustatęs ieškinio reikalavimo teisėtumą ir pagrįstumą, papildomai pateikia motyvus dėl vaiko teisės žinoti savo kilmę iš tėvo pusės. Kaip jau minėta, teismas konstatavo, kad vaiko A. R. teisė žinoti savo tėvus nėra įgyvendinta. Tačiau kaip nustatyta iš šalių paaiškinimų, tiek ieškovė, tiek atsakovas ateityje imsis priemonių (su specialistų – psichologų pagalba) pašalinti šį vaiko teisių pažeidimą, t. y. esant tinkamam vaiko paruošimui atskleisti vaikui biologinės tėvystės faktą. Konstatuotina, kad ieškinio patenkinimas ir leidimas be tėvo sutikimo pakeisti vaiko pavardę netrukdys vaiko biologiniam tėvui A. R. siekti apsaugoti šią savo vaiko teisę, t. y. teisę ateityje sužinoti, kad vaikas yra kilęs ir iš „R.“ giminės, nes jos biologinis tėvas yra A. R.. Tuo tarpu šio teismo sprendimo priėmimo momentu nėra pagrindo konstatuoti, kad vaiko identiškumas yra sietinas su „R.“ šeima ar gimine. Byloje nustatyta, kad vaikas save identifikuoja kaip „N. šeimos“ narį, o turima pavardė „R.“ vaikui yra tik pavadinimas ir nieko daugiau.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalis numato, kad jeigu ieškinys patenkinamas, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui iš atsakovo. Ieškovė šioje byloje patyrė 3025,00 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Tenkinus ieškinį, šios išlaidos ieškovei G. N. priteistinos iš atsakovo A. R.. Teismas konstatuoja, kad išlaidos už advokato suteiktą pagalbą atitinka reikalavimus, nustatytus Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio.

Valstybė šioje byloje patyrė 37,08 išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Ieškinį tenkinus, valstybės turėtos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos priteistinos iš atsakovo A. R. (Civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 3 punktas, 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-267, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti – pakeisti nepilnametės A. R., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) pavardę „R.“ į pavardę „N.“ be jos tėvo A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), sutikimo.

Priteisti iš atsakovo A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovei G. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 3025,00 Lt (tris tūkstančius dvidešimt penkis Lt) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 37,08 Lt (trisdešimt septynis Lt 8 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybės naudai, įmokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos, kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), bankas „Swedbank“, AB, kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.