- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-06-21
- Bylos Nr.
- 2A-570-492/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Dalia Kačinskienė, Petras Jaržemskis, Virginija Volskienė
- Atsakovas
- J. B., L. D., Vilniaus apskrities viršininko administracijai, L.
- Ieškovas
- H. J., ir bei S
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės (pranešėjos) Virginijos Volskienės, teisėjų Dalios Kačinskienės ir Petro Jaržemskio,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės H. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-78-647/2009 pagal ieškovės H. J. ieškinį atsakovams Vilniaus apskrities viršininko administracijai, L. J. , J. B. , R. B. , B. N. B., L. D. dėl sprendimų panaikinimo, sandorių pripažinimo negaliojančiais ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
nustat ė:
Šalies argumentai
Ieškovė H. J. patikslintu ieškiniu prašė: 1) panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2001-02-28 sprendimą Nr. 41-10272, 2001-05-07 sprendimą Nr. 41-10659, 2001-03-29 sprendimą Nr. 41-10511; 2) pripažinti negaliojančia dovanojimo sutartį Nr. 10.228, sudarytą 2001-08-21 taip R. B. ir B. N. B. ; 3) pripažinti negaliojančia pirkimo - pardavimo sutartį Nr. 8600, sudarytą 2005-12-07 tarp L. J. ir L. D. ; 4) taikant vienašalę restituciją, įpareigoti L. D. perduoti valstybės nuosavybėn žemės sklypą, 0.7300 ha bendro ploto, kurio unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), esantį(duomenys neskelbtini); 5) taikant vienašalę restituciją, įpareigoti B. N. B. perduoti į valstybės nuosavybę žemės sklypą, 0.9900 ha bendro ploto, kurio unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); 6) taikant vienašalę restituciją, įpareigoti J. B. perduoti į valstybės nuosavybę žemės sklypą, 2.9600 ha bendro ploto, kurio unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), esantį(duomenys neskelbtini); 7) įpareigoti Vilniaus apskrities viršininko administraciją per vieną mėnesį priimti sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo natūra H. J. į išlikusį nekilnojamąjį turtą - į 12,0427 ha žemės.(duomenys neskelbtini); 8) priteisti iš atsakovų ieškovės naudai jos turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad jos tėvas J. J. iki 1938 m. Akmenos kaime, Paberžės sen., Vilniaus rajone nuosavybėmis teisėmis turėjo 12,0427 ha dydžio žemės sklypą. Po jo mirties iki žemės nacionalizavimo šią žemę nuosavybės teisėmis valdė jo žmona J. B. J. ir jos vaikai - ieškovė ir bei S. J. B. mirusi, S. J. taip pat, todėl nuosavybės teisės turi būti atkurtos ieškovei į visą minėtą žemės sklypą. 1991-09-25 Vilniaus rajono Paberžės apylinkės agrarinės reformos tarnybai padavė prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo, todėl pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 straipsnio l dalies l punkto ir 4 straipsnio nuostatas, minėtas žemės sklypas, atkuriant nuosavybę, turėtų būti perduotas ieškovei, tačiau nuosavybės teisės iki šiol ieškovei neatkurtos. O šiame žemės plote nuosavybė atkurta L. J. (2001-02-28 sprendimas), J. B. (2001-05-07 sprendimas) bei R. B. (2001-03-29 sprendimas). Pastarasis 2001-08-21 savo sklypą padovanojo B. N. B., L. J. 2005-12-07 savo sklypą pardavė L. D. Pažymėjo, kad siūlymas 2003-12-04 raštu ieškovei pateikti trūkstamus dokumentus ar nusistatyti juridinę reikšmę turintį faktą, buvo institucijos neteisėtų veiksmų pateisinimas. Žemės perdavimas į laisvos žemės fondą yra neteisėtas, nes pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12, 16 straipsnių nuostatas, kol nuosavybės teisės pretendentams neatkurtos, žemė negali būti priskirta valstybės išperkamai žemei. 2007-12-14 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos specialisto išvadoje Nr.6K-17 nurodyta, kad L. J. , R. B. ir J. B. nuosavybės teisės atkurtos, pažeidžiant Įstatymo Įgyvendinimo tvarkos 105 punktą ir Metodikos 28 ir 38 punktus. Nors specialistas nurodė, kad minėti pažeidimai nuosavybės teisių atkūrimo teisėtumui esminės įtakos neturėjo, tačiau teisės aktų pažeidimai yra konstatuoti. Atkreipė dėmesį, kad atsakovė L. D. teikiant išvadą dirbo toje pačioje įstaigoje kaip specialistas, todėl tokios išvados dėl teisėtumo yra šališkos. Kadangi sprendimai neteisėti, negaliojančiomis pripažintinos ir jais remiantis sudarytos sklypų perleidimo sutartys. Kadangi L. D. suprato, kad žemės sklypas L. J. perduotas neteisėtai, ji buvo nesąžininga, todėl žemės sklypas iš jos išreikalautinas. B. N. B. dovanotas žemės sklypas išreikalautinas, nes įgytas neatlygintinai.
