Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Asta Katinienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ieškinį atsakovei A. V., dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo, vaiko nuolatinės globos, gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, trečiasis asmuo – E. S..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

5. Trečiasis asmuo teismo nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį nepateikė, tačiau pateiktame sutikime dėl bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka nurodė, kad sutinka su ieškinio reikalavimais.

6. Teisme 2020 m. spalio 30 d. pateiktas ieškovės sutikimas bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, taip pat pridėtas trečiojo asmens sutikimas. Atsakovė nepateikė sutikimo, tačiau nepareiškė prieštaravimų dėl bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka, todėl teismas sprendžia, kad šiuo atveju bylos nagrinėjimas nepakenks proceso dalyvių ar nepilnamečio vaiko interesams.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas visiškai

7. Byloje nustatyta, kad atsakovė A. V. yra nepilnamečio vaiko D. S. ((duomenys neskelbtini)) motina, tėvas gimimo įraše Nr. 5291 – nenurodytas (nenustatytas). Atsakovės šeima Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. kovo 16 d. įsakymu Nr. 30-801 buvo įrašyta į Vilniaus miesto socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. Šeimai nuo 2018 m. balandžio 9 d. taikoma atvejo vadyba dėl atsakovės nusišalinimo nuo vaiko priežiūros. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. balandžio 11 d. įsakymu D. S. buvo nustatyta laikinoji globa nuo 2018 m. balandžio 9 d. ir jo laikinąja globėja paskirta senelė E. S., su kuria nustatyta vaiko laikina gyvenamoji vieta. Ieškovė prašo neterminuotai apriboti motinos valdžią sūnui ir skirti vaiko laikinąją globėją (senelę) jo nuolatine globėja, priteisti iš motinos išlaikymą sūnui. Nurodo, kad motina nevykdo pareigos auginti vaiką. Šiuo metu gyvena V..

Dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo

8. Tėvų valdžios esmė – teisė ir pareiga auklėti savo vaikus ir juos iki pilnametystės išlaikyti (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnyje), ir Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme. Jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu, tai reiškia, jog jie nevykdo savo konstitucinės pareigos ir tokiems tėvams tai pakankamas pagrindas taikyti tėvų valdžios ribojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 19 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2005).

9. Tėvų valdžios ribojimo pagrindai įtvirtinti CK 3.180 straipsnio 1 dalyje. Jų sąrašas baigtinis. Vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, reiškiantis, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi ginčą įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. Pagal šį principą turi būti aiškinamos ir CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nustatytos tėvų valdžios apribojimo sąlygos, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Teismui sprendžiant klausimą dėl tėvų valdžios apribojimo, tenka pareiga nustatyti teisingą pusiausvyrą tarp vaiko teisės į jo geriausių interesų užtikrinimą, augimą saugioje ir stabilioje aplinkoje bei tėvų teisės vėl būti kartu su vaikais, jų bendravimo teisių su kitų asmenų globoje esančiais vaikais užtikrinimo. Bylose, kuriose yra sprendžiamas klausimas dėl tėvų valdžios apribojimo, kasacinis teismas yra pasisakęs, kad tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš nurodytų aplinkybių. Taigi nėra reikalaujama, kad visais atvejais būtų konstatuojamas piktnaudžiavimas tėvų valdžia, žiaurus elgesys su vaikais ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje 3K-7-114/2013). Be to, tėvų valdžios apribojimą lemia ne tik nepilnamečio vaiko tėvų netinkamas elgesys su vaiku, bet ir neteisėtas neveikimas.

