Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jovitos Einikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Violetos Petkevičienės ir Eglės Žulytės-Janulionienės,

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo J. A. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, ir Lietuvos kalėjimų tarnybai dėl nutarimo panaikinimo ir žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas skunde teismui nenurodo, kuo grindžiamas pateiktos žalos dydis ir kaip konkrečiai paskaičiuotas. Skunde pareiškėjas teigia, kad patyrė baimės jausmą, bei dvasinius išgyvenimus. Tačiau Pravieniškių 1-ojo resocializacijos skyriaus psichologės pažymoje, Nr. RV-22-659, nurodyta, kad jis į įstaigos psichologus dėl patiriamų psichologinių išgyvenimų, dvasinių kančių, nepatogumų, baimės jausmo, kurios galėjo sukelti baudos izoliatoriuje neįrengtas radijo taškas, bei pareigūnų iškvietimo mygtuko neveikimas, nesikreipė. Todėl Lietuvos kalėjimų tarnybos nuomone, pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, kurie leistų konstatuoti patirtą neturtinę žalą, kurią būtų galima susieti su asmens teisių pažeidimu Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio prasme, taip pat pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų leidžiančių kilti Lietuvos kalėjimų tarnybos viešajai atsakomybei – įstaigos neteisėtų veiksmų ar neveikimo, žalos bei priežastinio neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšio.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Lietuvos kalėjimo tarnybos Nutarimo, kuriuo pareiškėjui taikyta prevencinė priemonė – uždrausta tris mėnesius išvykti iš bausmės atlikimo vietos, teisėtumo ir pagrįstumo. Taip pat dėl pareiškėjo prašymo priteisti neturtinės žalos atlyginimą.

Pareiškėjas atlieką laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių 1–ajame teisme.

Lietuvos kalėjimų tarnybos direktorius skundžiamu Nutarimu, vadovaudamasis BVK 76 straipsnio 1 dalies 4 punktu (Nutarime padarytas rašymo apsirikimas nurodomas 6 punktas), atsižvelgdamas į Lietuvos Kalėjimų tarnybos Kriminalinės žvalgybos valdybos Kriminalinės žvalgybos skyriaus 2023 m. lapkričio 16 d. pažymą Nr. LV-52954, siekdamas užkirsti kelią galimoms nusikalstamoms veikoms ir apsaugoti kitų asmenų teises ir laisves, nutarė nuteistajam (pareiškėjui) taikyti BVK 76 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtintą prevencinę priemonė – draudimą nuteistajam išvykti iš bausmės atlikimo vietos trims mėnesiams.

Lietuvos kalėjimų tarnybos Kriminalinės žvalgybos valdybos Kriminalinės žvalgybos skyriaus pažymoje nurodyta, kad Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūnai disponuoja kriminalinės žvalgybos informacija, kuri viešai nepateikiama dėl informacijos konfidencialumo, apie tai, kad, jeigu nuteistasis (pareiškėjas) būtų perkeltas į atviro tipo režimą, jis galėtų daryti naujas nusikalstamas veikas ar kitus teisės pažeidimus.

Teismui yra pateikta įslaptinta medžiaga iš Lietuvos Kalėjimų tarnybos Kriminalinės žvalgybos valdybos dėl Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūnų disponuojamos kriminalinės žvalgybos informacijos skundžiamo nutarimo priėmimo metu, su kuria teismas susipažino.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja BVK ir VAĮ nuostatos, taip pat CK nuostatos, susijusios su neturtinės žalos atlyginimo klausimais.

Pareiškėjas skunde iš esmės teigia, kad skundžiamas Nutarimas nėra pagrįstas konkrečiais faktais, nenurodytos aplinkybės, lėmusios tokio Nutarimo priėmimą. Taip pat pareiškėjas nurodo, kad Nutarimas neatitinka VAĮ individualiam administraciniam aktui keliamų reikalavimų.