Ieškovės H. J. atstovė papildomai paaiškino, kad pagrindinis faktas byloje, kad ieškovė turėjo teisę atkurti nuosavybės teisę į žemę; prašymą grąžinti žemę ji buvo padavusi 1991 metais. Ieškovė neraštinga, nemoka lietuvių kalbos, todėl pasirašyti ji galėjo ir nesuprasdama; mano, jog ieškovė savo valią gali keisti tol, kol bus priimtas galutinis sprendimas.
Atsiliepimas
Atsakovė Vilniaus apskrities viršininko administracija prašė ieškinio netenkinti. Nurodė, kad 1991-09-25 H. J. kreipėsi į Vilniaus rajono Paberžės apylinkės agrarinės reformos tarnybą su prašymu grąžinti buvusio savininko F. R. valdytą 12 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini); 1994-04-28 pareiškimu ieškovė prašė už jai priklausančius 12 ha suteikti kompensaciją pinigais. 2001-09-03 H. J. pakartotinai kreipėsi į Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrių su prašymu grąžinti buvusio savininko J. J. iki nacionalizacijos valdytą 12 ha žemės sklypą, nurodydama pretendentu S. J.; 2003-11-26 ieškovė kreipėsi į Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus Paberžės seniūniją su pareiškimu, kuriame prašė jai paveldėjimo teise priklausančius 12 ha žemės, esančią (duomenys neskelbtini) gražinti, o 1994-04-28 pareiškimo nenagrinėti. 2004-06-07 Vilniaus rajono apylinkės teismas sprendimu nustačius juridinę reikšmę turintį faktą, pareiškėjai ir S. J. 2005-02-04 parengtos pažymos „Dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų“, 2004-02-21 techninė dokumentacija perduota projekto autoriui V. A. . Vilniaus apskrities viršininko sprendimai perduoti lygiaverčius žemės sklypus L. J. , R. B. , J. B. priimti atitinkamai 2001-02-28, 2001-03-29 ir 2001-05-07, t.y. anksčiau, nei ieškovė galutinai išreiškė savo valią. Jei pageidaujama atkurti nuosavybę, gaunant pinigus, žemė yra įrašoma į laisvos žemės fondą ir ji atkuriama kitiems asmenims pagal eiliškumą. Kadangi ieškovė buvo išreiškusi valią gauti už žemę piniginę kompensaciją, todėl dabar reikalauti, kad priimti sprendimai būtų pakeisti, negali; sprendimai jau buvo pradėti įgyvendinti. Ieškovė galėjo pakeisti valią iki 2003-04-01, vėliau vadovaujamasi ta valia, kuri išreikšta paskutiniame prašyme.
Atsakovė L. D. prašė ieškinio netenkinti, nurodė, jog ji – sąžininga žemės įgijėja, žemę įsigijusi pirkimo - pardavimo sutartimi; nuosavybės teisių atkūrimo metu dirbo VĮ Registrų centre, o sandorio sudarymo metu – žemėtvarkos tarnyboje. Tuo metu išvadą galėjo pasirašyti teritorinių skyrių vedėjai. Teigia, jog žemė į laisvos žemės fondą buvo įrašyta teisėtai. Atsakovė, remdamasi Vyriausiojo administracinio teismo praktika, nurodė, kad laisva žemė gali būti perduota kitiems asmenims; vėlesnis valios keitimas prieštarautų piliečių nuosavybės teisių atkūrimo įstatymui. Be to, pareiškėja kreipdamasi į apskrities viršininko administraciją nepateikė nuosavybės dokumentų, juridinę reikšmę turintis faktas buvo nustatytas tik 2004 metais, kilo abejonių ir dėl žemės vietos, žemės rezervuoti nebuvo galima. Teigia, jog ieškovės teisės atsirado tik 2004 metais. Prašė ieškinio netenkinti.