10. Iš bylos duomenų visumos teismas nustatė, kad atsakovė nevykdo savo pareigos rūpintis nepilnamečiu sūnumi D. S.. Iš Tarnyboje 2018 m. balandžio 9 d. įvykusio susitikimo protokolo nustatyta, kad atsakovė kelis kartus (nuo 2017-11-16 iki 2017-11-21, ir nuo 2018-01-30 iki 2018-02-15) buvo išvykusi iš savo ir vaiko gyvenamosios vietos bei šiais laikotarpiais nevykdė pareigų vaikui. 2020 m. vasario 26 d. paaiškinime atsakovė pasižadėjo nebepalikti savo sūnaus. Tačiau dėl pasikartojančių motinos valdžios vaikui neįgyvendinimo atvejų ir išvykimų iš gyvenamosios vietos, vaikui nuo 2018 m. balandžio 9 d. buvo nustatyta laikinoji globa. Priimtas 2019 m. balandžio 9 d. Vaiko laikinosios globos (rūpybos) planas, kuriuo atsakovė įpareigota kreiptis pagalbos į psichologą-psichiatrą dėl alkoholio nesaikingo vartojimo, lankyti tėvystės įgūdžių grupes, auklėti savo sūnų, bendradarbiauti su socialiniais darbuotojais ir įsidarbinti, tačiau iš bylos duomenų darytina išvada, kad atsakovė nesilaikė nustatytų įpareigojimų. Vaiko senelė Tarnyboje 2020 m. rugsėjo 22 d. vykusio susitikimo metu nurodė, kad jos dukra nusišalino nuo vaiko auklėjimo, todėl ji buvo paskirta laikinąja vaiko globėja. Nepilnametis vaikas nurodė, kad motina jo neaugina, išvykusi į užsienį. Iš VšĮ „Vilniaus SOS vaikų kaimas“ 2020 m. gegužės 14 d. informacijos nustatyta, kad atsakovė gyvena (duomenys neskelbtini) ir vaiko senelės nuomone, neketina grįžti į (duomenys neskelbtini). Senelė nurodė, kad jos dukra turi naują sugyventinį (duomenys neskelbtini) ir pagimdė moteriškos lyties naujagimį. Atsakovė patvirtino, kad gyvena užsienyje, neturi galimybės grįžti į (duomenys neskelbtini), domisi vaiku ir jam paskambina. Atsakovė sutiko, kad sūnaus nuolatine globėja būtų skirta jos motina E. S.. Pateiktas 2020 m. gegužės 14 d. atsakovės raštas, kuriame ji nurodė, kad gyvena užsienyje, turi kitą vaiką ir šeimą, todėl neturi galimybės auginti D. S.. Darytina išvada, kad atsakovė nevykdė jai paskirtų įpareigojimų auginti vaiką, išvyko į užsienį, kur nuolat gyvena ir visiškai nusišalino nuo vaiko priežiūros bei pateiktu el. laišku teismui tai patvirtino (CPK 178 straipsnis).

11. Taigi iš bylos duomenų nustatyta, kad atsakovė yra visiškai nusišalinusi nuo savo pareigų vaikui vykdymo, gyvena užsienyje, nebendradarbiauja su socialiniais darbuotojais, vaiko ir motinos ryšys nutrūkęs, vaikas biologinę motiną vadina vardu, ir nėra įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti, kad atsakovės gyvenimo būdas ir elgesys (neveikimas) yra sąlygotas objektyvių aplinkybių, nepriklausančių nuo atsakovės valios (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 12, 178, 185 straipsniai). Todėl teismas, atsižvelgdamas į aukščiau nurodytus teisinius kriterijus ir į faktines bylos aplinkybes, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju atsakovės elgesys atitinka dvi įstatyme numatytas tėvų valdžiai apriboti būtinas sąlygas, t. y. vengimą atlikti savo pareigas auklėti vaiką ir nesirūpinimą vaiku (CK 3.180 straipsnio 1 dalis). Šios aplinkybės sudaro CK 3.180 straipsnio 1 dalyje numatytą pagrindą neterminuotai apriboti atsakovės A. V. motinos valdžią nepilnamečiam vaikui D. S..

12. Teismas išaiškina, kad apribojus atsakovei motinos valdžią neterminuotai, atsakovei sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatomos įstatymu, tačiau išlieka teisė matytis su vaiku. Taip pat neterminuotai apribojus motinos valdžią, vaikas be atskiro motinos sutikimo gali būti įvaikintas.

13. Teismas pažymi, kad motinos valdžios apribojimas neužkerta kelio atsakovei ateityje kreiptis į teismą dėl motinos valdžios apribojimo panaikinimo. Atsakovei išaiškintina, kad motinos valdžios neterminuotas apribojimas gali būti panaikinamas, jeigu pateikiami įrodymai, pagrindžiantys tris būtinas sąlygas: 1) motina pakeitė savo elgesį; 2) motina gali auklėti vaiką; 3) motinos valdžios apribojimo panaikinimas neprieštaraus vaiko interesams (CK 3.181 straipsnio 2 dalis). Tačiau motinos valdžios apribojimą galima panaikinti tik tuomet, jei vaikas neįvaikintas (CK 3.181 straipsnio 6 dalis).