Lietuvos kalėjimų tarnyba, kaip viešojo administravimo sistemos subjektas, privalo priimti individualų administracinį sprendimą, kurio turiniui taikytini VAĮ 10 straipsnio reikalavimai, nustatantys, jog individualus administracinis sprendimas turi būti pagrįstas nustatytais faktais ir teisės aktų normomis. Pažymėtina, jog LVAT savo praktikoje yra konstatavęs, kad VAĮ 10 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, jog jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. rugpjūčio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-367-502/2022; kt.). Tikrinant viešojo administravimo subjekto sprendimą (bendrine prasme) VAĮ 10 straipsnio aspektu turi būti nustatyta, ar asmuo, kuriam adresuotas administracinis sprendimas, iš esmės galėjo ir turėjo suvokti (suprasti) priimto sprendimo faktinius ir teisinius pagrindus, jo priėmimo motyvus. Be to, su individualaus administracinio akto faktiniu pagrįstumu sietinas ir viešojo administravimo procedūrų tinkamo atlikimo reikalavimas, įskaitant administracines procedūras, susijusias su asmens išklausymu, jo nurodytų aplinkybių ir pateiktų įrodymų ištyrimu ir vertinimu.

BVK 76 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad siekiant užkirsti kelią nusikalstamoms veikoms ir apsaugoti kitų asmenų teises ir laisves, laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus nutarimu gali būti iki trijų mėnesių taikomos šios prevencijos priemonės: 1) nuteistojo laiškų išsiuntimo ir gautų laiškų įteikimo nuteistajam sustabdymas arba adresatų, kuriems nuteistajam leidžiama siųsti ir iš kurių leidžiama gauti laiškus, apribojimas; 2) pasimatymų suteikimo nuteistajam sustabdymas arba asmenų, su kuriais nuteistajam leidžiama pasimatyti, apribojimas; 3) nuteistojo skambinimo arba abonentų, kuriems nuteistajam leidžiama paskambinti, apribojimas; 4) draudimas nuteistajam išvykti iš bausmės atlikimo vietos; 5) nuteistojo kontaktų su kitais nuteistaisiais ribojimas bausmės atlikimo vietoje; 6) daiktų perdavimo nuteistajam sustabdymas arba apribojimas. To paties straipsnio 3 dalis nustato, kad Laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus nutarime turi būti nurodytos taikomos prevencijos priemonės, jų taikymo motyvai ir trukmė, kitos aplinkybės, dėl kurių būtina taikyti šias prevencijos priemones. Apribojant nuteistajam pasimatymų suteikimą, skambinimą ir (ar) laiškų išsiuntimą (įteikimą), taip pat turi būti nurodomi asmenys ar jų grupė, su kuriais nuteistajam leidžiama pasimatyti, kuriems leidžiama paskambinti ir (ar) siųsti bei iš jų gauti laiškus, o apribojant kontaktus su kitais nuteistaisiais bausmės atlikimo vietoje, – kiti nuteistieji ar jų grupė, su kuriais bet kokios formos nuteistojo, kuriam taikomas šis ribojimas, kontaktai bausmės atlikimo vietoje yra negalimi.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad skundžiamas Nutarimas buvo priimtas remiantis paminėta pažymoje informacija, kurioje nurodoma, jog pareiškėjas išvykęs iš laisvės atėmimo vietos pareiškėjas gali padaryti nusikalstamą veiką. Pažyma yra šiuo atveju yra laikoma Nutarimo sudedamąja dalimi. Dėl to pareiškėjo skunde nurodomi argumentai, kad Nutarimas priimtas neobjektyviai, nepagrįstai, pažeidžiant VAĮ nuostatas, yra deklaratyvaus pobūdžio, todėl nepagrįsti ir dėl to atmestini. Lietuvos kalėjimų tarnybos direktorius, atsižvelgęs į gautą informaciją apie pareiškėjo galimai ketinamą atlikti nusikalstamą veiką ar kitus teisės pažeidimus, vadovaudamasis BVK 76 straipsnio 1 dalies 4 punktu priėmė skundžiamą Nutarimą ir nutarė pareiškėjui skirti prevencinę priemonę – draudimą tris mėnesiams išvykti iš bausmės atlikimo vietos. Nutarime yra nurodyta aiški taikoma prevencijos priemonė, jos trukmė (trys mėnesiai), taip pat nurodyta aplinkybės ir motyvai, kuriais buvo remtasi dėl taikytinos prevencijos priemonės pareiškėjui.