Atsakovė L. J. prašė ieškinio netenkinti. Nurodė, kad ieškovė nepagrindė ieškinio, nenurodė, kokios Nuosavybės teisių atkūrimo įstatymo nuostatos yra pažeistos. Ieškovės prašyme atkurti nuosavybės teises pasirinktas atkūrimo būdas - piniginė kompensacija. Nurodė, kad jos atstovaujamos atsakovės yra fiziniai asmenys, jos neturi tokių galių, kaip institucijos; be to, ieškovė nenurodė nei įstatyminio nei faktinio pagrindo reikalavimams dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais; nesąžiningumas yra antraeilis dalykas; nenurodytas konkretus pažeidimas. Teigė, jog L. J. jokių pažeidimų nepadarė. Kadangi žemėtvarkos projektas nėra ginčijamas, jis yra teisėtas.
Atsakovai J. B., B. N. B., R. B. prašė ieškinio netenkinti.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus rajono apylinkės teismas 2009 m. lapkričio 4 d. sprendimu ieškinio netenkino. Priteisė iš ieškovės H. J. 2 900 Lt bylinėjimosi išlaidų atsakovei L. D. , 106,95 Lt pašto išlaidų valstybei; panaikino Vilniaus rajono apylinkės teismo 2006 m. gegužės 2 d. nutartimi ieškovės H. J. reikalavimų įvykdymo užtikrinimui taikytas laikinąsias apsaugos priemones – įrašą viešame registre dėl draudimo perleisti nuosavybės teises į žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini): 0,9996 ha ploto žemės sklypą, priklausantį atsakovui A. S. , 0,5700 ha ploto žemės sklypą, priklausantį atsakovui A. S. , 0,7300 ha žemės sklypą, registruotą L. J. vardu, 2,9600 ha žemės sklypą, priklausantį J. B., 0,9900 ha žemės sklypą, priklausantį B. N. B., bei draudimą atsakovams A. S. , L. J. , J. B. , L. D. bei B. N. B. vykdyti bet kokią veiklą minėtuose žemės sklypuose, išskyrus žemės ūkio veiklą.
Šalies argumentai
Nurodė, kad ieškovė nuo 1991 metais pateikto pareiškimo nuosekliai laikėsi pozicijos dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo, t.y. už jai priklausančią žemę pageidavo gauti piniginę kompensaciją. Šią valią pakeitė tik 2001-09-03, pateikdama naują pareiškimą, kuriame prašė grąžinti kiekvienam pretendentui natūra po 3 ha žemės. Šio pareiškimo pateikimo metu jau buvo patvirtintas Vilniaus rajono Glitiškių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas bei priimti ginčijami Vilniaus apskrities viršininko sprendimai. Įvertinęs nustatytas aplinkybes ir Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo nuostatas, teismas pripažintino, jog ieškovei bei kitam prašyme nurodytam pretendentui S. J. išreiškus valią dėl nuosavybės atkūrimo į žemę būdo – kompensacijos pinigais, minėta žemė pagrįstai laikyta žemės plotu, kurio susigrąžinti natūra nepageidauja Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 straipsnyje nurodyti piliečiai, t.y. žemė priskirta laisvos žemės fondui ir pagrįstai grąžinta kitiems asmenims; šiuo atveju L. J. , R. B. ir J. B. perduodant nuosavybėn lygiavertį turėtajam žemės sklypą. Vilniaus rajono PK buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 228 str., dėl H. J. pareiškimo, kuriame ji nurodė, kad neteisėtai buvo atkurtos nuosavybės teisės I. A. , R. B. , L. J. , bei J. B. į jai priklausančią žemę. Tačiau Vilniaus rajono apylinkės prokuratūros prokuroro V. P. 2008-10-08 nutarimu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, kadangi nustatyta, kad nėra padaryta veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (2 t., b.l. 98-107). Duomenų, kad šis nutarimas panaikintas, byloje nėra. Nurodė, kad nors buvo pažeisti Žemės reformos žemėtvarkos projektų kaimo vietovėje rengimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998-04-13 įsakymu, 28 ir 38 punktų reikalavimai, tačiau šie pažeidimai L. J. , R. B. ir J. B. perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiaverčius sklypus (duomenys neskelbtini), Vilniaus rajone, teismo nuomone, nuosavybės teisių atkūrimo teisėtumui esminės reikšmės neturėjo. Kadangi reikalavimai pripažinti negaliojančiomis 2001-08-21 dovanojimo sutartį, sudarytą tarp R. B. ir B.N. B. , 2005-12-07 pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą tarp L. J. ir L. D. , restitucijos taikymo, bei įpareigojimo grąžinti žemę natūra yra išvestiniai, todėl netenkinus reikalavimų dėl Vilniaus apskrities viršininko 2001-02-28, 2001-05-07, bei 2001-03-29 sprendimų panaikinimo, netenkinti ir nurodyti reikalavimai.
