Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo S. Ž. skundą dėl Kauno apygardos teismo 2015 m. birželio 12 d. nutarties, kuria kaltinamajam S. Ž. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2015 m. liepos 17 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. Ž. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 147 straipsnio 2 dalį (dvi veikos) tuo, kad nuo 2013 m. kovo 22 d. iki 2013 m. gegužės 8 d., atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Marijampolės pataisos namuose, veikdamas kartu su įvairių sudėčių organizuotomis grupėmis, t. y. A. N., I. V., A. B., A. L., su Marijampolės pataisos namuose laisvės atėmimo bausmę atliekančiu M. Z. ir kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais organizuotų grupių nariais, turėdamas tikslą bendrininkų ir kitų asmenų naudai apgaule įgyti svetimą turtą – lėšas, kiekvienam iš jų atliekant tam tikras užduotis ar skirtingą vaidmenį, iš anksto susitaręs su jais daryti labai sunkius nusikaltimus – verbuoti, perleisti, gabenti ir išnaudoti nukentėjusius asmenis nusikalstamoms veikoms – sukčiavimams daryti Vokietijos Federacinėje Respublikoje (toliau – VFR), žinodamas apie organizuotos grupės narių užverbuotus ir išgabentus į VFR nukentėjusiuosius A. G. ir V. S., pasinaudodamas jų priklausomumu – lėšų trūkumu bei pažeidžiamumu – kalbos nemokėjimu, buvimu užsienio valstybėje, juos kontroliavo, kad kiti nenustatyti organizuotos grupės nariai išnaudotų A. G. ir V. S. nusikalstamoms veikoms daryti.

Kaltinamajam S. Ž. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 17 d. nutartimi paskirta kardomoji priemonė – suėmimas 3 mėnesiams, kuris vėlesnėmis teismų nutartimis buvo tęsiamas.

Skundžiama Kauno apygardos teismo 2015 m. birželio 12 d. nutartimi kaltinamajam S. Ž. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2015 m. liepos 17 d.

Teismas, atsižvelgęs į nusikaltimų sunkumą, įstatymo sankcijoje numatytą griežtą laisvės atėmimo bausmę, į tai, kad kaltinamasis S. Ž. yra teistas, galimai padarė nusikalstamą veiką būdamas įkalinimo įstaigoje, iki suėmimo nedirbo, yra nevedęs, turi ryšių užsienyje, taip pat įvertinęs kitas aplinkybes, padarė išvadą, jog švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nėra galimybės pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų, todėl pratęsė kaltinamajam S. Ž. suėmimo terminą 3 mėnesiams BPK 122 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktų pagrindu.

Kaltinamasis S. Ž. skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2015 m. birželio 12 d. nutartį ir skirti švelnesnę kardomąją priemonę.

Kaltinamasis nurodo, kad yra deklaravęs gyvenamąją vietą, būdamas laisvėje galėtų įsidarbinti, tęsti mokslus, sukurti šeimą, tačiau teismas į šias aplinkybes neatsižvelgė. Pažymi, kad yra suimtas jau ilgą laiką – daugiau kaip 21 mėnesį, būnant suimtu yra suvaržomos jo teisės. Kaltinamojo nuomone, tiek ikiteisminio tyrimo, tiek ir bylos nagrinėjimo teisme trukmė yra ganėtinai ilga. Kaltinamojo teigimu, jo atžvilgiu pakanka taikyti švelnesnes kardomąsias priemones.

Teismo posėdyje prokurorė prašė skundą atmesti.

Kaltinamojo S. Ž. skundas atmetamas.

Kauno apygardos teismas, pratęsdamas kaltinamajam S. Ž. kardomosios priemonės – suėmimo terminą trims mėnesiams, BPK 119, 121, 122, 127 straipsnių reikalavimų nepažeidė.

BPK 121 straipsnio 2 dalis numato, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamos tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog kaltinamasis galėjo padaryti nusikalstamą veiką. Duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl, skiriant kardomąją priemonę ar pratęsiant jos terminą, nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Svarstant dėl kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo ar jo termino pratęsimo teisėtumo bei pagrįstumo, suimtojo (kaltinamojo) kaltės klausimas nesprendžiamas ir įrodymai nevertinami. Šie klausimai sprendžiami tik teisiamajame posėdyje, kur byloje surinkti įrodymai iš esmės ištiriami, įvertinami bei išsprendžiami asmens kaltumo ir veikos teisinio įvertinimo klausimai.

Iš teismui pateiktos baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog S. Ž. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Tokie duomenys yra nukentėjusiųjų K. J., V. S., A. G., liudytojų A. S., T. M., A. K. parodymai, kratų, daiktų apžiūrų, asmens parodymų atpažinti pagal nuotrauką, elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolės ir įrašų darymo protokolai, specialistų išvados, tarnybiniai pranešimai, taip pat kita baudžiamosios bylos medžiaga.

Suėmimas, kaip griežčiausia kardomoji priemonė, gali būti skiriamas ir jo terminas pratęsiamas, tuo atveju, jei yra suėmimo skyrimo sąlygos, numatytos BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse, ir bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 ar 5 dalyje numatytų pagrindų.

Kauno apygardos teismas kaltinamajam S. Ž. suėmimo terminą pratęsė BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu, t. y. esant pagrįstam manymui, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo, bei BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu, t. y. kad kaltinamasis darys naujus BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus nusikaltimus. Apeliacinio teismo nuomone, šiuos suėmimo skyrimo bei jo termino pratęsimo pagrindus apygardos teismas nustatė teisingai, jie nėra išnykę.