Iš teismui pateiktos pareiškėjo asmens bylos nustatyta, kad 2024 m. sausio 25 d. Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ojo kalėjimo viršininko sprendimu Nr. NĮ-22-334 pareiškėjas įrašytas į linkusių sukčiauti nuteistųjų įskaitą ir jam taikomas papildomas režimo reikalavimas: nesuteikiama teisė išvykti už kalėjimo teritorijos ribų arba teisė nuvykti į namus; draudžiama dirbti tamsiuoju paros metu, taip pat dirbti už kalėjimo teritorijos ribų, išskyrus kaltinamuosius, atliekančius laisvės atėmimo bausmę atviro tipo sąlygomis; taikomas įpareigojimas ne mažiau kaip 3 kartus per dieną (pradedant signalu „Keltis“, baigiant nurodymu „Miegoti“) atvykti pas atsakingą pareigūną užsiregistruoti Linkusių pabėgti, sukčiauti ar užpulti kaltinamųjų patikrinimo apskaitos žurnale (30 priedas), išskyrus uždaro tipo sąlygomis laikomus kaltinamuosius, kurie papildomai tikrinami gyvenamosiose kamerose; įpareigojimas ant viršutinių drabužių nešioti kortelę su vardu ir pavarde, nuotrauka ir mėlynos spalvos įstriža juosta (išskyrus suimtuosius).

Pareiškėjas skunde nurodo, kad minėta prevencinė priemonė jam paskirta nepagrįstai, nes jis nėra įtariamas kokios nors nusikalstamos veikos padarymu, dirba. Teismas pažymi, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės, nesudaro pagrindo pripažinti, jog nebuvo pagrindo taikyti pareiškėjo atžvilgiu prevencinės priemonės ir dėl ko ginčijamas Nutarimas turėtų būti pripažįstamas neteisėtu. Skundžiamas Nutarimas nėra priimtas tuo pagrindu, kad pareiškėjas yra įtariamas padaręs nusikalstamą veiką. Skundžiamame Nutarime yra aiškiai nurodyta, kad pareiškėjas gali atlikti nusikalstamą veiką, dėl ko jam taikoma prevencinė priemonė. Pažymėtina, kad bausmių vykdymo sistemos pareigūnai, laisvės atėmimo vietų įstaigos karjeros valstybės tarnautojai ir kiti darbuotojai, palaikydami profesionaliai pozityvius santykius su nuteistaisiais ir stengdamiesi šiuos individualiai pažinti bei suprasti, užima nuteistuosius prasminga veikla, vertina galimą riziką, ją valdo ir taip užtikrina saugią aplinką sau ir nuteistiesiems (toliau – dinaminis saugumas)(BVK 25 str. 4 d.). Prevencijos priemonės gali būti taikomos šiais atvejais: 1) Lietuvos kalėjimų tarnybai savarankiškai nustačius ar gavus informacijos iš kitų institucijų, kad nuteistasis, pasinaudodamas jam Bausmių vykdymo kodekso nustatytomis teisėmis, susijusiomis su skambinimu, susirašinėjimu, susitikimais, išvykimu iš bausmės atlikimo vietos, daiktų perdavimu, taip pat kontaktuojant su kitais nuteistaisiais, ketina atlikti, atlieka, jau atliko arba kursto kitus asmenims atlikti nusikalstamą veiką, ar kitą teisės pažeidimą, ketina užsiimti arba užsiima veikla, nesuderinama su resocializacijos tikslais ar kuri gali turėti neigiamos įtakos Lietuvos kalėjimų tarnybos valdymui ir jos saugumo užtikrinimui, taip pat ketina pažeisti ar pažeidžia kitų asmenų teises ir laisves; 2) suimtiesiems, nuteistiesiems imantis neteisėtų grupinių veiksmų, pažeidžiančių laisvės atėmimo vietų įstaigoje nustatytą vidaus tvarką, arba turint duomenų, kad jie planuoja tokių veiksmų imtis (Prevencijos priemonių taikymo tvarkos aprašo, patvirtinto Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2022 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. V-554, 3 punktas).