Dėl nuolatinės globos nustatymo, globėjo paskyrimo ir gyvenamosios vietos nustatymo

14. Apribojus atsakovei motinos valdžią, vadovaujantis CK 3.257 straipsnio 3 punktu, atsakovės nepilnamečiam sūnui D. S. nustatytina nuolatinė globa. Ieškovė prašo nustatyti nuolatinę globą D. S., jo globėja ir gaunamų lėšų administratore paskirti senelę E. S., kuri yra vaiko laikinoji globėja nuo 2018 m. balandžio 9 d.

15. Iš 2018 m. balandžio 10 d. Buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo akto, 2018 m. balandžio 12 d. ir 2018 m. lapkričio 5 d. Globojamo (rūpinamo) vaiko aplankymo aktų nustatyta, kad vaiko laikinoji globa senelės šeimoje vyko sklandžiai, vaiko priežiūra atitinka vaiko interesus augti saugioje, jo poreikius atitinkančioje aplinkoje. Iš bylos duomenų nustatyta, kad senelę ir vaiką sieja tvirtas emocinis ryšys. Trečiasis asmuo yra tinkamo amžiaus, sveikatos būklės ir finansinės padėties globoti vaiką, neteista, bausta administracine tvarka už Kelių Eismo Taisyklių pažeidimą. Trečiasis asmuo, jos sugyventinis A. T., kuris pateikė sutikimą, kad trečiasis asmuo globotų vaiką, ir D. S. gyvena 2 kambarių bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kuris priklauso laikinajai globėjai nuosavybės teise. Vaiko senelė pateikė prašymą būti vaikaičio globėja. Trečiojo asmens pasirengimas globoti vaiką buvo vertintas SOS vaikų kaimų Lietuvoje draugijoje, kuri pateikė 2018 m. gegužės 22 d. išvadą dėl E. S. pasirengimo laikinai globoti vaiką, kurioje nurodoma, kad trečiasis asmuo yra pasirengęs globoti D. S. (CK 3.268 straipsnis). Tarnyba nėra gavusi kitų fizinių asmenų prašymų dėl paskyrimo vaiko nuolatiniais globėjais. Nėra duomenų, kad vaiko senelė būtų pripažinta neveiksnia šioje srityje arba ribotai veiksnia šioje srityje, taip pat, kad nuo jos buvo atskirtas vaikas ar buvo apribota motinos valdžia (CK 3.269 straipsnis). Vaiko teisių ir teisėtų interesų pažeidimų laikinosios globos metu nenustatyta. Atsižvelgiant į tai, D. S. skiriama nuolatinė globa, vaiko nuolatine globėja skiriama jo senelė – E. S.. Nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta nustatytina globėjos gyvenamojoje vietoje (CK 3.264 straipsnis, 3.265 straipsnio 3 dalis).

16. Nepilnamečiam D. S. nustačius nuolatinę globą, naikintina Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. balandžio 11 d. įsakymu Nr. 30-1170/18 (2.1.1E-TD2) D. S. nustatyta laikinoji globa (CK 3.255 straipsnio 3 punktas).

17. Nepilnametis D. S. turto, kuriam turėtų būti paskirtas administratorius, neturi, todėl turto administravimas nenustatomas.

18. Suinteresuotam asmeniui E. S. išaiškinama, kad vadovaujantis CK 3.271 straipsniu, vaiko globėjas (rūpintojas) privalo: 1) užtikrinti vaiko fizinį ir psichinį saugumą; 2) rūpintis vaiko sveikata ir mokymusi; 3) auklėti vaiką; 4) spręsdamas klausimus, susijusius su vaiko interesais, bendradarbiauti su savivaldybės administracija, globos centru, valstybine vaiko teisių apsaugos institucija ir kitomis suinteresuotomis valstybės ir savivaldybių institucijomis; 5) netrukdyti vaikui bendrauti su tėvais, jei tai nekenkia vaiko interesams; 6) palaikyti ryšius su vaiko tėvais, informuoti vaiko tėvus ar artimuosius giminaičius, jeigu jie to pageidauja, apie vaiko vystymąsi, sveikatą, mokymąsi ir kitais svarbiais klausimais; 7) rūpintis vaiko laisvalaikiu, atsižvelgdamas į jo amžių, sveikatą, išsivystymą ir polinkius; 8) rengti vaiką savarankiškam gyvenimui ir darbui šeimoje, pilietinėje visuomenėje ir valstybėje.