Apeliaciniu skundu ieškovė H. J. prašė Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 4 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują – tenkinti patikslinto ieškinio reikalavimus. Nurodė, kad institucija, tvarkiusi nuosavybės atkūrimą, privalėjo priimti sprendimą dėl nuosavybės atkūrimo ir tik tada spręsti kitus klausimus dėl ginčo žemės ploto, taigi ir dėl kompensacijos sumokėjimo. Nesant sprendimo atkurti nuosavybės teises į žemės sklypą, nėra pagrindo laikyti, kad buvo išreikšta valia dėl kompensacijos už ginčo žemės sklypą sumokėjimo. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką (civ.b. Nr. 3K-3-652/1999), žemė į išperkamos žemės fondą gali būti įtraukta tik tada, kai pretendentui į žemę nuosavybė atkurta kitais būdais, tačiau sprendimo dėl to nebuvo ir šiuo metu nėra. Ieškovė nurodė nemokanti lietuvių kalbos, prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo užpildė žemėtvarkos darbuotojai, todėl nežino, kas jame parašyta. Paties sakinio, kad ieškovė pageidauja už žemę gauti kompensaciją pinigais, nėra, tik grafoje dėl kompensacijos nurodytas skaitmuo 6,0, kurio prasmės nesuprato nei ieškovė, nei teismas. Taigi aiškinimas, kad buvo išreikšta ieškovės valia gauti kompensaciją pinigais, nepagrįsta. Duomenys, kad ieškovė yra J. J. duktė ir kad J. J. , kartu su broliu J. J. , mirusiu (duomenys neskelbtini), iki žemės nacionalizacijos Vilniaus r. .(duomenys neskelbtini) nuosavybės teise valdė 12,0427 ha dydžio žemės sklypą, rodo, kad nuosavybės atkūrimui joks teismo sprendimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kad H. J. iki nacionalizacijos valdė ginčo žemės sklypą, nebuvo reikalingas. Dėl to aiškinimas, kad nebuvo žinoma, jog ieškovei ir jos broliui S. J. iki žemės nacionalizacijos priklausė ginčo žemės sklypas, nepagrįstas. Atkuriant nuosavybės teisę į ginčo žemę nebuvo laikomasi eiliškumo, išvados dėl nuosavybės atkūrimo buvo patvirtintos pareigūnų, neturėjusių teisės tai daryti, žemės sklypų įgijėjai nebuvo sąžiningi – numatydami, kad iš jų sklypas gali būti paimtas, perleido žemę kitiems asmenims, vadinasi, remiantis CK 4.96 str. 2 d., nekilnojamasis daiktas gali būti išreikalautas iš nesąžiningų įgijėjų - atsakovų.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovės L. D. ir L. J. – B. prašė apeliacinio skundo netenkinti, o Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą, iš ieškovės priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad apeliantė, 1991-09-25 pateikdama prašymą grąžinti buvusio savininko F. R. iki nacionalizacijos valdytą žemę, nepateikė visų įstatymo nustatytų dokumentų, todėl nebuvo pagrindo vykdyti nuosavybės teisių atkūrimą. Apeliantės motyvas, jog ji nebuvo išreiškusi valios gauti kompensaciją už iki nacionalizacijos valdytą žemę, prieštarauja byloje esantiems rašytiniams įrodymams – ieškovės 1991-09-25 ir 1994-04-28 prašymams. J. ir J. J. , kurie valdė ginčo žemės sklypą, mirė atitinkamai .(duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), dokumentų, įrodančių, kas ginčo žemę valdė nacionalizacijos metu, t.y. 1940-07-22 nebuvo pateikta, todėl apeliantės teiginys, kad „J. J. kartu su broliu iki žemės nacionalizacijos Vilniaus r. .(duomenys neskelbtini) nuosavybės teise valdė 12,0427 ha dydžio žemės sklypą, neginčijamai rodo, kad nuosavybės atkūrimui joks teismo sprendimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, nebuvo reikalingas“ yra nepagrįstas. Apeliantės argumentai dėl žemėtvarkos pareigūnų padarytų pažeidimų atkuriant nuosavybės teises nepagrįsti, nes Vilniaus rajono apylinkės prokuratūros 2008 m. spalio 8 d. nutarimu buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje, apeliantės nurodomi eiliškumo pažeidimai yra formalūs ir esminės įtakos atsakovės L. J. nuosavybės teisių atkūrimo