Skiriant suėmimą ar pratęsiant jo terminą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu, atsižvelgiama į BPK 122 straipsnio 2 dalies nurodytas aplinkybes, t. y. įtariamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Pagal formuojamą teismų praktiką nusikaltimo sunkumas ir sankcijoje nustatyta griežta laisvės atėmimo bausmė pripažintina ta aplinkybe, kuria remiantis galima daryti išvadą, kad asmuo bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, šios aplinkybės iš esmės pakanka tam, jog asmeniui būtų skirtas suėmimas vadovaujantis BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktu, tačiau ši aplinkybė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę. Šios aplinkybės pakanka pagrįstam manymui, kad kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, kai byloje yra ir kitų faktinių aplinkybių, pagrindžiančių šį manymą. Nagrinėjamu atveju S. Ž. kaltinamas labai sunkaus tyčinio nusikaltimo padarymu. Baudžiamasis įstatymas už nusikaltimo, numatyto BK 147 straipsnio 2 dalyje, numato tik griežtą laisvės atėmimo bausmę. Kaltinamasis anksčiau yra teistas ir ši aplinkybė jį charakterizuoja kaip asmenį, linkusį nusikalsti. Iki suėmimo S. Ž. niekur nedirbo, yra nevedęs, todėl laikytina, kad kaltinamasis nėra susaistytas itin tvirtais socialiniais ryšiais su gyvenamąja aplinka, be to, kaip teisingai nurodė ir apygardos teismas, S. Ž. turi ryšių užsienyje. Apeliacinis teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, konstatuoja, kad yra pagrindas daryti išvadą, jog kaltinamasis, siekdamas išvengti griežtos baudžiamosios atsakomybės, gali bėgti (slėptis) nuo teismo, todėl šiuo konkrečiu atveju sąlygos pratęsti kaltinamajam S. Ž. suėmimo terminą byloje yra. Apeliacinis teismas pažymi, kad skunde nurodomos aplinkybės, jog būdamas laisvėje kaltinamasis turėtų galimybę įsidarbinti, tęsti mokslus, sukurti šeimą, nepaneigia šio teismo nustatyto suėmimo termino pratęsimo pagrindo buvimo.

Kaip minėta, apygardos teismas taip pat pratęsė kardomosios priemonės – suėmimo terminą ir BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu. Šiuo pagrindu suėmimas gali būti skiriamas arba pratęsiamas jo terminas, jei yra duomenų, jog asmuo, įtariamas padaręs vieną ar kelis labai sunkius ar sunkius nusikaltimus arba BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus apysunkius nusikaltimus, iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar šioje dalyje nurodytų apysunkių nusikaltimų. Pagal formuojamą teismų praktiką pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai bei kiti duomenys. S. Ž. kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo, kuris patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytų nusikaltimų sąrašą, padarymu, be to, nusikaltimas galimai padarytas veikiant organizuota grupe, buvo gerai iš anksto suplanuotas, vykdytas Lietuvos ir užsienio valstybėse. Taip pat pažymėtina ir tai, kad kaltinamojo galimai padarytas nusikaltimas susijęs su nelegalių pajamų gavimu, yra savanaudiško pobūdžio, be to, kaip jau minėta, S. Ž. iki sulaikymo niekur nedirbo, praeityje teistas. Nurodytos aplinkybės leidžia manyti, kad būdamas nesuimtas kaltinamasis S. Ž. gali daryti naujus nusikaltimus, numatytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje, todėl apygardos teismas padarė pagrįstą išvadą dėl BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkto taikymo. Dėl nurodytų motyvų darytina išvada, kad šis suėmimo paskyrimo pagrindas, dėl kurio S. Ž. taikoma griežčiausia kardomoji priemonė, neišnyko.

Skunde nurodoma, kad suėmimas trunka daugiau kaip 21 mėnesį, būnant suimtu yra suvaržomos kaltinamojo S. Ž. teisės. Pažymėtina, kad suėmimas, kaip kardomoji priemonė, suvaržo suimtojo teises, numatytas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje, BPK 44 straipsnio 1 dalyje ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio nuostatose, nurodančiose, kad niekam neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais bei pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas, tačiau šiuo atveju be nurodytų teisių suvaržymo neįmanoma pasiekti BPK 119 straipsnyje įtvirtintų tikslų – užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese ir netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme. Europos Žmogaus Teisių Teismas savo sprendimuose ne kartą yra nurodęs, jog besitęsiantis suėmimas gali būti pateisinamas tada, kai yra konkrečių požymių, kad to iš tikrųjų reikalauja viešasis interesas, kuris, nepaisant nekaltumo prezumpcijos, turi prioritetą prieš asmens laisvės gerbimo taisyklę. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, įvertinus nusikaltimų, kurių padarymu kaltinamas S. Ž., pobūdį ir sunkumą, šiuo metu kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė yra adekvati jo galimai padarytų nusikalstamų veikų pavojingumui, jo teisės suvaržytos nepažeidžiant BPK 11 straipsnyje įtvirtinto proporcingumo principo bei kitų BPK reikalavimų. Be to, iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad bylos nagrinėjimas teisme vyksta pakankamai intensyviai.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad Kauno apygardos teismas 2015 m. birželio 12 d. nutartimi pratęsdamas kaltinamajam S. Ž. suėmimo terminą trims mėnesiams, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Baudžiamojo proceso kodekso normų nepažeidė, toks teismo sprendimas neprieštarauja Europos Žmogaus Teisių Teismo ir nacionalinių teismų suformuotai praktikai.

Apeliacinis teismas, įvertinęs išdėstytas aplinkybes, konstatuoja, kad šiuo metu švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų, todėl nėra teisinių pagrindų panaikinti skundžiamą Kauno apygardos teismo nutartį.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kaltinamojo S. Ž. skundą atmesti.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.