Dėl išlaikymo priteisimo

19. Apribojus motinos valdžią ar atskyrus vaikus nuo tėvų, tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka (CK 3.195 straipsnis). Tėvai privalo materialai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 straipsnis). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams, tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikams vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis).

20. Ieškovė prašo priteisti iš A. V. išlaikymą D. S. po 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jo pilnametystės. Vaiko laikinoji globėja nurodė, kad vaiko poreikiams patenkinti per mėnesį reikalinga apie 250 Eur. Šiuo atveju teismas atsižvelgia į nepilnamečio vaiko amžių (5 metai), sveikatą ir protingus poreikius aprangai, maistui, higienai, gyvenamajam būstui, ugdymui, medikamentams ir gydymui, taip pat į aplinkybę, kad atsakovė yra darbingo amžiaus, patvirtino, jog dirba (duomenys neskelbtini), pateiktame el. laiške neprieštaravo ir neginčijo prašomo priteisti išlaikymo dydžio bei aplinkybę, kad nėra duomenų, jog atsakovė dėl sveikatos būklės ar kitų priežasčių negali gauti pajamų vaikui išlaikyti (CPK 178 straipsnis).

21. Taigi įvertinęs minėtas aplinkybes ir byloje esančių įrodymų visumą, teismas tenkina šį reikalavimą visiškai ir priteisia iš atsakovės A. V. vaikui D. S. išlaikymą, mokamą po 250 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020-10-01) iki vaiko pilnametystės.

22. D. S. išlaikymui mokamas pinigines lėšas pavestina tvarkyti uzufrukto teise vaiko nuolatinei globėjai E. S. (CK 3.275 straipsnis).

23. Priteistą sumą indeksuoti kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).

24. Sprendimo dalis dėl motinos valdžios apribojimo ir išlaikymo priteisimo nukreiptina vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 496 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

25. Ieškovė šioje byloje atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Už reikalavimą apriboti motinos valdžią atsakovė yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 14 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ieškinys patenkintas visiškai, iš atsakovės valstybei priteistina 142,50 Eur žyminio mokesčio už reikalavimus dėl nuolatinės globos nustatymo ir išlaikymo priteisimo ((250 Eur x 12 mėn. x 3 proc.) - 25 proc. + 75 Eur) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 ir 6 punktai, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).

26. Nagrinėjant civilinę bylą, teisme patirtos 3,65 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Pašto išlaidos mokėtinos į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą, į kurią mokėtinas ir žyminis mokestis. Kadangi iš atsakovės valstybei priteistina žyminio mokesčio suma, o pašto išlaidų ir žyminio mokesčio sumai gali būti išrašytas vienas vykdomasis raštas, valstybei iš atsakovės priteistina ir 3,65 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidos, nepaisant to jog ši suma neviršija 5 Eur sumos (CPK 96 straipsnio 6 dalimi bei Teisingumo ir Finansų ministrų 2020 m. sausio 13 d. Nr. 1R-19/1K-2 įsakymu „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“). Iš viso valstybei iš atsakovės priteistina 146,15 Eur (142,50 Eur + 3,65 Eur) bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Neterminuotai apriboti atsakovės A. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) motinos valdžią nepilnamečiam vaikui D. S. (a. k. (duomenys neskelbtini)

Nustatyti nepilnamečiam vaikui D. S. nuolatinę globą, vaiko globėja ir gaunamų lėšų administratore paskirti E. S. (a. k. (duomenys neskelbtini)

Nustatyti nepilnamečio vaiko D. S. gyvenamąją vietą globėjos E. S. gyvenamojoje vietoje.

Panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. balandžio 11 d. įsakymu Nr. 30-1170/18(2.1.1E-TD2) D. S. nustatytą laikinąją globą.

Priteisti iš atsakovės A. V. išlaikymą nepilnamečiam vaikui D. S., mokamą po 250 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020-10-01) iki vaiko pilnametystės.

Priteisto išlaikymo sumą indeksuoti kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovės A. V. į valstybės biudžetą 146,15 Eur bylinėjimosi išlaidų (žyminį mokestį ir pašto išlaidas), sumokant šią sumą į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660, mokėjimo kvitą pateikiant teismui.

Sprendimo dalis dėl motinos valdžios apribojimo ir išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.