Pareiškėjo teiginys, kad jis gali būti perkeltas į atviro tipo bausmės atlikimo vietą, nesudaro teisinio pagrindo panaikinti skundžiamą sprendimą. Pareiškėjo perkėlimo į atviro tipo bausmės atlikimo vietą klausimas nagrinėjamoje byloje nesprendžiamas ir skundžiamas nutarimas nesprendė šio klausimo, tai išeina už nagrinėjamos bylos ribų.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnyje apibrėžti skundžiamo akto panaikinimo pagrindai. Atitinkamai šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad skundžiamas aktas (ar jo dalis) turi būti panaikintas, jeigu jis yra: 1) neteisėtas iš esmės, t. y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams; 2) neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas administravimo subjektas; 3) neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą.

Nagrinėjamu atveju teismas įvertinęs skundo ir atsiliepimo argumentus, byloje esančius rašytinius įrodymus, taip pat susipažinęs su pateikta pareiškėjo asmens byla ir įslaptinta medžiaga iš Lietuvos Kalėjimų tarnybos Kriminalinės žvalgybos valdybos, sprendžia, jog Nutarimas yra priimtas pagrįstai, yra teisėtas ir pagrindo jį naikinti nėra. Todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Pareiškėjas skunde nurodo, kad dėl priimto Nutarimo jis negali pasinaudoti trumpalaikėmis išvykomis, būti perkeltas į atviro tipo bausmės atlikimo vietą, dėl ko patyrė neturtinę žalą, t. y. baimės jausmą dėl nepagrįstai paskirtos nuobaudos, dvasinius išgyvenimus, nes atlieka bausmę prastesnėmis kalinimo sąlygomis, nei nuteistieji atliekantys bausmę atviro tipo bausmės atlikimo vietoje.

Žala turi būti atlyginta, kai institucija (jos pareigūnas) neįvykdo įstatymuose nustatytos pareigos arba atlieka veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidžia bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnis). Turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.

CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant įrodytoms trims sąlygoms (viešoji civilinė atsakomybė): valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.

Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos kalėjimų tarnybos Nutarimas, kuriuo pareiškėjui taikyta prevencinė priemonė – uždrausta tris mėnesius išvykti iš bausmės atlikimo vietos- yra pagrįstas ir teisėtas. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra nustatyti Lietuvos kalėjimų tarnybos neteisėtų veiksmų, nėra teisinio pagrindo tenkinti skundo reikalavimo dėl valstybės civilinės atsakomybės taikymo. Tai, kad pareiškėjas dėl taikomos prevencinės priemonės teisėtai patiria tam tikras neigiamas pasekmes, nesudaro teisinio pagrindo išvadai dėl valstybės civilinės atsakomybės šioje byloje taikymo.

Atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytus argumentus ir nustatytas faktines aplinkybes, teismas sprendžia, jog nėra pagrindo naikinti ginčijamą Lietuvos kalėjimų tarnybos Nutarimą, taip pat nėra pagrindo priteisti pareiškėjui neturtinę žalą, dėl ko pareiškėjo skundas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

atmesti pareiškėjo J. A. skundą kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą per Regionų administracinį teismą.