teisėtumui neturėjo. Nėra jokių įrodymų apie L. D. nesąžiningumą įsigyjant ginčo objektą, taip pat nėra nustatyta jokių kitų asmenų padarytos nusikalstamos veikos, todėl restitucija negalima, ieškinio reikalavimai netenkintini. Pagal susiformavusią teismų praktiką, Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 21 str. 3 d. nenumato galimybės asmenims, keičiantiems savo pareikštą valią dėl būdo, kuriuo valstybė atlygina už išperkamą nekilnojamąjį turtą, reikalauti atkurti nuosavybės teises grąžinant nekilnojamąjį turtą natūra. Pažymėjo, kad apeliacinis skundas netenkintinas ir dėl to, kad apeliantei neprašius pripažinti negaliojančiu Vilniaus apskrities viršininko 2000-09-22 įsakymo Nr. 3226, kuriuo patvirtintas Glitiškių kadastrinės vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas, pripažinimas naikintinais prašomų sprendimų ir pirkimo - pardavimo sutarčių nesukeltų teisinių pasekmių. Apeliantės reikalavimas atkurti nuosavybės teises į 12,0427 ha yra neįvykdomas ir nepagrįstas dar ir dėl to, kad L. D. , R. B. , J. B. valdo iš viso 4,68 ha.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas R. B. prašė apeliacinio skundo netenkinti. Nurodė, kad yra sąžiningas nekilnojamojo turto įgijėjas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė B. N. B. prašė apeliacinio skundo netenkinti. Nurodė, kad yra sąžininga nekilnojamojo turto įgijėja.
Atsakovė Vilniaus apskrities viršininko administracija prašė apeliacinio skundo netenkinti, Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009 m. spalio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad H. J. tik 2001-09-03 Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriui pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises į buvusio žemės savininko J. J. valdytą 12 ha žemės plotą, esantį .(duomenys neskelbtini), t.y. po Vilniaus rajono Glitiškių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo, todėl ši žemė teisėtai buvo priskirta laisvos valstybinės žemės fondui. Juridinę reikšmę turintis faktas, kad J. B. J. ir jos vaikai H. ir S. J. iki nacionalizacijos Vilniaus rajone, (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisėmis valdė 12,0427 ha žemės, pripažintas tik 2004-06-07, todėl kalbėdama apie H. J. teisių pažeidimą, klaidina teismą. Vadovaujantis LR Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 „Dėl LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ 28 p., perduodant neatlygintinai nuosavybės lygiavertį žemės sklypą, žemės sklypas projektuojamas laisvo valstybinės žemės fondo žemėje. Atsižvelgiant į tai, L. J. , R. B. , J. B. ar kitiems asmenims, pageidavusiems neatlygintinai nuosavybėn gauti lygiaverčius žemės sklypus Glitiškių kadastro vietovėje, galėjo būti projektuojami žemės ir miško sklypai buvusio žemės savininko J. J. valdytoje žemėje.
Ieškovės H. J. apeliacinį skundą atsisakytina tenkinti.
Ieškovė H. J. prašymą dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą – 12,0 ha žemės sklypą buvusiame (duomenys neskelbtini) padavė 1991-09-25 (t. 1, l. 194). Buvusiu savininku nurodė F. R., g. (duomenys neskelbtini), pretendentu taip pat nurodė savo brolį S. J. , pareiškė valią gauti kompensaciją. Tai patvirtina įrašas grafoje „gauti kompensaciją“, kurioje ties kiekvienu pretendentu įrašytas skaitmuo „6“, suprantamas kaip kompensacija kiekvienam už 6 ha. Savo valią gauti kompensaciją H. J. dar kartą patvirtino 1994-04-28 pareiškime Vilniaus rajono Paberžės agrarinės reformos tarnybos vadovui (t. 1, l. 183). Dokumentas, patvirtinantis kad F. R. turėjo 10 ha žemės, buvo Vilniaus apskrities archyvo pateiktos 1945-1946 m. žinios apie ūkį (t. 1, l. 170, 181). Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrius 1998-12-29 H. J. nurodė, kad reikia pateikti papildomus dokumentus (t. 1, l. 176).
H. J. savo valią vietoj kompensacijos susigrąžinti žemės sklypą natūra pakeitė 2001-09-03 prašyme, jame nurodė, kad buvęs savininkas – J. J. , jos tėvas. Šiame pareiškime abu pretendentai – H. J. ir jos brolis S. J. natūra prašė sugrąžinti po 3 ha žemės (t. 1, l. 193). Dar kartą savo valią gauti visus 12 ha žemės natūra H. J. pareiškė 2003-11-26 pareiškime (t. 1, l., 137).
H. J. teiginiui, kad buvo pateikti visi reikalingi nuosavybės teisių atkūrimui į jos tėvo J. J. iki (duomenys neskelbtini), Vilniaus rajone, valdytą 12,0427 ha žemės sklypą, prieštarauja jos pačios Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriui pateiktas 2003-09-29 prašymas, kuriuo ji prašo išduoti buvusio savininko R. F. bylos kopiją Nr. 107 (t. 1, l. 175). Nėra duomenų, kad buvusio savininko, į kurio turtą buvo pretenduojama atkurti nuosavybės teises, žemės sklypas būtų identifikuotas natūroje. J. J. mirė (duomenys neskelbtini) m., vėliau H. J. motina J. B. J. sudarė santuoką su F. R.
Juridinę reikšmę turintis faktas, kad iki nacionalizacijos J. B. J. ir jos vaikai H. bei S. Vilniaus rajone Paberžės seniūnijoje Akmenos kaime nuosavybės teisėmis valdė 12,0427 ha žemės sklypą, buvo nustatytas Vilniaus rajono apylinkės teismo 2004-06-07 sprendimu remiantis liudytojo S. Š. , g. (duomenys neskelbtini), parodymais, žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktu, planu, 1936 m. žemės sklypų valdytojų sąrašu, Lietuvos centrinio archyvo pažymėjimais (t. 1, l. 165-167).
Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrius 2004-02-04 parengė pažymas dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų Nr. 8467 ir Nr. 8466, kuriose patvirtino, kad H. J. ir S. J. turi teisę atkurti nuosavybę į 6,02 ha žemės Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) kiekvienas (t. 1, l. 173-174).
Tačiau iki ieškovė H. J. pakeitė savo valią vietoj kompensacijos gauti grąžintiną žemės sklypą natūra, remiantis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių atkūrimo į išlikusį nekilnojamąjį turto atkūrimo įstatymo 1 str. 2 d. nuostatomis, žemės sklypas, į kurį ji pretendavo atkurti nuosavybės teises, buvo teisėtai įtrauktas į laisvos valstybinės žemės fondą, t.y. žemės, miško ir vandenų plotus, kurie nepriskirti valstybės paimtai ir išperkamai žemei ir kurių susigrąžinti natūra nepageidauja šio įstatymo 2 straipsnyje nurodyti piliečiai, taip pat žemės, miško ir vandens telkinio plotus, kurie lieka atkūrus nuosavybės teises į pagal šį įstatymą grąžintinus maksimalius žemės, miško ir vandens telkinio plotus. H. J. valios išraišką patvirtina jos pačios surašyti dokumentai – 1991-09-25 prašymas ir 1994-04-28 pareiškimas, duomenų civilinėje byloje, kad šiuos dokumentus iš ieškovės priėmę asmenys būtų neteisingai įforminę jos valią ar kaip nors kitaip nesąžiningai pasielgę, nėra. Apeliantės argumentas, kad ji menkai išsilavinusi, nemoka valstybinės kalbos, dėl to nesuprato kas parašyta dokumentuose jos vardu, atmestinas, nes tos pačios aplinkybės vėliau jai nesudarė kliūčių pakeisti savo valią ir prašyti ne kompensacijos, bet nuosavybės teisių atkūrimo natūra. Vilniaus apskrities viršininko 2000-09-22 įsakymu Nr. 3226 buvo patvirtintas Glitiškių kadastrinės vietovės, į kurią patenka ir ieškovės pageidaujamas susigrąžinti natūra žemės sklypas, žemės reformos žemėtvarkos projektas. Vilniaus apskrities viršininko 2001-02-28 sprendimu Nr. 41-10272 pilietei L. J. į tenkančią nekilnojamojo turto dalį 1 ha žemės perduota neatlygintinai nuosavybėn lygiavertis 0,73 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), 2001-03-29 sprendimu Nr. 41-10511 piliečiui R. B. į tenkančią nekilnojamojo turto dalį 0,78 ha žemės perduota neatlygintinai nuosavybėn lygiavertis 0,99 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). 2001-05-07 sprendimu Nr. 41-10659 pilietei J. B. į tenkančią nekilnojamojo turto dalį 3,59 ha žemės buvo perduota neatlygintinai nuosavybėn lygiavertis 3,68 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (t. 1, l. 84-86). Šie žemės sklypai buvo suformuoti laisvame valstybinės žemės fonde, perduoti piliečiams atkuriant nuosavybės teises, vėlesnis ieškovės valios pasikeitimas negali būti pagrindu pripažinti nuosavybės teisių atkūrimą pastariesiems asmenims (L. J. , R. B. ir J. B. ) neteisėtu.
Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrius 2004-02-04 pažymos dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų Nr. 8467 ir Nr. 8466, patvirtinančios, kad H. J. ir S. J. turi teisę atkurti nuosavybę į 6,02 ha žemės (duomenys neskelbtini) kiekvienas, reiškia, kad ieškovės teisė į nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą iki šiol nėra realizuota ir gali būti įgyvendinta LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį atkūrimo įstatymo 16 str. numatytais būdais – gali būti grąžinama ekvivalentine natūra, išmokama kompensacija ir kt.
Apeliantės H. J. nurodomi Žemės reformos žemėtvarkos projektų kaimo vietovėje rengimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998-04-13 įsakymu, 28 ir 38 punktų reikalavimų pažeidimai (žemėtvarkos skyriaus vedėjo nepasirašyti žemės sklypų projektavimo darbų įvykdymo aktai), atkuriant nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą L. J. , R. B. ir J. B. bei perduodant jiems neatlygintinai nuosavybėn lygiaverčius sklypus (duomenys neskelbtini), yra formalaus pobūdžio ir nesusiję su ieškinio pagrindais, nes ieškovės nurodomą teisių pažeidimą nulėmė jos valios išreiškimas gauti kompensaciją už grąžintiną nekilnojamąjį turtą ir tokio pareiškimo pasekoje ieškovei grąžintinos žemės sklypą priskyrimas laisvos valstybinės žemės fondui. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos specialisto 2007-12-14 išvadoje Nr. 6K-17 minėti metodikos pažeidimai taip pat įvertinti kaip neturėję įtakos L. J. , R. B. ir J. B. nuosavybės teisių atkūrimo teisėtumui (t. 2, l. 69-78).
Nenustačius LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo pažeidimų atkuriant nuosavybės teises L. J. ir R. B. , nenustačius šių asmenų nesąžiningumą patvirtinančių aplinkybių, nėra pagrindo pripažinti negaliojančiais jų sudarytus žemės sklypų perleidimo sandorius.
Civilinę bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nustatė visas reikšmingas aplinkybes byloje, teisingai aiškino ir taikė LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį atkūrimo įstatymo normas, apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą teismo sprendimą naikinti ar keisti (CPK 325 str. 1 d. 1 p.).
Atsakovei L. D. iš apeliantės priteistinos apeliacinės instancijos teisme patirtos advokato pagalbos išlaidos. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinės instancijos teisme nebuvo tiriami nauji įrodymai, apeliacijos dalyką iš esmės sudarė pirmosios instancijos teisme išnagrinėtos aplinkybės, dėl to byla nebuvo sudėtinga, priteisiamos atstovavimo išlaidos mažintinos iki 1 000 Lt (CPK 98 str.). Į valstybės pajamas iš apeliantės priteistina teismo patirtos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos – 17 Lt (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 str., 326 str. 1 d. 1 p., 331 str., teisėjų kolegija
nutarė:
Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą. Priteisti iš apeliantės H. J. atsakovei L. D. 1 000 Lt atstovavimo išlaidų ir į valstybės biudžetą 17 Lt procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.